Muhammad Ali

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. Per daug nesusijusių ir nereikšmingų vidinių nuorodų.

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Ali 1967-aisiais

Muhamadas Ali (gimė Cassius Marcellus Clay vardu,  1942 m. sausio 17 d. – 2016 m. birželio 3 d.) buvęs profesionalus amerikiečių boksininkas, dažnai vadinamas vienu geriausiu visų laikų sunkiasvoriu boksininku. Bokso ringe pasižymėjo neįtikėtinu greičiu, vikrumu, reakcija, gebėjimu išvengti priešo smūgiu bei ištverme, ypač ankstyvojoje karjeros stadijoje. Taip pat buvo vienas pirmųjų, sugebėjęs pritraukti didžiulį aziotažą dėl savo prognozių kelintame raunde nukautuos priešininką, drąsių pareiškimų, kad jam nėra lygių ir kad jis yra geriausias visų laikų boksininkas. Už ringo ribų Ali pasižymėjo kaip aktyvistas. Pasisakė už religinę bei rasinę laisvę, atsisakė vykti į karą Vietname. Jis yra viena labiausiai pripažintų sporto figūrų visame pasaulyje per pastaruosius šimtą metų. Populiariausias JAV sporto žurnalas Sports Illustrated bei didžiausias pasaulio transliuotojas BBC, Ali pripažino amžiaus sportininku.

Treniruotis Ali pradėjo 12-os, o sunkiasvorių čempionu tapo 22-ų 1964 m., niekam nesitikint, nugalėjus Sonny Liston. Praėjus 3-iems metams, 1967 m. Ali atsisakė būti pašauktas į JAV kariuomenę argumentuodamas sprendimą religiniais įsitikinimais. Jis buvo prieš Amerikos kišimąsi į Vietnamo karą bei teigė „kodėl turėčiau keliauti 10 000 mylių bei žudyti spalvotuosius, kai mano šalyje su juodaodžiais elgiamasi kaip su šunimis“. Ali atsisakius vykti į karą iš jo buvo atimtas sunkiasvorių čempiono diržas bei boksininko licencija. Jis nekovojo ringe beveik 4-ius metus, per patį savo karjeros piką. Galiausiai Ali skundas nukeliavo iki Aukščiausiojo Teismo bei 1971 m. jam buvo grąžinta boksininko licencija.

Dažnai vadinamas „The Greatest“ Ali per savo 61-ių kovų karjerą, laimėjo 56-ias (37 iš jų nokautais) bei patyrė 5 pralaimėjimus. Žymiausios jo kovos buvo su Sonny Liston 1964 m., trečias susitikimas su Joe Frazier Filipinuose 1976 m, bei kova prieš George Foreman 1974 m.

Tuo laiku dauguma boksininkų leisdavo už save šnekėti savo treneriams. Ali buvo visiška priešingybė. Jam patikdavo laisvai reikšti savo mintis, provokuojančiai kalbėti, dominuoti per spaudos konferencijas, deklamuoti poemas, šnekėti apie dalykus, visiškai nesusijusius su boksu. Dėka didžiavimosi savo rase bei kalbomis, kad juodaodžiai nėra niekuo blogesni už baltuosius, Ali pakeitė žmonių požiūrį į afroamerikičius atletus.

Ankstyvieji metai ir mėgėjo karjera

Cassius Marcellus Clay Jr. gimė 1942 m. sausio 17 d., didžiausiame Kentukio valstijos mieste, Luisvilyje. Vyresnysis iš dviejų sūnų, buvo pavadintas savo tėvo garbei, o tėvas buvo pavadintas 19-iojo amžiaus vergijos panaikinimo šalininko garbei. Clay tėtis piešė reklaminius skydus bei ženklus, o mama buvo namų šeimininkė.

Clay, būnant 12-os metų, buvo pavogtas dviratis. Apsiašarojęs berniukas atėjo pas tuometinį policijos pareigūną bei bokso trenerį ir pasakė, kad iškarš kailį vagišiui, jei tik jį kada pamatys. Tada pareigūnas jam patarė, kad pirma reiktų išmokti boksuotis.

Clay laimėjo 6-is Kentukio auksinių pirštinių titulus, 2 nacionalinius auksinių pirštinių titulus, mėgėjų atletų sąjungos titulą bei lengvosios bokso kategorijos aukso medalį 1960 m. Romos Olimpinėse žaidynėse. Clay prieš tapdamas profesionaliu boksininku iškovojo 100-ą pergalių bei patyrė 5-is pralaimėjimus.

Profesionalus boksas

Ankstyvoji karjera

Clay profesionalo debiutas įvyko 1960 m. spalio 29 d., kuomet po 6-ių raundų kovos įveikė Tunney Hunsaker. Nuo tada iki 1963 m. pabaigos Clay iškovojo 19-ą pergalių iš eilės, 15-ą iš jų nokautais. Vis dėlto Clay ankstyvoji karjera neapsiejo be išbandymų. Kovojant prieš Sonny Banks bei Henry Cooper Clay patyrė nokdaunus, tačiau sugebėjo atsigauti bei įveikė abu varžovus. Viena sunkiausių Clay kovų ankstyvuoju jo karjeros laikotapriu vyko Niu Jorke „Madison Square Garden“ arenoje prieš Doug Jones. Kova buvo apyligė, tačiau teisėjai nusprendė pergalę skirti Clay. Šis sprendimas buvo palydėtas arenos žiūrovų nepasitenkinimu bei įvairių daiktų mėtymu i ringą. Šią kovą stebėjęs tuometinis pasaulio sunkaus svorio čempionas Sonny Liston pareiškė, kad jeigu jis kovotų su Clay, tai būtų pasodintas į kalėjimą už žmogžudystę. Ali kova prieš Doug Jones vėliau buvo pripažinta „Metų Kova“.

Kiekvienoje iš šių kovų Clay menkino savo varžovus bei gyrėse savo sugebėjimais. Doug Jones jis vadino „bjauriu mažumi žmogumi“, o Henry Cooper „benamiu“. Jis vengė kovoti su Alex Miteff Niu Jorke teigdamas, kad „Madison Square Garden“ jam yra per maža. Dėl savo įžūlaus elgesio bei kontroversiškos asmenybės Clay buvo nemėgstamas tarp rašytojų, buvusių bokso čempionų bei didžiumos visuomenės.

1960 m. paliko savo trenerį Archie Moore dėl, to kad šis liepė daryti namų ruošos darbus, tokius kaip indų plovimas. Jis pasamdė Angelo Dundee, kurį pažinojo iš savo mėgėjo karjeros. Panašiu laiku jis stengėsi įkalbėti savo dievaitį Sugar Ray Robertson būti jo treneriu, tačiau šis pasiulymą atmetė.

Sunkiasvorių čempionas

1963 m. pabaigoje Clay tapo pagrindiniu Sonny Liston varžovu dėl sunkiasvorių titulo. Kova buvo surengta 1964 m. vasario 25 d. dieną Majamyje. Liston pasižymėjo kaip bauginanti asmenybė, dominuojanti ringe, kriminaline praeitimi bei ryšiais su mafija. Remiantis neįtikinamomis Clay kovomis prieš Doug Jones ir Henry Cooper bei Sonny Liston dominuojančiu pasirodymu prieš Floyd Patterson, Clay šansai laimėti buvo vertinami 7 prieš 1. Nepaisant to, Clay tyčiojosi iš Liston vadindamas jį „didele bjauria meška“, jis teigė, kad Liston „netgi smirda kaip meška, kuomet jį nugalėsiu, padovanosiu zoologijos sodui“. Clay pareiškė, kad jis „skrajos kaip drugelis ir gels kaip bitė, tavo smūgiai negali pataikyti ten, kur akys nemato“. Prieš kovą Clay oficialų svėrimąsi pavertė tikru cirku. Jis prognozavo, kad šiandien „kažkas, šalia ringo mirs iš šoko“, kuomet jis nugalės Liston. Nieko panašaus prieš tai bokso istorijoje nėra įvykę. Clay pulsas prieš kovą buvo 120, nors įprastas jam yra 54. Dauguma manė, kad tokį Clay elgesį iššauke begalinė jo baimė. Kai kurie mane, kad jis išvis neatvyks į kovą.

Bokso kovą Liston pradėjo aktyviai, siekdamas nukautuoti Liston jau 1-ajame raunde. Tačiau Clay dėka savo neįtikėtino greitumo bei mobilumo privertė čempioną nepataikyti bei jaustis nepatogiai. Pirmą raundą, visų nuostabai, Clay užbaigė smūgiu lavina. Liston kovėsi geriau 2-ajame raunde, tačiau 3-ajame po Clay smūgių kombinacijos sulinko Liston keliai bei buvo prakirsta akis, pirmas kartas jo karjeroje. Clay 4-ajame raunde nesikovė agresyviai, tačiau nuskambėjus gongui, jis pasake treneriui, jog kažkas atsitiko jo akiai ir jis negali aiškiai matyti. (Po to buvo spekuliacijų, kad Listono komanda tyčia užtepdavo tepalo ant Liston pirštinių, nuo kurio buvo pažeidžiamos jo varžovų akys)

Nepaisant Liston bandymų nokautuoti pusiau aklą Clay, Clay sugebėjo išgyventi 5-ąjį raundą iki kol prakaitas bei ašaros pašalino tepalą iš akių. Jis dominavo 6-ajame raunde, o nuskambėjus gongui į 7-ąjį raunda Liston nereagavo ir toliau sėdėjo ant kėdės savajame kampe. Laimėtojas, techniniu nokautu, buvo pripažintas Clay. Po to Liston pareiškė, kad pralaimėjimo priežastis buvo jo peties trauma. Iškart po pergalės Clay nubėgo prie ringo kampo bei rodydamas į žurnalistus, šaukė "valgykite savo žodžius! ". Po to, per interviu ringe jis sakė "aš šokiravau visą pasaulį! ", „aš kalbuosi su Dievu kiekvieną dieną“, "aš esu pats geriausias! ".

Po šios pergalės Clay tapo jauniausiu visų laikų sunkiasvorių čempionu, tą padarydamas 22-ųjų metų. 1986 m. Mike Tyson pagerino šį rekordą, tapdamas čempionu 20-ies metų.

Iškart po kovos Cassius Marcellus Clay pasikeitė vardą į Muhammad Ali bei tapo musulmonu. Buvo sutarta dėl 2-os kovos su Liston, tačiau likus 3-im dienom iki jos, Ali buvo diagnozuota stuburo išvarža. Kova buvo nukelta 6-iems mėnesiams. Įpusėjus 1-am raundui Liston krito nuo Ali smūgio, vėliau pavadintu „šmėklos smūgiu“, nes niekas jo nematė. Ali atsisakė grįžti į neutralų kampą, taigi teisėjas nepradėjo skaičiuoti iki 10-ies. Liston, pragulėjęs ant ringo apie 20 sekundžių atsistojo ir kova tęsėsi, tačiau teisėjas apsigalvojo, sustabdė kovą bei paskelbė Ali laimėtoju. Visa kova tęsėsi mažiau nei 2 minutes.

Gandai pasklido iškart po kovos ir jie tęsiasi ir šiandien, jog Sonny Liston suvaidino nokautą bei krito tyčia. Buvo kalbama, kad jam grasino musulmonai ir kad Liston pastatė prieš save, tam, kad galėtų sumokėti skolas. Vėliau atsiradę sulėtinto vaizdo pakartojimai parodė, kad Ali pataikė į Liston, tačiau vistiek abejojama ar toks smūgis galėjo patiesti boksininką ant grindų.

2-asis Ali titulo gynimas įvyko prieš Floyd Patterson, buvusį sunkiasvorių čempioną, kuris 2 kart pralaimėjo Listonui 1-ajame raunde patirdamas nokautą. Patterson nemėgo Ali bei negerbė jo religinių įsitikinimų. Ali vadino Patterson'ą „baltųjų čempionu“, pravardžiavo triušiu. Prasidėjus kovai atrodė, kad Ali žaidžia su Patterson. Pavyzdžiui, 1-ajame raunde nė karto nesmūgiavo, o pats lengvai išvengdavo visų Patterson smūgių. Kai kurie mane, jog Ali tyčia prailgino kovą norėdamas maksimaliai nubausti Patterson. Ali laimėjo po 12-os raundų kovos techniniu nokautu. Toks Ali tyčiojimasis vėliau buvo smarkiai pasmerktas sporto žiniasklaidos.

Muhammad Ali 1966

Ali ir tuometinis WBA sunkaus svorio kategorijos čempionas Ernie Terrell (WBA viena iš dviejų bokso asociacijų, kurios titulas iš Ali buvo atimtas) susitarė dėl kovos 1966 m. kovo 14 d., tačiau vasario mėnesį Ali buvo pripažintas tinkamu karo tarnybai. Ali pareiškė, kad jei jį pakvies nevyks į karą: „Aš neturiu nieko prieš vietnamiečius. Nė vienas vietnamietis manęs nėra įžeidęs dėl mano odos spalvos“. Dėl žiniasklaidos bei visuomenės nepasitenkinimo į tokį Ali požiūrį, bokso komisija neleido rengti kovos.

Nepaisaint to, Ali keliavo į Europą bei Angliją, kur laimėjo kovas prieš George Chuvalo, Henry Cooper, Brian London ir Karl Mildenberger.

Ali grįžo į JAV kovai su Cleveland Williams Hiustono astrodome 1966 m. lapkričio 14 d.. Remiantis Sports Illustrated žurnalu kova pritraukė tuomet rekordinę 35,460 žmonių minią. Williams savo laiku buvo priskiriamas prie stipriausių smūgiuotojų, tačiau 1964 m. po susišaudymo jam buvo pašalintas inkstas bei 3 metrus plonosios žarnos. Ali visiškai dominavo prieš Williams įveikdamas jį 3-ajame raunde techniniu nokautu. Kai kurie mano, kad tai buvo geriausia Ali kova per visą jo karjerą.

Ali ir Ernie Terrell susitiko Hiustone 1967 m. vasario 6 d. Terrell buvo laikomas rimčiausiu Ali iššūkiu nuo pat jo kovos su Liston. Terrell buvo nenugalėtas 5-ius metus, įveikęs daug stiprių priešininkų. Jis buvo didelis, stiprus, turėjo ilgesnes rankas už Ali. Artėjant kovai, Terrellas vadino Ali jo senuoju vardu „Clay“ (kas labai nepatiko Ali, nes jis teigė, kad Clay yra vergo vardas). Prieš kovą boksininkai vos nesusimušė per interviu. Ali buvo įsiutęs bei teigė, kad „nori kankinti Terrell'ą“, „švarus nokautas būtų jam per gerai“. Ali su Terellu kovojo labai įtemptai, tačiau Ali buvo pranašesnis. Terrell 7-ajame raunde buvo kruvinas, beveik patyrė nokautą. Ali nesugebėjo nokautuoti Terrell’o, tačiau teisėjų sprendimu laimėjo kovą. Terrell pareiškė, kad Ali kovos pradžioje sąmoningai sužalojo jo akį su nykščiu taip priversdamas Terrel'ą kovoti su viena akimi. Dėl Ali aiškaus tikslo prailginti kovą tam, kad padarytų kuo daugiau žalos Terrell’ui, kritikai pavadino šią kovą viena šlykščiausių. Tex Maule, Sports Illustrated rašytojas vėliau rašė, kad tai „buvo puikus bokso įgūdžių bei barbariško žiaurumo pavyzdys“. Ali neigė, kad jis tyčia stengėsi pakenkti Terrell’ui.

Po Ali titulo gynimo prieš Zora Folley kovo 22 d., titulas bei boksininko licencija buvo atimti dėl Ali atsisakymo stoti į armiją. Jis buvo nuteistas birželio 20 d. prisiekusiųjų, iš kurių visi buvo baltieji. Nuosprendis buvo 5 metai kalėjimo bei 10 000$ bauda už karo tarnybos vengimą. Ali apeliavo šį sprendimą bei išvengė įkalinimo.

Priverstinis pasitraukimas iš bokso ir sugrįžimas

Ali atsisakė kariauti viešai sakydamas, jog „joks vietnamietis nėra pavadinęs manęs negru“. Iš Ali sistemiškai kiekvienoje valstijoje atiminėjo boksininko licenciją bei pasą. Dėl to jis nekovojo nuo 1967 m. kovo iki 1970 m. spalio. Nuo 25-ių iki beveik 29-ių metų amžiaus. Per visus šiuos metus jo byla keliavo iki Aukščiausiojo Teismo, kol 1971 m. JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino jam kaltinimus.

Ali nesiboksuojant JAV pradėjo augti pasipriešinimas Vietnamo karui ir Ali sulaukė vis daugiau simpatijų dėl savo priešiško požiūrio į karą. Jis keliavo po šalies koledžus kritikuodamas karą, gindamas afroamerikiečių išdidumą bei pasisakydamas už rasinę lygybę.

1970 m. rugpjūčio 12 d. dėka valstijos senatoriaus Leroy R. Johnson Ali buvo suteikta licencija boksuotis Atlantos mieste nepaisant to, kad Ali byla vis dar buvo teisme. Ali pirmoji kova po sugrįžimo įvyko prieš Jerry Quarry spalio 12 d. Ali laimėjo po 3-jų raundų, dėl Quarry prakirtimo po akimi.

Pergalė federaliniame teisme lėmė, kad Niujorko valstija taip pat grąžino Ali boksininko licenciją. Jis kovojo prieš Oscar Bonavena „Madison Square Garden“ arenoje. Ali laimėjo techniniu nokautu 15-ajame raunde. Ši pergalė lėmė, jog Ali tapo pagrindiniu kandidatu kovai dėl sunkiasvorių titulo prieš Joe Frazier.

Ali ir Frazier kova surengta 1971 m. kovo 8 d. buvo pavadinta „amžiaus dvikova“ dėl milžiniško susidomėjimo, kadangi abu boksininkai per savo karjerą nebuvo patyrę pralaimėjimo skonio. Tiek vienas, tiek kitas teigė, kad yra čempionas. Kova buvo transliuojama 35-iose skirtingose šalyse, o kovos rengėjai į areną įleido net 760 žiniasklaidos atstovus.

Ali savo varžovą vadino „buku baltųjų įrankiu“, teigė, kad Frazier „yra per bjaurus ir durnas, kad būtų čempionu“. Jis teigė, kad vieninteliai žmonės palaikę Frazier buvo „balti kostiumuoti žmonės, Alabamos šerifai bei Ku Kluks Klano nariai“.

Kova prasidėjo apylygiai, tačiau Ali praleido daugiau Frazier smūgių negu bet kada anksčiau savo karjeroje. Ali smaginosi su publika, kai praleisdavęs smūgį kratydavo galvą, sakydamas, kad jam tai nedaro jokios žalos. Ali vėlesniuosiuose raunduose pradėjo naudoti iki šiol nematytą taktiką. Atsirėmęs į ringo virves ir užsidengęs veidą ir korpusą stojo į gynybinę poziciją taip siekdamas išvarginti priešininką. Ši taktika nepasiteisino, kadangi paskutiniajame raunde Frazier galingu smūgiu kaire patiesė Ali ant žemės. Ali atsistojo po 3-jų sekundžių, tačiau kovą, teisėjų sprendimu laimėjo Joe Frazier. Tai buvo pirmasis 1-as Ali pralaimėjimas profesionalaus boksininko karjeroje.

Po pralaimėjimo Ali kovojo prieš Jerry Quarry, Floyd Patterson ir Bob Foster, iš viso per metus laimėdamas visas 6-ias kovas. Ali patyrė 2-ą karjeros pralaimėjimą prieš Ken Norton, kuris sulaužė Ali žandikaulį kovos pradžioje. Antrojoje kovoje prieš Norton, kurią Ali laimėjo sekė revanšas prieš Frazier, kuris prieš tai pralaimėjo čempiono diržą prieš George Foreman.

Ali dominavo pirmuosiuose raunduose, ypač 2-ojo pabaigoje, kuomet po Ali smūgių lavinos Frazier pradėjo svirduliuoti, tačiau buvo išgelbėtas dėl teisėjo klaidos, kuriam pasigirdo gongas ir šis išskyrė boksininkus bei davė laiko Frazier atsigauti. Tolesniuose raunduose vyko įtempta kova. Iniciatyvą pasikeisdami perimdavo tai vienas, tai kitas boksininkas. Tačiau Ali sugebėjo išvengti daugumą Frazier smūgių, o kai būdavo užspaustas į ringo kampą apsikabindavo varžovą, dėl ko po kovos buvo kritikuojamas Frazier’io komandos. Ali, teisėjų sprendimu, laimėjo.

Sunkiasvorių čempionas ll

Po pergalės buvo surengta kova prieš tuometinį čempioną George Foreman. Ji turėjo vykti 1974 m. spalio 30 d. Kinšasos mieste Kongo Demokratinėje Respublikoje. Foreman buvo laikomas vienu stipriausiu smūgiuotojų per visą bokso istoriją. Bokso analitikai pažymėjo, jog Joe Frazier bei Ken Norton, kurie kovojo su Ali 4-is kartus, bei 2 kartus laimėjo, prieš Foreman krito 2-uose raunduose patirdami nokautus. Ali buvo 32 m., nebe toks greitas bei vikrus, kaip prieš 10 m. Foreman, 26 m., buvo bauginantis, traiškantis betkokius varžovus, atrodė neįveikiamas. Visi, bent kiek besidomintys boksu, netikėjo, kad Ali turi šansų laimėti.

Nepaisant to, Ali kaip visada prieš kovą buvo spalvinga asmenybė, pasitikinti savo jėgomis. Per interviu jis teigė „jei manai, kad pasaulis nustebo, kai Richard Nixon atsistatydino iš prezidento pareigų, tai palauk kol iškaršiu Foreman kailį“. Spaudai Ali sakė „dėl šios kovos aš išbandžiau naujų dalykų. Aš grūmiausi su aligatorimiu; koviausi su banginiu; surakinau žaibą; įmečiau perkuną į kalėjimą; vos prieš savaitę aš užmušiau uolą; sutraiškiau akmenį; sužeidžiau plytą; aš tokš niekšiškas, kad priverčiau vaistą sirgti“. Ali buvo labai populiarus Konge, kur tik jis eidavo, vietiniai skanduodavo „Ali, nužudyk jį (Foremaną)“.

Ali aktyviai pradėjo kovą daug judėdamas bei taikliai smūgiuodamas priešininkui į galvą. Tada, nuo 2-ojo raundo, Ali trenerių siaubui buvo užspeistas į ringo kampą. Foreman nesustodamas smūgiavo į priešininką, o Ali praktiškai visą laiką gynėsi, tik retkarčiai kontraatakuodamas. Tarpuose tarp Foreman smūgių Ali sušukdavo „ar tai viskas ką sugebi? Man sakė, kad tu gali geriau“. Tai buvo pasirinkta Ali taktika, kuria jis siekė, kad Foreman išeikvotų visą savo energiją smūgiais, kurie nepadarė labai daug žalos Ali, nes šis visą laiką buvo atsirėmęs į ringo virves bei dengė veidą pirštinėmis. Dėl tokio Ali pasyvumo bei agresyvumo nerodymo, kai kurie manė, kad kova yra surežisuota. Foreman, įsiutęs, kad nepvyksta nokautuoti Ali, pradėjo padrikai smūgiuoti, tačiau smūgiai nepasiekdavo tikslo. Įpusėjus kovai ir atsiradus Foreman nuovargio požymiams, Ali pradėjo dažniau kontraatakuoti ir jo smūgiai, skirtingai nei Foreman, pasiekdavo tikslą, kas įalektrino susirinkusius žiūrovus. 8-ajame raunde, po galingos Ali smūgiu kombinacijos patiesė Foreman ant grindų. Nepaisant visų prognozių ir kilus didžiuliam triukšmui Foreman nesugebėjo atsistoti ir taip Ali susigrąžino čempiono titulą nokautu. Po kovos Foreman pripažino, kad Ali pergudravo jį ir pelnytai laimėjo. Ali po kovos emocingame interviu sakė "aš įrodžiau, kad Alachas yra Dievas. Nepaisant visų prognozių man ši kova buvo lengvas pasivaikščiojimas. Jei tiki Alachu, tada niekas nėra baisus, netgi George Foreman. Dabar visi nutilkite. Dėmesio. Argi aš jums nesakiau, kad esu pats geriausias, kai nugalėjau Sonny Liston?! Šiandien jum sakau, kad aš vis dar esu pats geriausias! Daugiau niekada nesakykite, kad aš būsiu nugalėtas iki kol man sukaks 50 m. Tada gal ir galėsite mane įveikti. Aš nešokau ringe dėl priežasties. Jūs negalite sakyti, kad mano kojos lėtos, jūs negalite sakyti, kad aš pavargęs. Kai gyniausi prie ringo virvių jūs manėte, kad man galas. Tačiau aš noriu, kad visi boksininkai žinotų. Ši taktika yra nuostabus dalykas, nes priverti priešininką smūgiuoti iš visų jėgų ir žinai, kad jie tau nepadaro žalos. Aš sakiau, kad esu tikrasis čempionas! "

Ali sekantys priešininkai buvo Chuck Wepner, Ron Lyle ir Joe Bugner. Ali kovoje prieš Wepner 9-ajame raunde patyrė nokdauną, tačiau po to teigė, kad jis suklupo, nes užmynė jam ant kojos. Ši kova paskatino Sylvester Stallone pastatyti filmą „Rocky“.

Ali susitare dėl 3-ios kovos su Joe Frazier Filipinuose, Manilos mieste. Kova, dar žinoma „Trileris Maniloje“ pavadinimu vyko 1975 m. spalio 1 d. pliekiant 38° karščiui. Pirmuose raunduose Ali buvo aktyvus, daug judėjo ringe, kovotojai apsikeisdavo smūgiais. Tolesniuose raunduose Ali pavargo ir pradėjo naudoti tą pačią taktiką kaip kovoje prieš George Foreman. Ali stengdavosi efektyviai kontratakuoti, tačiau didžiąją dalį jis sugerdavo Frazier smūgius. 12-ajame raunde pavargo ir Frazier. Ali pasinaudojo proga ir perėmė iniciatyvą bei prakirto priešininkui akį. Frazier pablogėjus matomumui, Ali dominavo 13-ajame bei 14-ajame raunde. Nepaisant Frazier prieštaravimo kova buvo sustabdyta jo trenerio Eddie Futch prieš prasidedant 15-ajam raundui. Abi boksininko akys buvo smarkiai ištinusios ir Frazier beveik nieko nematė. Ali laimėjo techniniu nokautu.

Po kovos Ali teigė, kad tai buvo arčiausias dalykas mirties. Jo paklausė ar žiūrėjo kovos įrašą, o šis atsakė "kodėl aš turėčiau grįžti į tą pragarą? ". Po kovos Ali priešininką pavadino pačiu geriausiu visų laikų boksininku, po jo.

Paskutinieji karjeros metai

Po kovos Filipinuose Ali nugalejo Jean-Pierre Coopman, Jimmy Young bei Richard Dunn. Japonijoje, Tokijuje, Ali dalyvavo parodomojoje kovoje prieš imtynininką Antonio Inoki. Daug kas mano, kad ši kova buvo gėdingiausia per Ali karjerą. Po 15-ios raundų buvo paskelbtos lygiosios. Ši kova turėjo liūdnų pasekmių. Į Ali kojas įsimetė infekcija, o gydytojai, kad ją pašalinti net galvojo apie amputaciją. 1976 m. rugsėjį Ali 3-ią kartą kovojo prieš Ken Norton, kurią abejotinu teisėjų sprendimu laimėjo Ali.