MTEP infrastruktūra

Trumpas aprašymas

Agrobiologijos laboratorija įkurta kaip slėnio „Nemunas“ dalis. Savo veiklą laboratorija pradėjo 2013 m. gruodžio 07 d. atidarius atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinį tyrimų centrą. Agrobiologijos laboratorijoje dirbantys mokslininkai vykdo įvairius žemės ūkio augalų, dirvožemio savybių ir dirvožemio mikrobiotos tyrimus, organizuoja seminarus, dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose, skleidžia savo tyrimų rezultatus, kelia kvalifikaciją dalyvaudami mokymuose ir vykdami į stažuotes. Laboratorijos mokslininkai bendradarbiauja su LAMMC ir kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo įstaigomis, atlieka verslo įmonių užsakymus. Agrobiologijos laboratorija, veikia atviros prieigos principu, t. y. jų ištekliai prieinami ne tik tų institucijų darbuotojams, studentams ar stažuotojams, bet ir suinteresuotiems asmenims iš kitų institucijų ar verslo subjektų vadovaujantis Atviros prieigos MTEP infrastruktūros išteklių ir paslaugų valdymo ir teikimo reglamentu.

Paslaugų sąrašas

• Dirvožemio granuliometrinės sudėties nustatymas bei įvairių dalelių dydžio (diapazonas 0, 02  ̶ 2000μm) ir kiekio matavimas sausuoju ir šlapiuoju būdu;
• Mažesnių nei 1μm dalelių dydžio, molinės masės ir Zeta potencialo skystyje matavimas;
• Dirvožemio, geriamo vandens, nuotekų, cheminių medžiagų toksiškumo įvertinimas, fitotoksiškumo nustatymas biologiniais metodais ir mikrobiotestais;
• Dirvožemio vandentalpos, vandens potencialo, porų geometrijos, vandens laidumo, evaporacijos tyrimai;
• Dirvožemio porų ir drėgmės sulaikymo charakteristikų (augalams prieinamos drėgmės kiekis esant skirtingam gruntinio vandens aukščiui, vytimo taškas, poringumas, kapiliarų pralaidumas, vandentalpa) įvertinimas;
• Dirvožemio struktūra ir agregatų stabilumas;
• Karbonatų kiekis dirvožemyje;
• Vandens ir oro laidumas dirvožemyje;
• Dirvožemio mikrobiotos biomasės, biomasės anglies ir CO₂ emisijos (drėgmės, temperatūros) nustatymas;
• Dirvožemio biologinio aktyvumo ir fermentų nustatymas;
• Dirvožemio kokybės indikatorių ir tausojamosios žemdirbystės elementų įvertinimas;
• Šiaudų kiekio ir kitų augalinių liekanų dirvos paviršiuje ir dirvožemyje nustatymas.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Agroekosistemų tvarumas ir intensyvinimas tiksliosios žemdirbystės ir ekologinėmis priemonėmis;
• Klimato kaitos poveikio agroekosistemoms švelninimas ir technologijų adaptacija;
• Sveikas dirvožemis ir augalai. Pasėlių, piktžolių ir dirvožemio ekologija;
• Integruota augalų apsauga ir mityba;
• Agrosistemų tyrimai ir biologinės įvairovės didinimas;
• Žemės ir miškų ūkio kenksmingų organizmų biologijos, ekologijos ir žalingumo tyrimai.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

• Paskelbtos rekomendacijos:

1. Tvarus skirtingos genezės dirvožemių naudojimas / Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui, 2019, p. 4-8
2. Tarpiniai pasėliai nualintų dirvožemių derlingumo atstatymui, 2019, 4 p.
3. Daugiamečių ankštinių žolių panaudojimas dirvožemio gerinimui augalininkystės ūkiuose, 2019, 4 p.
4. Projekto „Nulinio žemės dirbimo (No-Till) technologijos kompleksinis tyrimas ir ekonominis-aplinkosauginis įvertinimas“ rekomendacijos. Baigiamoji ataskaita, 2021, p. 130

• Programėlė, padedanti pasirinkti tinkamiausius tarpinių pasėlių augalus
• Jungtinis dokumentas dėl tarpinių pasėlių auginimo siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės UBR taršą
• Catch crops and their growing potentials
• Agricultural practices in Venta and Lielupe RBDs
• Environmental effects of catch crops
• Cost and benefit analysis of catch crop application in Venta and Lielupe RBDs

Sėkmingiausi projektai, verslo užsakymai

• Skirtingų žemdirbystės technologijų efektyvumo ir perspektyvumo įvertinimas ekonominiu, energetiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, Nr. A-02-20/20, 2020-06-01 2022-11-10
• Dirvožemio kokybės būklės Lietuvoje įvertinimas ir jo kokybės kitimo stebėsenos metodikos ir modelio parengimas Nr. MT-19-15, 2019-07-08 2021-12-01
• Nulinio žemės dirbimo (No-Till) technologijos kompleksinis tyrimas ir ekonominis-aplinkosauginis įvertinimas, Nr. MT-19-10, 2019-06-11 2021-12-01
• Nualintų ir eroduojamų dirvožemių tvarumo atstatymo galimybės augalininkystės ūkiuose (Nr. 14PA-KK-16-1-02856), 2017/05/15-2020/05/30
• Augalinių liekanų mineralizacija naudojant biologinės kilmės produktus. Sutarties su UAB Bioenergy LT Nr. A-06-68/17, 2017 08 30-2021 11 30
• Ilgalaikio įvairaus intensyvumo išteklių naudojimo poveikis skirtingos genezės dirvožemiams ir kitiems agroekosistemų komponentams (AGROTVARA) Nr. A-05-44/15 (sutarties Nr. SIT-9/2015), 2015 08 27-2018 12 31

Pagrindinė mokslininkų komanda

Prof. dr. Vaclovas Bogužas; doc. dr. Zita Kriaučiūnienė, doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, dr. Vaida Steponavičienė, doc. dr. Aušra Sinkevičienė, prof. dr. K. Romaneckas, doc. dr. Lina Butkevičienė, dr. Lina Skinulienė, dokt. Inga Andruškaitė, dokt. A. Sinkevičius, dokt. Jovita Balandaitė

Laboratorijos vadovas

Prof. dr. Vaclovas Bogužas

Tel. 8 37 75 22 33

El. paštas [email protected]

Agrobiotechnologijų laboratorija

Trumpas aprašymas

Agrobiotechnologijų laboratorijos funkcija – vykdyti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus augalų biotechnologijos, biologijos ir fiziologijos srityse; atlikti eksperimentinės plėtros darbus; kurti ir diegti modernias technologijas bei inovacijas; skleisti ir populiarinti mokslo žinias; teikti atvirą prieigą ir žinioms imlias paslaugas; ugdyti aukštos kvalifikacijos mokslinį potencialą.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Augalų morfologinių parametrų ir fiziologinių procesų įvertinimas modeliuojamomis klimato sąlygomis.
• Įvairių veiksnių (makro–, mikroelementų, aminorūgščių, augalų apsaugos priemonių ir t.t.) poveikio augalams įvertinimas in vitro ir in vivo.
• Augalų atsparumo abiotiniams ir biotiniams veiksniams didinimas in vitro ir in vivo.
• Augalų pradinės selekcinės medžiagos kūrimas in vitro.
• Augalų mikrodauginimas in vitro ir in vivo.
• Konsultavimas ir mokymai augalų biotechnologijos tematika.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

• „Anglies trąšos prototipų poveikio C₄ tipo modeliniam augalui tyrimai“ – verslo įmonės užsakymas, rezultatai negali būti skelbiami viešai.
• „Anglies trąšos prototipų poveikio augalų vystymuisi laboratoriniai tyrimai“ – verslo įmonės užsakymas, rezultatai negali būti skelbiami viešai.
• „Veiksnių, lemiančių augalų atsparumą abiotiniams veiksniams tyrimai in vivo“ “ – verslo įmonės užsakymas, rezultatai negali būti skelbiami viešai.

Pagrindinė mokslininkų komanda

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai, doktorantai, magistrantai, bakalaurai.

Laboratorijos vadovė:

prof. dr. Natalija Burbulis

El. paštas: [email protected]

Trumpas aprašymas  

Tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto iniciatyva su Švedijos mokslininkų pagalba ekologinio žemės ūkio vystymui Lietuvoje 1995 metais universitete įkurtas Agroekologijos centras. Pabaltijo šalyse tai buvo pirmasis tokio pobūdžio centras. Tolesnei ekologinio ūkininkavimo plėtrai universitete 1997 metais įkurtas  ekologinės gamybos ūkis ir jam paskirtas universiteto mokomojo ūkio teritorijoje žemės sklypas. Šis ūkis yra Agroekologijos centro mokslinių fundamentalių ir taikomųjų tyrimų bazė, kurioje yra išbandomos ir diegiamos naujos ekologinio ūkininkavimo technologijos, atliekami svarbūs moksliniai tyrimai, ūkio bazėje mokomi ūkininkai, konsultantai, dėstytojai bei studentai. Ekologinės gamybos ūkyje savo mokslinius tyrimus atlieka doktorantai, magistrantai bei bakalaurai, kurių pagrindu rašomos disertacijos ir baigiamieji darbai. Nuo 1996 m. pradėti ir iki šiol tęsiami fundamentalūs ekologinio ir intensyvaus ūkininkavimo įtakos agroekosistemoms tyrimai. Pagrindiniai Agroekologijos centro tikslai: informacijos ekologinio ūkininkavimo klausimais rinkimas, kaupimas bei sklaida; konsultacijų teikimas konsultantams, dėstytojams bei ūkininkams; seminarų, kursų ir konferencijų organizavimas; metodinė pagalbos ekologinio ūkininkavimo klausimais teikimas universitetinių ir neuniversitetinių studijų ir mokslo įstaigų darbuotojams; naujų technologijų diegimas universiteto bei kituose Lietuvos ekologinės gamybos ūkiuose; studentų bei ūkininkų praktinis mokymas ekologinės gamybos ūkių bazėse; mokslinių tyrimų organizavimas ir vykdymas; leidybinė veikla.

Agroekologijos centras yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos klasterio „Žaliasis intelektas“ narys. Intensyviai dalyvaujama šviečiamojoje ir konsultacinėje veikloje. Intensyviai dirbama prie naujų technologijų ir naujų tręšiamųjų produktų, skirtų ekologinei gamybai kūrimo.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – Agroekosistemų biologinė įvairovė, tvarumas ir kaita, bioskaidžių atliekų tvartymas ir perdirbimas, dirvožemio biodegradacijos procesų valdymas.

Dirbama šiose mokslinėse kryptyse:

1. Agroekosistemų biologinė įvairovė, tvarumas ir kaita klimato ir skirtingų žemdirbystės sistemų poveikio sąlygomis;
2. Ilgalaikio ekologinio ir intensyvaus ūkininkavimo įtakos agroekosistemai tyrimai;
3. Atliekų, šalutinių gamybos produktų, įvairių organinių medžiagų inovatyvių tvarkymo ir perdirbimo technologijų bei naujų produktų, dirvos gerinimo priemonių ir trąšų kūrimas ir jų tyrimai;
4. Augalų mitybos problemų, sukuriant naujas trąšas ir dirvos gerinimo priemones, auginimo technologijų ir išaugintos produkcijos kokybės tyrimai ekologinėje žemdirbystės sistemoje;
5. Agroekosistemų poveikis klimato kaitai ir dirvožemio biodegradacijos procesams tyrimai.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Sukurtos naujos inovatyvios technologijos ir produktai

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

1. Mokslinių tyrimų projektas “Sliekų Eisenia fetida perdirbtų organinių medžiagų ir augalinės kilmės produktų, tinkamų naudoti ekologinėje gamyboje, ir pagaminto vermikomposto savybių ir įtakos dirvožemio biodegradacijos procesams ir augalams tyrimas” (vadovas dr. Juozas Pekarskas). Užsakovas UAB „Ekovormas“ (2019). Vykdant šį projektą buvo tiriami Lietuvoje gaminami vermikompostai, jų kokybė, įtaką dirvožemio savybėms ir ekologiškai auginamiems augalams.
2. Mokslinių tyrimų projektas „Skystų organinių trąšų ir dirvos gerinimo priemonių, pagamintų iš Lietuvoje išgauto sapropelio, įtakos dirvožemio savybėms ir žemės ūkio augalams ekologinėje žemdirbystės sistemoje tyrimai“ (vadovas dr. Juozas Pekarskas). Užsakovas UAB „Biodinamika“ (2021-2022). Vykdant šį projektą buvo tiriama skystų sapropelio trąšų įtaka dirvožemio savybėms ir augalams ekologinėje žemdirbystės sistemoje.
3. EIP (Europos inovacijų partnerystė) projektas Nr.35BV-KK-18-1-06620-PR001 „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra” (2019-2022). Agroekologijos centro mokslininkai dirbo prie dirvožemio savybių ir biologinių preparatų įtakos žemės ūkio augalams tyrimo.
4. Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas Nr.S-REP-22-5 „Tyrimas dėl reikalavimų tirštojo mėšlo tvarkymui, laikymui draudžiamuoju laikotarpiu“ (2022-2024). Agroekologijos centro mokslininkai dirbo prie mėšlo laikymo metu susidarančių skystų emisijų įtakos dirvožemio savybėms.
5. EIP (Europos inovacijų partnerystė) projektas Nr. 35BV-KK-22-1-04990-PR001 „Tvarus žemės ūkis – tvarus dirvožemis ir augalinė žaliava“ (2023-2025), (vadovas dr. Juozas Pekarskas). Agroekologijos centro mokslininkai dirbo prie biologinių preparatų įtakos dirvožemio agrocheminėms ir fizikinėms savybėms bei inovatyvių kompostavimo technologijų kūrimo ir jų tyrimo.

Pagrindinė mokslininkų komanda

Agroekologijos centro vadovas jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Juozas Pekarskas

Centro vadovas:

Dr. Juozas Pekarskas

Tel. +370 671 03749

El. p.: [email protected]

Trumpas aprašymas

VDU Žemės ūkio akademijos Akvakultūros centras buvo įkurtas 2015 m. Akvakultūros centre yra uždarų apytakinių sistemų kompleksas (įskaitant žuvų veisimo ir žuvų auginimo laboratorijas) ir analitinių tyrimų įranga. Akvakultūros centro įranga naudojama mokslinių tyrimų ir plėtros projektams įgyvendinti, taip pat buvo naudojama universiteto bakalauro studijų programoje „Žuvininkystės ir akvakultūros technologijos“. Pagrindiniai Akvakultūros centro tikslai – užtikrinti žuvininkystės sektoriaus atstovų švietimą ir mokymą kuriant naujus mokymo metodus ir priemones, tobulinant žuvininkystės ir akvakultūros technologijų tyrimų ir studijų bazę, siekiant sutelkti dėmesį į materialinius ir žmogiškuosius išteklius, reikalingus žuvininkystės krypties universiteto studijoms ir tyrimams vykdyti.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Inovatyvūs technologiniai sprendimai akvakultūroje;
• Uždaros apytakinės akvakultūros sistemos ir jų komponentai,
• Tvenkinių akvakultūros produktyvumo didinimas;
• Žuvų pašarai ir jaukai;
• Įvairių žuvų auginimas biodribsnių sistemose;
• Akvakultūros nuotekų valymas, dumblo panaudojimas;
• Tvari akvakultūra kaip žiedinės bioekonomikos dalis,
• Žuvų veisimo ir auginimo biotechnologijos.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Akvakultūros centro darbuotojų 2023 m parengtos MTEP ataskaitos MTE-23-18 ,,Rekomendacijų dėl žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose ir uždarose sistemose technologinių normų parengimas‘ pagrindu parengtos ir LR Žemės ūkio ministro įsakymu 2024 m. liepos 9 d. Nr. 3D-513 patvirtintos ,,Žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose technologinės normos“.

2018 m. UAB ,,Investara“ užsakymu atlikta galimybių studija ,,Vėžiagyvių auginimo technologinių ypatumų ir šios veiklos poveikio įvertinimas“ sudarė galimybes šiai įmonei gauti leidimą auginti pramoniniu mastu baltakojes blyškiąsias krevetes (lot. Litopenaeus vannamei)  uždarose apytakinėse sistemose.

2018 m. vykdant priemonės ,,Inočekiai“ projektą ,,Baisiogalos bioenergija“ šamų auginimo ūkyje susidarančių nuotekų nukenksminimo ir panaudojimo galimybės“ buvo išspręstos šios verslo įmonės praktinės problemos.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

Projektai kuriuose naudota Akvakultūros centro laboratorijų įranga::

• „Afrikinių šamų auginimo uždarose apytakinėse sistemose biodribsnių aplinkoje technologijos išbandymas ir pristatymas“Partneris – UAB ,,Aquacultur“, 2025-2026 m.
• ,,Vėžiagyvių auginimo technologinių ypatumų ir šios veiklos poveikio įvertinimas“. Užsakovas – UAB ,,Investara, 2018 m.
• ,,Baisiogalos bioenergija“ šamų auginimo ūkyje susidarančių nuotekų nukenksminimo ir panaudojimo galimybės“. Užsakovas UAB ,,Baisiogalos bioenergija“, 2018 m.
• ,,Membraninio filtravimo panaudojimo galimybių nustatymas uždarose žuvų auginimo recirkuliacinėse sistemose“. Užsakovas – UAB ,,Minijos investicija“, 2017-2018..
• ,, Arktinių palijų veisimo ir auginimo įrangos efektyvumo bei proceso tyrimas“. Užsakovas – NORAS Watertech (Norvegija), NORAS LT, 2017 m.

Pagrindinė mokslininkų komanda

Centro vadovas Alvydas Žibas,  Dr.doc.Gražina Žibienė, projekto tyrėjas Mantas Brazauskas

Centro vadovas

Alvydas Žibas

El. p.: [email protected]

Trumpas aprašymas

Laboratorija kaip savarankiškas ŽŪA padalinys įkurta 1986 m. Nuo 1997 m. iki 2012 metų buvo Aplinkos instituto padalinys. Šiuo metu laboratorija yra VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros  padalinys. Laboratorijoje vykdomi moksliniai darbai yra nukreipti į skystųjų biodegalų ir biologinės kilmės tepamųjų medžiagų sintezės, savybių ir poveikio aplinkai tyrimus. Be to, tiriami ir biodujų valymo procesai siekiant jas panaudoti transporto sektoriuje. 2010 metais pradėti kompleksiniai  mikrodumblių panaudojimo energetikai, trąšų ir biopolimerų gamybai tyrimai. Laboratorija aprūpinta šiuolaikine įranga, jos darbuotojai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, vykdo LMT, LRŪM, LRŽŪM, ūkio subjektų užsakomuosius mokslinius tyrimus. Laboratorijoje tyrimus vykdo magistrantai ir doktorantai, podoktorantūros stažuotojai.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

Technologijos mokslai, Aplinkos inžinerija.

Gamtos mokslai,  Ekologija ir Aplinkotyra.

Gamtos mokslai, Chemija ir biochemija.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Sukurtos principinės technologijos ir parengtos rekomendacijos biodyzelino gamybai naudoti ne maistinį judrų, mikrodumblių, linų sėmenų aliejų, riebalingąsias atliekas, aliejaus peresterinimui naudoti etanolį ir butanolį, dyzelinių degalų gamyboje naudoti etil, butil- alkoholius.  Sukurta principinė biodyzelino sintezės technologija katalizatoriumi naudojant fermentinius preparatus – lipazes. Parengtos rekomendacijos inovatyvaus biodyzelino sintezei aliejaus peresterinimui naudojant metilformiatą. Sukurta principinė biodujų valymo nuo anglies dvideginio technologija CO₂ sorbcijai naudojant gamtines uolienas.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

UAB “Energijos kontrolė”, Užsakomieji tyrimai. Pagrindiniai rezultatai – aliejaus kokybės tyrimai ir tinkamumo biodegalų gamybai įvertinimas.

UAB „Araksus“, Užsakomieji tyrimai. Pagrindiniai rezultatai – aliejaus kokybės tyrimai ir tinkamumo biodegalų gamybai įvertinimas.

UAB „ROKOR“, Užsakomieji tyrimai. Pagrindiniai rezultatai – aliejaus kokybės tyrimai ir tinkamumo biodegalų gamybai įvertinimas.

UAB „Biocentras“, Bazinės alyvos pagrindinių kokybės rodiklių palyginamieji tyrimai“. Pagrindiniai rezultatai – bazinės alyvos kokybės tyrimai ir tinkamumo tepalų gamybai įvertinimas.

UAB „Agrochema“. „Antrosios kartos biodegalų gamybos diegimo UAB „Agrochema“ galimybių studija“. Pagrindiniai rezultatai – atlikta įprastinės biodegalų gamybos tobulinimo ir antrosios kartos biodegalų gamybos technologijų analizė, parinkti optimalūs, geriausiai atitinkantys įmonei, variantai, atliktas techninis ekonominis antros kartos biodegalų gamybos pagrindimas.

Pagrindinė mokslininkų komanda

Prof.dr., vyriaus. m.d.  Violeta Makarevičienė

Prof. dr.,  vyriaus. m.d. Eglė Sendžikienė

Dr., vyresn. m.d. Raimondas Kreivaitis

Doc. dr., m. d. Milda Gumbytė

Dr., m. d. Kiril Kazancev

Dr. m.d. Ieva Gaidė

Trumpas aprašymas

Laboratorijos veiklos tikslas – taikomieji ir fundamentiniai tyrimai ekologijos, aplinkotyros ir aplinkos inžinerijos srityse. Laboratorijos paskirtis – plėtoti mokslinius tyrimus, propaguoti mokslo žinias, dalyvauti Universiteto studijų procese. Laboratorija vykdo darbus mokslinių tyrimų, studijų ir paslaugų teikimo srityse: vykdomi agro, hidro ir miško ekosistemų objektų kokybės tyrimai.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys:

• Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas, klimato kaitos poveikis;
• Biologinių gamtinių išteklių tvarumas;
• Klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimas ir adaptacija;
• Žemės ūkio taršos valdymas;
• Tausojamosios žemės, miško ir vandens ūkio technologijos, tvarus išteklių naudojimas.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Parengta mokslinė Studija: Rizikos vandens telkinių būklės tyrimų, taršos šaltinių ir kitų priežasčių, lemiančių rizikos vandens telkinio būklę, identifikavimo, būklės gerinimo priemonių parinkimas/AM AAA.

Sėkmingiausi projektai, verslo užsakymai:

• 2016-2022 m. Alytaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo programos priemonių plano įgyvendinimas
• 2015-2019 m. Baltic sea region programme projektas „Water emissions and their reduction in village communities-villages in Baltic Sea Region as pilots“ (akronimas- „Village Waters“)
• 2015-2016 m. BERAS International. Farmers University Exchange Program.
• 2014-2017 m. Rizikos vandens telkinių būklės tyrimų, taršos šaltinių ir kitų priežasčių, lemiančių rizikos vandens telkinio būklę, identifikavimo, būklės gerinimo priemonių parinkimas/
• 2011-2013 m. Baltic sea region programme Project BERAS implementation /Baltijos ekologinis žemės ūkis ir visuomenė – priemonė Baltijos jūros eutrofikacijai mažinti

Pagrindinė mokslininkų komanda

Dr. Laima Česonienė, Kristina Lingytė, vyr. laborantė Danguolė Paškevičiūtė, doktorantės – Justina Zygkevičiūtė Laugs, Raimonda Simonavičiūtė

Kontaktai

Tel. 8 37 752 224

El. paštas: [email protected]

Trumpas aprašymas

Augalinių žaliavų kokybės laboratorija pradėta kurti 2007 m. kaip slėnio „Nemunas“ dalis. Savo veiklą laboratorija pradėjo 2012 m. gruodžio 07 d. atidarius atviros prieigos Žemės ir miškų jungtinį tyrimų centrą. Augalinių žaliavų kokybės laboratorijoje dirbantys mokslininkai vykdo augalinių žaliavų kokybės tyrimus, organizuoja seminarus, dalyvauja šalies ir tarptautinėse konferencijose. Laboratorijai priklausiančiame šiltnamyje atliekami gėlių veislių tyrimo darbai, vegetaciniai eksperimentai, įvertinant trąšų, biologinių preparatų, aplinkos sąlygų įtaką įvairiems augalams, jų kokybei. Laboratorijos mokslininkai bedradarbiauja su LAMMC, LSMU ir kitomis Lietuvos bei užsienio šalių mokslo įstaigomis, atlieka ūkininkų ir verslo įmonių užsakymus.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys

Augalinių žaliavų cheminė sudėtis, kokybiniai pokyčiai laikant kontroliuojamos atmosferos kamerose;

Augalinių perdirbimo produktų kokybiniai rodikliai;

Juslinis maisto žaliavų ir produktų vertinimas;

Inovatyvių maisto produktų kūrimas panaudojant augalines žaliavas;

Gėlių veislių tyrimai.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Laboratorijai priklausančiame šiltnamyje sukurtos aukšto produktyvumo ir labai dekoratyvios vegetatyviai dauginamos skiauteručių veislės:  2013 m. – 10, 2015 m. – 17, 2017 m. – 15 vnt. – dr. Simas Gliožeris.

Nuo 2021 m. UAB „Žemdirbių konsultacijos“ atlieka mokslininus tyrimus šiltnamyje, kurdami inovatyvias augalų mitybos diagnostikos tehcnologijas.

2025 m. pradėti pomidorų auginimo hidroponikoje tyrimai, vadovė doc. dr. Viktorija Vaštakaitė.

Inovatyvūs produktai, sprendimai:

Padidintos biologinės vertės, funkcionalus produktas – padažas iš juodųjų serbentų  (turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų), 2017 m., doc. A. Paulauskienė.

Pagal inovacinių čekių projektą sukurtas inovatyvus produktas, tinkantis veganams, vegetarams, cukriniu diabetus sergantiems – sausainiai (be glitimo, pridėtinio cukraus, kvietinių miltų), praturtinti daržovių, uogų ir prieskoninių/vaistinių augalų milteliais, 2018 m., doc. J. Kulaitienė.

Pagal inovacinių čekių projektą sukurtas inovatyvus produktas – vaisinės plokštelės su uogų išspaudomis ir sėklomis – pasižymintis fukcinėmis savybėmis (turintis daug skaidulinių medžiagų, be pridėtinio cukraus), 2018 m., prof. Ž. Tarasevičienė, doc. A. Paulauskienė.

Pagal inovacinių čekių projektą sukurtas augalinių baltymingų žaliavų derinys, turintis visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, tinkantis veganams ir vegetarams, 2021 m., doc. A. Paulauskienė, prof. Ž. Tarasevičienė.

Fermentuoti juodieji česnakai. Kartu su IF Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros mokslininkais, taikant skirtingas fermentacijos sąlygas, buvo pagaminti juodieji česnakai, padaryta cheminės sudėties analizė, 2022-2023 m., doc. A. Paulauskienė, doc. E. Zvicevičius.

Parengta daktaro disertacija „Skirtingų veislių gervuogių (Rubus fruticosus L.) išspaudų, hidrofilinių bei lipofilinių ekstraktų antrinių metabolitų sudėtis“, I. Čechovičienė, vad. prof. Ž. Tarasevičienė.

Rekomendacijos:

Pranckietis, Viktoras; Paulauskienė, Aurelija. 2014. Vaistinės augalinės žaliavos auginimo ir džiovinimo technologijos: rekomendacijos aktinidijų augintojams ir perdirbėjams. Asociacija „Slėnis Nemunas“, 66 p.

Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių vystymo geroji praktika, 2022. EIP veiklos grupės „INNOFOOD HUB“ projektas „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, 46 p.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų (Pavadinimas ir pagrindiniai rezultatai)

Inovacinių čekių projektas „Maisto praturtinimas funkcionaliais komponentais“, užsakovas – MB „Sava studija“, 2017-2018 m. MTEP projekto metu planuota atlikti techninę galimybių studiją, ištiriant sulčių gamybos proceso metu susidarančių atliekų panaudojimo galimybę maisto produktų praturtinimui funkcionaliais komponentais. Tirtos aviečių, gervuogių, braškiš ir šilauogių išspaudos. Tyrimų metu buvo išanalizuotos išspaudų apdorojimo technologijos, parinkti optimalūs apdorojimo būdai, optimalūs technologinių procesų parametrai, įvertinant temperatūrinio režimo įtaką žaliavos cheminei sudėčiai. Nustatyti uogų išspaudų ir sėklų kiekiai gatavuose produktuose, siekiant, kad atitiktų rekomenduojamas normas pagal Komisijos Reglamentą (ES) Nr. 274/2014 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą.

Parodomasis bandymas „Inovatyvaus daržo augalų auginimas vertikaliose sistemose, taikant šiuolaikines aplinką ir išteklius tausojančias technologijas“ (Nr. 14PA-KK-17-1-01319-PR001), 2018-2020 m. MTTV projekto pagrindinis tikslas – inovatyvaus daržo augalų auginimo būdo pritaikymas ūkyje, panaudojant šiuolaikines aplinką ir išteklius tausojančias vertikalias sistemas, siekiant užtikrinti augalinės produkcijos kokybę (cheminę sudėtį, fizinius parametrus, derlingumą) ir atlikti horizontalaus ir vertikalaus daržo augalų auginimo būdų statistinę – lyginamąją analizę. Projekto metu bus sukurta technologija vienmečių ir daugiamečių augalų auginimui (prieskoniniai, vaistiniai augalai, žemuogės) ir pateiktos rekomendacijos. Gautos mokslinių tyrimų preliminarios išvados:

• Parinkti prieskoniniai/vaistiniai augalai: kvapieji bazilikai (Ocimum basilicum); šveicariška mėta (Mentha piperita); paprastieji čiobreliai (Thymus serpyllum); paprastosios žemuogės (Fragaria vesca) tinkami auginti vertikalioje sistemoje, daugiamečiai augalai puikiai peržiemojo (pirmųjų tyrimų metų analizė);
• Atlikti stebėjimai leido optimizuoti sistemos parametrus ir taikyti optimalias auginimo technologijas, siekiant sumažinti produkcijos savikainą bei pagerinti kokybę;
• Įvertinus horizontalų ir vertikalų daržo augalų auginimo būdus pagal atrinktus kriterijus, aiškiai matyti vertikalaus auginimo būdo pranašumas: taikant šį auginimo būdą, augalų derlingumas statistiškai padidėjo iki 10 kartų, gauntas žymus ekonominio efekto padidėjimas. Pasiekta ženkli išteklių naudojimo / sąnaudų ekonomija. Tai leidžia daryti prielaidą, kad, taikant vertikalų daržo augalų auginimo būdą, naudos-kaštų santykis yra patikimai didesnis. Tai pagrindžia taikomos inovacijos ekonominį efektyvumą.

Inovacinių čekių projektas „Inovatyvių augalinių baltymingų žaliavų derinių, turinčių visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, moksliniai tyrimai“, užsakovas – UAB „Agropartneriai“, 2020–2021 m. Projekto metu planuota atlikti techninę galimybių studiją, modeliuojant naujo augalinio baltymų produkto sudėtį, panaudojant augalinę baltymingą žaliavą, kurio sudėtyje būtų visos nepakeičiamosios aminorūgštys. Tam naudoti įvairūs pupiniai augalai, sėklos. Projekto metu kompleksiškai įvertinta augalinių baltymingų žaliavų cheminė sudėtis, nustatant baltymų kiekį ir jų biologinę vertę bei kitus biologiškai aktyvius junginius. Sudarytas pilnavertis augalinių baltymingų žaliavų derinys, turintis visas nepakeičiamąsias aminorūgštis.

Projektas „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės “Bendradarbiavimas” veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ (35BV-KK-18-1-06620-PR001), 2019-2022 m. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti savireguliacijos pagrindu funkcionuojantį inovacijų diegimo ir sklaidos modelį, skirtą spartinti TMTG formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Projekto metu buvo įvertinta inovacijas diegiančių ūkių, auginančių ir gaminančių biologiškai vertingus produktus, veiklos „nuo lauko iki stalo“ patirtis; įvertintos biologiškai vertingų produktų rinkų vystymo tendencijos ir galimybės, atsižvelgiant į vartotojų vertybes ir vartojimo poreikius; įdiegtos inovacijos ir užtikrinta kokybė biologiškai vertingų produktų gamybos ir laikymo sistemoje, didinant TMTG efektyvumą ir tvarumą; organizuota ūkių, gaminančių biologiškai vertingus produktus, tinklaveika, užtikrinant TMTG patirties sklaidą ir rinkų vystymą.

Eureka projektas „Liofilizuoti jogurto kąsneliai, praturtinti netradicinėmis funkcionaliomis žaliavomis“ (2020-07-01 – 2022-02-01), 01.2.2-MITA-K-702-07-0004, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa. Projekto tikslas – iš jogurto, natūralios kilmės stabilizatorių ir netradicinės regioninės žaliavos (dilgėlių lapų, šilkmedžio lapų, erškėčių vaisių, burokėlių gumbų), naudojant inovatyvią, aplinkai draugišką ir saugią technologiją – sukurti naują, žymiai aukštesnės kokybės, produktą – liofilizuotus jogurto kąsnelius. Projektas buvo vykdomas su UAB „PPM Consulting“ bei užsienio partneriais Olandijoje. Jogurto kąsneliai buvo praturtinti dilgėlių, šilkmedžio lapų, erškėčių vaisių ir burokėlių milteliais, išsiskiriančiais gausia vitaminų, mineralinių medžiagų ir biologiškai aktyvių junginių įvairove.

Trumpas aprašymas

Laboratorijos įkurtos 2012 metais. Vykdo technologijos mokslo srities aplinkos inžinerijos krypties fundamentinius ir taikomuosius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą. Laboratorijose dirbantys mokslininkai sprendžia atsinaujinančių išteklių panaudojimo biodegalų ir bioalyvų sintezei problemas. Jie glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuoja ūkio subjektus biodegalų, biodujų, bioalyvų, aliejaus gamybos, kokybės, naudojimo, poveikio aplinkai srityse bei riebalinių žaliavų naudojimo gyvūnų pašarų gamyboje ir kitais klausimais. Vykdo užsakomuosius tyrimus.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Skystųjų ir dujinių degalų sintezė ir tyrimai.
• Aplinkai draugiškų tepalų sintezė ir tyrimai.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos , išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Parengtos rekomendacijos įmonėms:  IĮ “RVS technologija”, „AKVATERA LT“ UAB, UAB “Eco Extractum”,  UAB „Biokonversija“, UAB “BioPower Ingineering“,UAB „Biocentras“, UAB „Žaliavų terminalas“, UAB „Investicijų Partneris“, UAB „Tito Sun“, UAB „Rokor“.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

• UAB „Žaliavų terminalas“,” Aliejingųjų atliekų panaudojimo galimybės“. Pagrindiniai rezultatai – aliejingųjų atliekų kokybės tyrimai ir panaudojimo galimybių įvertinimas.
• IĮ “RVS technologija”, Tepamus paviršius atstatančių priedų įtaka alyvos fizikiniams rodikliams“. Pagrindiniai rezultatai – nustatyta priedų įtaka alyvų fizikiniams rodikliams.
• UAB „Akvatera“,”Paukštienos riebalų panaudojimas gyvūnų augintinių pašarų gamyboje“. Pagrindiniai rezultatai – įvertintos galimybės paukštienos riebalus naudoti gyvūnų augintinių pašarų gamyboje.
• UAB „Akvatera“, “Riebalinių žaliavų panaudojimas naminių gyvūnų pašarų gamyboje”. Pagrindiniai rezultatai – nustatyta, kad tirti riebaliniai aliejai– agurklės, nakvišų ir kokoso, gali būti naudojamos naminių gyvūnų pašarų gamyboje, nes atitinka riebalinėms žaliavoms keliamus reikalavimus.
• UAB „Investicijų Partneris“„Biokuro granulių energetinio efektyvumo didinimas“. Pagrindiniai rezultatai – parinktos optimalios granulių, kurių šilumingumas siektų 15-17 MJ/kg, o drėgnis būtų ne daugiau 20 procentų, kompozicijos.

Pagrindinė mokslininkų komanda (taip pat doktorantai, laborantai)

Vyriaus. m. d. dr. E. Sendžikienė, m. d. dr. M. Gumbytė, m. d. dr. K. Kazancev, vyriaus. m. d. dr. V.Makarevičienė, vyr. m. d. dr. R. Kreivaitis, j.m.d. dr. I. Gaidė laborantė dr. J. Treinytė.

Trumpas aprašymas

Laboratorija įkurta 2000 metais. Joje atliekami energetikos ir aplinkos inžinerijos mokslo krypčių fundamentiniai bei eksperimentinės plėtros tyrimai. Laboratorijos mokslininkai konsultuoja ūkininkus, pramonės įmonių specialistus, projektuotojus, energetikus ir valstybinių įstaigų atstovus augalų biomasės ir organinių atliekų perdirbimo į biodujas klausimais. Laboratorija bendradarbiauja su kitomis Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis ir verslo asociacijomis. Laboratorija palaiko dalykinius ryšius ir vykdo bendrus mokslo projektus su Austrijos, Danijos, Italijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslo įstaigomis, įmonėmis bei organizacijomis. Laboratorijos mokslininkai dalyvauja rengiant Lietuvoje veikiančių ir statomų biodujų jėgainių ir biometano gamyklų projektus bei atlieka jų veiklos stebėseną.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

Žaliavų, naudojamų biodujų ir biometano gamybai, energinio potencialo tyrimai

Biodujų ir biometano gamybos technologinio proceso tyrimai ir optimizavimas

Biodujų ir biometano gamybos energinio ir aplinkosauginio efektyvumo tyrimai

Biodujų ir biometano gamybos tvarumo ciklo rodiklių nustatymas ir vertinimas

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

1. Parengta inovatyvi žuvų perdirbimo atliekų anaerobinio perdirbimo technologija ir rekomendacijos jos įgyvendinimui
2. Parengtos rekomendacijos kaip didinti biodujų gamybos efektyvumą miesto nuotekų dumblą perdirbančiose biodujų jėgainėse naudojant bioskaidžias maisto pramonės atliekas.
3. Parengta inovatyvi skerdyklos atliekų perdirbimo į biodujas technologija ir parengtos rekomendacijos jos įgyvendinimui

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

1. Horizon 2020 projektas „European food chain supply to reduce GHG emissions by 2050 (ENOUGH)“, kuriuo siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maisto grandinėse.
2. BP7 projektas “Added value from high protein & high oil industrial co-streams” (Pramonės baltyminių ir riebalinių šalutinių produktų panaudojimas papildomai vertei kurti APROPOS). Ištirti pramonės baltyminių ir riebalinių šalutinių produktai ir pasiūlytos technologijos juos perdirbti į aukštą pridedamąją vertę turinčius produktus.
3. Dalyvaujama vykdant tarptautinį projektą „FOREST 4.0 Creation of the Centre of Excellence in Smart Forestry“. pagal programą HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01. Tyrimų tikslas – sukurti inovatyvų metodą miško verslo modelių tvarumo vertinimui, taikant būvio ciklo analizę
4. Ūkio subjekto užsakytas projektas “Biodujų gamybos iš nuotekų dumblo energinio efektyvumo didinimas, taikant papildomus ingredientus ir biologinius preparatus”. Tyrimais nustatyta galimybė perdirbti į biodujas miesto nuotekų dumblo ir žuvų bei mėsos perdirbimo atliekų mišinius. Taip pat nustatyta pramonės atliekų ir miesto nuotekų dumblo mišinių sudėties įtaka biodujų išeigai ir energinei vertei.
5. Ūkio subjekto užsakytas projektas “Duonos gaminių gamybos atliekų, perdirbamų į biodujas, energinio potencialo tyrimas”. Tyrimais nustatyta duonos gaminių gamybos atliekų biodujų išeigos, sudėtis ir energinis potencialas. Parengta duonos gaminių gamybos atliekų perdirbimo į biodujas technologinė schema ir nustatyti pagrindiniai technologiniai rodikliai.

Pagrindinė mokslininkų komanda

Prof. dr. Kęstutis Navickas

Doc. dr. Kęstutis Venslauskas

Tyrėjas dr. Mantas Rubežius

J. m. d. Vidmantas Župerka

Laboratorijos vadovas

Prof. dr. Kęstutis Navickas

tel. +370 687 86826

El. paštas: [email protected]

Trumpas aprašymas

Laboratorijos įkurtos 2012 metais. Vykdo technologijos mokslo srities aplinkos inžinerijos krypties fundamentinius ir taikomuosius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą. Laboratorijose dirbantys mokslininkai sprendžia atsinaujinančių išteklių panaudojimo biodegalų ir bioalyvų sintezei problemas. Jie glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuoja ūkio subjektus biodegalų, biodujų, bioalyvų, aliejaus gamybos, kokybės, naudojimo, poveikio aplinkai srityse bei riebalinių žaliavų naudojimo gyvūnų pašarų gamyboje ir kitais klausimais. Vykdo užsakomuosius tyrimus.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Skystųjų ir dujinių degalų sintezė ir tyrimai.
• Aplinkai draugiškų tepalų sintezė ir tyrimai.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos , išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Parengtos rekomendacijos įmonėms:  IĮ “RVS technologija”, „AKVATERA LT“ UAB, UAB “Eco Extractum”,  UAB „Biokonversija“, UAB “BioPower Ingineering“,UAB „Biocentras“, UAB „Žaliavų terminalas“, UAB „Investicijų Partneris“, UAB „Tito Sun“, UAB „Rokor“.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

• UAB „Žaliavų terminalas“,” Aliejingųjų atliekų panaudojimo galimybės“. Pagrindiniai rezultatai – aliejingųjų atliekų kokybės tyrimai ir panaudojimo galimybių įvertinimas.
• IĮ “RVS technologija”, Tepamus paviršius atstatančių priedų įtaka alyvos fizikiniams rodikliams“. Pagrindiniai rezultatai – nustatyta priedų įtaka alyvų fizikiniams rodikliams.
• UAB „Akvatera“,”Paukštienos riebalų panaudojimas gyvūnų augintinių pašarų gamyboje“. Pagrindiniai rezultatai – įvertintos galimybės paukštienos riebalus naudoti gyvūnų augintinių pašarų gamyboje.
• UAB „Akvatera“, “Riebalinių žaliavų panaudojimas naminių gyvūnų pašarų gamyboje”. Pagrindiniai rezultatai – nustatyta, kad tirti riebaliniai aliejai– agurklės, nakvišų ir kokoso, gali būti naudojamos naminių gyvūnų pašarų gamyboje, nes atitinka riebalinėms žaliavoms keliamus reikalavimus.
• UAB „Investicijų Partneris“„Biokuro granulių energetinio efektyvumo didinimas“. Pagrindiniai rezultatai – parinktos optimalios granulių, kurių šilumingumas siektų 15-17 MJ/kg, o drėgnis būtų ne daugiau 20 procentų, kompozicijos.

Pagrindinė mokslininkų komanda (taip pat doktorantai, laborantai)

Vyriaus. m. d. dr. E. Sendžikienė, m. d. dr. M. Gumbytė, m. d. dr. K. Kazancev, vyriaus. m. d. dr. V.Makarevičienė, vyr. m. d. dr. R. Kreivaitis, j.m.d. dr. I. Gaidė laborantė dr. J. Treinytė.

Trumpas aprašymas

Dirvožemio ir pasėlių ekologijos laboratorijoje vykdomas eksperimentinis ir tiriamasis darbas. Sudaromos palankios sąlygos mokslininkams, mokslo darbuotojams, doktorantams ir studentams naudotis laboratorija bei jų įranga atliekant savo mokslinius tyrimus.  Tiriamasis darbas vykdomas pradedant nuo dirvožemio ir augalų ėminių paėmimo iš lauko ir paruošimo analizėms, taip pat jų loaoratorinės analizės. Galimybė  naudotis  mobiliąja laboratorine įranga lauko sąlygomis. Atliekamios analizės bei tyrimai: dirvožemio fermentų aktyvumo bei kokybinių rodiklių tyrimai, augalų vystymosi būklės tyrimai, sėklų daigumo tyrimai, piktžolėtumo tyrimai bei žaladarių plitimo ir kontrolės tyrimai, augalų fotosintezės intensyvumo tyrimai, dirvožemio dujų sudėties ir CO₂ emisijos iš dirvožemio analizės.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

Agroekosistemų tvarumas, dirvožemio ištekliai ir išsaugojimas, augalų mineralinės mitybos optimizavimas.

Klimato kaitos poveikio agroekosistemoms švelninimas ir adaptacija.

 Rapsų agrocenozių, alelopatijos ir poveikio dirvožemio derlingumui tyrimai, technologinių parametrų optimizavimas rapsams bei jų hibridams kintančio klimato sąlygomis.

Žemės ūkio augalų pasėlių formavimo ir derėjimo sąlygų optimizavimas ir ekologizavimas žemdirbystės priemonėmis.

Lauko ir pievų augalų augimo, vystymosi ir derliaus formavimo tyrimai.

Žaladarių paplitimo, žalingumo ir apsaugos priemonių tyrimai.

Pagrindinių Lietuvoje prekinių augalų (cukrinių runkelių, kviečių, rapsų) technologijų tobulinimas, užtikrinant jų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose.

Alternatyvių žemės ūkio augalų melsvojo varpio, tikrojo margainio bei azotą fiksuojančių – žieminių žirnių, žieminių pupų, sojų auginimas.

Tiksliojo ūkininkavimo priemonių, žemės dirbimo supaprastinimo, neariminio žemės dirbimo, ražieninės sėjos taikymo mūsų agroklimatinėmis sąlygomis agroinžinerinis ir ekonominis pagrindimas.

Alternatyvių žemdirbystės sistemų plėtros bei šiuolaikinio ūkininkavimo poveikio agroekosistemoms tyrimai.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

1. Projektas: „Tarpinių pasėlių diversifikavimas ir daugiafunkcinių savybių panaudojimas dirvožemio tvarumo ir anglies sekvestracijos potencialo didinimui bei trąšų poreikio mažinimui” pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (Nr. JVS/2020/042). Projekto trukmė 2023–2025 m. Vadovė prof. dr. Aušra Marcinkevičienė
2. Projektas „Alelopatinio efekto pritaikymas augalų auginimo technologijose įgyvendinant aplinkosaugos ir klimato kaitos tikslus”.  MTE-23-3, 2023–2025 m. Projektas įgyvendintas pagal žemės ūkio, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros 2023–2027 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimo taisykles. Vadovas prof. dr. Kęstutis Romaneckas
3. EJP SOIL Tarptautinių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (TMTTV) projektas TM-22-1 „Dirvožemio naudojimo poveikis dirvožemio organinės medžiagos savybėms ir anglies sekvestracijai (SOMPACS)”. Projekto trukmė 2022–2025 m. Vadovas prof. dr. Vaclovas Bogužas
4. „Europos Horizontas“ programos „Ūkininkavimo sistemų transformacijos skatinimas – agroekologijos gyvosios laboratorijos ir mokslinių tyrimų infrastruktūros“ partnerystės Tarptautinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (TMTEP) projektas ” Holistinis agroekologinių priemonių vertinimas (HEAL)”. Projekto trukmė 2025– 2028 m. Vadovas prof. dr. Vaclovas Bogužas
5. NordForsk programos projektas “Validating the Introduction of Kernza in the Nordic-Baltic reGion / Kernza introdukcijos galimybės Šiaurės ir Baltijos šalių regione” (VIKING), 2023–2026 m. Koordinatorius – SLU – Swedish University of Agricultural Sciences Institution, Švedija; Partneriai: Swedish University of Agricultural Sciences, Švedija; Estonian University of Life Sciences, Estija; NIBIO, Norvegija; The Natural resources Institute, LUKE, Suomija; Vytautas Magnus University, Lietuva; University of Wisconsin Madison, JAV; Aarhus University, Danija; Danish Technological Institute, Danija. VDU dalies projekto vadovė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė.
6. Projektas: „Augalų mitybos optimizavimas vasariniams kviečiams“/‘Plant nutrition optimization for spring wheat‘. Užsakovas: HELM AG, Germany

Pagrindinė mokslininkų komanda

Prof. habil. dr. Rimantas Velička

Prof. dr. Vaclovas Bogužas

Prof. dr. Kęstutis Romaneckas

Prof. dr. Aušra Marcinkevičienė

Prof. dr. Dainius Steponavičius

Prof. dr. Jurgita Kulaitienė

Doc. dr. Aida Adamavičienė

Doc. dr.  Darija Jodaugienė

Doc. dr. Rita Pupalienė

Doc. dr. Lina Marija Butkevičienė

Doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė

Prof. dr.  Zita Kriaučiūnienė

Doc. dr. Jūratė Aleinikovienė

Doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius

Doc. dr. Sonata Kazlauskaitė

Doc. dr.  Evaldas Klimas

Doc. dr. Ilona Vagusevičienė

Prof. dr. Vytautas Liakas

Doc. dr. Povilas Mulerčikas

Doc. dr. Jolanta Sinkevičienė

Doc.dr. Robertas Kosteckas

Doc. dr. R. Zinkevičius

Doc. dr. V. Butkus,

Doc. dr. S. Petkevičius

Doc. dr. Aušra Sinkevičienė

Asist. dr. Rita Čepulienė

Lekt. dr. Edita Mažuolytė-Miškinė

Lekt. dr. Jovita Balandaitė

Lekt. dr. Rasa Kimbirauskienė Dr.

Vaida Steponavičienė

Dr. Lina Skinulienė

Dr. Aušra Rudinskienė

Dokt. Aušra Babenskienė

Dokt. Giedrius Žiūraitis

Dokt. Audrius Jakutis

Dokt. Austėja Švereikaitė

Dokt. Lina Juodytė

Dokt. Rendy Anggriawan.

Dokt. Muchammad Tahair Khan

Trumpas aprašymas

1997 metais Lietuvos žemės ūkio universitete (LŽŪU) buvo įsteigta Aplinkos instituto Geografinių informacinių sistemų žemės, vandens ir miškų ūkyje laboratorija, kuri 2004 m. reorganizuota į Geografinių informacinių sistemų mokymo ir mokslo centrą, o 2012 metais, sujungus GIS mokymo ir mokslo centrą su Geomatikos laboratorija, priklaususia Integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui slėniui NEMUNAS, įsteigta Geomatikos laboratorija VDU Žemės ūkio akademijoje (iki 2018 gruodžio 31 d. Aleksandro Stulginskio universitetas) Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete.

Geomatikos laboratorijos funkcijos: vykdyti žemės ūkio ir technologijos mokslų krypties fundamentinius ir taikomuosius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą susijusią su geomatika, skleisti mokslo žinias, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą ir diegti inovacijas.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Aerofotografavimas naudojant dronus ir pilotuojamus orlaivius
• Hiperspektrinis skenavimas (500-1700 nm ilgio bangos. Galimi taikymai: aplinkosauga, medicina, medžiagotyra, žemės ūkis, miškininkystė, kriminalistika ir kt.).
• Lazerinis skenavimas (LiDAR).
• Objektinis vaizdų ir lazerinių duomenų apdorojimas.
• Įvairių su geomatika susijusių dalykų mokymas, kvalifikacijos kėlimo kursai, konsultacijos.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

2017 metais vykdant projektą „INOČEKIAI“ buvo sukurtos ir verslo įmonėms pasiūlytos Aerofotografavimo ir fotogrametrinių produktų gamybos technologijos naudojant pilotuojamą ir bepilotį orlaivius.

2022 metais projekto „Monitoring of habitats and agri-environmental measures using remote sensing methods” metu pasiūlyti sprendimai kaip vertinti įvairias buveines naudojant nuotolinius tyrimo metodus.

2024 sukurti sprendimai medyno tūrio vertinimui pagal lazerinio skenavimo duomenis.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

Projektai kuriuose naudota laboratorijos įranga:

„Melioracijos griovių būklės vertinimas taikant nuotolinius tyrimo metodus“– 2017 m.

Operatyvi žievėgraužio tipografo židinių diagnostika naudojant hiperspektrinį skenavimą – 2018 m.

LIFE-IP PAF-NATURALIT „Optimization of Natura 2000 network management in Lithuania” „Monitoring of habitats and agri-environmental measures using remote sensing methods” – 2020-2022.

Optical synergies for spatiotemporal sensing of scalable ecophysiological traits (SENSECO). 2018-2023

Pagrindinė mokslininkų komanda

Prof. dr. Gintautas Mozgeris

Doc. dr. Donatas Jonikavičius

Laboratorijos vadovas

Doc. dr. Donatas Jonikavičius

El. p.: [email protected]

Trumpas aprašymas

Klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms laboratorija įkurta 2012 m. kovo 21 d. Veiklos sritys: Miško ekosistemų biologinės ir genetinės įvairovės, produktyvumo, tvarumo ir pokyčių klimato kaitos ir žmogaus poveikio sąlygomis tyrimai. Pagrindinė turima įranga: Medžio rievių matavimo įrangos (LINTAB 6) komplektas, portatyvinis lajos lapų indekso (LAI) matavimo prietaisas, lapų ir šaknų ploto matavimo sistemos, portatyvinės miško ekosistemų mikroklimatinių sąlygų nustatymo įrangos komplektas, portatyvinė fotosintezės tyrimo sistema, Uv/Vis spektrofotomentras, miško dirvožemio tyrimo lauko sąlygomis įranga, automatizuota dozavimo bei nukleino rūgščių išskyrimo sistema, DNR gausintuvas, elektroforezės aparatas DNR fragmentų paskirstymui, genetinis analizatorius DNR žymenims.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Medynų augimo ir produktyvumo tyrimai.
• Miško augalijos įvairovės tyrimai.
• Miško ekosistemas sudarančių rūšių genetinės įvairovės, genetinės struktūros ir adaptacijos tyrimai.
• Miško dirvožemio atsako į klimato kaitą, anglies sekvestracijos dirvožemyje ir augaluose tyrimai.
• Dirvožemio mikrofloros įvairovės, gausumo ir įtakos C ir N apytakai tyrimai.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Rekomendacijos sprendžiant klimato ir kitų aplinkos streso veiksnių poveikis miškų gebai adaptuotis ir švelninti globalios kaitos grėsmes; paprastosios pušies bendrijų rūšinės ir genetinės įvairovės bei jų tvaraus naudojimo klimato kaitos ir žmogaus poveikio sąlygomis. Miško medžių rūšių kilmių rajonavimas dauginamosios medžiagos naudojimui. Miško medžių rūšių genetinio monitoringo metodika. Miško medžių evoliucinės kilmės ištyrimas. Miško medžių dauginamosios medžiagos kilmės kontrolės pagal DNR metodika. Paprastojo buko medynų genetinės kilmės identifikavimas.

Sėkmingiausi projektai, verslo užsakymai  

• Horizon 2020 research project „Optimising the management and sustainable use of forest genetic resources in Europe„ GENTREE, 2016 – 2020, Grant agreement No 676876.
• Aplinkos ministerijos mokslinių tyrimų projektas „Paprastosios eglės ir paprastosios pušies miško dauginamosios medžiagos kilmės kontrolės pagal DNR tyrimus sistemos sukūrimas“. M-04-10/19, 2019-2021.
• Aplinkos ministerijos mokslinių tyrimų projektas „Lietuvoje augančių paprastojo buko medynų kilmės ir genetinės įvairovė nustatymas, vertingiausių individų atrinkimas ir jų palyginimas su kitų šalių žinomos kilmės populiacijomis, siekiant parasojo buko plėtros Lietuvoje“. Sut. Nr.VPS-2017-119-SBMŪRP, Nr. M04-65/17, 2017-2019 m..
• Projektas ,,Kompleksiškas klimato ir kitų aplinkos streso veiksnių poveikis miškų gebai adaptuotis ir švelninti globalios kaitos grėsmes”  Nr.A-05-45/15 (SIT-3/2015).
• Projektas „Paprastosios pušies bendrijų rūšinė ir genetinė įvairovė bei jų tvarus naudojimas klimato kaitos ir žmogaus poveikio sąlygomis“, projekto kodas Nr. VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-025, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-025.

Pagrindinė mokslininkų komanda

Prof. dr. Vitas Marozas, prof. dr. Darius Danusevičius, dr. Jūratė Buchovska, dr. Darius Kavaliauskas, dr. Nijolė Maršalkienė.

Doktorantai: Osvaldas Kučinskas, Rūta Kembrytė, Gintarė Stankevičienė.

Laboratorijos vadovas

Prof. dr. Vitas Marozas

Tel. +370 620 33469

El. paštas [email protected]

Trumpas aprašymas

Laboratorijos mokslininkai konsultuoja atsinaujinančios energetikos, pramonės įmonių automatikos specialistus, projektuotojus, energetikus ir valstybinių įstaigų atstovus automatikos ir atsinaujinančios energetikos srityse. Laboratorija palaiko dalykinius ryšius su Lietuvos ir kitų šalių mokslo įstaigomis, įmonėmis bei organizacijomis. Laboratorijos ekspertai dalyvavo atliekant energetinių objektų automatizavimo ir įvairių energetinių rodiklių matavimus, diegiant energinių procesų automatinio valdymo sistemas.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

Atsinaujinantys energijos šaltiniai, procesų valdymas, procesų vizualizacija, hidraulinių sistemų diagnostika; mašinų tyrimai.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

1. Atliekama dujų ir biodujų analizatorių techninė priežiūra, servisas, remontas ir kalibravimas.
2. Vykdomas būvio ciklo vertinimas (life cycle assessment LCA) su specializuota SimaPro programine įranga.
3. Tiriami vakuuminiai, oriniai ir plokštieji saulės kolektoriai, mažos galios vėjo jėgainės.
4. Atliekama termovizinė įrenginių analizė.
5. Tiriami vidaus degimo variklių darbo rodikliai.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

1. Horizontas 2020 projektas „European food chain supply to reduce GHG emissions by 2050 (ENOUGH)“.
2. Selektyvių biopreparatų inovatyvus taikymas sunkiai skaidomų žaliavų perdirbimui į biodujas.

Pagrindinė mokslininkų komanda

Doc. dr. Kęstutis Venslauskas,

Prof. dr. Stasys Slavinskas,

Prof. dr. Kęstutis Navickas,

J. m. d. Vidmantas Župerka.

Laboratorijos vadovas

Doc. dr. Kęstutis Venslauskas

Tel. +370 656 97642

El. p.: [email protected]

Trumpas aprašymas

Medžioklėtyros laboratorija įkurta 2008 m. rugsėjo 17 d.

Laboratorijos misija – plėtoti mokslinius tyrimus biomedicinos mokslų srityje, apimančioje miškotyros, ekologijos, aplinkotyros bei zoologijos kryptis, kaupti, sisteminti ir skleisti šių sričių žinias, rengti naujus mokslininkus, aktyviai dalyvauti universiteto studijų procese, teikti paslaugas, susijusias su medžiojamųjų gyvūnų tyrimais, skleisti medžioklėtyros mokslo pasiekimus, šviesti visuomenę, ugdyti medžioklės kultūrą bei stiprinti medžiotojų profesinę kompetenciją.

Pagrindinė turima įranga: mikrotomas Struers ACUTOM 50, mikroskopai Carl Zeiss, džiovinimo spinta Kambič SP 120EASY, transliuotojai su garsiakalbiu FOXPRO Praire Blaster Game Caller, automatinės garsų įrašymo stotelės Song Meter SM2, automatinės vaizdo registravimo kameros Bolyguard MG984G-36M MMS, bepilotis orlaivis DJI Fantom 4 Pro.

Medžioklėtyros laboratorija vykdo laukinės gyvūnijos ir jos buveinių mokslinių tyrimų bei mokymų veiklą, taip pat rengia mokymus studentams ir asmenims, siekiantiems įgyti medžiojimo teisę. Veikla vykdoma mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetuose: Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (3491,4 ha), Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje (4608,1 ha), Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje (4915,7 ha) ir Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje (567,2 ha).

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Laukinių gyvūnų populiacijų būklės tyrimai ir analizė taikant nuotolines technologijas (GPS siųstuvus, bepiločius orlaivius, automatines vaizdo stebėjimo kameras)
• Laukinių gyvūnų mėsos paruošimo ir kokybės gerinimo sprendimai, brandinimo technologijų taikymas
• Medžioklėtvarkos projektų rengimas
• Laukinių gyvūnų daromos žalos žemės ūkio pasėliams nustatymas, neigiamo poveikio miško želdiniams, žėliniams ir medynams vertinimas bei migruojančių paukščių daromos žalos pasėliams apskaičiavimo metodikos rengimas.
• Traukinių susidūrimų su laukiniais gyvūnais vietų analizė, mikro migracijos koridorių identifikavimas ir detalizavimas, remiantis morfologinio erdvinio modelio analize.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

• Sukurta migruojančių gervių žalos kukurūzų ir rapsų pasėliams vertinimo metodika, skirta praktinėms verslo ir ūkininkavimo problemoms spręsti.
• Tyrimas, kuriame identifikuoti pirmieji vilkų ir šunų hibridai Lietuvoje, įvertintas hibridizacijos mastas ir genetinė rizika.
• Tyrimas apie Lietuvos vilkų populiacijos genetinę struktūrą, genetinės įvairovės lygį, fragmentacijos įtaką.
• Sukurta ir pritaikyta kompleksinė metodika stumbrų (Bison bonasus) saugiam perkėlimui.
• Parengtos rekomendacijos ir patobulinimai stumbrų (Bison bonasus) GPS monitoringo taikymui.
• Kaupiami duomenys, susiję su elektroninių, akustinių ir optinių prietaisų naudojimu medžiojamųjų gyvūnų paieškai ir apskaitos metodikų tobulinimui.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų (Pavadinimas ir pagrindiniai rezultatai)

• Žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės 2023–2027 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektas: „Migruojančių gervių daromos žalos kukurūzams bei rapsams žalos masto nustatymas ir metodikos parengimas“, pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos užsakymą. Sutartis Nr. MTE-24-5. Trukmė: 2024–2025 m.
• Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos darbas „Vilkų tyrimų paslaugos 2025 m.“ pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymą. Sutartis Nr. F4-15. Trukmė: 2025 m.
• Žeimelio medžiotojų klubo medžioklės ploto vieneto „Glebava“” medžioklėtvarkos projekto parengimas, sutartis VDU-S-110; Trukmė: 2023 m.
• Projektas „Migruojančių žąsų daromos žalos vertinimo metodika“ pagal sutartį su Lietuvos ornitologų draugija, įgyvendinant ES LIFE programos finansuojamą projektą „Mažosios žąsies svarbiausių teritorijų tinklo apsauga prisitaikant prie klimato kaitos”. Sutartis Nr. LOD/211108/01. Trukmė: 2021–2023 m.
• Projekto „RB3-0402 Neries tiltas 19,4 – 21,1 km (1,51 km)“ poveikio aplinkai monitoringo paslaugos statybos metu. Projekto Nr. 2016-EU-TMC-0116-M Investinio projekto Nr.: IF-X104. Sutarties Nr. ir data: SI-779/2022, 2022-12-14.Trukmė 2022-2025

Pagrindinė mokslininkų komanda

Dr. Artūras Kibiša, dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė, dr. Jolanta Stankevičiūtė, Kastytis Šimkevičius.

Doktorantai: Mindaugas Bakševičius, Loreta Bisikirskienė

Laborantai: Mindaugas Maksvytis, Kęstutis Bybartas, Romas Gečas, Gintaras Lukaševičius, Vytautas Ivanauskis

Laboratorijos vadovas

Dr. Artūras Kibiša

Tel. +370 687 31533

El. p.: [email protected]

Laboratorijoje teikiamų paslaugų trumpas aprašymas:

• Dirvožemio savybių tyrimai lauko sąlygomis mobilia mašina Veris 3150 MSP (elektrinis laidumas; dirvožemio rūgštumas (pH); organinių medžiagų kiekis); Dirvožemio savybių tyrimai lauko sąlygomis mobilia mašina Veris P4000 (su 350–2200 nm spektrometru dirvos profilio horizontuose iki 1 m gylio) (elektrinis laidumas; dirvožemio kietumas; anglies kiekis); Dirvožemio elektrinio laidumo skenavimas skeneriu Topsoil Mapper (su terminalu tiksliųjų žemės dirbimo, sėjos ir tręšimo technologijų taikymui);
• Dirvožemio savybių tyrimai lauko ir laboratorinėmis sąlygomis (anglies dvideginio dujų koncentracijos dirvožemyje matavimas; dirvožemio mėginių poringumo nustatymas laboratorijoje; dirvožemio dalelių sukibimo stiprumo nustatymas laboratorijoje; dirvožemio kietumo ir drėgnio nustatymas lauke; žemės ūkio mašinų traukos jėgos matavimas);
• N-Sensor – optinis matavimo prietaisas, montuojamas ant traktoriaus stogo, skirtas išmatuoti azoto kiekį pasėliuose ir nustatyti būklę azoto atžvilgiu duotuoju laiku, kad galima būtų atitinkamai reguliuoti bei pakoreguoti azotinių trąšų normas įvairiuose tręšiamo lauko plotuose. N-Sensor™ dėka galima nustatyti ir užtikrinti, kad kiekvienam individualiam pasėlių lauko plotui bus apskaičiuota tiksli ir optimali trąšų norma;
• Lauko (traktorinių ir dronų) ir sodų purkštuvų (traktorinių ir robotų) darbo kokybės rodiklių tyrimai (sodų purkštuvų išpurškiamo skysčio vertikalaus pasiskirstymo matavimas; atskirų purkštukų našumo (debito) matavimas; purkštuvo siurblio našumo matavimas, manometrų patikra bei debitmačių kalibravimas);
• Žemės ūkio gamybos produktų ir dirvos dalelių fizikinių-mechaninių savybių tyrimas mašina Instron 5960 (įvairių medžiagų, granulių ir briketų gniuždymo, tempimo, lupimo, lenkimo, plėšimo tyrimas; medžiagų tamprumo tyrimas);
• Energetinių augalų auginimo, priežiūros, nuėmimo ir paruošimo konversijai technologijų bei mašinų tyrimai (medienos atliekų ir stambiastiebių energetinių augalų smulkinimo proceso tyrimai; susmulkintos medienos atliekų ir stambiastiebių energetinių augalų, tokių kaip gluosniniai žilvičiai, pjaustinio kokybės nustatymas).

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys:

1. Dirvą, aplinką ir energiją tausojančios žemės dirbimo, sėjos ir derliaus dorojimo technologijos ir mašinų darbo procesų analizė bei konstrukcinių ir technologinių parametrų optimizavimas;
2. Tiksliosios žemdirbystės mašinų sistemų tyrimas;
3. Energetinių augalų nuėmimo ir ruošimo kurui technologijų kokybinis, energetinis ir aplinkosauginis vertinimas;
4. Augalinės biomasės paruošimo ir tvaraus naudojimo konversijai būdų ir techninių priemonių optimizavimas.
5. Žemės ūkio mašinų bei mechanizmų dinaminių charakteristikų tyrimai, nustatant optimalius jų darbo parametrus bei tobulinant jų konstrukciją.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

• 2021 m. užbaigus MTEP projektą „Skirtingo birumo organinių trąšų precizinio paskleidimo technologinių parametrų tyrimas“ buvo parengta rekomendacija organinių trąšų precizinio paskleidimo technologijos taikymui. Užsakovas UAB „Dalaudas ir Co”, projektas vykdytas nuo 2019-08-29 iki 2021-08-05. Projekto vadovė dr. S. Buragienė. Vykdytojai: E. Šarauskis, E. Jotautienė, A. Jasinskas, A. Sakalauskas, V. Naujokienė, K. Lekavičienė, Z. Kriaučiūnienė.
• 2021 m. užbaigus MTEP tarpinstitucinį projektą ISLAND (LEI-KTU-VDU) „Energetinių išteklių atgavimo iš sąvartynų galimybių ir tvarumo modelis“ buvo parengta rekomendacija susieta su energetinių išteklių atgavimo iš sąvartynų galimybių. Projektas vykdytas nuo 2021-04-01 iki 2021-12-31. Projekto vadovas G. Denafas (LEI), projekto dalies VDU koordinatorius A. Jasinskas, vykdytojai: K. Romaneckas, D. Streikus.
• 2021 m. užbaigus MTEP projektą „Biologinėmis priemonėmis paveiktų augalinių liekanų mechaninių savybių tyrimas“ buvo parengta rekomendacija apie biologinio preparato veiksmingumą. Užsakovas UAB „Biotina”, projektas vykdytas nuo 2021-10-18 iki 2021-11-29. Projekto vadovė dr. K. Lekavičienė.
• 2022 m. užbaigus MTEP projektą „Granulių prototipo gamybos iš vietinės kilmės trupintos klinties ir medienos biokuro pelenų mišinių panaudojant skirtingus organinės kilmės rišiklius moksliniai tyrimai“ buvo parengta rekomendacija apie granuliuotų trąšų gamybą naudojant trupintos klinties mišinius su medienos biokuro pelenais ir organinės kilmės rišikliais. Projekto vadovas prof. dr. A. Jasinskas. Vykdytojai: R. Mieldažys, R. Petlickaitė, K. Romaneckas, R. Čepulienė, R. Kimbirauskienė.
• 2022 m. užbaigus MTEP projektą „Sirtingo subrendimo laipsnio rapsų sėklų savybių įtaka aliejaus spaudimo technologinio proceso išeigos efektyvumui“ pateiktos išvados apie veiksnius, kurie įtakoja technologinio proceso metu aliejaus išeigos sumažėjimą. Užsakovas UAB „Rapsoila”, projektas vykdytas nuo 2022-06-15 iki 2022-10-07. Projekto vadovė dr. K. Lekavičienė. Vykdytojai: dr. Z. Kriaučiūnienė, dr. Ernestas Zaleckas.
• 2023 m. užbaigus MTEP projektą „APLINKĄ TAUSOJANČIOS JAVŲ IR KITŲ KULTŪRŲ DERLIAUS NUĖMIMO TECHNOLOGIJOS KŪRIMO MOKSLINIAI TYRIMAI“ buvo parengta rekomendacija šukuotuvės technologijos taikymui. Užsakovas VŠĮ „V. Genio tvaraus ūkininkavimo akademija“, projektas vykdytas nuo 2021 06 01 iki 2023 05 12. Projekto vadovė prof. dr. E. Jotautienė. Vykdytojas: A. Juostas
• 2024 m. užbaigus NMA projektą „Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo skirtingiems dirvožemio tipams ir plotams nustatymo metodika“ buvo parengta metodika žemės ūkio technikai įsigyti. Užsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra, projektas vykdytas nuo 2023 11 06 iki 2024 05 06. Projekto vadovė prof. dr. E. Jotautienė. Vykdytojas: A. Juostas.
• Lietuvos patentų biure užpatentuotas išradimas: Degalų sąnaudų mažinimo būdas augalininkystėje, panaudojant biologinį preparatą: Patentas Nr. LT 6470 B / išradėjai: Egidijus Šarauskis, Vilma Naujokienė, Kristina Vaitauskienė; Aleksandro Stulginskio universitetas. Vilnius, 2017-11-10. 4 p.
• Lietuvos patentų biure užpatentuotas išradimas: Kukurūzų burbuolių kūlimo proceso tyrimo stendas ir proceso tyrimo vykdymo būdas. Patentas LT 6492 B / išradėjai Valdas Kiniulis, Dainius Steponavičius, Edvinas Pužauskas, Albinas Andriušis, Darius Jovarauskas, Darius Juknevičius. LR Valstybinis patentų biuras. Vilnius. 2018-01-25. 12 p.
• Lietuvos patentų biure užpatentuotas išradimas: Pupų atliekų biokuro granulės ir (arba) sorbentas, trąša. Patentas Nr. LT 6701 B / išradėjai Kęstutis Romaneckas, Algirdas Jasinskas, Egidijus Šarauskis, Aleksandra Minajeva. LR Valstybinis patentų biuras. Vilnius. 2020-02-10. 7 p.
• Lietuvos patentų biure užpatentuotas išradimas: Kukurūzų, kanapių ir pupų daugianario pasėlio biomasės granulės ir (arba) trąša. Patentas Nr. LT 6998 B / išradėjai Algirdas Jasinskas, Kęstutis Romaneckas, Jovita Balandaitė, Rita Petlickaitė, Marius Praspaliauskas, Rasa Kimbirauskienė. LR Valstybinis patentų biuras. Vilnius. 2023-06-12. 8 p.
• Lietuvos patentų biure užpatentuotas išradimas: Tiksliosios tiesioginės žieminių kviečių sėjos technologijos valdymo modelis / Control model of precision direct seeding technology of winter wheat. Patento Nr. LT7021 B. Vytauto Didžiojo universitetas, 2023-08-25 / išradėjai: Šarauskis Egidijus, Kazlauskas Marius, Steponavičius Dainius, Romaneckas Kęstutis, Bručienė Indrė, Buragienė Sidona, Naujokienė Vilma.
• Lietuvos patentų biure užpatentuotas išradimas: Žaliųjų pašarų auginimo hidroponiniu būdu proceso tyrimo stendas bei proceso vykdymo būdas (Hydroponic green forage process test bench and process method). Lietuvos patentas. Nr. LT 7031 B / išradėjai Andrius Grigas, Dainius Steponavičius, Dainius Savickas. LR Valstybinis patentų biuras. Vilnius. 2023.10.10. 8 p.
• Lietuvos patentų biure užpatentuotas išradimas: Vėjo tunelyje nunešamų skysčio lašelių kiekio nustatymo įrenginys ir būdas (Device and method for determining the spray drift in a wind tunnel). Lietuvos patentas Nr. LT 7051 B / išradėjai Albinas Andriušis, Dainius Steponavičius, Tadas Jomantas, Jonas Balčiūnas, Žygimantas Niekis, Sigitas Petkevičius. LR Valstybinis patentų biuras. Vilnius. 2024.03.12. 9 p.
• Lietuvos patentų biure užpatentuotas išradimas: Trichoderma harzianum biologinio preparato vartojimo būdas žolynuose. Patentas LT 7094 B / išradėjai Romaneckas, Kęstutis; Lekavičienė, Kristina; Klimas, Evaldas; Romaneckas, Andrius. LR Valstybinis patentų biuras. Vilnius. 2024-09-25. 8 p.

5 sėkmingiausi projektai, verslo užsakymai:

1. MTEP projektas (MITA inočekis) „Pluoštinių kanapių biomasės ir rišančių medžiagų pagrindu sudarytų mišinių, tinkamų naudoti maisto pramonėje, kūrimo moksliniai tyrimai“. Užsakovas UAB „Baltic Sticks”. Sutarties pradžia: 2021-03-01, pabaiga: 2023-02-28. Projekto vadovas prof. dr. Algirdas Jasinskas.
2. MTEP projektas (MITA inočekis) „Dronų panaudojimu grindžiamo tiksliojo pasėlių priežiūros modelio kūrimo moksliniai tyrimai“. Užsakovas MB „GKS“. Sutartis: 2021–2023. Projekto vadovas prof. dr. Steponavičius, vykdytojai: doc. dr. R. Zinkevičius; prof. dr. E. Jotautienė; prof. dr. K. Romaneckas; lekt. A. Andriušis; dokt. M. Semenišin. Rezultatas: Atlikti skystų mineralinių trąšų purškimo, panaudojant dronus-purkštuvus, tyrimai.
3. EUREKA projektas „Anti-drift agent’s research and new formulation development“ (Preparatų, skirtų augalų apsaugos produktų nunešimui pavėjui mažinti, tyrimai ir naujos formuliacijų vystymas). Projekte dalyvauja VDU, UAB Nando, Kraiovos universitetas (Rumunija). Sutartis: 2021–2023 m. Projekto vadovas prof. dr. D. Steponavičius, vykdytojai: doc. dr. R. Zinkevičius, vyresn. m. d. E. Zaleckas, dr. K. Lekavičienė, dr. A. Kemzūraitė, lekt. A. Andriušis, dokt. T. Jomantas, dr. A. Grigas.
4. LMT Aukšto lygio tyrėjų grupių MTEP (SMART) (2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“) projektas “Daugiafunkcinio, UV-VIS-NIR spektrometrija grįsto, tvaraus precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelio sukūrimas“. 2020–2023. Lietuvos mokslo taryba, projekto vadovas – prof. dr. E. Šarauskis, vykdytojai: prof. dr. A.M. Mouazen, prof. dr. D. Steponavičius, prof. dr. K. Romaneckas, prof. dr. A. Jasinskas, doc. dr. V. Naujokienė, doc. dr. S. Buragienė, doktorantai: I. Bručienė, M. Kazlauskas, J. Anušauskas.
5. Tarptautinis HORIZON EUROPE projektas „Safe Wheat Agriculture Towards Sustainable Health: Innovative Sensing Techniques, and Holistic Spectroscopy Traceability for Improved Soil, Plant Health and Safe Wheat Grain (WHEATWACHER), Sutartis: 2024–2028, Projekto koordinatorius prof. dr. A.M. Mouazen (Gento universitetas), VDU dalies vadovas – prof. dr. E. Šarauskis, vykdytojai: prof. dr. Z. Kriaučiūnienė, m.d. dr. M. Kazlauskas.

Pagrindinė mokslininkų komanda

Prof. dr. D. Steponavičius; vyriaus. m. d. prof. dr. A. Jasinskas; prof. dr. E. Šarauskis; prof. em. dr. L. Špokas; prof. dr. E. Jotautienė; doc. dr. R. Zinkevičius; doc. dr. S. Petkevičius; doc. dr. R. Mieldažys; vyresn. m. d. doc. dr. E. Zaleckas; lekt. dokt. A. Andriušis; vyresn. m. d. doc. dr. S. Buragienė; m. d. dr. A. Kemzūraitė; vyresn. m. d. doc. dr. V. Naujokienė; doc. dr. K. Lekavičienė; m. d. dr. D. Savickas; m. d. dr. A. Grigas; m. d. dr. I. Bručienė; m. d. dr. M. Kazlauskas; jaunesn. m. d. dr. R. Petlickaitė; jaunesn. m. d. dr. A. Zabrodskyi; j. asistentas J. Anušauskas.

Doktorantai: A. Adomėlis, J. Balčiūnas, T. Jomantas, G. Gramauskas, J. Rukaitė, S. Sokas

Magistrantai: B. Senkienė, Ž. Niekis, Ž. Motiekaitis

Laborantai: A. Radžiulis, N. Poškienė.

Laboratorijos vadovas

Prof. dr. Dainius Steponavičius

Tel. +370 674 27721

El. p.: [email protected]

Trumpas aprašymas

Laboratorijos įkurtos 2012 metais. Vykdo technologijos mokslo srities aplinkos inžinerijos krypties fundamentinius ir taikomuosius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą. Laboratorijose dirbantys mokslininkai sprendžia atsinaujinančių išteklių panaudojimo biodegalų ir bioalyvų sintezei problemas. Jie glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuoja ūkio subjektus biodegalų, biodujų, bioalyvų, aliejaus gamybos, kokybės, naudojimo, poveikio aplinkai srityse bei riebalinių žaliavų naudojimo gyvūnų pašarų gamyboje ir kitais klausimais. Vykdo užsakomuosius tyrimus.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Skystųjų ir dujinių degalų sintezė ir tyrimai.
• Aplinkai draugiškų tepalų sintezė ir tyrimai.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos , išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Parengtos rekomendacijos įmonėms:  IĮ “RVS technologija”, „AKVATERA LT“ UAB, UAB “Eco Extractum”,  UAB „Biokonversija“, UAB “BioPower Ingineering“,UAB „Biocentras“, UAB „Žaliavų terminalas“, UAB „Investicijų Partneris“, UAB „Tito Sun“, UAB „Rokor“.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

• UAB „Žaliavų terminalas“,” Aliejingųjų atliekų panaudojimo galimybės“. Pagrindiniai rezultatai – aliejingųjų atliekų kokybės tyrimai ir panaudojimo galimybių įvertinimas.
• IĮ “RVS technologija”, Tepamus paviršius atstatančių priedų įtaka alyvos fizikiniams rodikliams“. Pagrindiniai rezultatai – nustatyta priedų įtaka alyvų fizikiniams rodikliams.
• UAB „Akvatera“,”Paukštienos riebalų panaudojimas gyvūnų augintinių pašarų gamyboje“. Pagrindiniai rezultatai – įvertintos galimybės paukštienos riebalus naudoti gyvūnų augintinių pašarų gamyboje.
• UAB „Akvatera“, “Riebalinių žaliavų panaudojimas naminių gyvūnų pašarų gamyboje”. Pagrindiniai rezultatai – nustatyta, kad tirti riebaliniai aliejai– agurklės, nakvišų ir kokoso, gali būti naudojamos naminių gyvūnų pašarų gamyboje, nes atitinka riebalinėms žaliavoms keliamus reikalavimus.
• UAB „Investicijų Partneris“„Biokuro granulių energetinio efektyvumo didinimas“. Pagrindiniai rezultatai – parinktos optimalios granulių, kurių šilumingumas siektų 15-17 MJ/kg, o drėgnis būtų ne daugiau 20 procentų, kompozicijos.

Pagrindinė mokslininkų komanda (taip pat doktorantai, laborantai)

Vyriaus. m. d. dr. E. Sendžikienė, m. d. dr. M. Gumbytė, m. d. dr. K. Kazancev, vyriaus. m. d. dr. V.Makarevičienė, vyr. m. d. dr. R. Kreivaitis, j.m.d. dr. I. Gaidė laborantė dr. J. Treinytė.

Trumpas aprašymas

Statinių ir statybinių medžiagų laboratorija įkurta 1975 m. ir nuo šio laikotarpio joje vykdomi pagrindinių, hidrotechninėje statyboje naudojamų statybinių medžiagų tyrimai. Nuo 1995 iki 2000 metų laboratorija buvo atestuota suteikiant teisę vykdyti betono, betono užpildų, medžiagų keliams (smėlio, žvyro, skaldos), armatūros, įdėtinių detalių ir kitų statybinių medžiagų bei gaminių bandymus nustatant privalomuosius sertifikavimo ir kitus rodiklius. Laboratorijoje taip pat nustatomas užpildų tinkamumas betono, statybinių skiedinių gamybai, projektuojamos betono, statybinių skiedinių sudėtys. Daugiau nei 10 metų tiriamos ekologiškos statybinės medžiagos nedegto molio, pluoštinių kanapių betono ir kitų vietinių, neimlių energijai medžiagų pagrindu.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys

• Energiškai efektyvios, ekologiškos statybinės medžiagos;
• Atliekų panaudojimas betono gamybos procese („žaliasis betonas“);
• Hidrotechnikos statinių patvarumas ir ilgalaikiškumas.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

• Presuotų šiaudų panaudojimas karkasinių pastatų statyboje;
• Patobulinta pluoštinių kanapių betono sudėtis;
• Smulkintos padangų gumos panaudojimas sąvartynų filtracinio sluoksnio įrengimui.

Sėkmingiausi projektai, verslo užsakymai:

• Gedimino kalno šlaitų pastovumo modeliavimas;
• Vietinių statybinių medžiagų, gaminamų su mažomis energijos sąnaudomis, panaudojimas žemės ūkio gamybiniuose pastatuose;
• Kruonio HAE hidrotechnikos statinių techninės būklės kompleksinis vertinimas;
• Vandentiekio, nuotekų tinklų statybai naudojamų vamzdžių ir žiedų, pagamintų iš įvairių medžiagų, daugiakriterinė lyginamoji analizė;
• Pluoštinių kanapių panaudojimas kuriant termoizoliacinius betonus energiškai efektyvių pastatų atitvaroms šiltinti.

Pagrindinė mokslininkų komanda

Doc. dr. Rytis Skominas, doc. dr. Vincas Gurskis, doc. dr. Raimondas Šadzevičius, lekt. Dainius Ramukevičius.

Laboratorijos vadovas

Doc. dr. Rytis Skominas

Tel. +370 600 14067

El. paštas [email protected]

Trumpas aprašymas

Laboratorija įkurta 1996 m. prie LŽŪA Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos katedros kaip Darbo sąlygų tyrimo laboratorija, kuri 1997 m. atestuota Sveikatos apsaugos ministerijos darbo ir gyvenamosios aplinkos veiksniams tirti. Nuo 2001 m. tęsė veiklą kaip LŽŪU Darbo sąlygų tyrimo ir mašinų saugos bandymo laboratorija, kuri 2003–2008 m. buvo Nacionalinio akreditacijos biuro akredituota darbo aplinkos veiksnių ir mašinų triukšmo bei virpesių tyrimams atlikti. Nuo 2011 m. Žemės ūkio inžinerijos ir saugos instituto sudėtyje, o nuo 2021 m. – Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros Technologijų saugos laboratorija.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys

• esamų ir naujai kuriamų technologijų, jų sudėtinių dalių ar jose naudojamų įrenginių saugos tyrimas, vertinimas ir tobulinimas,
• profesinės rizikos ir mašinų saugos tyrimai bei atitikties ES ir Lietuvos norminių dokumentų reikalavimams vertinimas;
• aplinkos taršos tyrimai bei atitikties Lietuvos norminių dokumentų reikalavimams vertinimas;

priemonių, mažinančių profesinę riziką ar aplinkos technologinę taršą ir užtikrinančių žmonių saugą rengimas ir įgyvendinimo konsultavimas.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

• ST 120793378.01:2014. Bendrieji statybos darbai: statybos taisyklės. Lietuvos melioracijos įmonių asociacija;
• ST 120793378.05:2015. Hidrotechninės statybos darbai: statybos taisyklės. Lietuvos melioracijos įmonių asociacija;
• Mokymo bazinių modulių ir iš jų sudarytų pavyzdinių mokymo programų  darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais parengimas 2018 m. (užsakovas LR VDI);
• Darbuotojų saugos ir sveikatos žinių tikrinimo klausimų parengimas 2018 m. (užsakovas LR VDI);
• ST 120793378.01:2019. Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos statybos taisyklės. Bendrieji statybos darbai;
• Aplinkosauga, darbo ir priešgaisrinė sauga [elektroninis išteklius]: metodinė medžiaga pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą 2018 m. (užsakovas Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras);

Kasmetinės tarptautinės mokslinės praktinės konferencijos „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA“ organizavimas gerosios praktikos sklaidai.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

• COST veikla CA16123 „Saugos kultūra ir rizikų valdymas žemės ūkyje“ (Safety Culture and Risk Management in Agriculture)
• H2020 projektas. FORWARDER 2020, H2020-BB-2016-1 Nr. 727883. Išmanioji rąstvežė darniam ir efektyviam miško naudojimui ir valdymui (Smart Forwarder for sustainable and efficient forest operation and management)

Pagrindinė mokslininkų komanda

Ramūnas Mieldažys, [email protected], tel. 8 614 01137

Trumpas aprašymas

Laboratorijoje vykdomi tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, studentai gali atlikti ne tik laboratorinius darbus, bet ir realizuoti savo būsimo verslo idėjas. Tyrimai atliekami taikant naujausius tarptautinius standartus bei nacionaliniu lygiu pripažintus tyrimų metodus.

Pagrindinis dėmesys skiriamas procesų, nulemiančių dujų emisiją į aplinką nagrinėjimui, poveikio klimato kaitai, amoniako emisijos poveikio žmogaus, gyvūnų sveikatai ir ekosistemoms įvertinimui bei priemonių, skirtų atmosferos taršos mažinimui, kūrimui.

