Pereiti prie turinio

Žeimelis

Koordinatės: 56°16′30″š. pl. 23°59′49″r. ilg. / 56.275°š. pl. 23.997°r. ilg. / 56.275; 23.997 (Žeimelis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Žeimelis (reikšmės).
Žeimelis
{{#if:280px
Evangelikų liuteronų bažnyčia
Žeimelis
Žeimelis
56°16′30″š. pl. 23°59′49″r. ilg. / 56.275°š. pl. 23.997°r. ilg. / 56.275; 23.997 (Žeimelis)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Pakruojo rajono savivaldybės vėliava Pakruojo rajono savivaldybė
Seniūnija Žeimelio seniūnija
Gyventojų (2021) 709
Vikiteka Žeimelis
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žeimẽlis
Kilmininkas: Žeimẽlio
Naudininkas: Žeimẽliui
Galininkas: Žeimẽlį
Įnagininkas: Žeimeliù
Vietininkas: Žeimẽlyje
Istoriniai pavadinimai lenk. Żejmele, rus. Жеймеле[2]

Žeimelis – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, 40 km į šiaurę nuo Pakruojo. Seniūnijos ir Žeimelio krašto seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Žeimelio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (pastatyta 1826 m.), Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia, kapinių koplyčia, išlikusi aštuonkampė Švedų koplyčia. Veikia Žeimelio gimnazija, Žeimelio žemės ūkio mokykla, biblioteka, Žiemgalos muziejus (nuo 1993 m., iki tol, nuo 1959 m., mokykloje buvo kraštotyros muziejus), paštas (LT-83034). Miestelį puošia gotikinė aikštė su XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatytomis Didžiąja ir Mažąja karčemomis (Žeimelio smuklės), kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Vienoje įkurtas Žiemgalos krašto muziejus, kuriame sukaupta daug medžiagos apie Žiemgalos krašto istoriją ir kultūrą, kitoje, pavadintoje „Svetaine“, galima pasivaišinti gerai atšaldytu pakruojietišku alumi.

Miestelio aikštė
Senųjų karčemų kompleksas [3]
Vienybės ąžuolas, 2019 m.

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvairiuose šaltiniuose minimi Žeimelio vardo variantai: Zemele, Zeimel, Sheime, Žeime, Žeimeli, Žeimis, Scheimeln. Anksčiau vyravo nemažybinė forma Žeimys (arba Žeimis), bet XX a. nusistovėjo Žeimelis (galbūt dėl Žiemgalos vietovardžiams būdingos priesagos -el). Žeimys galima būtų kildinti iš tokios pat pavardės (taigi, būtų asmenvardinis vietovardis) arba (iš to galėjo kilti ir pati pavardė) nuo bendrinio žodžio žeimys – „tas, kuris sušalo; šiaurietis“ arba žeimė – „šalta vieta“.[4]

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis įsikūręs Žiemgalos žemumos pietinėje dalyje prie sienos su Latvija. Čia susikerta du keliai –  209  Joniškis–Žeimelis–Pasvalys  ir  211  Linkuva–Žeimelis . Prateka Beržtalio upelis, šiauriau miestelio telkšo Baltausių tvenkinys.

Stūkso 7 akmenys „su dubeniu“ (eksponuojami Žiemgalos muziejaus kieme).[5] Didelę senamiesčio dalį užima VI–XIII a. Žeimelio kapinynas.[6][7] Auga Vienybės ąžuolas.[8]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žeimelis (Zaim) pavaizduotas 1706 m. Frederik de Wit-Pieter Mortier Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

Pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1500 m. kaip Žeimelio dvaras. 1542 m. minimas miestelis. 1592–1674 m. veikė evangelikų reformatų mokykla. Nuo XVII a. pradžios vykdavo dideli prekymečiai.

1826 m. pastatyta Žeimelio bažnyčia. Caro laikais netoli Žeimelio, Vileišiuose įsikūrė sentikiai. XIX a. 2-ojoje pusėje miestelis klestėjo, tačiau smarkiai nukentėjo per 1888 m. gaisrą. Apie 1866–1867 m. Žeimelyje, valsčiaus pastate (dabartinės vidurinės mokyklos vietoje), įsteigta valdiška rusiška mokykla. 1920 m. rudenį atidaryta Žeimelio vidurinė mokykla. XIX a. pabaigoje Žeimelis – miestelis Panevėžio apskrityje.[9]

1923 m. centrinėje aikštėje pasodintas Vienybės ąžuolas. Du kartus ąžuolą aplankė Lietuvos prezidentai: 1927 m. – Antanas Smetona, o 2000 m., švenčiant Žeimelio miestelio 500 metų jubiliejų, – Valdas Adamkus. Iki 1938 m. Žeimelyje, liuteronų klebonijos pastate, veikė latvių vidurinė mokykla. XX a. tarpukariu iš Joniškio iki miestelio ėjo 600 mm vėžės siaurasis geležinkelis, čia veikė Žeimelio geležinkelio stotis. Antrojo pasaulinio karo metais nutiestas 750 mm vėžės siaurasis geležinkelis į Joniškėlį.

Sovietmečiu buvo „Komunaro“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla, įkurtas visuomeninis muziejus.

2005 m. senojo miesto vieta (74 700 kv. m) įrašyta į Kultūros vertybių registrą.[10]

1997 m. patvirtintas Žeimelio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1586 m. Žeimelio valsčiaus centras ?
~1900 m. Panevėžio apskritis
1919–1924 m. Biržų-Pasvalio apskritis
1924–1926 m. Biržų apskritis
1927–1945 m. Šiaulių apskritis
1945–1950 m. Joniškio apskritis
1950–1959 m. Žeimelio apylinkės centras Linkuvos rajonas
1959–1995 m. Pakruojo rajonas
1995– Žeimelio seniūnijos centras Pakruojo rajono savivaldybė

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1742−1775 m. ir 2021 m.
1742−1775 m. 1865 m.*[2] 1897 m.sur.[11] 1923 m.sur.[12] 1959 m.sur.[13] 1970 m.sur.[14] 1979 m.sur.[15]
120 159 1 266 1 304 1 098 1 300 1 679
1983 m.[16] 1987 m.[17] 1989 m.sur.[18] 2001 m.sur.[19] 2011 m.sur.[20] 2021 m.sur.[21] -
1 276 1 302 1 710 1 216 953 709 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1753–1759  m. Žeimelyje gyveno ir dirbo latvių rašytojas, folkloristas kunigas Gothardas Frydrichas Stenderis (1714–1796). Čia gyvendamas jis vokiečių kalba sukūrė pirmąją latvių kalbos gramatiką. Ji ilgai buvo latvių kalbos pažinimo pagrindu.
  • 1759–1802 m. Žeimelyje gyveno ir tarnavo evangelikų liuteronų kunigas Konradas Šulcas (1731–1802).
  • Lybegotas Otto Konradas Šulcas (1772–1840) – evangelikų liuteronų kunigas ir latvių literatas (ilgamečio Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Konrado Šulco sūnus).
  • Žeimelio evangelikų liuteronų parapijai priklausė ir Gedučiuose gyvenęs pirmasis Lietuvos fizikas-chemikas Teodoras Grotusas (1785–1822), kuris aprašė pirmąją elektrolizės teoriją, fotochemiįos pagrindus, parašė apie 50 mokslinių darbų.
  • Iš Žeimelio krašto kilo komunistų veikėjas Ignas Gaška (1891–1973). 1987 m. jam atidengtas paminklas (skulptorius V. Krutinis).
  • Zvi Yehuda Kook (1891–1982), rabinas, mokytojas
  • Alfonsas Kiškis (1910–1994), agronomas, kraštovaizdžio architektas
  • Julius Juzeliūnas (1916–2001), žymus kompozitorius ir pedagogas, politinis veikėjas, vienas iš Sąjūdžio steigėjų
  • Vidminas Vizgirda (1940–1985), žurnalistas, redaktorius, vertėjas
  • Gediminas Pranckūnas (1944–2016), aktorius, režisierius, kultūros vadybininkas
  • Dailis Alfonsas Barakauskas (1952-) ekonomistas, inžinierius, 2000-2012 LR Seimo narys, LR susisiekimo ir 2012-2014 LR vidaus reikalų ministras
  • Vitalija Tuomaitė (1964–2007), krepšininkė
  • Saulė Nugaraitė-Budrienė (1953–), chemijos mokslų daktarė, VU profesorė

