Būdviečiai (Geldapė)
Kitos reikšmės – Būdviečiai (reikšmės).
| Būdviečiai lenk. Budwiecie | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Varmijos Mozūrų vaivadija
|
| Apskritis | Geldapės apskritis |
| Valsčius | Dubininkų valsčius |
| Gyventojų | 120 |
Būdvaičiai arba Būdviečiai (lenk. Budwiecie) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose: Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Dubininkų valsčiuje.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Būdviečiai pasiekiami vaivadijos keliu Nr. 
. Susisiekiemo geležinkeliu nebeliko, kai linija Galdapė–Žydkiemis su artimiausia stotele Meškerupiuose (lenk. Meszno) pokaryje buvo uždaryta. Kaimas išsidėstęs keli kilometrai piečiau nuo tarpvalstybinės Lenkijos–Rusijos sienos, tarp jos ir Būdviečių plyti Romintos giria. Ryčiau yra pokaryje išsistatęs Bočkų kaimas. Į Girią veda senas miško takas, kuris prieš pat sieną pasiekia 218 m aukščio Karališkąjį kalną (lenk. Królewska Góra, vok. Königshöhe}.[1] Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tuo taku eidami tolyn miško gyventojai pasiekdavo Didžiąją Romintą. XX a. pr. ant kalvos buvo pastatytas apžvalgos bokštas,[2] dabar objekto lankymas ribojamas dėl pasienio režimo.
Artimiausiame Romintos girios plote dunkso penki rieduliai ir keli paminkliniai akmenys. Ryčiausiai gulintis (jo aukštis 1,7 m; o apimtis 8 m) yra vadinamas „Jotvingiu“; pasak legendos, ant jo jotvingiai dėdavo aukas savo dievams. Einant senuoju taku Karališkojo kalno link, kairėje pusėje galima aplankyti kelių šimtamečių senumo eglyną (vieno iš medžių, dabar vadinamu „Bogdanu“, amžius siekia 300 metų). Miško aikštelėse išlikę keli akmenys su iškaltais užrašais primena, kad Vokietijos imperatorius Vilhelmas II tose vietose nušaudavo įspūdingų dydžių elnius. Dar vienas akmuo su užrašu Dora (1913–1926) skirtas anksti mirusiai eigulio dukrai. Per Girią nutiestas 95 km ilgio vingiuotas dviračių takas „Romintos elnių pėdsakais“, eina jis ir per Būdviečių apylinkes.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokiečių šaltiniuose kaimo vardas žinomas nuo XVIII a.: 1734 m. vok. Budwetschen, iki 1785 m. vok. Budweitschen, o iki 1938 m. vadinamas vok. Budweitschen, pridedant prie pavadinimo vok. Kirchspiel Dubeningken (liet. Dubininkų parapija). 1938 m. pervadintas į vok. Elsgrund, o pokaryje įgavo dabartinį pavadinimą.[4] Atkuriant pirminį lietuvišką vardą lituanistas Algis Uzdila siūlė jį vadinti Būdviečiais (Vietos, kur buvo Būdos).[5] Mažosios Lietuvos enciklopedija teiktinu variantu įvardijo Būdvaičius.[6]
Būdviečiai visą laiką priklausė Geldapės apskričiai ir nuo 1874 m. iki 1945 m. įėjo į Rogainių valsčių,[7] vėliau – į Dubininkų valsčių. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tikintieji evangelikai liuteronai priklausė Dubininkų parapijai, o katalikai – bažnyčiai Geldapėje. Pokaryje kaimo gyventojų daugumą sudarantys katalikai priskirti Dubininkų bažnyčiai, o evangelikai liuteronai – Geldapės bažnyčiai. Išliko dvejos evangelikų liuteronų kapinės. 1910 m. surašymo duomenimis kaime gyveno 298 žmonės,[8] 1933 m. suskaičiuoti 324 gyventojai. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui buvo likę 279 kaimiečiai.[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rejon Gołdap – Szlaki Turystyczne Parku Krajobrazowego Puszczy Rominckiej
- ↑ Groß Rominten
- ↑ Gołdap atrakcje (Mapa atrakcji powiatu gołdapskiego) Archyvuota kopija 2013-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Ortsinformationen nach D. LANGE, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005)
- ↑ Algis Uzdila. Žemės aidai. Ką pasakoja vietovardžiai
- ↑ Mažosios Lietuvos enciklopedija. Pirmas tomas – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas: Vilnius, 2000 psl. 422
- ↑ Amtsbezirk Rogainen
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900
- ↑ Gemeindeverzeichnis Landkreis Goldap Archyvuota kopija 2012-12-05 iš archive.today
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Padėtis šiuolaikiniame žemėlapyje Archyvuota kopija 2018-06-29 iš Wayback Machine projekto.