Alfas Pliūra

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Alfas Pliūra
Dr. (HP) A.Pliūra
Gimė	1956 m. spalio 13 d. Šiauliai
Veikla	miškininkas, miško genetikas, akademikas, biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs habilitacijos procedūrą.
Organizacijos	Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, dabar - konsultantas, dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos profesoriaus pareigose

Alfas Pliūra (g. 1956 m. spalio 13 d. Šiauliuose) – miškininkas, miško genetikas, akademikas, biomedicinos mokslų daktaras, atlikęs habilitacijos procedūrą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto konsultantas (buv. vyriausiasis mokslo darbuotojas), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Biografija

1979 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, anksčiau – Aleksandro Stulginskio universiteto) Miškų fakultetą. 1979–1986 m. dirbo Dubravos miškų tyrimo stoties Miško selekcijos ir sėklininkystės centro inžinieriaus pareigose.

1986–1996 m. dirbo Lietuvos miškų institute moksliniu bendradarbiu. 1993 m. Lietuvos miškų institute apgynė daktaro disertaciją „Drebulės (Populus tremula L.) populiacijų genetinės-biologinės ypatybės, hibridizacija ir selekcijos galimybės“. 1995–1997 m. dirbo instituto mokslinio sekretoriaus, o 1997–1999 m. – instituto direktoriaus pavaduotojo informaciniam darbui pareigose. 1996–2009 m. dirbo Lietuvos miškų instituto Miško genetikos ir atkūrimo skyriaus vyresniojo mokslinio bendradarbio, Genetikos ir selekcijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose.

2010–2015 m. dirbo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose, nuo 2015 m. – vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigose.

2001 m. Švedijos žemės ūkio mokslų universitete (Upsala, Švedija) vykdė mokslinius tyrimus EK FP5 programos CASCADE projekte.

2003–2004 m. Kvebeke Kanadoje atliko mokslinius tyrimus tuopų hibridų genetinių tyrimų srityje Kanados miško produkcijo tyrimo institute FORINTEK bendradarbiaujant su LAVAL universitetu.

Nuo 2005 m. dėstė „Miško ekologinės-evoliucinės genetikos“ ir „Miško ekosistemų dinaminio tvarumo“ disciplinas magistrams Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, anksčiau – Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų ir ekologijos fakultete, 2009-2010 m. –docento, 2010-2020 m. – profesoriaus pareigose.

2009 m. Lietuvos žemės ūkio universitete atliko habilitacijos procedūrą, habilitacijos tema „Lapuočių medžių genetinė įvairovė ir fenogenetinis plastiškumas kintančios aplinkos, genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos kontekste“, biomedicinos mokslai, miškotyra 14B.

2013-2020 m. – tarptautinio mokslo žurnalo "Baltic Forestry“ vyriausiasis redaktorius, redkolegijos narys 2010-2021 m. Recenzuojamo mokslo žurnalo „Miškininkystė“ atsakingasis sekretorius ir redkolegijos narys (1996–2008 m.)

2016 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, Žemės ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės sekcija.

Veikla

Mokslinių tyrimų sritys – miško ekologinė genetika, kiekybinė ir populiacinė genetika, miškų ekosistemų dinaminis tvarumas, genetinių išteklių išsaugojimas, selekcija ir sėklininkystė.

Paskelbė virš 100 mokslinių publikacijų, tame tarpe 37 straipsnius tarptautiniuose mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę. Publikavo 2 tarptautines ir 39 Lietuvos mokslines monografijas bei vadovėlius (su bendraautoriais), daug profesinių ir mokslo populiarinimo straipsnių ir kt.

Vadovavo ir/ar vykdė 3 ES Bendrosios programos (RAP, CASCADE, TREEBREEDEX) ir 5 kitus tarptautinius projektus (CoFoRD, COST, SNS, EUFORGEN, PHARE), 8 Nacionalinių mokslo programų, Kaimo plėtros ir kitų programų projektus, 19 valstybinių institucijų užsakomųjų darbų, 5 šalies ir užsienio ūkio subjektų užsakomuosius darbus:

Vadovavo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) podoktorantūros projekto „Medžių epigenetinė ir genetinė variacija, ekogenetinis plastiškumas ir adaptacijos galimybės klimato kaitos sąlygomis“ (2020-2022 m.) mokslininkui.

Dalyvavo LMT visuotinės dotacijos aukšto lygio tyrėjų grupės MTEP projekte "Įžvalgos į ateities miškus: klimato kaitos ir ligų iššūkiai bei galimos priemonės miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimui ir darniam funkcionavimui" (2017-2021 m.).

Vadovavo nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ (Lietuvos mokslo taryba, 2015–2018 m.) projektui „Skirtingų medžių rūšių ir besiformuojančių miško bendrijų atsakas ir plastišku-mas klimato kaitos ir kitų streso veiksnių poveikyje – MIŠKOEKOKAITA“ (2015–2018 m.)

LMT mokslininkų grupių projekto „Paprastojo uosio atsparumo patogenui Chalara fraxinea eko-genetinis sąlygotumas“ (2012–2014 m.) vadovas.

Ilgalaikės mokslo programos „Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai“ II uždavinio „Nustatyti miško medžių populiacijų adaptacijos galimybes bendros miškų vertės didinimui“ 6 priemonės „Plantacinei miškininkystei tinkamų medžių rūšių šeimų ir klonų ekologinio plastiškumo ir adaptacijos ištyrimas skirtingomis aplinkos sąlygomis tikslinei selekcijai plėtoti“ (2012–2016-2020 m.) vadovas.