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Senieji statiniai
    Senieji statiniai
  • Vaizdas į Žiemgalos muziejų
    Vaizdas į Žiemgalos muziejų
  • Menininkų pamėgtas senas pastatas
    Menininkų pamėgtas senas pastatas
  • Teodoro Grotuso gatvė
    Teodoro Grotuso gatvė
  • Buvusi latvių mokykla [22]
    Buvusi latvių mokykla [22]
  • Vaikų darželis
    Vaikų darželis
  • Buvę kultūros namai
    Buvę kultūros namai
  • 2019-03-02 sudegusi prieškario „Piliečių užeiga“ [23]
    2019-03-02 sudegusi prieškario „Piliečių užeiga“ [23]
  • Riboženklis nuo Latvijos pusės
    Riboženklis nuo Latvijos pusės
  • Liuteronų kapinės
    Liuteronų kapinės
  • Traktorius-paminklas
    Traktorius-paminklas
  • Žiemelio parkas
    Žiemelio parkas
  • Žeimelio centrinė aikštė
    Žeimelio centrinė aikštė

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Žeimelis. Istorija ir architektūra (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 2000. – 148 p. – ISBN 9986-9027-9-7
  • Žeimelis. Praeities ir dabarties vaizdai (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 2000. – 32 p. – ISBN 9955-434-02-3
  • Žeimelis / [sudarytojai Aloyzas Bėčius, Juozas Šliavas; vyriausiasis redaktorius Aloyzas Bėčius]. – Vilnius : Versmė, 2010. – (Lietuvos valsčiai, ISSN 1822-489X ; kn. 20)
    • D. 1. – 2010. – 888 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 844–866. – ISBN 978-9955-589-19-8
    • D. 2. – 2010. – 908 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Asmenvardžių ir vietovardžių r-klės: p. 875–886. – ISBN 978-9955-589-20-4

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 222 psl.
  3. ↑ „Objekto Nr. 1520 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 275–278
  5. ↑ Tadas Šidiškis. Velniakalnių kraštas. Vilnius, 2009. (46. Žeimelis. Žeimelio sen. – Akmenys su dubenimis)
  6. ↑ „Objekto Nr. 17179 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  7. ↑ Ekskavatorių šokis ant protėvių kaulų: ar pavyks išgelbėti Žeimelio kapinyną? 15min.
  8. ↑ Vienybės ąžuolas. arboristai.lt
  9. ↑ Żejmele (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 759 psl. (lenk.)
  10. ↑ „Senojo miesto vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  11. ↑ Первая всеобщая перепись населения Российской империи 1897 г.rus. '90 psl
  12. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. ↑ Žeimelis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 878 psl.
  15. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. ↑ Žeimelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 479 psl.
  17. ↑ Žeimelis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 641
  18. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  19. ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  20. ↑ Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai[neveikianti nuoroda], 2013, 172 psl.
  21. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  22. ↑ „Objekto Nr. 17009 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  23. ↑ Žeimelyje sudegė istorinis raudonų plytų pastatas – viena iš karčemų. 15min.lt
  • Žeimelis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 68 psl.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

KRIUKAI – 13 km
Blauzdžiūnai – 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Lauksodis – 4 km
LINKUVA – 22 km
PAKRUOJIS – 40 km 		Noreikai – 6 km
VAŠKAI – 15 km
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Pakruojo rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Guostagalis (2017) · Klovainiai (1997) · Lygumai (1997) · Linkuva (1995) · Pakruojis (1993) · Pašvitinys (1995) · Rozalimas (1996) · Žeimelis (1997)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Žeimelis&oldid=7293914"