Marija Razmukaitė
| Marija Razmukaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1941 m. balandžio 1 d. Vilnius |
| Veikla | lietuvių kalbininkė |
| Organizacijos | Lietuvių kalbos institutas |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktarė |
| Alma mater | 1965 m. Vilniaus universitetas |
Marija (Marytė) Razmukaitė (g. 1941 m. balandžio 1 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkė, lietuvių onomastikos tyrėja.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1965 m. baigė Vilniaus universitetą (lituanistiką).[1]
Nuo 1963 m. pradėjo dirbti tuometiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriuje, nuo 1972 m. darbą tęsė Toponimikos grupėje, vadovaujamoje Aleksandro Vanago, vėliau – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje (iki 2009 m.).[2]
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tyrė lietuvių vietovardžius, asmenvardžius, prisidėjo prie kraštotyrinių leidinių parengimo. Paskelbė apie 80 populiarių onomastikos straipsnių, kalbotyros veikalų recenzijų.[1]
1998 m. apginė daktaro disertaciją „Lietuvos priesaginiai oikonimai“.
Kartografavo dialektologinę medžiagą, dalyvavo dialektologinėse ekspedicijose. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Vilniuje, Klaipėdoje, Taline ir Rygoje, vadovavo įvairiems studentų lituanistų darbams.[3]
1994 m. Klaipėdoje vykusioje konferencijoje Vakarų baltų ir kultūrų reliktai skaitė pranešimą „Apie Prūsų Lietuvos oikonimų darybos formantus ir jų paplitimą“, 2001 m. Vilniaus konferencijoje Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos – pranešimą „Senieji Karaliaučiaus krašto vietovardžiai – vertingas ir saugotinas kultūros paveldas“.[4]
Marija Razmukaitė – devynių mokslo veikalų autorė ar bendraautorė: Lietuvių kalbos atlaso (t. 1, 1977), Lietuvių pavardžių žodyno (t. 1, 2, 1985, 1989; su Aleksandru Vanagu ir Vitalija Maciejauskiene – už jį 1993 m. suteikta Lietuvos Respublikos mokslo premija), Vietovardžių kirčiavimo žodyno (1994; su Vytautu Vitkausku), Lietuvos priesaginių oikonimų (1998; mokslo daktaro disertacija su santrauka), Lietuviškų tradicinių vietovardžių (2002; su Aiste Pangonyte), Vietovardžių žodyno (2002; su Aldonu Pupkiu), Lietuvos vietovardžių žodyno (t. 1, 2008; su Laimučiu Bilkiu ir Vitalija Maciejauskiene).[5]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1993 m. Lietuvos mokslo premija
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2011 m. Marijos Razmukaitės jubiliejaus proga dr. (HP) Kazimieras Garšva paskelbė publikaciją Marijos Razmukaitės onomastikos darbai.[6]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Visuotinė Lietuvių enciklopedija
- ↑ „Šiandien jubiliejų mini kalbininkė dr. Marija Razmukaitė“, Lietuvių kalbos institutas
- ↑ „Džiugu matyti kolegę metus skaičiuojant nuveiktais darbais“, Milda Norkaitienė, Gimtoji kalba 6, 2001, 25
- ↑ Mažosios Lietuvos enciklopedija
- ↑ „Marijos Razmukaitės onomastikos darbai“, Kazimieras Garšva, Lietuvių kalbos institutas
- ↑ Marijos Razmukaitės onomastikos darbai