Infografikas: šiltnamio dujų išlakos pagal šalis ir sektorius

Sužinokite, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriama atskirose šalyse ir ūkio sektoriuose.

Iliustracijoje vaizduojamos gamyklos, išskiriančios ŠESD.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Pagrindinės dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) yra anglies dioksidas. Kitų dujų išskiriama mažiau, tačiau nuo Žemės atspindimą šilumą kai kurios jų sulaiko tūkstančius kartų geriau nei CO2.

Infografikas, kuriame parodytas ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal teršalus. Daugiausia išmetama anglies dioksido (80,6 %), metano (12,1 %), azoto oksido (5,3 %) ir fluorintų dujų (2,0 %).
ŠESD išmetimas ES pagal teršalų tipą

Žemiau esančiame infografike pateikiamas 2022 m. ES išmetamų ŠESD kiekis, suskirstytas pagal pagrindinius šaltinių sektorius. Energijos tiekimas 2022 m. sudarė 27,4 proc. visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o vidaus transportas – 23,8 proc. Pramonės sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudarė 20,3 %, gyvenamojoje ir komercinėje veikloje – 11,9 %, o žemės ūkyje – 10,8 %.

Žemės naudojimas, žemės paskirties keitimas ir miškininkystė padeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šis sektorius padarė teigiamą 7 proc. poveikį.

Infografikas, kuriame parodyta, kokia šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis 2022 m. ES teko atskiriems sektoriams. Daugiausia išmetamųjų teršalų į aplinką išskiria energijos tiekimas – 27,4 %, toliau eina vidaus transportas (23,8 %) ir pramonė (20,3 %). Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė turi grynąjį neigiamą indėlį (-7,0 %).
ŠESD išmetimas ES pagal sektorius

2023 m. Europos Sąjungą pagal išmetamą ŠESD kiekį lenkė tik Kinija, JAV ir Indija. Po jų sekė Rusija ir Brazilija.

Infografikas, kuriame lyginamas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ES šalyse 2023 m. Daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta Vokietija (682 mln. tonų), Prancūzija (386 mln. tonų) ir Italija (374 mln. tonų). Mažiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta Liuksemburgas (8 mln. tonų), Malta (2 mln. tonų) ir Kipras (10 mln. tonų).
Bendras išmetamų ŠESD kiekis pagal ES šalis
Infografikas, kuriame lyginamas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas pasaulio šalyse 2023 m. Daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta Kinija – 15 944 mln. tonų, po jos eina Jungtinės Amerikos Valstijos (5 961 mln. tonų) ir Indija (4 134 mln. tonų). Europos Sąjunga užima ketvirtą vietą (3 222 mln. tonų).
Daugiausia ŠEST išmetančios šalys pasaulyje

Kas yra šiltnamio efektas?

Mūsų atmosfera yra tarsi permatoma apsauginė Žemės danga. Ji praleidžia saulės šviesą ir sulaiko Žemėje šilumą. Jei jos nebūtų, saulės šiluma, atsispindėjusi nuo Žemės paviršiaus, akimirksniu išsisklaidytų kosmose. Žemės paviršiaus temperatūra būtų apie 30 °C žemesnė, viskas užšaltų. Taigi atmosfera yra tarsi stiklinės šiltnamio sienos. Todėl ir kalbama apie šiltnamio efektą. Jį lemia atmosferoje susikaupusios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko saulės šilumą.

Didžioji šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalis susidaro natūraliai. Tačiau nuo XVIII a.  pramonės revoliucijos žmonės taip pat prisideda prie jų išsiskyrimo. Šiuo metu dujų koncentracija atmosferoje yra didžiausia per pastaruosius 420 000 metų. Todėl šiltnamio efektas sustiprėjo ir temperatūra Žemėje kyla – klimatas kinta.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vertinimu, yra didžiulė tikimybė, kad per pastaruosius 50 metų Žemė įšilo dėl žmonių veiklos, tokios kaip iškastinio kuro deginimas, miškų kirtimas ir žemdirbystė.

Daugiau informacijos apie klimato kaitą: