Scribd </> Upload a Document </upload-document> Search Documents <#> Explore </explore> Documents </explore> * * * * * * * * * * * * * Books - Fiction </explore/Books-Fiction>

Books - Non-fiction </explore/Books-Nonfiction> Health & Medicine </explore/Health-Medicine> Brochures/Catalogs </explore/BrochuresCatalogs> Government Docs </explore/Government-Docs> How-To Guides/Manuals </explore/HowTo-GuidesManuals> Magazines/Newspapers </explore/MagazinesNewspapers> Recipes/Menus </explore/RecipesMenus> School Work </explore/School-Work> + all categories </explore> Featured </explore> Recent </explore/Most-Recent> People </community> * * * * * * * * * * * * * Authors </community/authors> Students </community/students> Researchers </community/researchers> Publishers </community/publishers> Government & Nonprofits </community/government-%26-nonprofits> Businesses </community/businesses> Musicians </community/musicians> Artists & Designers </community/artists-%26-designers> Teachers </community/teachers> + all categories </community> Most Followed </community> Popular </community?t=trending>

* jolanta_karpav9349 <http://www.scribd.com/jolanta_karpav9349> Account o o o o o o o o o o Home </> My Documents <http://www.scribd.com/documents> My Collections <http://www.scribd.com/my_document_collections> My Shelf <http://www.scribd.com/shelf> View Public Profile <http://www.scribd.com/jolanta_karpav9349> Messages <http://www.scribd.com/inbox> Notifications <http://www.scribd.com/notifications> Settings </account/edit> Help <http://support.scribd.com> Log Out </logout?return_to=%2Fdoc%2F39256291%2FTeises-istorijos-konspektai>

29 First Page Previous Page

Next Page / 71 Sections not available Zoom Out Zoom In Fullscreen Exit Fullscreen Select View Mode View Mode SlideshowScroll Readcast Add a Comment Embed & Share <#>Readcast Reading should be social! Post a message on your social networks to let others know what you're reading. Select the sites below and start sharing. Check_27x27Transparent Check_27x27TransparentLink account <#> Check_27x27TransparentLink account <#> Readcast this DocumentTransparent <#> Readcast Complete! Click 'send' to Readcast! edit preferences <#> *Set your preferences for next time...*Choose 'auto' to readcast without being prompted. <#><#> jolanta_karp... Link account <#> Link account <#> Advanced <http://www.scribd.com/account/edit#sharing><#>Cancel <#> <#> Add a Comment Submit Characters: 400 <#> Share & Embed <http://www.facebook.com/sharer.php?u=https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F392562 91%2FTeises-istorijos-konspektai%23source%3Afacebook><http://twitter.com/home?so urce=scribd.com&status=Reading%20%22Teises%20istorijos%20konspektai%22%20on%20Sc ribd%20https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F39256291%20%23Readcast><http://www.go ogle.com/buzz/post?url=https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F39256291%2FTeises-ist orijos-konspektai&message=> <#> Add to Collections Download this Document for Free

Auto-hide: on <#> 1. GENI TEIS. 1.1. ANTIKINS CIVILIZACIJOS LUGIMAS IR BARBAR SIGALJIMAS. Didiulje Romos imperijos teritorijoje gyveno daugyb klajokli barbar geni,IV V a. atsibasiusi i Vakar Azijos ir ia pradjusi ssl gyvenim. Barbar raidos lygis ir kultra buvo gerokai atsilik nuo romn, jie tebegyveno giminins santvarkos slygomis. Silpnjant Romos imperatori valdiai, barbar geni vadams ir karaliams susidar palankios slygos savo takai plsti. Barbar teisdar yra vadinama geni teise. Ji susiformavo Vakar Europoje viduramiais. lugus Romos imperijai, barbarai sugriov antikos civilizacij. Barbar antpldis drauge pakirto romn teis. Primityvus barbar visuomeninio gyvenimo bdas, natralusis kis, vietinis ekonomikos pobdis (emdirbyst, gyvulininkyst, mediokl), dideli miest nebuvimas, emas prekybos santyki lygis lm menk teisin reguliavim, tam tikr teisinio gyvenimo regres. Vakar Europos teiss raida tarsi nutrko tam, kad prasidt i naujo, nuo paties emiausio lygio. Kadangi nebuvo stipri teisini darini, buvo vadovaujamasi teiss paproiais. Iki patXI a. Vakar Europoje teiss sistemos nebuvo. Egzistavo Karali teis bei banytins normos. Vakar Europos taut teis buvo ne teritorin, o daugiausia gentin. Barbarai naudojosi tik savo genties teisiniais paproiais. Vienintelis dalykas vienijantis geni teis buvo romn teiss permimas. Frank imperijoje kiekviena gentis taik savo teis, todl barbarai, ukariav romnus, leido jiems laikytis romn teiss. Didel reikm german geni teiss raidai turjo krikionyb, kuri Frank valstyb prim496 m. 1.2. GENTINS (BARBAR) TEISS ESMINIAI BRUOAI. Pagrindiniai bruoai: 1)Asmeninis teiss taikymas kiekvienas genties narys gyveno pagal savo genties paproius teis keliauja kartu su asmeniu. Barbarai save suvok taip, kad kiekvienas svarbus tiek, kiek priklauso geniai, o vienas mogus niekas (neatsitiktinai nario ivarymas i atitinkamo kolektyvo barbar statymuose laikomas sunkiausia bausme). Asmenins teiss pasirinkim daniausiai lm asmens kilm i tvo puss. Ilaisvint i vergovs asmen teis priklaus nuo to, laikantis kieno teiss jie buvo ilaisvinti. Susidrus skirtingoms gentims priklausiusi moni interesams, paprastai pirmenyb teikta kaltinamojo ar atsakovo genties teisei. Barbaro genties teis nusverdavo susidrus romno ir barbaro interesams. 2)Teiss pagrindin funkcija taikinamoji. Pradioje vietoje teismo vyravo teismin dvikova. Esant konfliktinei padiai, paprastai auktas susirinkimas ir bendromis pastangomis iekota ieities i pavojingos situacijos gresianios kraujo kertu arba ilgais vaidais. Rasti sprendimai iltai tradicikai odiu buvo perduodami i kartos kart ir ilgainiui virto

nusistovjusiomis patvariomis taisyklmis. 3)Teis primityvi, buitika, paprasta ir formalizuota. Tai pasireik vairi simbolini ir ritualini veiksm naudojimu. Pvz., em buvo perleidiama perduodant virb ir sauj ems, arba kepur ir pirtines, arba prisilieiant prie altoriaus patiesalo ar varpins virvs. 4)Teis reglamentavo tik neymi dal visuomenini santyki. Daugiausia pltota baudiamoji teis. 5)Teiss normos teiss rinkiniuose buvo dstomos kazuistine forma, kaip konkrets gyvenimo faktai, t.y. viena norma apima vien veik, be to nesilaikant kokios nors aikesns sistemos. 1.3. SALIJ, SAKS, BAVAR STATYMAI. Salij teisynas vienas seniausi barbar statym, ileistas507-511 m. pirmojo krikionimi tapusio (496 m.) frank karaliaus Chlodvigo. Yra ilikusios kelios Salij teisyno redakcijos, kurios skiriasi savo turiniu. Pirmj redakcij sudar 62 titulai, suskirstyti straipsnius. Teisynas neturjo joki bendrj teiss norm, be to pasiymjo formalizmu. Didioji dalis teisyno skiriama bausmms ir teismo procesams. I civilins teiss norm galima suinoti apie visuomenin santvark. Paskutin redakcija padidjo iki 93 titul. Salij teisynas kalba apie atskiras asmen kategorijas: 1) Aukiausia kategorija karaliaus tarnai; 2) Laisvieji valstieiai; 3) Karaliaus rm tarnai; 4) Paleistieji laisv ir litai (pilnateisiai bendruomens nariai, taiau turj atlikti kai kurius patarnavimus buvusiems eimininkams); 5) emiausias sluoksnis vergai. Vergo gyvyb buvo prilyginta gyvuliui. Laisvas asmuo, susituoks su vergu, tapdavo vergu. Nuosavyb. Nra vienareikms nuosavybs sampratos. Teisynas didiausi dmes skyr bendruomeninei emei, alia jos eimos valdomai em, o vliau atsiranda ir valdovo valdoma em. Individualia eimos nuosavybe buvo laikomi bstas, kiemo teritorija ir sodybiniai sklypai. Bendruomens 1 nuosavybei priklaus pievos, ganyklos, mikai. Bendruomens nuosavybs atvilgiu visi bendrasavininkai buvo lygiateisiai. Vliau minima karaliaus ir emvaldi individuali nuosavyb. Vergai taip pat buvo pripastami kaip nuosavyb. Paveldjimas. Turt paveldi eima arba gimin. Pirmiausia paveldti buvo aukiami sns, jeigu sn nebuvo, tuomet mirusiojo motina, brolis arba sesuo, motinos sesuo, kiti giminaiiai. em paveldti galjo tik vyrai, jei j nebdavo em grdavo bendruomenei. Testamento nebuvo, bet buvoafatomija dovanojimo sutartis sudaroma treiojo asmens naudai. Pagal i sutart asmuo perleidia turt kitam asmeniui, o apdovanotasis sipareigoja po mirties turt pervesti dovanotojo nurodytiems asmenims. Prievolin teis (sutartiniai santykiai) buvo pltota menkai. Bendrojo pobdio reikalavimai sutartims galioti nenustatyti. Sutartys buvo tik buitinio pobdio (pirkimo, pardavimo, main,

dovanojimo, paskolos, panaudos, keitimo, pasaugos). Susitarimo objektas galjo bti bet kuris daiktas, iskyrus em. Prievolins teiss ypatyb: sutarties nevykdymas galjo utraukti ne tik turtin, bet ir asmenin skolininko atsakomyb, pvz., nevykdantis sutarties skolininkas tapdavo kreditoriaus vergu. Sudarinjant sutart reikalauta, kad sutarties objekto perdavimas bt atliekamas vieai. Atsiranda turto apraymas. Santuokos ir eimos teis buvo reguliuojama menkai. German eima buvo patriarchalin. Vyravo tvo valdia, apimanti visus, kurie gyveno po jo stogu. statymas nedar grieto skirtumo tarp suvestini ir kraujo ryi. Dl santuokos sudarymo tarsi jaunikio ir nuotakos tvai. Buvo inomos kai kurios klitys santuokai sudaryti: draudiama santuoka tarp laisvj ir verg bei tarp gimini. Buvo pripastama, kad santuok galima nutraukti, kuriai nors pusei to panorjus. Sudariusi santuok moteris i vyro gaudavo santuokin dovan, paskui sudariusi monos turt, kuris jai mirus atitekdavo jos vaikams. Jei po vyro mirties moteris itekdavo dar kart, tai santuokin dovan turdavo grinti vyro giminei. Baudiamoji teis. Daugiausia dmesio visuose barbar statymuose skiriama nusikaltinams ir bausmms. Salij teisyne nusikaltimas (tiksliau teiss paeidimas) buvo suvokiamas kaip skriauda, padaryta asmeniui arba ala turtui. Bausmi institute vyravo kompozicijos principas nukentjusiojo eimai sumokama tam tikra pinigin kompensacija. U kiekvien konkrei nusikalstam veik buvo nustatyta konkreti suma. Taip pat buvo nustatytos kitos pinigins baudos, reikalaujama atlyginti padaryt al. Didioji Salij teisyno dalis yra kompensacij ir baud vardinimas. ia minimos ir kitos bausms, pvz., ivarymas i bendruomens. Grieiausia buvo mirties bausm, bet ji daniausiai taikyta tik vergams. Iskirtinis dmesys skiriamasvergeldui (virai) tai ypatinga kompensacija, kai nusikaltlio veiksmai baigdavosi nukentjusiojo mirtimi; j reikjo mokti uvusiojo eimai ir giminei. Mokamo vergeldo dydis priklaus nuo nukentjusio amiaus, luomo ir lyties. Salij teisynas minjo atsakomyb velninanias aplinkybes: pvz., prisipainimas; o sunkinaniomis aplinkybmis buvo pripastamos tokios, kurios emino garb ir orum. Kalts laipsnis priklaus ir nuo to, ar nusikaltimas buvo baigtas. Salij statymas atskirai numato atsakomyb u kurstym, ksinimsi, bendrininkavim.Nusikaltim rys: 1)Nusikaltimai asmeniui (nuudymas, kno dali sualojimas, eidimas, iprievartavimas ir kt.). Labai detaliai buvo reglamentuoti kno sualojimai. 2)Turtiniai nusikaltimai vagysts, kurios skiriamos paprastas ir kvalifikuotas. U paprastas vagystes numatom baud dydis priklaus nuo voginio verts. Kvalifikuotos vagysts poymiai buvo vagyst su silauymu arba rakt padirbimu, ia pirskiriami padegimai ir svetimo turto sugadinimas. U vagyst laisviems monms taikytos vairaus dydio pinigins baudos, vergams kno bausms. 3)Nusikaltimai prie