COST programos FRAXBACK „Fraxinus dieback in Europe: elaborating guidelines and strategies for sustainable management“ (2012–2015 m.) koordinatorius Lietuvoje.

Projekto „Naujų selekcinių medžių rūšių – trešnių ir tuopų – plantacinių miškų veisimo inovatyvių technologijų ir mokslo žinių taikymas bei sklaida“ (2012–2014 m.), vykdomo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“, vykdytojas.

Ilgalaikio Valstybės biudžeto finansuojamo tyrimų projekto „Lapuočių medžių populiacijų genetinio atsako į aplinkos pokyčius tyrimai“ (2009–2012 m.) vadovas. Parengė ilgalaikę Lietuvos genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programą, kuri 2003 metais patvirtinta LR Aplinkos ministro ir nuosekliai įgyvendinama Lietuvoje.

Europos sąjungos FP6 tarptautinės mokslo programos TRREEBREEDEX atsakingasis vykdytojas, projekto vadovas LMI (2006–2011 m.).

Dalyvavo nacionalinės mokslo programos „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ projekte „Vietinių medžių rūšių ir jų populiacijų pažeidžiamumas, arealų kaita bei prognozės kintant klimatui“ (2010–2011 m.)

1998–2002 m. dalyvavo mokslo programoje GENOFONDAS, 2003–2007 m. – mokslo programoje APLIKOM.

Mokslinių tyrimų rezultatus pristatė 11-je pranešimų tarptautinėse mokslinėse konferencijose Švedijoje, Kanadoje, Austrijoje, Japonijoje ir kt.

Atlikto pagrindinių lapuočių miško medžių rūšių provenencijų (kilmių) rajonavimą (juodalksnio, klevo, liepos, drebulės – 2003 m., karpotojo beržo ir paprastojo uosio – 2001 m.), kuris yra racionalaus miško selekcijos ir sėklininkystės plėtojimo eko-genetiniais principais pagrindas.

Parengė eilę rekomendacijų: EUFORGEN Technical Guidelines for genetic conservation and use for Common ash (Fraxinus excelsior) (2003 m.), lapuočių medžių rūšių – ąžuolo, juodalksnio ir beržo – genetinių draustinių ir sėklinių medynų atsikūrimo įvertinimo ir atkūrimo rekomendacijas (2009 m.), bandomųjų miško želdinių genetinio-selekcinio įvertinimo metodiką (2005 m.), atliko beržo genotipų atranką pagal palikuonių testavimo rezultatus antros kartos miško sėklinėms plantacijoms veisti (2003 m.), parengė Miško genetinių išteklių nacionalinio registro vedimo ir objektų bei miško reprodukcinės medžiagos dokumentavimo sistemą jungtinės genetinių išteklių kompiuterinės duomenų bazės pagrindu (2001 m.), lapuočių medžių rūšių genetinių išteklių išsaugojimo in situ objektų (genetinių ir sėklinių draustinių) įkūrimo ir priežiūros rekomendacijas (2001 m.) ir kt.

Vykdė pagrindinių Lietuvos miško medžių rūšių selekciją ir atrinko genotipus (=veisles), kurie plačiai naudojami miško sėklininkystėje ir miškams veisti visoje Lietuvoje.

Vadovavo 6 doktorantams, 4 iš jų jau apgynė daktaro disertacijas. VDU ŽUA ir LAMMC MI doktorantūros komiteto (DK) narys (2011-2021 m.). Dalyvavo 11 Lietuvos ir 4 užsienio (SLU, Švedija) doktorantūros komitetų/komisijų darbe.

Recenzuoja tarptautinių mokslo žurnalų „Annals of Forest Science",„Baltic Forestry“, „Biomass and Bioenergy“, "Forests", „iForests“, „Silvae Genetica“, „Scandinavian Journal of Forest Research“ ir kt., bei Lietuvos mokslo žurnalo „Miškininkystė“ ir kt. mokslinius straipsnius. Lietuvos mokslo tarybos, LVMSF, COST, EUREKA Eurostar, TEAGASC, MITA ir kt. institucijų, fondų ir programų paraiškų ir ataskaitų ekspertas-recenzentas.

Latvijos žemės ūkio ir miškų akademijos narys, Baltijos šalių selekcininkų tarybos narys, Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos narys. Buvo LR Aplinkos ministerijos Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos narys (2010–2021 m.), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Tarybos narys (2015–2021 m.), Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Tarybos narys (2019-2021 m.).

Lietuvos miško genetinių išteklių interneto svetainės ] autorius ir redaktorius, mokslo žurnalo „Miškininkystė“ interneto svetainės autorius ir buvęs redaktorius.

Bibliografija

• Google Scholar

Įvertinimas

2009 m. gavo Lietuvos mokslo premiją (su bendraautoriais) už darbų ciklą „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje (1994–2008 m.)“.

Nuorodos

• Apie A.Pliūrą Lietuvos mokslų akademijos narių svetainėje
• Apie A.Pliūrą Tarptautinėje mokslinėje duomenų bazėje „ORCID – Connecting Research and Researchers“
• Apie A.Pliūrą Tarptautinėje mokslinėje sistemoje „Research Gate“
• Apie A.Pliūrą Tarptautinėje mokslinių publikacijų duomenų bazėje „Scopus“
• Apie A.Pliūrą Tarptautinėje mokslinių publikacijų sistemoje „Google Scholar“