Karolingų menas

Karolingų menas − ankstyvųjų viduramžių menas, sukurtas apie 768−877 m. Karolingų dinastijos valdymo metu Frankų imperijoje.

Apžvalga

768 m. frankų karalystės valdovu tapo Karolis Didysis, kuris pradėjo Karolingų dinastiją. Jo valdymo metu frankų karalystė išsiplėtė į didelę imperiją, kuri apjungė dabartinių Prancūzijos, Beniliukso, Vokietijos, Šiaurės Italijos ir kt. žemes. 800 m. popiežius Leonas III vainikavo Karolį Didyjį Romos imperatoriumi (Šv. Romos imperatorių pirmtakas). Tuo metu Bizantijos imperatorius taip pat titulavosi Romos imperatoriumi. Karolis Didysis imperijos sostinę įkūrė Achene. Jis siekė suteikti savo imperijai Senovės Romos imperijos spindesį, savo valdžią modeliavo pagal imperatorių Konstantino ir Justiniano pavyzdžius. Karolis Didysis inicijavo tai, kas šiuo metu vadinama Karolingų renesansu − kultūros ir mokslo atgaivinimą Frankų imperijoje. Jo dvare dirbo mokyčiausiu to meto žmogumi laikytas Alkuinas Jorkietis. Buvo siekiama sukurti vieningą švietimo sistemą, kad prie kiekvienos katedros ir vienuolyno būtų mokykla. Kultūros atgaivinimu Karolis Didysis siekė ir politinių tikslų − sutvirtinti popiežiaus, kuris suteikė jam imperatoriaus vainiką ir rezidavo Romoje, autoritetą. Šiuo laikotarpiu dirbę menininkai imitavo Senovės Romos meną ir jungė jo bruožus su Šiaurės Europos vyravusiomis meno tradicijomis.

Atgaivinant kultūrą didelę reikšmę turėjo naujų knygų kūrimas, senųjų perrašymai. Karolis Didysis buvo įsteigęs imperatoriškąją raštinę. Vienu iš anksčiausių išlikusių pavyzdžių yra „Godeskalko evangelija“, pavadinta ją sukūrusio vienuolio vardu. Ši knyga iliustruota sėdinčio Kristaus miniatiūra. Kristus pavaizduotas sėdintis uždarame sode kaip romėnas, tačiau miniatiūra sukurta naudojant linijines formas, būdingas šiaurės Europos menui, ir iliustracija įgavo plokščią, tarsi audinio, kilimo rašto vaizdą. „Karolio Didžiojo evangelija“, atvirkščiai, iliustruota taip, kad joje beveik visai nesimato Šiaurės Europos meno bruožų, o šventieji pavaizduoti kaip romėnų senatoriai. Ją tikriausiai kūrė iš Italijos pasikviestas menininkas. Panašiai iliustruota „Reimso arkivyskupo Ebo evangelija“. Vienu unikaliausių to meto knygų yra „Utrechto psalmynas“, iliustruotas energingu piešiniu, sukuriančiu draminį aspektą Biblijos psalmių turiniui.

Bronzinė Karolingų valdovo statulėlė (IX a., manoma, pavaizduotas Karolis II Plikagalvis) vaizduoja valdovą ramiu ant žirgo, tarsi sėdintį soste. Rankoje jis laiko rutulį, kas tikriausiai simbolizuoja jo valdžią pasaulyje. Ši skulptūra tikriausiai modeliuota pagal neišlikusią Teodoriko statulą, kurią Karolis Didysis atsigabeno į Acheną iš Ravenos. Lyginant su Senovės Romos imperatorių statulomis (pvz., Raito Marko Aurelijaus statula) ši statulėlė yra žymiai mažesnė ir paprastesnė, tačiau ja siunčiama žinia yra aiški: Karolingų valdovas − Romos imperatorių įpėdinis. „Lindau evangelijos“ viršelis iliustruoja Reimso meno stilių.

Karolio Didžiojo koplyčios Achene interjeras

Iš Karolingų likotarpio išliko nedaug statinių, nors tuo metu statybos neabejotinai turėjo būti suaktyvėjusios. Karolingų architektai artimai sekė architektūros pavyzdžiais Romoje ir Ravenoje, miestuose, kuriuose Karolis Didysis pabuvojo. Svarbiausiu statiniu buvo imperatoriaus rūmai Achene, modeliuoti pagal Konstantino Laterano rūmus Romoje. Juose buvo bazilika ir Karolio Didžiojo koplyčia, kuri tikriausiai modeliuota pagal San Vitale bažnyčios Ravenoje pavyzdį. Jos architektas Odas iš Meco yra tikriausiai anksčiausiai vardu žinomas šiaurinės nei Alpės Europos architektas. Nors koplyčios dizainas aiškiai primena San Vitale dizainą, tačiau jos vidaus geometrinė struktūra labai skirtinga nuo tarsi judančio San Vitale pavyzdžio. Tai pasiekta panaudojant masyvius pilorius ir skliautus. San Vitale vidaus interjeras sukuria lengvos, tarsi nežemiškos erdvės įspūdį, kai Karolio Didžiojo koplyčia yra kukli, neprašmatni, o stambūs piloriai tarsi pabrėžia kupolo sunkumą. Koplyčios narteksas transformuotas į aukštą struktūrą, kuria suvienyti įvairūs architektūriniai elementai, kurie San Vitale bažnyčioje buvo atskirti. Ši monumentali struktūra vadinama vokišku westwerk terminu.

Kitu ryškiu westwerk pavyzdžiu buvo Sen Rikė abatijos bažnyčia Šiaurės Prancūzijoje (žinoma iš piešinių, perstatyta). Vokietijoje puikus westwerk pavyzdys išliko Korvėjaus abatijos bažnyčios dizaine. Jos fasade (pora viršutinių aukštų pristatyti XII a.) pabrėžtas konstrukcijos aukštumas, struktūros geometriškumas ir jos elementų sunkumas. Karolingų laikotarpiu buvo labai svarbios vienuolynų institucijos, kurioms buvo skiriama daug dėmesio. Vienas iš ryškiausių to meto vienuolynų pavyzdžių yra Šveicarijos Šv. Galo vienuolynas. Karolingų renesansas netruko ilgai. Po Karolio Didžiojo mirties prasidėjo varžytinės dėl jo imperijos ir 843 m. ji buvo padalinta į tris dalis, tačiau Karolio inicijuotos vieningo meno ir vieningos Europos idėjos paveikė tolimesnę Europos kultūros ir politikos raidą.