teisingum (neatvykimas teism, melagingas liudijimas). 4)Karaliaus sak nesilaikymas. Atsirado tik vlyvosiose redakcijose. Salij teisynas nemini nusikaltim prie pat karali ar valstybei, minimos tik veikos, nukreiptos prie karaliaus pareignus. Teismo procesas buvo kaltinamojo ir rungimosi pobdio. Rungtynikasis teismas: alys aktyvios, teismas pasyvus. Iekoti vogto daikto, kviesti teism atsakov ir liudytojus buvo iekovo reikalas. alys procese buvo lygiateiss. Labiausiai vertinami buvo liudytojai. Nesant liudytoj, galjo bti kvieiami vadinamieji bendrapriesaikiai gimins, kaimynai, draugai, turj rodinti ger teisiamojo reputacij, nepriekaiting elges, gersias savybes, kurios neleidia tikti kalte. Taip pat buvoordalijos Dievo teismai. Svarbiausias buvo imginimas ugnimi ir vandeniu: pirmasis taikytas kilmingiems, antrasis paprastiems monms. Salij statymas reglamentavo imginim: katiliuku, ugnimi, altu vandeniu, kryiumi, duona ir sriu. Ordalijos buvo skiriamos tik tada, kai nebdavo rodym. Bavar statymaspasirodVIII a. Nuosavyb. Bavar statymas pripaino beveik tik individuali nuosavyb. Individualia nuosavybe buvo laikomi ne tik laukai, bet ir pievos bei mikai, kuriuos buvo galima perleisti kitam asmeniui, buvo draudiama kirsti medius svetimame mike. 2 Sutartys. Yra bendrojo pobdio sutartinius santykius reglamentuojani nuostat: dl sutarties, sudarytos ratu, dalyvaujant trims liudytojams, slyg nepakeiiamumo, dl prievarta sudarytos sutarties negaliojimo. Detaliai aptariamos konkrei sutari slygos. Bavar statymams bdingas iskirtinis dmesys moter gyvybei ir sveikatai. Toki iskirtin moters apsaug Bavar statymas aikino jos nesugebjimu gintis su ginklu rankoje. Bavar statymas u vagystes nustat baudas, kurios paprastai buvo lygios devynis kartus padidintai pavogto daikto vertei. Negaldamas sumokti jam skirtos baudos, i nam keturi kamp surinkt sauj ems mogus privaljo mesti per pet tris artimiausius giminaiius, kurie ir turjo prisidti prie vergeldo sumokjimo. Negalintis susimokti baudos vienias mogus turjo mokti gyvybe. Saks statymas vienas vlyviausi barbar statym, atsirads803 m. Saks teisyne buvo panaudoti Karolio Didiojo nutarimai vadinamikapituliarijomis. Prieingai nei Salij teisynas Saks teisynas buvo feodalizuotas, taiau kai kuriais atvejais dar leido kraujo kert (faid). Saks statymo apimtis 66 straipsniai. Prievolin teis. Prievolinje teisje buvo tvirtintas teistos sutarties (dovanojimo ir pardavimo) nepaeidiamumo principas. Paveldjimas. em galjo paveldti sns, o jei j nebdavo, tuomet galdavo ir dukterys, bet su slyga, kad pateks vyro (tvo brolio ar kito giminaiio) glob. Draud

atimti i pdini paveldt turt, bet buvo iimi, kuriomis naudojosi karalius ir banyia. Baudiamoji teis. Baudiamoji Saks teisyno teis turi iskirtini buo nuo Salij teisyno. Baudiamoji atsakomyb priklaus nuo kaltininko ir nukentjusiojo socialins padties. Saks statyme daugeliu atveju atsisakoma kompozicijos ir taikoma mirties bausm (u nusikaltimus prie karali ir jei voginio vert didesn nei 2 solidai). Taip pat buvo pinigin bauda, kuri priklaus nuo nukentjusios puss ir voginio verts. statymai labai detaliai reglamentavo konkreias nusikaltim sudtis ir baudas u jas. Kraujo kert Saks teisynas vadinofaida ir tai buvo pripainta teista veika, iskyrus jeigu kaltininkas pasislpdavo savo namuose. statymas labai detaliai reglamentavo konkreias nusikaltim sudtis ir baudas u juos. Baudos dydis labai skyrsi priklausomai nuo nukentjusiojo socialins padties. Santuokos teis. Pagal Saks teisyn, santuoka tai pirkimo-pardavimo sutartis. alys: jaunikis ir nuotakos tvas. Buvo nustatyta fiksuota monos kaina 300 solid. 1.4. ANGLOSAKS GENTINS TEISS YPATYBS. Gentins teiss laikotarpiu Anglijoje vystsi saviti statymai. Anglijos teiss raidos pradiaV a. vid. VI a. pr. Tuo laikotarpiu brit salas ukariavo anglosaksai. Anglosaks gentinei teisei bdingi du bruoai, skiriantys i teis nuo kontinentins teiss: 1) visikai nebuvo takota romn teiss, nes romnai brit salas vald tik ikiIV a. 2) prieingai nei kontinentinje Europoje, kur teis buvo rayta lotyn kalba, anglosaksai savo teis ura senja angl kalba. Kaip ir kontinento barbar statymai, anglosaks statymai reglamentavo tik labai negausius visuomeninius santykius. Svarbiausi viet statymuose um baud ir atsipirkim u vairius nusikaltimus ir teiss paeidimus sraas. Daug dmesio juose skirta banyios teisinei padiai. Pagrindiniai anglosaks gentins teiss altiniai: 1)Etelberto statymas (seniausias), pasirods apie600 m. Kento karalystje valdant karaliui Etelbertui. io statymo pagrind sudar paproi teis, bet drauge jis atspindjo ir naujas teiss normas, nustatanias didesnes baudas u nusikaltimus karaliui ir banyiai. Teisynas buvo sudarytas i 90 fragment. Etelberto teisynas panaus Salij teisyn. ia didiausia dalis skiriama baudiamajai teisei (nusikaltimams ir bausmms), iek tiek reguliuojami santuoka ir paveldjimas, ypatingai buvo ginamos karaliaus teiss, garantuota apsauga banyiai. Etelberto statymas pasirod tuojau pat karaliui primus krikionyb. Manoma, kad dl to jis prasideda nuostata, reglamentuojania atsakomyb u ksinimsi banyios turt. Banyios turtas vertinamas labiau nei karaliaus. Pagal kai kuriuos laisvj moni iekinius statymas nustat materialin iiekojim karaliaus naudai. statyme labai detaliai iskaiiuoti pai vairiausi mogaus sualojim tarifai. statymas taip pat rpinosi kiemo saugumu. 2)Ins statymas (Vesekso karalyst) tai teiss aktai, kurie, pasak

karaliaus Ins, ileisti siekiant utikrinti tautai teising teis ir teising valdi, pakoreguot paproi rinkinys. statymas pareigojo dvasininkus laikytis kanon, o visus gyventojus tautos paproi reikalavim. Gyventojai buvo pareigoti uoliai atlikti banytines pareigas laiku mokti jai mokesius, nedirbti sekmadieniais. Ins statymas plaiai reglamentavo turtinius nusikaltimus. statymas skyr vagyst, apie kuri neinojo vagies 3 mona ir vaikai; vagies namikiai, inoj apie vagyst, turjo bti paveriami vergais. Kariauninkas, vengiantis dalyvauti ygyje, turjo mokti baud ir netekdavo gautos u tarnyb ems. Visais atvejais mogus, kuriam u jo padarytus nusikaltimus grs mirties bausm arba nuplakimas, spjs pasialinti banyi, bausms galjo ivengti. 3)IX a. pirmasis suvienytos Anglijos teisynas Alfredo teisynas, skirtas karaliaus taikai ir banyiai saugoti. Alfredas surinko ir sutvark iki jo galiojusius statymus (tarp j ir Etelberto ir Ins) ir atmet tai, kas jam netiko. Alfredo teisynas apribojo kraujo kert, buvo panaikinta bausmi dydio priklausomyb nuo luomins padties, tvirtintos ems nuosavybs, gautos i karaliaus, teiss. Numat bausmes u nuudymus, sualojimus, upuolimus, vagystes saugojo laisvuosius valstieius nuo patyi. Daug dmesio Alfredo statymas skyr nuudymams. U ksinimsi karaliaus gyvyb reikjo atsakyti savo gyvybe ir visu k turi. Ta pati bausm grs ir u ksinimsi savo eimininko (glafordo) gyvyb. 4)Etelstano statymai pasirodX a. pirmoje pusje. Su karaliaus Etelstano vardu susij net 6 teiss paminklai. Pirmasis j (karaliaus Etelstano nutarimai dl deimtini) skirtas banyios, kurios pajamos dl bendrojo gyventoj nuskurdimo buvo labai sumajusios, materialinei padiai stiprinti: Etelstanas pareigojo gyventojus mokti turim gyvuli ir gauto derliaus deimtin. Kiti statymai daugiausiai dmesio skyr vagims ir j pagalbininkams persekioti. Leista su vagimis susidoroti be teismo ir udrausta keryti u umut vag. U vagyst turjo atsakyti asmenys nuo 12 met, pavog vertybi nemaiau kaip u 8 pensus. Etelstamo statyme detaliai reglamentuojama ordalij tvarka. Etelstano statymas reikalavo, kad karalystje bt naudojamos tik tos paios monetos ir kad niekas be karaliaus j nekaldint. 5)XI a.Knuto statymai. Teisynas skyr pasaulietinius ir banytinius statymus. Pasaulietiniuose statymuose buvo tvirtinta, kad bus laikomasi sen ger tautos paproi. Buvo nustatytos bendros teisingumo vykdymo taisykls, vesta menkaverio nusikaltimo svoka. Skiriant bausm buvo reikalauta atsivelgti tyia, netyia, ar kam nors veriant, asmens ami, turtin padt, asmuo laisvas ar vergas, sveikas ar ligotas. Buvo tvirtinta, kad kuo mogus turtingesnis, tuo j reikia grieiau bausti. Anglosaks statymai, skirtingai nuo kontinento barbar statym, beveik nereglamentavo teismo

proceso: teismai ia vadovavosi paproi teise ir tradicijomis. 1.5. TERITORINIO TEISS TAIKYMO SIGALJIMAS. Nusistatymas, kad teis susijusi su priklausymu geniai, gyvavo dar ilgai po to, kai gentis nustojo buvusi viena socialine grupe, besiskiriania nuo kit panaaus pobdio grupi. Dl ilgalaikio gyvenimo vienoje vietoje arba greta, ypa primus krikionyb, davusi papildom stimul suartti, prasidjo german geni susiliejimas, jos po truput supanajo, m susidaryti viena tauta, viena kalba ir bendri paproiai. Kartu vairi barbar geni teiss normos taip pat veik viena kit, joms tak dar ir romn teis bei paproiai. Vietoj primityvios geni teiss pamau m kurtis teritorin paproi teis. Dl vis i prieasi frank valstybeiIX a. susiskaldius maesnes sritis, atsirado jau nebe gentiniai, o srii, teritorij paproiai, galiojantys visiems ten gyvenantiems monms. Jie, taip pat besipleianti karali statym leidyba, visada buvusi teritorine, banyios taka, orientuota prie teiss vairov,VIII-IX a. nuosekliai ved prie teritorinio german teiss taikymo ir padjo istumti asmenin teiss taikym, be to, labai apsunkinus prekybos ir apskritai apyvartos pltr. X a. pab.jau visiems tai paiai soc. grupei priklausantiems asmenims, gyvenantiems toje paioje teritorijoje galiojo tos paios teiss normos, nors vietos paproi teis kai kuriuose vidurami alyse dar ilgai nesutapo su bendrja visos karalysts teise. 2. KANON TEIS. 2.1. KRIKIONYBS ATSIRADIMAS IR RAIDA VIDURAMIAIS: BANYIOS SKILIMAS, POPIEI REVOLIUCIJOS RAIDA, REFORMACIJA. Krikioni banyia pradjo formuotisI a. pr. Romos imperijoje. I pradi krikionys buvo iauriai persekiojami.313 m. imperatorius Konstantinas ediktu leido vieai ipainti krikionyb.IV a. pab.priimta pai imperatori krikionyb tapo valstybine Romos imperijos religija. Dvasininkams pradtos teigti privilegijos, jie buvo atleisti nuo asmenini prievoli. Banyia gavo daug teisi. lugus vakar Romos imperijai, ten buvusi banyia iliko nepaliesta. Ji ilaik romn tradicijas, moksl ir civilizacij, kunigai virto paangiausiu to meto visuomens sluoksniu. Ankstyvaisiais viduramiais banyia dar labiau sustiprjo, padidjo jos privilegijos ir taka visuomenei. Priimdami krikionyb ir u tai gaudami banyios param, barbar karaliai savo ruotu patys teik jai didiules dovanas, daniausiai dideles ems valdas. Taip banyia po truput virto stambiu ems savininku. 4 JauVI-VII a. sandroje banyios galva Grigalius I Didysis turjo didel pasaulietin valdi. Pasauliei taka banyiai buvo vis didesn.IX-X a. i vyskup rinkim karaliai istm dvasininkus: nusistovjo nuostata, kad vyskupai savo valdi gauna i karaliaus. Danai tai daryta u pinigus (simonija). Vyskupija tarsi feodalinis lenas karali imtas perduoti atliekant vadinamjinvestitra, t.y. savo paskirtiems auktiesiems banyios hierarchams (arkivyskupams, vyskupams) teikiant dvasins

valdios regalijas ied ir vyskupo pastoral. Vakar krikioni dvasininkija vyskupai, kunigai, vienuoliai tapo net labiau pavalds imperatoriams, karaliams ir stambiesiems feodalams nei popieiui. Valdovai pasaulieiai ne tik aktyviai dalyvavo parenkant dvasininkus, bet ir asmenikai auk banyios susirinkimus bei skelb t susirinkim nutarimus. Dvasin valdia buvo persipinusi su pasaulietine valdia, nes banyioje egzistavo dvi blogybs: 1) Nikolaizmas dvasinink santuoka; 2) Simonija dvasins pareigybs buvo perkamos i pasaulietini feodal. Pardavinjant tokias pareigybes buvo atlikinjama ir investitra t.y. i pasaulieio feodalo buvo gaunamos regalijos. 1054 m.krikioni banyios skilimas (Didioji schizma) vakar (Romos katalik) ir ryt (Graik katalik). Tai lm skirtinga vakar ir ryt Europos politin ir ekonomin raida, Romos popiei ir Konstantinopolio patriarch varybos dl takos krikionims, apeig skirtybs. Po Didiosios schizmos pastebimai susiaurjo katalik banyios takos sfera, musi apimti i esms tik Vakar Europos alis. Plintant feodaliniam susiskaldymui, silpninaniam karali valdi,1075 m. popieius Grigalius VII udraud pasaulietin banyios hierarch investitr ir paskelb ne tik polin ir teisin popieiaus virenyb visoje banyioje bei dvasinink nepriklausomum nuo pasauliei kontrols, bet ir pareikalavo Romos popiei virenybs tvarkant pasaulietinius krikionikojo pasaulio reikalus, tarp j galios alinti i sosto imperatorius ir karalius pripainimo.1075 m. ileistipopieiaus sakai, kurie susidjo i 27 teigini: 1) Romos banyia steigta Viepaio Dievo; 2) Popieius yra visuotinis; 3) Tik popieius gali nualinti vyskupus; 7) Tik popieius gali leisti banytinius statymus; 11) Tik popieius gali nualinti imperatori; 12) Tik popieius aukia visuotinius banyios susirinkimus; 13) Tik popieius nustato, kas yra kanonin nuostata. Imperatorius Henrikas IV nepripaino i popiei nuostat. iuo pagrindu prasidjs karas tarp popieiaus ir imperatoriaus tssi iki1122 m. Dl ios kovos vyk didieji Romos katalik banyios ir jos santyki su pasaulietine valdia pokyiai vadinamipopieiaus Grigaliaus VII reformomis arba popiei revoliucija.1078 m. ileistas dekretas, kuriuo buvo udrausta gauti dvasininkams investitr i pasauliei. Nesilaikant grs didiausia banyios taikoma bausm ekskomunika paalinimas i Banyios tarpo.1122 m. tarp popieiaus ir imperatoriaus pasiraytasVormso konkordatas, kuriame buvo tvirtinta, kad banyia renka vyskupus, o imperatorius atsisako investitros teiss. Popieius suteik imperatoriui teis dalyvauti popieiaus rinkimuose. Po io konkordato popieius gavo jurisdikcij visai dvasininkijai ir buvo skelbiamas vis krikioni teisju. Pasikeitimai po popiei revoliucijos: 1) banyios galva oficialiai paskelbtas popieius; 2) tik popieius galjo aukti banyios susirinkimus ir sankcionuoti j nutarimus; 3)

panaikinta pasaulietin hierarch investitra, dvasininkai gaudavo valdi tiesiogiai i popieiaus; 4) Europos monarchai karnuojami popieiaus aktu; 5) banyi pradta laikyti visus tikiniuosius jungiania monarchija; 6) dvasininkija virto savarankiku aukiausiuoju feodalins visuomens luomu. XVI a.Vokietijoje prasidjo ir greitai kituose Europos kratuose paplitoreformacija galingas antikatalikikas judjimas, lms protestantizmo atsiradim. Dl reformacijos nutrko kai kuri Europos ali ryiai su Romos popieiumi. Vokietijoje, Anglijoje, Olandijoje, veicarijoje ir kitose valstybse steigtos savarankikos banyios su reformuotu tikjimu, apeigomis ir atskira banyios organizacija. 2.2. KANON TEISS ATSIRADIMAS IR RAIDA, ALTINIAI: GRATIANO "NESUDERINAM KANON HARMONIJA", CORPUS JURIS CANONICI. Kanonas taisykl, sakymas; taip pavadintos banyios nustatytos ir teisintos dogmos, taisykls. Kanon teis yra reikminga, nes ji susiformavo kaip pirmoji vientisa teiss sistema, turinti antivietin pobd ir esmingai pakeitusi teiss samprat. Kanon teiss sistema susiformavoXI-XII a. Bruoai: 1) Pirmoji antivietin teiss sistema, teis galioja visam pasauliui. Buvo daugiausia vystyta koorporacijos nari (dvasinink) poreikiams. 2) Pirmoji teiss sistema, kuri isiskyr universalumu, kuris pasireikia dvejopai: pirma, apima itin plat visuomenini santyki reguliavim ir, antra, is reguliavimas buvo vieningas visam krikionikajam pasauliui. 3) Sukr nauj teiss samprat. Kanonistai (mokslininkai) teig, kad teis tai autonomikos, vientisos, besivystanios procedros ir principai. Teiss normos atribojamos nuo kit. Visa kita teiss 5 sistema pltojasi i atskir jurisdikcij. Buvo iskiriamos 5 jurisdikcijos: sakrament, testament, beneficij, priesaik ir nuodmi. I i jurisdikcij isivyst atskiri kanon teiss struktriniai elementai. Kanon teisin sistema buvo suskirstyta senj ir naujj kanon teis. Vieningo kanon teiss altini srao nra. Kanon teiss altiniams bdinga tai, kad jie neatsiejami nuo liturgij norm. Kanon teiss atsiradimas yra siejamas su liturgij raida. NuoIII a. Kanon teiss altiniu buvo pripastamas ventasis Ratas, dekalogas, apatal pamokymai. Netrukus nuoIV a. prasidjo banyios susirinkim leidiami nuostatai, kurie buvo imti vadinti kanonais. Kanonai imti sisteminti taip atsiradopirmieji kanon rinkiniai. altini rat pild vyskup ir popiei nutarimai (reskriptai, dekretalijos). Visus altinius kartu imta sisteminti atsirado pirmos kanon teisskompiliacijos. ia taip pat patekdavo liturgijos, vento Rato itraukos ir kt. Vlesns kompiliacijos band teiss altinius sisteminti pagal dalyk. Struktra: 1) banyios finansai, 2) banyios valdymas, 3) santykiai tarp pasauliei ir banyios, 4) nusikaltimai,

5) santuoka ir eimos teis. Visoms ioms kompiliacijoms buvo bdinga tai, kad parm romn teiss normas. iose rinkiniuose teologija ir teiss normos atsiskiria tikXI-XII a. XI a. pasirod viena stambiausi kompiliacij 1050 m. ileistas Kanonini teisi rinkinys 74 titulai. ia buvo pagrsta popieiaus virenyb banyiai ir banytins korporacijos nepriklausomyb.XI a. taip pat pasirodo vienas pirmj bandym aprpti visus kanon teiss altinius Yvo Starieio Panoramija. Antrasis kanon teiss sisteminimo etapas prasidjo nuo Grigaliaus VII reform, tuomet susiformuoja nauja kanon teiss dalis popiei teis. i teis sudar popiei leidiamos dekretalijos. 1140 m.Bolonijoje vienuolis Gracijonas ileido pat isamiausi ir didiausi kanon teiss altini rinkin Nesuderinam kanon harmonija danai dar vadinam Gracijono dekretu. is rinkinys apm beveik 4 tkst. altini. Tai buvopirmoji kanon teiss kodifikacija. Gracijonas grietai atskyr kanonines normas nuo teologijos, kurios jau ia nra. is leidinys tapo didiausiu autoritetu kanon teisje. Rinkinio reikm: 1) susisteminta kanon teis; 2) paskatino susikurti kanon teiss doktrinai; 3) isirutuliojo kanonistai (dekretistai). XVI a.atlikta nauja kanon teiss kodifikacija, kurios pagrindas buvo Nesuderinam kanon harmonija.XVI a. pasirod Kanon teiss Svadas, kuris nuo1582 m. oficialiai imtas vadinti Corpus Juris Canonici. is svadas jau buvo oficialus banytins teiss altinis, kuris gyvavo ikiXX a. 1918 m.jis buvo atnaujintas ir gavokanon teiss kodekso pavadinim. ie altiniai galiojo tik Vakar banyioje, o Ryt banyioje buvo leidiami nomokanon rinkiniai. 2.3. KANON TEISS STRUKTRA:KONSTITUCINIAI PRINCIPAI, NUOSAVYBS, SANTUOKOS, PAVELDJIMO, BAUDIAMOJI TEIS. Struktriniai teiss elementai. Kanon teiss sistemos pagrindas buvo tam tikri fundamentals konstituciniai banyios politins organizacijos principai. Visi konstituciniai principai buvo koorporacinio pobdio. Popieiaus valdia buvo grindiama imperiumi arba autoritetu, kurie buvo priprastami aukiausi ir galutiniai. Popieiaus valdia buvo apribota atskirais kanonais. Popieius renkamas konklavoje nuoXII a. bent 2/3 kardinol bals. Popieiaus valdia nunyko vyskupams, nes vyskupai buvo buvo renkami pai vyskup vietoskapituluose (vyskupysts sostins dvasinink susirinkimuose). Popieiui liko teis skirti kardinolus. NuoXIII a. visuotinis banyios susirinkimas imtas laikyti aukiausia banyios statym leidiamoji institucija. Kanon nuosavybs teisei didel tak padar gentin ir romn teis.Pagrindin naujov: banytin nuosavyb buvokoorporacin, t.y. priklaus ne atskiram asmeniui o banytinei bendruomenei. Koorporacija nuosavybei valdyti skyr galiotin. Taip buvo daugiau pltojama valdymo teis. Buvo ypatingai ginamos valdymo teiss. Valdymo teis buvo pltojama ir per fundacijos sutart.

Atsirado tikslins nuosavybs forma. Fundacijos atveju pasaulietis dovanodavo banyiai turt ir nurodydavo jo naudojimo paskirt. Banytin ems nuosavyb skirsi nuo pasaulietins tuo, kad ji danai buvo atleidiama nuo feodalini prievoli. Sutartys. Kanon teis nenustat joki sutarties formos reikalavim. Jeigu sudarai sutart, tai turi jos laikytis, nes kitaip darysi nuodm. Buvo tvirtintas privalomas sutarties principas. Buvo nustatyti 6 tam tikri turinio reikalavimai. Kaina turi bti grietai apibrta ir neprietarauti moralei. Ivestas teisingos kainos principas. Kiekviena sutartis turi tam tikr visuotinai priimtin (rinkos) kain. is principas draud lupikavim. Santuoka. Banyia daugiausia prim ir perdirbo gentins teiss normas. Propagavo monoganin santuok. Santuokoje buvo skelbiamas laisvos valios principas.Klitys santuokos draudimui: 1) sudaryta jau galiojanti santuoka; 2) santuoka su dvasininku; 3) santuoka su neveiksniais asmenimis; 4) impotencija. Santuoka buvo pripainta negaliojania, jei buvo sudaryta per klaid. Taip pat santuoka buvo pripastama niekine, jei buvo sudaryta veikiama baims ar apgauls bdu. Tokios nuostatos susiformavoXII a. Vliau prisidjo draudimas sudaryti santuok su kraujo giminaiiu. XV a. vid.Tridento susirinkimas nustat privaloma santuokos forma, t.y. leido tuoktis tik dalyvaujant kunigui ir dviem trims liudytojams, kitokiu atveju santuoka laikyta niekine. Kanon teis grietai tvirtino santuokos nenutraukiamumo princip iki vieno i sutuoktini mirties. Todl ituokos, kaip ji suprantama dabar, kanon teis neleido. Buvo numatytaseparacija (kaip ieitis), kurios galjo reikalauti bet kuris santuokinis, jeigu rodydavo kad kitas buvo neitikimas arba kenkia dvasiniai sveikatai. Vliau atsirado, kad teis anuliuoti santuok gyjo popieius. Separacija buvo suteikiama teis gyventi skyrium, bet santuoka galioja. Paveldjimas. Pltojama remiantis geni ir romn teise.Pagrindin naujov: vestas testamentinis paveldjimas. Nebuvo nustatyta testamento forma. Testamentin teis buvo vystoma i dovanojimo, nujauiant mirt. Laikyta, kad kas yra pasakyta mirtant tai testamentas.XII-XIII a. pab. vestas formos reikalavimas, kad testamentas odinis ir tvirtinamas dvasininko ir dviej liudinink. Testament palikti buvo privalu, nes testamento nepalieka tik tie, kas neatlieka ipainties. Tuo paiu metu atsirado privalomoji paveldjimo dalis, kuri turjo tekti sutuoktiniui, vaikams ir banyiai. i dali dydis nebuvo nustatytas. Kanon teis nusipeln ir tuo, kad vyst paveldtojo turto valdym. Testamente reikjo paskirti testamento vykdytoj. Baudiamoji teis. Visa i teis unikali. Formavosi i liturgijos ir nuodms svokos. Viskas, kas nuodm buvo laikoma nusikaltimu. Vystsi daugiausiaXII a. I esms buvo vystoma tik kalts teorij. Pagal kanon teis buvo tik kvalifikuojama veika. Kanon teis bausmes

i pradi numat tik dvasininkams, taiau vliau ir visiems vairi region tikintiesiems. Banyios inioje buvo gauss nusikaltimai tikjimui erezija (klaidatikyst), ventvagyst, raganavimas ir kt. Banyios teismai daniausiai tenkinosi kalts nustatymu, o skirti bausm pagal galiojanios paproi teiss normas ir vykdyti nuosprend palikdavo pasaulietiniams teismams. Dvasininkams velniausia bausm buvo alos atlyginimas, tada suspensa, paalinimas i pareig ir pati grieiausiaanatema atskyrimas nuo banyios. Pasaulieius banyios teismai teis tik u ventvagyst, religini viet iniekinim, erezijas, burtininkavim, lupikavim, meit, tam tikrus lytinius ir santuokinius nusikaltimus (homoseksualizm, svetimavim ir kt.). Sankcijos pasaulieiams: labdara, kompensavimas, geri darbai, anatema. XIII a.banyia sukr specialij banytini tribunol, turjusi ginti krikionikojo tikjimo pagrindus, sistem inkvizicij, bet banyios teismo mirties nuosprendius vykd pasaulietin valdia. Kanon teiss principai: 1) tvirtintas principas, kad nra statymo nra nusikaltimo. 2) Mintys yra nebaudiamos. 3) Pltojo kalts formas ir skyr tiesiogin, netiesiogin, tyia ir neatsargum. 2.4. INKVIZICINIO PROCESO ATSIRADIMAS IR JO BRUOAI. Inkvizicinis teismo procesas galutinai susiformavoXIII a. 1215 m. Ketvirtame Laterano susirinkime buvo priimtas nutarimas steigti inkvizicinius tribunolus kovai su erezija. Tribunolus steigdavo vietos kapitulos, o popieius atsisdavo savo legatus. Legatai procese tapo kaltintojais. is procesas kils i romn. Esminis dalykas: iame procese alys buvo pasyvios, o teismas aktyvus. is teismo procesas reikalavo isiaikinti vykio aplinkybes ir nustatyti ties. Kanon teisje inkvizicinio teismo procesas pasiymjo tuo, kad tai buvo ratika sistema. Visas teismo procesas vyko ratu. Inkvizicinio teismo procese reikalauta visus rodymus protokoluoti. rodymais buvo laikomi liudytoj parodymai, priesaikos, daiktiniai rodymai. Didiausias rodymas buvo prisipainimas. Buvo leidiama taikyti kankinimus. Teisiamasis, prisipaindamas, net kankinamas, ir gaildamasis, susitaikydavo su banyia, gaudavo nuodmi atleidim ir jo siela buvusi igelbta. Antraip jo lauk mirtis ant lauo. Dl to teismo metu didelis dmesys buvo skiriamas apklausai, kad isiaikinti motyvacij. XIII a. pab.nusistovjo rodymo taisykls. Pagrindin taisykl: lieiamumo rodymas turi kalbti apie faktines aplinkybes. Buvo sukurta formali rodym sistema teisynas, kuris i i anksto nustatydavo rodym vert. Inkvizicinio teismo procesas susiddavo i parengtinio tardymo ir teisminio nagrinjimo, 7 kas iliko iki ms dien. Pats teismas galjo bti dviej ri: ikilmingasis (orientuotas svarbiausias bylas) ir paprastasis. 3. ROMN TEISS RENESANSAS. 3.1. SENOVS ROMOS TEISS SISTEMA, PAGRINDINIAI TEISS ALTINIAI,

PRINCIPAI. Skiriami 4 romn teiss raidos laikotarpiai: 1)Achainis laikotarpis(VI III a. pr. Kr.). io laikotarpio teis archain, primityvi ir neipltota. Romoje vyravo emdirbyst, prekyba buvo menkai ipltota. Pagrindiniai teiss altiniai buvo paproiai vadinti MORES MAJORUM. alia egzistavo ir religin tvarka. Atsirado pirmieji raytiniai statymai. Susiformuoja pagrindin romn teiss sistema JUS CIVILE (civilin teis), t.y. teis taikoma tik Romos pilieiams.V a. pr. Kr. pasirod svarbiausias IUS CIVILE altinis Dvylikos lenteli statymai. Teisiniai paproiai Romoje skyrsi pagal luomus. Magistratuose buvo naudojama tik kilmingj teis. Dvylikos lenteli statymai susistemino visus teisinius pagrindus, pasiymjo dideliu formalumu. Nuo Dvylikos lenteli statym formaliu poiriu teiss krimas senovs Romoje buvo sutelktas tautos susirinkimo (komisijos) rankose. Nuosavyb buvo skiriama mancipuojamus ir nemancipuojamus daiktus. NuoIV a. pr. Kr. ima kurtis pretori teis. 2)Ikiklasikinis laikotarpis(III a. pr. Kr. 17 m. pr. Kr.). Romnai vykd didiulius ukariavimus, plt teritorij, didjo prekiniai mainai. Susiformavo JUS GENTIUM teisin sistema, kuri buvo skirta Romos pilieiams ir usienieiams. Pagrindinis IUS GENTIUM altinis pretori ediktai. i teiss sistema buvo labai racionali ir atsisak vis formalum. ia galiojo bendrieji principai, i kuri svarbiausias buvo teisingumas. i teiss sistema virto filosofine kategorija tapo matu visoms kitoms teisms. IUS GENTIUM yra teisingiausia teis, nes atspindi vis taut interesus. 3)Klasikinis laikotarpis(I III a.). Roma tuo metu igyveno principat (tam tikra imperijos forma).212 m. imperatorius Karakala ileido edikt, kuriuo Romos piliei teiss imtos taikyti peregrinams (svetimaliams). JUS GENTIUM ir JUS CIVILE susiliejo. Buvo sisteminti pretori leisti ediktai, didelis dmesys skirtas senato ir principso leidiamiems aktams. iuo laikotarpiu suklestjo romn teiss mokslas jurisprudencija, kurio pradia siejama su sabiniei ir prokuliei mokyklomis. io laikotarpio Romos teisininkai paliko daug veikal: susisteminti teiss krini rinkiniai (digestos), vadovliai (institucijos) trumpas mokymas apie teis, komentarai. 4)Poklasikinis laikotarpis(IV VI a.) tai teiss sisteminimo pabaiga. Baigsi imperatoriaus mirtimi. Vyravo vergov. Roma skilo dvi valstybes: Ryt ir Vakar Romos imperijas. Visuomeniniai santykiai feodalizavosi, imta leisti supaprastintus teiss altinius. Pagrindinis altinis buvo imperatori konstitucijos, kurios turjo labai vairi form (ediktai, mandatai, dekretai, reskriptai). Principai: 1)Teisingumo principas pagrindinis. Visi asmenys yra lygs prie statym, tai reikia, kad statym leidjai turi taikyti tokius kriterijus, kad atitikt vis interesus. 2)Pagarbos mogui principas. Skelb, kad svarbiausia turi bti asmuo.

3)Daikt prigimties principas. Esant prastoms slygoms daikt fizins savybs leidia sprsti apie daikt normalum. 4)Prigimtins teiss principas. Egzistuoja idealioji teis, atitinkanti vis interesus. 3.2. SENOVS ROMOS TEISS KODIFIKACIJA: GREGORIANO, HERMOGENIANO, TEODOSIJAUS KODEKSAI. JUSTINIANO KODIFIKACIJA: STRUKTRA, ALTINIAI. Kodifikuoti pradta gana vlai(II-III a.). Kodifikacija atsirado dl kilusio poreikio sisteminti konstitucijas. Kodeksas reik statymus, surinktus vien knyg. 259 m.Gregoriano kodeksasir 314 m.Hermogeniano kodeksasbuvo neoficials rinkiniai, bet reikmingi ir taikomi teisme kaip oficials teiss altiniai. Iki ms nei vienas i i kodeks neiliko. 438 m.buvo atlikta pirmoji oficiali imperatori konstitucij kodifikacija Teodosijaus kodeksas. is kodeksas nuo Gregoriano ir Hermogeniano kodeks skyrsi savo struktra: kodeksas buvo suskirstytas 16 knyg, kiekviena j pagal materialins teises akas titulus, o tituluose buvo dstomi statym tekstai chronologin tvarka. is kodeksas galiojo abiejose Romos imperijose. 528-534 m.atlikta isamiausia kodifikacija Justiniano kodifikacija. Apm teiss mediag nuo Dvylikos lenteli statym ir ia buvo ne tik imperatori konstitucijos, bet ir teisinink darbai. Kodifikacija buvo atlikta keliais etapais. I etapas.529 m. pasirod pirmoji dalis kodeksas. kodeks buvo susisteminti visi statymai. ia buvo esmingai pakeistas statym turinys (vykdoma interpoliacija, paalintos senos nuostatos, paalinti prietaravimai). Kodeks sudar 12 knyg. 1 knyga skirta banytinei teisei ir krikioni 8 teologijai, 2-8 knygos vairiems privatins teiss dalykams, 9 nusikaltinams ir bausmms, 10-12 valstybs valdymui. Kodeksas apm apie 4600 konstitucij. II etapas.533 m. atsiradoDigestai (Pandektai) teisini tekst rinkiniai. Digestuose buvo susistemintos inomiausi teiss veikal itraukos. Daniausiai buvo situojami ie autoriai: Ulpianas, Julijanas, Paulius, Papinianas (autoritetingiausias), Pomponijus, Modestinas, Gajus. Digestai buvo laikomos paiu svarbiausiu teiss altiniu, nes ia buvo apjungtos visos romn teiss sistemos. Struktriniu poiriu Digestai dalijami 50 knyg, kurios savo ruotu 412 titul, o ie 9123 fragmentus. Pagal turin 2-47 knygos buvo skirtos privatinei teisei (didiausias dmesys daiktinei teisei, vairioms sutartims, santuokiniams santykiams, paveldjimui). i privatin teis atspindjo poklasikinio laikotarpio teis. 1 ir 48-50 knygos skirtos vieajai teisei. 1 knyga skirta valstybinei teisei, o 48-50 knygos baudiamajai teisei, ido teisei bei miest valdymui. Digestai buvo parayti lotyn kalba. Digestai, sudar svarbiausi Justiniano kodifikacijos dal ir vliau tapo pagrindiniu romn teiss studij altiniu. Pirminis Digest tekstas neiliko. Seniausias ir isamiausias i dabar inom rankrai yra garsusis Florencijos rankratis, paraytasVI ar VII a.

III etapas.533 m. atsiradoInstitucijos (Pagrindai) tai elementarus romn teiss vadovlis, skirtas pradedantiems teisininkams. Justiniano Institucij pagrind sudaro pirmiausia Gajaus kriniai (Institucijos, Kasdieniniai reikalai), taip pat Florentino, Marcijaus, Ulpiano ir Pauliaus institucijos. Kaip ir digestai, institucijos atspindjo poklasikin romn teis. Remiantis Gajaus skirstymu, Justiniano Institucijos susidjo i keturi knyg: 1-oje knygoje pateikiamos bendrosios inios apie teisingum ir teis, asmen teisin status, santuok, tvo valdi, glob ir rpyb. 2-oji knyga skirta daiktinei teisei (daikt klasifikavimas, savybs, sigijimo bdai, paveldjimas). 3-4 knygos skirtos prievolinei teisei (3oji prievolms i sutari, 4-oji prievolms i teiss paeidim). 534 m.Justiniano kodeksas buvo redaguotas ir atsirads Naujasis kodeksas panaikino pirmj (529 m.). 534 m. gruodio 29 d.kaip vienas teiss dokumentas sigaliojo visa Justiniano kodifikacija. Novelos Justiniano ir jo pdini leisti statymai, kuriais buvo pildomos arba keiiamos kodifikacijos normos. 3.3. "VULGARIOJI" ROMN TEIS VIDURAMIAIS: ALARICHO "ROMOS VESTGOT STATYMAS", "TEODORIKO EDIKTAS". Supaprastindamos romn teis barbar gentys j ikraipydavo. Tokia teis gijo vulgarios teiss pavadinim. Ji daugiausia buvo pietinje Europoje. lugusios Vakar Romos imperijos teritorijoje i pradi susikrusiose Vestgot, Ostgot ir Burgundijos karalystse greta savos paproi teiss buvo palikta galioti romn teis, skirta pirmiausiai santykiams tarp vietos gyvetoj romn reguliuoti. Siekdami padti teismams, karaliai pamgino romn teis populiariau ir suprantamiau surayti specialius teisynus.506 m. pasirod pats garsiausias vulgarios romn teiss teisynas (altinis) Romos vestgot statymas,X a. pavadintas Alaricho inynu. iam teisynui buvo naudojami Gregoriano, Hermogeniano, Teodosijaus kodeksai, Gajaus, Pauliaus, Papiniano darbai. statymas buvo skirtas Vestgot karalystje gyvenantiems romnams. Sudarytas 30 met anksiau nei Justiniano kodifikacija Bizantijoje, naudojantis nepalyginamai maesne teiss mediaga, struktros poiriu jis labai primena garsj Justiniano teiss paminkl, taiau turinys skiriasi i esms. Teisyn sudar 3 dalys: 1-j dal sudar vadas, skirtas pradedantiesiems, 2-j dal teiss doktrinos, formuluojamos teiss moksl autoritet, 3-j paskutini Romos imperatori konstitucijos.654 m. Romos vestgot statymas buvo oficialiai anuliuotas, taiau ir toliau taikomas dar kelet imtmei.XIII a. Alaricho inynas igyveno renesans ir tapo teiss altiniu Ispanijoje. 517 m.Burgund karalystje ileistas panaaus pobdioRomos burgund statymas. VI a. pradiojeOstgot karalystje ileistasKaraliaus Teodoriko ediktas. is teisynas galiojo visoje Ostgot karalystje gyvenantiems asmenims: tiek ostgotams, tiek ir romnams. Tai jau buvo teiss altinis,

netaikomas tam tikrai moni kategorijai, o galiojantis visiems laisviesiems monms, gyvenantiems atitinkamoje teritorijoje. Abu ie teisynai nepaplito ir buvo tik lokalaus pobdio. Burgund rinkinys tapo grynai vietiniu, o ostgot rinkinys neteko reikms, kai j karalyst (554 m.) sugriov bizantieiai. VIII-IX a.romn teiss poveikis silpo. Nemaai romn teiss liekan isaugojo banyia. ia teise dar kur laik spontanikai naudojosi vietos gyventojai buv romnai. Taiau nuolat spaudiamai vis siauresnius rmus, nuolat veriamai priimti svetimus elementus, romn teisei ikilo reali grsm visikai itirpti valdani taut teisje. Tik piet Pranczijoje ir ypa vidurio Italijoje suvulgarintai 9 raytini dokument be Magdeburgo teisi yra inomi du teiss aktai: Prs (Pameds) teisynas (1340 m.) ir Kazimiero teisynas (1468 m.). Paprotin teis nuo statymo skiriasi tuo, kadstatyme teiss norma taikoma tik po to, kai yra ileistas statymas. Paprotinje teisje norma susidaro tik po to, kai ilg lak gyvenime tas paprotys buvo taikomas. Remiantis paprotine teise buvo sprendiami valstybs socialiniai ir ekonominiais klausimai. Taip pat ios teiss pagrindu krsi LDK centrini emi emvaldi ir emdirbi luom teisi atsiribojimai bei formavosi ir santykiai su kylaniu miestiei luomu. Tiesiogini altini apie lietuvi slygikai pagonikojo laikotarpio (iki 1387 m.) paprotin teis, i kuri bt galima sprsti apie to meto krato teisin vidaus ekonomini socialini santyki reguliavim, neiliko.XIV a. pab. vykus LDK integravimsi krikionikj Vakar Europ skatino ne tiek ekonomins aspiracijos, kiek tarptautin LDK situacija, nes ji vienintel iame regione buvo isaugojusi iki krikionybs susiformavusi senj kultr, kuri, vertinant pagal religins terminologijos standartus, danai vardijama kaip pagonikoji paniekinamja prasme. Lietuvi senosios paprotins teiss raidos tradicij perimamum jau po krikionybs primimo patvirtina ir tai, kad LDK teis iliko akivaizdiai pasaulietin, o tai nebuvo bdinga nei Vakar, nei Ryt krikionikj valstybi kaimyni teisei. Pagal1387 m. akt teisikai nuo feodal ir valstiei pradjo atsiriboti Vilniaus miestieiai, po to spariai ir kit LDK miest.1447 m. paskelbus bajor ir valstiei luom visuotin teisin atsidalijim, vyko lietuvi teiss sistemos ir slav teiss liekan esminis lis. Tai patvirtina1441 m.privilegija emaitijai, LDK privats aktai pavieniams bajorams, pradti skelbti dar Vytautui valdant. Tolesn transformavimosi reguliavim i centro patvirtina kai kurie bendri valstybiniai dokumentai, pvz.,1468 m. Kazimiero teisynas, suvienodins baudiamj teism darb. Pradedant1447 m.bendravalstybine privilegija, tolesn slav etnins teiss padt lm bendra LDK teisin politika, kurioje sigaljo valstybs centrini emi teiss primatas ir jos pagrindu suformuotas bajor luomo imunitetas. LDK raytin ikistatutin teis slygikai galima suskirstyti

laikotarpius iki1447 m. ir po j iki1529 m., jiteisino du pagrindinius bajor ir valstiei luomus. 7.1.2. GEDIMINO DIPLOMATIJOS DOKUMENTAI KAIP TEISS ALTINIS. Neilikus tiesiogini Lietuvos teiss altini nuo valstybs susidarymo ikiXV a. pab., i kuri bt galima sprsti apie to meto krato teisin vidaus ekonomini-socialini santyki reguliavim. Prie toki priskirtini ir Gedimino valdymo laikotarpio (1316-1338 m.) ilik diplomatijos dokumentai. Bendroji teiss raidos tendencija rodo, kad LDK ikiXIV a. pab.vyravo paproiai ir paprotin teis, toleruojami didiojo kunigaikio valdios. Transformuojantis politiniams, socialiniams ir ekonominiams santykiams, dalis j laipsnikai gavo valstybs raytins teiss akto form ir status. Miest teiss specifika buvo dvejopa. Iorikai ji reiksi kaip savivaldos teiss, taiau viduje neturjo bendros struktros sistemos. Tai lm miesto gyventoj tautin ir religin specifika bei profesinis udarumas. iuose dokumentuose i esms nagrinjami valstybs santykiai su popieiumi, Hanzos miestais, vienuoli domininkon ir prancikon ordinais, Rygos miestu ir Livonijos ordinu. Apie Lietuvoje nuo seno buvusi paprotin teis usimenama Gedimino pasiuntinio odiuose, pasakytuose Rygoje popieiaus legat ir prelat akivaizdoje. Paprotin teis, kaip krato teis, minima ir 1323 m.Gedimino taikos sutartyje su ordinu, su Revelio (Talino) ems dan vietininku, vyskupais ir Ryga.XIV a. pr.LDK (iskyrus didiuosius miestus), vyraujanti buvo lietuvi paprotins teiss sistema, veikusi vieajame ir privaiame gyvenime, ir nuo jos priklausomos slav krat teiss, galiojusios pagal teritorin princip. Dvejop paprotin teis lm nemaai veiksni. Pirmiausia, tai krat, pajungt vienai valdiai, ankstesnis savaimingas ekonomini-socialini santyki formavimasis, lms ir savarankik paprotini teisi susiformavim. Paprotin teis i pradi reiksi tik konkrei administraciniteritorini vienet vietins valdios ryi su centro valdia nustatymu (vieosios teiss sritis), menkai kiantis ekonomin-socialin krato vidaus organizacij. Nema reikm turjo ir tai, kad tos ems buvo prijungiamos Kryiuoi ir Livonijos ordin karini puolim prie Lietuv slygomis. 2 7.1.3. EMS PRIVILEGIJ LEIDIMO PRIEASTYS IR FEODAL EMVALDOS TEISI PLTRA, SRITINS PRIVILEGIJOS, BENDRAVALSTYBINS PRIVILEGIJOS, PRIVILEGIJOS TAUTINMS MAUMOMS. Teiss raidos situacija LDK keiiasi i esms nuo 1387 m., kai didiojo kunigaikio valia ileidiamos raytins privilegijos. Tai to laikmeio statymai, gij pastovumo poymius, proginiai, taiau negalj bti savavalikai naikinami. Jie iki pat statut primimo veik greta paproi teiss, tai buvo esminis integracijos to meto Vakar Europos kuriam civilizacij procesas. Pirmosios privilegijos tiesiogiai susijusios su Lietuvos kriktu ir tvirtinimu valstybje

lotynikosios banyios kaip dominuojanios valstybje. i privilegij teikiamomis lengvatomis galjo naudotis tik katalik tikyb prim bajorai. ems privilegij leidimo prieastys ir feodal emvaldos teisi pltra. Politikai suvienijus Lietuvos emes didiojo kunigaikio valdioje, susidar slygos feodal sluoksniui. Feodal klass ekonomini ir politini teisi ir imuniteto susiformavim geriausiai sekti pagal ems privilegijas (t.y. remiantis teisiniais dokumentais, kurie parodo j teisi laipsnik pltimsi) privilegijas feodal luomui. Privilegij suteikimo prieastys: 1) feodalini santyki raida, bajor ekonomins ir politins galios augimas; 2) kiekvienos privilegijos suteikim veik to meto valstybs vidaus ir usiesnio padtis. XII-XIII a.atsirado bajor sodybos-kaimai, kur mons buvo priklausomi nuo savininko. Taip jau XII a. 2 pusjeatsiranda dvaras, kuriame gyvena bajoras ir kaimas, kuriame gyvena priklausomi mons.XIII-XIV a. kaimai tapo bajoro nuosavybe, tvonija. 1447 m.ems privilegijatvirtino didiojo kunigaikio ir feodal tarpusavio pasiadjimus nepriimti svetim valstiei. Bendravalstybins privilegijos.1. Pirmja bendravalstybine privilegija (1387 m. vasario 20 d.) Lietuvos bajorams, primusiems katalik tikjim, numatyta: 1) Leisti kartu su teistais savo pdiniais naudotis turtu ir laisvai juo disponuoti; 2) Kiekviename paviete paskirti po vien teisj (byl sprendimui ir baud rinkimui) ir tekn (teismo sprendim vykdymui). 3) Turti teis laisvai savo dukteris ir giminaites leisti u vyr. 4) Neudti bajorams jokios prievols, iskyrus tik nauj pili statym, sen taisym ir vykdyti karo prievol. 5) Prims katalik tikjim ir jos atsisaks negals naudotis ios privilegijos teikiamomis teismis.2. Antroji bendravalstybin privilegija (1387 m. vasario 22 d.) bajor luomui ir naujai Katalik banyiai suteikta privilegija, nustatanti: 1) Kad n vienas lietuvis ar lietuv negali vesti russ ar tekti u ruso, jei jie prie tai nepriims katalik tikybos. 2) Lietuvoje steigtos katalik banyios ir vienuolynai laisvi nuo vis prievoli ir duokli, o vyskupas ir kunigai savo emse igyja nepriklausom nuo pasaulietins vis ir iimtin valdi.3. Vytauto ir Jogailos bendravalstybin privilegija(1413 m.). Suteikta Horoldje Lietuvos bajorijai u aktyv dalyvavim ir ikovot laimjim algirio myje. Jos pradioje pakartotos ankstesni Vilniaus privilegij nuostatos, patvirtinusios teises nuosavybs, eimos nari santykiuose ir karo pareigas, bei i naujo tvirtina: 1) Galimyb katalikams bajorams turimas leno teise emes perleisti valdyti savo monoms. 2) Moterims bajorms pripastama paveldjimo teis. 3) Bajorai atleidiami nuo duokli didiajam kunigaikiui. 4) Lietuvoje vedami Vilniaus ir Trak vaivad ir katelion urdai. 5) Prireikus gali vykti bajor suvaiavimai aptarti krato reikalus. 6) 47 lietuvi bajor eimoms suteikiami lenk herbai. i

privilegija faktikai sankcionavo bajor turimas ems valdymo ir politines teises, nes Vytautas, naikindamas srii kunigaikius, rmsi btent jais, skyr juos vietininkais ir kitais urdais.4. ygimanto Kstutaiio privilegija(1434 m.). sigali visai kita bendravalstybini privilegij teikimo tvarka. Privilegij suteikia Lietuvos didysis kunigaiktis dalyvaujant ir pritariant didikams (ne lenk). Numatyta: 1) N vienas kunigaiktis nei bajoras negali bti baudiamas remiantis slaptu skundimu ir tik tada, kai teisme, pagal Lietuvos teis, jo kalt bus rodyta. 2) Kunigaikiai, bajorai ir j vaikai savo paveldtus dvarus gali valdyti taip, kaip jie valdomi kituose krikionikuose kratuose. 3) Nals, iki jos sds nals kdje, gali likti mirusiojo vyro paveldtuose dvaruose, taiau i t dvar tarnyba karo prievol didiajam kunigaikiui neturi nukentti. 4) Kunigaiki ir bajor valstieiai ir valdiniai atleidiami nuo duokli didiajam kunigaikiui, taip pat nuo visoki darb dvaruose, iskyrus tik pili taisym bei statym ir keli tiesim bei taisym, ir tuos darbus turi atlikti savo lomis. 5) Kunigaiki ir bajor rus teiss sulyginamos su lietuvi teismis.5. Aleksandro privilegija(1492 m.). Atsidkodamas u irinkim LDK sost paskelb privilegij, kuria dar labiau susiaurino didiojo kunigaikio valdi. LDK Pon taryba puikiai sugebjo inaudoti moment iplsti savo teises. Numatyta: 1) Kunigaiktis turjo paklusti Pon tarybai: jei j nuomons nesutapdavo jis neturjo teiss pykti ir imtis kakoki prieik priemoni. 2) 2 Kunigaiktis visk daro su Pon tarybos pritarimu: dalina emes, pasirao sutartis, siunia pasiuntinius. 3) Pasaulietins bylos negali bti pavedamos dvarinink teismams ir atvirkiai.6. ygimanto Senojo privilegija(1506 m.). ia privilegija i esms baigsi teiss kryba bendravalstybiniais aktais. Numatyta: 1) Prelat, kunigaiki ir bajor valstieiai pareigojami duoti palydovus didiojo kunigaikio pasiuntiniams bei pas j vykstantiems pasiuntiniams. 2) Paveldj dvarus kunigaikiai ir neturintys dokument, gali rodyti savo teis nuosavyb liudytojais. 3) Apmeis ir to teisme nerods turi bti baudiamas grieiausia bausme. 4) Jokie nutarimai, senieji paproiai nebus keiiami, o naujieji nutarimai nebus daromi be Pon tarybos inios, pritarimo ir leidimo. Sritins privilegijos.1. Privilegijos emaitijai. Pirmoji privilegija suteikta Vytauto1413 m. (ia privilegija emaiiams leista turti savo senin ir krato savivald), taiau pagrindin privilegija buvo suteikta1441 m. Kazimiero, numatanti emaitijai tam tikr politin autonomij, oficialiai vardinat j emaii kunigaiktyste.1492 m. privilegija iek tiek praplt Aleksandras. Privilegijos emaitijai savitumas tas, kad savo nuostatomis ji yra artimesn bendravalstybinei, taigi jos reiksm yra labiau vardin. Svarbiausia, kad joje yra teis savarankikai rinkti savo urdus, t.y. tam tikras administracinis autonomikumas, ir draudimas didiajam kunigaikiui iame krate

steigti naujus valstybs dvarus.2. Privilegijos slav sritims. Privilegij, suteikt slav sritims, nuostatos rodo, kad ryiai su centro valdia buvo palaikomi remiantis LDK bendravalstybinmis privilegijomis. Taigi srii privilegijos yra ios valstybs valdios padiktuota teisins valios iraikos forma. Polockui ir Vitebskui suteiktos privilegijos turjo kai kuri panaum, bding emaitijai, t srii bajorai turjo teis rinkti savo vaivadas, kuriuos tvirtino didysis kunigaiktis.1501 m. privilegijosBielso emei pagrindins nuostatos: 1) Teism organizacija (teismuose leidiama naudotis ir lenk teise; senino kompetencija upuolimai, apiplimai, padegimai, iaginimai, visas kitas bylas sprendia teisjai su pateisju; dl teisjo ir pateisjo sprendim galima apieliuosi didiojo kunigaikio teism), 2) Bajor nuosavybs santykiai (bajorai laisvi ir gali naudotis savo dvarais, taiau perleidiant turt turi gauti kunigaikio arba senino sutikim, o perkantys sumokti tam tikr mokest; po vyro mirties nal su savo kraiiu turi grti pas savo tvus, jei nebuvo gavusi i vyro kraiio, ir grinti savo krait), 3) Valstybini prievoli santykiai (padidinamas valstiei laas), 4) Pasitraukdamas nuo eimininko valstietis turi sumokti tam tikrus mokesius. Privilegijos tautinms maumoms.1. Privilegijos ydams atsiradoXIV a. pab. Pagal privilegij ydai rinko savo vait iki gyvos galvos, kur tvirtino didysis kunigaiktis. Vaitas teis ir vykd bausmes. Pagrindins privilegijos nuostatos: 1) paskol ir keisto turto susigrinimo i yd bylose liudyti gali du krikionys ir vienas ydas; 2) liudijant krikionio priesaika vertesn u vieno ydo paliudijim; 3) ydai muitus moka, kaip ir kiti, krate vedami prekes; 4) krikionis, sueids yd, kalts mokest moka valdovui ir sueistajam atsilygina pagal sueidim, kaip kilmingajam; 5) jei krikionis umut yd, turi bti baudiamas kaip nusikaltlis, o jo turtas atitenka valdovo malonei. Valdant Aleksandrui ydai buvo atleisti nuo muit. Kitaip nei kit gyventoj grupi, yd privilegijos buvo trauktos visus tris Lietuvos Statutus.2. Privilegijos totoriams. Totoriai buvo atleisti nuo vairi mokesi ir jiems palikta karo prievol. Totoriai, ipastantys musulmon religij, negaljo bti liudininkais teismuose dl ems.1670 m. seimo priimtoje konstitucijoje Lietuvai nurodoma, kad totoriams, atliekantiems karin tarnyb, paliekamos visos ankstesns privilegijos, i j nereikalaujama joki prievoli.1678 m. konstitucijoje nurodoma, kad LDK totoriai baudiamj nusikaltim bylose savo laisvms, kurios numatomos treiajame statute, prilygsta bajorams, su slyga, kad jie visada atliks karin tarnyb.3. Privilegijos karaimams. Dokumentas, nustatantis teisin karaim padt LDK, yra1441 m. Kazimiero privilegija kurioje: 1) Trak karaimams suteikiama Magdeburgo teis. 2) Trak karaimai pavalds tik savo vaitui (jis teis karaimus ir priimdavo sprendimus), o is pakvietus valdovui ar jo teismui; 3)

Vaivadai ar seninai arba j vietininkams draudiama kitis karaim teism; 4) Karaimai privaljo kasmet mokti valdovui in arba mokest, kaip ir kiti Magdeburgo teiss subjektai. 5) Trak karaimams valdovas perleido pus pajam i svarstykli ir vako lydyklos su visomis prastomis i j rinkliavomis bei pajamomis. Vliau privilegijos buvo praplstos ir karaimai buvo atleisti nuo vis muito mokesi, sargybos prievols ir derliaus numimo valdovo dvare.4. Privilegijos igonams. Pirmoji privilegija suteikta1501 m. Aleksandro, kuria remiantis igonai turjo savo savivald. 1566 m. Lietuvos Statutas draud igonus imti kariuomen. Vliau buvo nutarta j neapmokestinti, nes es jie yra elgetos, o kad neelgetaut buvo sumanyta juos ivaryti i LDK. Nenorintieji bti ivaryti privaljo gyventi kunigaiki, pon, bajor emse, atlikti kaimo moni prievoles. tarus nipinjimu varomi i valstybs, juos slepiantys asmenys baudiami pinigine bauda. 2 7.1.4. 1468 m. KAZIMIERO TEISYNAS. Kazimiero teisyno populiarum lm tai, kad tyrintojai j vertino kaip pirmj LDK teiss kodifikacijos bandym. Kazimiero teisynas yra vienas i didiojo kunigaikio teiss akt, kuriuo buvo siekta suvienodinti bajor luomui ir nuo j priklausiusiems monms taikyt baudiamj politik bei bausmi u turtinius nusikaltimus skyrim. Tok ingsn skatino intensyvjantis luom formavimasis ir socialinis visuomens diferencijavimasis. Visuomeniniu poiriu teisyne asmuo vertinamas kaip tam tikro luomo narys. Tai bajorai ir priklausomi zmons. Teisyne ufiksuota teis jau remiasi ne paproiu, o teisiniu paproiu, tai yra tokia elgesio norma, kurioje susiformav visuomeniniai santykiai yra tvirtinti statymu leidjo ir privalomai taikyti konkreiam luomo atstovui. Baudiamoji teis. Teisyno baudiamosios normos apima vien turtinius nusikaltimus: vagyst, savavalik miko kirtim ir turto atmim upuolant.Vagyst turto vagysts svok, be prast daikt, jo ir nelaisvieji valstieiai. Nelaisv valstiei vagyst buvo kvalifikuojama tada, kai perbgs valstietis aktyviai talkindavo naujam eimininkui. Vagyste buvo laikomas ir paklydusio arklio, irgo arba rast daikt pasisavinimas. Vogimo bdas nusikaltimui kvalifikuoti takos neturjo, taiau manoma, kad atviroji vagyst (esant geriems liudytojams) lengvino kalts rodym. Nusikaltimo (vagysts) subjektai galjo bti ir bajorai, ir visi nuo j priklausomi mons. Nusikaltlis, kaip nusikaltimo subjektas, visikai atribojamas nuo eimos. eima u savo nario vagyst privaljo atsakyti tik tada, kai apie jo nusikaltim inojo arba vogtu daiktu pasinaudojo.Miko savavalikas kirtimas ir turto atmimas upuolant. i norma nukreipta prie feodal savival, kai kil j turtiniai ginai buvo sprendiami jga. Baudiamosios atsakomybs atsiradimo amiaus riba teisyne nebuvo aiki.Kalt rodyta kai: 1) Vagis sugautas su vogtu daiktu; 2) Vagis savanorikai prisipaino; 3) Nusikaltimas

rodytas ,,gerais liudytojais; 4) Vagis prisipaino kankinamas. Detalus rodym rinkimo ir vertinimo reglamentavimas rodo, kokia svarbi vieta teisyne buvo skirta kaltei nustatyti. Teisynebausms dydis siejamas ne tik su skriauda, bet ir su nusikaltimo kartotinumu, arba recidyvu. Bausme statym leidjas siekia ne tik patenkinti nukentjusj ir bauginti nusikaltl, bet ir spti nusikaltl ateityje nenusikalsti (nusikaltimo prevencijos uuomazgos). Recidyvo nusikaltime rodymas yra baud u ankstesn vagyst mokjimas. Esminis kriterijus skiriant bausm buvo nusikaltlio socialin padtis. Priklausom moni atsakomyb detalizuojama kazuistikai. Bajorai buvo baudiami didiojo kunigaikio, pasitarusio su Pon taryba, nuoira. Bausms valstieiams u vagystes susidjo ir dviej komponent: prievol atlyginti padaryt al (lygi pavogto daikto vertei) ir pati bausm. Bausmi valstieiams rys: 1) Pavogtas daiktas atimamas teismo naudai; 2) Jei pavogto daikto nebebuvo, tai teismui priteisiama pavogto daikto verts suma; 3) Iplakimas ir djimas kalad (tik parobkams-tik tarnams); 4) Pakorimas (taikoma tik recidyvo atveju arba kai pavogtas daiktas buvo karv, arklys, irgas). Teismai skirstomi dvi ris:1) Bajor luomo teismai sprend vairi vagysi bylas. Procesas prasiddavo nuo nusikaltimo padarymo momento ir susidjo i ikiteismins ir teismins stadij. Ikiteisminje stadijoje nukentjusysis arba seklys iekojo nusikaltlio. Nusikaltlio suradimas ir jo priklausomybs nustatymas turjo esmin reikm tolesniam procesui, nes teismas buvo organizuojamas ne pagal nusikaltimo padarymo viet, o pagal nusikaltlio priklausomyb. Didiojo kunigaikio mones ir vagyste kaltinamus bajorus teisti privaljo didiojo kunigaikio vietininkas arba tijnas, o kunigaiki, pon ir bajor mones patys bajorai arba j galioti asmenys. Nesant tiesiogini kalts rodym, teisynas leido sekli susekt tariamj kaltinti. rodinjant kalt didel svarba skiriama geriesiems liudininkams. 2) Didiojo kunigaikio organizuojami teismai dl bajor savivals. Teisyne numatyta, kad bajorai patys turejo sudarinti civilinius teismus, kilus ginams dl ems ir kito turto. Ignoravus teismin gin ir pradjus savivaliaut, atsiranda bajor baudiamoji atsakomyb. Bajor tarpusavio turtiniams ginams sprsti teisyne numatyti dviej ri teismai: 1)Treij teismas kai gino objektas yra em. Nepatenkinti nuosprendiu bajorai galjo kreiptis kit treij asmen. 2)Teisjo teismas kai kitas turtas. Teisjo nuosprendiai buvo galutiniai ir neapskundiami. Bajoras, patyrs skriaud dl savavaliko miko kirtimo arba upuolimo turjo skstis didijam kunigaikiui arba Pon tarybai. 2 7.1.5. IKISTATUTIN BAUDIAMOJI TEIS: ATSAKOMYBS ATSIRADIMO PAGRINDAI, BAUSMI SISTEMA, NUSIKALTIM RYS. Atsakomybs atsiradimo pagrindai. Aikiai pastebimas atsakomybs u vagyst

individualizavimas. Bausmi sistema. Bausmi tikslas buvo bauginti. Bausmi sistem sudar trys bausmi rys: pinigin ipirka, kno sualojimas ir mirties bausm.Pinigin iperka priklausomai nuo nusikaltimo pavojingumo ji buvo trejopa: 1)paprastoji, kai buvo nurodoma konkreti bausm; 2)dviguba ipirka, kai veiksmai padaryti prie labiausiai saugomus visuomeninius santykius arba atlikti kvalifikuotesnms priemonmis ar bdu; 3)kaklo ipirka, kuri buvo taikoma u veiksmus, siekiant pakenkti normaliam teism darbui arba pakeisti feodal ugrobt emi ribas.Kno sualojimai bausm nukertant aus kai nepripaindavo vogs, o nusikaltimas buvo rodytas liudytoj.Mirties bausm ji grs u dokument suklastojim ir vokiei nuodijim. Nusikaltim rys. Nusikaltimai buvo skirstomi tris grupes: valstybiniai nusikaltimai, turtiniai nusikaltimai bei nusikaltimai asmeniui.Valstybiniai nusikaltimai veikos prie vokieius; trukdymas teismo darbui; paeidiamas keli saugumas; veikos prie baudiavini santyki tvirtinim. Visoms ioms veikoms bdinga kaltumo prezumpcija, t.y. apkaltintas prsas laikomas kaltas.Turtiniai nusikaltimai(vagyst, plimas, turto sualojimas).Vagyst asmuo, padars turtin nusikaltim, nelaikomas kaltu tol, kol tai nebus rodyta. Nusikaltimo pavojingum lm alos dydis. Skiriama atviroji ir slaptoji vagysts, bet pavojingumo pairiu skirtumo tarp j nebuvo. Kalts rodymas surastas pavogtas daiktas.Plimas praktikai niekas neaiku. Manyta, kad is nusikaltimas buvo kaip nusikaltimas asmeniui ir baudiamas pagal padarytus smurto veiksmus.Turto sualojimas apie tai beveik nekalbama.Nusikaltimai asmeniui (nusikaltimai gyvybei, nusikaltimai sveikatai, lytiniai nusikaltimai, nusikaltimai mogaus orumui, nam ramybs ardymas).Nusikaltimas gyvybei tai nuudymas, tyinis nuudymas ir kvalifikuotas nuudymas. Paprastu suprantamas nuudymas neturint piktos valios, t.y. dl neatsargumo, susikivirijus, susikovus, mutynse. Bausm u iuos nusikaltimus yra lygi nukentjusiojo vertei pagal turtin ir socialin padt. Tyin mogudyst buvo bausta mirtimi. Kaltininko mirtis nenaikina materialiosios atsakomybs: ji pereina artimiesiems. Grupinis nusikaltimas laikomas sunkinania aplinkybe.Nusikaltimai sveikatai tai lengvi sumuimai, sueidimai, sualojimai ir galvos sueidimai. Nusikaltimai sveikatai skirstomi paprastus ir tyinius. Lengvas sumuimas (kraujas ir mlyns) minimas tik vienoje normoje apie moters iaginim. Sueidimu laikomos visos padarytos aizdos, jeigu jos nepriskiriamos prie sualojim ar galvos aizd. Sualojimai tai pirto ar keli pirt nukirtimas, danties ar keli dant imuimas kt.Lytiniai nusikaltimai vyras gali isiteisinti jei vieai prisiekia. Moteris tegali rodyti sualijimais ant savo kno (krauju ir mlynmis). U neteising priesaik ir u iaginim bausta mirtimi.Nusikaltimai mogaus orumui tai vieasis antausio sudavimas ar daikto