Tikslai: ugdyti mokslinę kompetenciją aplinkos inžinerijos tyrimų kryptyje, taikyti ją kuriant ir plėtojant pažangias inžinerines, aplinkotyrines ir aplinkosaugines technologijas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys

• Inžinerinės inovacijos tvarioje gyvulininkystėje;
• Gyvulininkystės poveikio klimato kaitai mažinimas;
• Inovacijos oro taršos mažinimui gyvulininkystėje.

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

• Sukurtas metodas oro taršai gyvulininkystėje mažinti. Patentas Lietuvos patentų biure. 2017 m. Pavadinimas „Amoniako emisijos mažinimo būdas gyvulininkystėje“. LT6472B. Autoriai: R. Bleizgys, V. Naujokienė.
• Sukurtas prototipas – techninių priemonių sistema optimaliam mikroklimatui karvidėse formuoti.
• Sukurtas prototipas – aplinkai draugiško tvarto modelis.
• Parengtos rekomendacijos galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklėms.
• Parengtos rekomendacijos kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklėms.
• Parengtos rekomendacijos mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologiniam projektavimui.

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų. 2020-2025 metais įvykdyta 17 mokslo projektų, svarbiausi iš jų:

• ŽŪM finansuojamas mokslo projektas „Taršos mažinimas galvijininkystėje“. 2024-2027. Diegiamas modelis kaip sumažinti oro taršą gyvulininkystėje.
• ŽŪM finansuojamas mokslo projektas „Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo metodinių rekomendacijų įvertinimas ir atnaujinimas“. Parengtos rekomendacijos mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologiniam projektavimui.
• MITA finansuojamas mokslo projektas „Biomasės generuojamas dujų emisijas mažinančios biotechnologijos“ 2021-2022. Sukurtos technologinės priemonės oro taršai gyvulininkystėje mažinti.
• Verslo įmonės finansuojamas projektas „UAB „Nando” Mikroorganizmų taikymo mėšlo tvarkymui tyrimai“. 2021-2022. Sukurtas metodas oro taršai mažinti gyvulininkystėje.
• ŽŪM finansuojamas projektas „Tvarių pienininkystės ūkių tipinių fermų modelių sukūrimas, rekomenduojamų sprendimų mokslinis ir ekonominis pagrindimas“. 2019-2020. Sukurtas tipinės karvidės modelis.

Pagrindinė mokslininkų komanda (taip pat doktorantai, laborantai)

Prof. dr. Rolandas Bleizgys (laboratorijos vadovas),

Doc. dr. Jonas Čėsna

Dr. Vilma Naujokienė

Dokt. Ieva Knoknerienė

Dokt. Indrė Buivydienė

Laboratorijos vadovas

Prof. dr. Rolandas Bleizgys

Tel. +370 686 10900

El. p.: [email protected]

Trumpas aprašymas

Tribologijos laboratorijos ištakos yra sietinos su Žinybine laboratorija „Žemės ūkio technikos poremontiniams resursams tirti“, veikusia prie Mašinų remonto katedros nuo 1973 m. Plėtojant tribologinius tyrimus ir bendradarbiaujant su KTU, VU,  Chemijos ir Fizikos institutų mokslininkais 1995 m. buvo įkurtas Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) skyrius „Tribologija“, kuris 1997 m. įstojo į Tarptautinę tribologijos tarybą (International Tribology Council). Tribologijos laboratorijos mokslininkų grupė, sudaranti LMS skyriaus „Tribologija“ branduolį, nuo 1999 metų kas du metai organizuoja tarptautines mokslines konferencijas BALTTRIB (http://www.balttrib.info).

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys:

• Žalioji tribologija (aplinkai draugiškos tribologinės paskirties konstrukcinės ir tepamosios medžiagos – kūrimas ir tyrimas);
• Biotribologija (tribologinių sistemų, veikiančių sąlytyje su gyvaisiais organizmais (implantai, protezai), tyrimai);
• Nanotribologija (konstrukcinių ir tepamųjų medžiagų modifikavimas nano dalelėmis, tribologinių procesų tyrimas);
• Abrazyvinio dilimo procesai ir jų mažinimo priemonės;
• Tribologinės paskirties dangos – kūrimas ir tyrimas

Sukurti inovatyvūs produktai, sprendimai, technologijos, patentai, išspręstos verslo problemos, parengtos rekomendacijos, patobulinimai ir kt.

Lietuvos patentai

• Padgurskas, Juozas (aut., išrad.); Bansevičius, Ramutis (aut., išrad.); Jurėnas, Vytautas (aut., išrad.); Bubulis, Algimantas (aut., išrad.); Žunda, Audrius; Andriušis, Albinas (aut., išrad.). Pjezoelektrinio variklio greičio stabilizavimo sistema: Patentas Nr. LT 6332 B / išradėjai: Juozas Padgurskas, Ramutis Bansevičius, Vytautas Jurėnas, Algimantas Bubulis, Audrius Žunda, Albinas Andriušis; Aleksandro Stulginskio universitetas. Vilnius, 20161125. 5 lap..
• Padgurskas, Juozas (aut., išrad.); Andriušis, Albinas (aut., išrad.); Bansevičius, Ramutis (aut., išrad.); Bubulis, Algimantas (aut., išrad.); Jurėnas, Vytautas (aut., išrad.); Žunda, Audrius. Įrenginys fretinginio medžiagos paviršiaus nusidėvėjimo charakteristikoms matuoti : Patentas Nr. LT 6315 B / išradėjai: Juozas Padgurskas, Albinas Andriušis, Ramutis Bansevičius, Algimantas Bubulis, Vytautas Jurėnas, Andrius Žunda; Aleksandro Stulginskio universitetas. Vilnius, 20160912. 6 lap..
• Padgurskas, Juozas (aut., išrad.); Bansevičius, R. (aut., išrad.); Bubulis, Algimantas (aut., išrad.); Jurėnas, Vytautas (aut., išrad.); Žunda, Audrius. Patentas LT 6206 B Pjezoelektrinių variklių kontaktinės zonos diagnozavimo įrenginys / J. Padgurskas, R. Bancevičius, A. Bubulis, V. Jurėnas, A. Andriušis, A. Žunda; ASU. Vilnius, 20150825. 7 lap..
• Padgurskas, Juozas (aut., išrad.); Andriušis, Albinas (aut., išrad.). Patentas LT 5624 B Įrenginys trinties jėgų poveikiui medžiagos paviršiaus nusidėvėjimo charakteristikoms matuoti / J. Padgurskas, A. Andriušis; LŽŪU. Vilnius, 20100125. 6 lap.

JAV patentai

• Padgurskas, Juozas (aut., išrad.); Andriušis, Albinas (aut., išrad.); Bansevičius, Ramutis (aut., išrad.); Bubulis, Algimantas (aut., išrad.); Jūrėnas, Vytautas (aut., išrad.); Žunda, Audrius (aut., išrad.). Device for evaluation of the working surface fretting wear characteristics : US 10161840 B2 : United States patent / Inventors: J. Padgurskas, A. Andriusis, R. Bansevicius, A. Bubulis, V. Jurenas, A. Zunda. 2018-12-25. 8 lap.
• Padgurskas, Juozas (aut., išrad.); Andriušis, Albinas (aut., išrad.). United States Patent US 9,134,214 B2, Sep. 15. 2015 Device for measuring the influence of friction force on wear characteristics of a material surface with high frequency loading force / Inventors: J. Padgurskas, A. Andriusis. 20150915. 6 lap..
• Padgurskas, Juozas (aut., išrad.); Andriušis, Albinas (aut., išrad.). United States Patent US 8,297,104 B2 , Oct. 30, 2012 Device for measuring the influence of friction force on the wear characteristics of material surface / Inventors: J. Padgurskas, A. Andriusis. 20121130. 7 lap.

Vokietijos patentai

• Padgurskas, Juozas (aut., išrad.); Andriušis, Albinas (aut., išrad.). Deutsches Patent DE 11 2009 000 454 B4, 2016.07.21. Vorrichtung zum Messen des Einflusses der Reibkraft auf die Verschleißeigenschaften einer Materialoberfläche / Inventors: J. Padgurskas, A. Andriusis ; Aleksandras Stulginskis University. 20160721. 5 lap..

Ne daugiau 5 sėkmingiausių projektų, verslo užsakymų

1. LMT Mokslininkų grupių projektas „Pjezoelektrinių pavarų tribologinių parametrų adaptyvaus valdymo metodų kūrimas ir tyrimas“
2. FP7-PEOPLE-2011-IRSES-295202 Training and collaboration on material developments and process improvements in oil and sugar production.
3. COST Action MP1303 project „Understanding and Controlling Nano and Mesoscale Friction”
4. Fostering Innovation in Accelerator Science and Technology (IFAST), coordinated by CERN. Horizon 2020.
5. LMT Mokslininkų grupių projektas “Joniniais skysčiais stabilizuotų nanodalelių priedų aplinkai draugiškoms alyvoms tribologinių savybių tyrimas“

Pagrindinė mokslininkų komanda

Prof. dr. Juozas Padgurskas, prof. dr. Vytenis Jankauskas, prof. Valentinas Snitka, dr. Raimondas Kreivaitis, dr. Artūras Kupčinskas, doc. dr. Raimundas Rukuiža, ,doc. dr.  Audrius Žunda, lekt. Albinas Andriušis, dr. Tadas Matijošius, dr. Segii Lavrys, dr. Egidijus Katinas, dr. Deividas Kazlauskas, dr. Mindaugas Rukanskis,  dokt. Angelina Strelnikova, dokt. Vitoldas Vilčinskas, dokt. Almontas Vilutis, dokt. Darius Volskis, dokt. Justas Listauskas, dokt. Alvin Dio Nugroho, dokt. Cagla Gisem Acar Unal.

Laboratorijos vadovas

Prof. dr. Juozas Padgurskas

Tel. +370 612 10804

El. p.: [email protected]

Trumpas aprašymas:

Laboratorija savo veiklą pradėjo 2012 m. Joje dirba mokslininkai, kuriuos vienija vandens telkinių kieky­binių ir kokybinių parametrų tyrimo ir vandens telkiniuose vykstančių procesų modeliavimo tematika. Labo­ratorija konsultuoja projektuotojus, savivaldybes, ministeri­jas ir kitas įstaigas bei organizacijas, taip pat privačias įmones ir ūkininkus sprendžiant tiek globalius tvaraus vandens ištek­lių naudojimo klausimus, tiek ir atliekant detalius atskirų vandens telkinių (upių baseinų, atskirų upių ruožų, ežerų, tvenkinių) kiekybinių ir kokybinių rodiklių tyrimus, o reikalui esant ir vandens telkiniuose vykstančių procesų modelia­vimą.

Pagrindinės ir naujausios mokslinių tyrimų kryptys:

• Vandens išteklių valdymas ir darnus naudojimas (mažoji hidroenergetika, potvynių prognozavimas ir valdymas, vidaus vandens keliai);
• Vandens taršos ir jos mažinimo priemonių tyrimai;
• Pažeistų vandens ekosistemų atkūrimas;
• Hidrologinių procesų skaitmeninis modeliavimas.

Sėkmingiausi projektai, verslo užsakymai:

• „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studijos parengimas“ (LR Aplinkos ministerijos užsakymu su partneriais atlikta studija, skirta parengti pasiūlymus strateginiam upių vientisumo atstatymo planui Lietuvoje)
• „Upių hidrokinetinės energijos išteklių ir nepatvankinės technologijos“ (Mokslininkų grupių projektas: patentai, mokslinės publikacijos ir rekomendacijos nepatvankinių upių energetinių išteklių panaudojimui Lietuvoje).
• „Tinkamų sąlygų žuvims migruoti per kliūtis sudarymo studija“ (pagal LR Aplinkos ministerijos užsakymą su partneriais atlikta studija. Tirta žuvitakių įrengimo praktika, užtvankų ir hidroelektrinių poveikis žuvų migracijai, pateiktos rekomendacijos dėl naujausių (pažangių) žuvų migracijos per žuvų pralaidas ir žuvitakius efektyvumo tyrimų).
• „Balskų HE elektros energijos gamybos vertinimas“ (UAB „Hidroenergija“ užsakymu atlikti matavimai ir parengta ataskaita, įvertinant Balskų HE efektyvumą)
• „Senojo Smalininkų uosto akvatorijos batimetriniai tyrimai“ (Mokslinis tiriamasis darbas Smalininkų bendruomenės centro užsakymu. Tikslas – atlikti batimetrinius tyrimus Smalininkų pramoginio uosto įrengimui).

Pagrindinė mokslininkų komanda:

Prof. dr. Petras Punys, prof. dr. Arvydas Povilaitis, lekt. Raimundas Baublys, m .d. dr. Egidijus Kasiulis, dokt. Linas Jurevičius

Laboratorijos vadovas

Dr. Egidijus Kasiulis

Tel.: +370 621 83902

El. paštas: [email protected]