Lipai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lipai (rus. камедь; angl. gum) – stambiamolekuliai vandenyje tirpūs ar jame brinkstantys natūralūs polisacharidai, kuriuos dėl mechaninių pažeidimų ar susirgimų išskiria augalų karniena. Jų daug būna kai kurių augalų sėklų luobelėse. Net mažų koncentracijų lipų tirpalai yra labai klampūs.
Lipų rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lipai yra monosacharidų (gliukozės, galaktozės, arabinozės, ramnozės, gliukurono rūgščių) polimerai. Lipais vadinami ir kai kurie bakterijų gaminami polischaridai, kurie gali kauptis kultūros skystyje, kai bakterijos modifikuoja celiuliozę ar krakmolą.
Žinomiausios lipų rūšys:
- gumiarabikas
- agar-agaras
- dekstrinai
- algino rūgštis
- guaranas
- ksantanas
- saldžiosios ceratonijos lipai
- tragakantanas
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maisto pramonėje naudojami kaip tirštikliai, geliacijos priedai, emulsikliai ir stabilizatoriai. Kitose pramonės šakose jie naudojami kaip klijai, rišikliai, kristalizacijos lėtikliai, skaidrikliai, dribsnikliai, putų tvarikliai ir kt.
Lipai naudojami maisto, popieriaus ir kitose pramonės šakose kaip klijai, emulsijų ir suspensijų stabilizatoriai, didelio klampumo skysčiai. Kaip maisto produktų klampumo reguliatoriai ir struktūros modifikatoriai skirstomi į tirštiklius bei geliacijos priedus, nors šie skirtumai nėra aiškūs. Kai kurie lipai naudojami keliais būdais.
Medicinoje lipai naudojami kaip gleivės, kurios mažina kitų vaistinių medžiagų sukeliamą sudirginimą ir lėtina įsiurbimą, kaip piliulių ir emulsijų gamybos priedas.