Donatas Sauka
| Donatas Sauka | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. spalio 13 d. Mažeikiai |
| Mirė | 2015 m. gegužės 16 d. (85 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Rūta Zita Saukienė |
| Vaikai | Šarūnas Sauka |
| Veikla | literatūrologas, tautosakos tyrinėtojas, rašytojas |
| Alma mater | 1953 m. Vilniaus universitetas |
Donatas Edmundas Sauka (1929 m. spalio 13 d. Mažeikiuose – 2015 m. gegužės 16 d. Vilniuje) Lietuvos literatūrologas, tautosakos tyrinėtojas, rašytojas.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis Leonardas Sauka (g. 1931). Pradžios mokyklą lankė Kėdainiuose, Šėtoje, gimnaziją – Telšiuose. 1948–1953 m. Vilniaus universitete (VU) studijavo lituanistiką. 1951–1953 m. Valstybinės grožinės literatūros leidyklos redaktorius, daugiausiai redagavo vaikų literatūrą. Studijuodamas į lietuvių kalbą išvertė keletą knygų (Žigmondo Morico, Boriso Polevojaus). 1956–1993 m. VU dėstytojas, nuo 1976 m. profesorius, 1976–1977 m. Lietuvių literatūros katedros vedėjas, dėstė tautosakos kursą. 1972 m. filologijos mokslų daktaras.[2][3] Savo autobiografijoje Donatas Sauka rašo, jog „pirmieji 15 dėstytojavimo metų – skandalingas biografijos laikotarpis“, nes dėstė dalyką, kurio teigia pats neišmanęs.[4]
Parašė keletą vadovėlių bei knygų tautosakos tema, taip pat mokomąją priemonę studentams „Vestuvių lyrinės dainos“, Vinco Krėvės, Žemaitės, apsakymų eseistinių interpretacijų ir kt. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje su kitais VU dėstytojais vasaromis organizuodavo studentų ekspedicijas į Lietuvos kaimus. Jų metu studentai bendraudavo su vyresnio amžiaus kaimo žmonėmis, užrašinėdavo tautosaką (liaudies dainas, pasakas, eiles, patarles, mįsles). Už tokią veiklą kartais sulaukdavo neigiamų atsiliepimų iš anuometinės valdžios, tačiau ekspedicijos nebuvo uždraustos, o iš surinktos medžiagos buvo sudaromos tautosakos rinktinės.
Nuo 1988 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Palaidotas Antakalnio kapinėse.[5]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Salomėjos Nėries kūryba 1921–1940. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 208 p.
- Tautosakos savitumas ir vertė. – Vilnius: Vaga, 1970. – 458 p.
- Vestuvių lyrinės dainos. – Vilnius, 1980. – 43 p.
- Lietuvių tautosaka: vadovėlis. – Vilnius: Mokslas, 1982. – 279 p.: iliustr.
- Литовский фольклор: поэзия народного творчества. – Vilnius: Vaga, 1986. – 316 p.
- Žemaitės stebuklas. – Vilnius: Vaga, 1988. – 261 p. – ISBN 5-415-00010-0
- Noriu suprasti: esė. – Vilnius: Vaga, 1990. – 148 p. – ISBN 5-415-00855-1
- Jurgis Savickis: XX amžiaus literatūros šifras. – Vilnius: Baltos lankos, 1994. – 136 p. – ISBN 9986-403-39-1
- Fausto amžiaus epilogas: monografija. – Vilnius: Tyto alba, 1998. – 579 p.: portr. – ISBN 9986-16-072-3
- Lietuvių tautosaka: vadovėlis. – 2-asis leidimas. – Vilnius: MELI, 2007. – 471 p. – ISBN 5-420-01609-5
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1979 m. LSSR AT prezidiumo garbės raštas
- 1990 m. Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas
- 1995 m. Lietuvos mokslo premija
- 1998 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rimantas Skeivys. Sauka Donatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 190-191 psl.
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=S&sritis=H Archyvuota kopija 2014-05-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Donatas Sauka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 631-632
- ↑ http://www.rasytojai.lt/lt/rasytojai/27-rasytojai/buve-nariai/s/372-sauka-donatas Archyvuota kopija 2015-05-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mirė iškilus lituanistas, profesorius Donatas Sauka, 2015-05-16
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pokalbis su Donatu Sauka Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||||||||||
