Mykolas Gelgaudas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mykolas Gelgaudas | |
---|---|
Pacai | |
Herbas "Dzialoša" | |
Gimė | apie ? m. nežinoma |
Mirė | 1813 m. |
Sutuoktinis (-ė) | Eleonora Tiškevičiūtė |
Vaikai | Antanas Gelgaudas |
Žymūs apdovanojimai | |
Mykolas Gelgaudas (lenk. Michał Giełgud; m. 1813) – LDK valstybinis veikėjas, žemaičių pulkininkas, Seimo teisėjas, Lietuvos lauko raštininkas (1790–1793 m.), paskutinis Lietuvos dvaro maršalka (1793–1795 m.). Targovicos konfederacijos narys.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos bajorų Gelgaudų giminės atstovas, herbo „Dzialoša“ savininkas.
1781 metais Mykolas Gelgaudas buvo išrinktas LDK tribunolo deputatu, 1786 m. tapo Nuolatinės tarybos konsuliaru. 1790–1793 metais užėmė Lietuvos lauko raštininko pareigybę.
1792 metais tapo žemaičių konfederacijos konsuliaru Targovicos konfederacijos sudėtyje. 1793 metais buvo paskirtas paskutiniu Lietuvos dvaro maršalka.
1812 metais Mykolas Gelgaudas įstojo į Lenkijos karalystės generalinę konfederaciją, įkurtą dalyvaujant Prancūzijos imperatoriui Napoleonui I.
Baltojo erelio ir Šv. Stanislovo ordinų kavalierius.
1831 m. sukilimo Lietuvoje vado, generolo Antano Gelgaudo tėvas.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmona − Eleonora Tiškevičiūtė, Stanislovo Antano Tiškevičiaus Logoiskio (1727—1801) ir Evos Anos Bialozor duktė. Vaikai:
- Juzefa (1787−1856), vienuolė
- Ksaverijus (1790−1813)
- Antanas (1792−1831), Lenkijos kongreso karalystės brigados generolas
- Jonas (1794−1877), 1831 metų sukilimo dalyvis.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 255.
- Dziennik Konfederacyi Jeneralnej Królestwa Polskiego. 1812, nr 10, s. 86.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Stanislovas Soltanas |
Lietuvos dvaro maršalka 1793–1795 |
Po to: - |