metimas mog bei mogaus lavono iniekinimas, nupjaunat ar nukertant jam galv.Nam ramybs ardymas buvo numatyta atsakomyb u vie nam ramybs ardym ir nam ramybs ardym patalpose. 7.1.6. TEISMO PROCESAS: TEISM RYS, TEISMO PROCESO STADIJOS, RODYM RYS. Teism rys.Lietuvos valdovo teismas didiojo kunigaikio teis tikrojoje Lietuvoje, o prijungtose srityse didiojo kunigaikio paskirti vietos kunigaikiai. Vliau juos naikinant atsirado skiriami valstybs auktj urd vaivad, vietinink, tijn, laikytoj, senin ir kt. teismai. Pirmajame statute didysis kunigaiktis sprend ginus dl ems paveldjimo, globos ir moni kraiio garantij, dl duot privilegij valdyti domeno emes galiojimo, dl savo dvar pajam, taip pat baudiamsias bylas dl valstybini nusikaltim, savavaliko muit vedimo, tarnybini nusikaltim, karo prievols neatlikimo ir kt.Pon tarybos teismas tai didiojo kunigaikio tarybos, virtusios Pon taryba, teismas, veiks, kai didysis kunigaiktis ivykdavo Lenkij. is teismas kaip pirmoji instancija nagrinjo smurto prie aukiausius valstybs urdus bylas ir kaip apeliacin instancija svarst dvar uvaldymo bylas.Vaivados teismas vaivados Lietuvoje atsirado dl naujo valstybs teritorinio suskirstymo vaivadijasXV-XVI a. Tai svarbiausieji valstybs srii didiojo kunigaikio skirti vietininkai, vykd srii administravim ir teis savo vaivadijos valstybs dvar valstieius, taip pat savo vaivadijos bajorus iskyrus paius stambiausius. Vliau vaivados teismui buvo pavestos pilies teismo funkcijos. Vaivados teismui priklaus visos vaivadijos ydai.Vietininko teismas apm visus jo administruojamo valsiaus arba pavieto bajorus, iskyrus ponus. Priklaus visos jo valsiaus didiojo kunigaikio dvar valstiei bylos, miestiei bylos. I pradi buvo vieno asmens teismas.Tijno 3 teismaspriklaus jo priirimi didiojo kunigaikio dvar gyventojai. Talkino diekai, kurie pristatinjo teism atsakovus bei tariamuosius ir vykdydavo teismo sprendimus, bei viai, kurie buvo siuniami nusikaltimo viet tirti teiss gino ar nusikaltimo aplinkybi.Komisar teismas susiformavoXV a. Kai reikdavo bylos tyrim atlikti vietose. Nagrinjo valstybs dvar ar j emi ugrobimo bei pasisavinimo bylas, sprend ginus dl valstybs emi bei bajor ir dvasininkijos emi. Teisjais galjo bti tik bajorai, gyvenantys gino bvimo paviete. Antrajame Statute numatyta, kad tokie komisar teismai vyks bylose dl valstybs ir bajor emi sien ir didiojo kunigaikio keist dvar ipirkimo. Dl i teism sprendimo buvo galima apeliuoti didiojo kunigaikio teism. iam teismui taip pat priklaus visos bylos dl valstybs ir banytini emirib.Maralkos teismas daniausiai sprend turtines bylas, susijusias su ginais dl sutarisudarymo, skol grinimo, nepilnamei

ilaikymo, keist dvar valdymo, turto dalyb, muit nustatymo, pabgusi moni susigrinimo. Taip pat sprend baudiamsias bylas dl nuudym, plimo, ugrobimo, dvar upuolimo, smurto ir kt. Taip pat buvo pavedamos kai kurios bylos susijusios su bajorijos privilegij paeidimais. Vliau io teismo galios susilpnjo ir jis nagrinjo bylas, susijusias su didiojo kunigaikio saugumu. Tai kriminaliniai nusikaltimai, garbs klausymai, tvarkos palaikymo, apsaugos nuo gaisr paeidimai ir pan. Apeliacija nebuvo galima.Asesori teismas nagrinjo valdovo dvar valstiei bei magdeburgini miest ir miesteli bylas. teism sudar valdovo paskirti urdai asesoriai. Bylas sprend bals dauguma. Iimtis apeliacins bylos. Apeliacija nebuvo galima jeigu sutiko abi alys. Asesori teisme tvarkyti 6 registrai: 1) registruotos Magdeburgo miest ir miesteli bylos, bajor bei dvasinink bylos; 2) bylos dl didiojo kunigaikio valstieiams padaryt skriaud; 3) ems rib nustatymo bylos; 4) bylos dl emi smurtini ugrobim, neteistos apeliacijos; 5) kriminalins bylos; 6) valdovo dvar bylos.Dvaro teismasemiausia dvaro teism grandis savo valdiniams buvo atskir dvar teismai, o aukiausia, t.y. apeliacin savininko teismas. Teismui vadovavo dvaro savininko skiriamas teisjas. Civilines ir baudiamsias bylas jis sprend vienasmenikai. Talkino teismo ratininkas ir Vaznys. Vaznys teikdavo aukimus, palaikydavo kaltinim. alys galjo naudotis advokatais. Teismo posdiai organizuoti mnesio kadencijomis. Teismo kompetencija gana plati. Privaljo vadovautos Statutais. Moterims galjo atstovauti arba j vyrai, arba biiuliai, nepilnameiams ir netekjusioms merginoms globjai.Kuopos teismassprend valstiei bylas, bylas dl ems, baudiamsias bylas, civilines. Savo sprendim kuopos teismas skelb odiu. io teismo sprendimas galutis. Buvo 4 prieastys dl kuri teismas galjo bti atidtas: maras, seimas, karo tarnyba ar liga. LDK kuopos teismai tvirtinti trijuose statutuose. Teismo proceso stadijos. Procesas buvo nesudtingas, jei kaltinamasis prisipaindavo. Kai asmuo, tariamas padars nusikaltim neigdavo savo kalt, baudiamasis procesas paprastai susiddavo i trij stadij: parengiamosios, teisminio rungimosi ir priesaikos.Parengiamojoje stadijoje abi alys rinkdavo rodymus, iekojo liudytoj, reng dokumentus. Kai buvo padaryti nusikaltimai gyvybei ar sveikatai, buvo reikalauta, kad nukentjusieji, dalyvaujant padoriems monms, aizdas parodyt. Esmin reikm parengiamojoje stadijoje turjo liudytoj suradimas. Liudytojai buvo skirstyti tiesiogiai inanius vykio aplinkybes (vertinami labiau) ir liudytojus priesaikos pagalbininkus. Neatvykimas teism be pateisinamos prieasties buvo tolygus bylos pralaimjimui.Teisminio rungimosi stadijoje abi alys pateikdavo savo rodymus.Priesaikos buvo dviej ri: paprastoji priesaika ir priesaika prie ventybes. Priesaikos ceremonialas prasiddavo, pasibaigus teisminiam rungimuisi, nulmusiam, kuriai aliai

leidiama prisiekti. Atsisakyti kaltinimo buvo galima tik prie priesaik, po to atsisakymas nebegaliojo ir buvo priimamas teismo sprendimas. 7.2. LIETUVOS STATUT TEIS. 7.2.1. 1529, 1566, 1588 m. LIETUVOS STATUT ILEIDIMAS, STRUKTRA. Pirmasis statutas sigaliojo1529 m. Pirmasis Lietuvos Statutas ispausdintas tik prajus keliems imtams met. Pirmj Lietuvos Statut sudaro 13 skyri, turini apie 240 straipsni, vadinam artikulais.1544 m. papildytas 25 nutarimais, kuri svarbiausi yra ie: krato gynimo ir karo prievols atlikimo; dvasinink ir miestiei karo prievols atlikimo; sidabrins ir muit; urd skyrimo; rib tarp valstybs ir privatini dvar; teism, teism knyg bei baud; bajor asmens nelieiamumo; statuto pakeitimo komisijos sudarymas. Antrasis statutas ileistas1566 kovo 11 d. Jame buvo rayti esminiai teism ir administracins santvarkos pakeitimai. Antrajame Lietuvos statute tekst sudaro 14 skyri ir 386 artikulai.Antrasis Lietuvos statutas leido bajorams laisvai disponuoti savo visu nekilnojamuoju turtu. Vietas ir dvarus LDK gali gauti tik tos valstybs ir jai priklausom emi tikri gyventojai lietuviai ir gudai bei emaiiai. 3 Treiasis statutas ileistas1588 m. ir patvirtintas Didiojo kunigaikio Zigmanto Vazos. Jame buvo 14 skyri ir 488 artikulai. Treiojo statuto nuostatos tvirtino atskir LDK teritorij, atskir id, atskir savo kariuomen, savo teismus ir savo teis 7.2.2. STATUT BAUDIAMOJI TEIS: NUSIKALTIMO SVOKA, ATSAKOMYBS PAGRINDAI, BAUSMI SISTEMA, NUSIKALTIM ATSKIROS RYS. Nusikaltimo svoka. Lietuvos statutai baudiamosios teiss paeidimais vardijo: smurtas; vagyst, piktadaryst, plimas, vaidas, vaidas tamsoje. U kai kurias neteistas veikas, kaip ir u baudiamsias reikalauta materialaus atpildo, kurios buvo atsakomybs sudedamoji dalis. Vliau materialus atpildas transformavosi moralin al. Ariausiai nusikaltimo svokai buvo vartojami terminai vystupok (veikimas), uynok (vykis), kurie dabartinje teiss terminijoje suprantami kaip veika. vardijant veik visada turjo atsirasti skriauda arba ala. Atsakomybs pagrindai. Baudiamoji atsakomyb i dalies jau turjo ir iskirtini bruo. Daniausiai ji skirta nusikaltim padariusiam fiziniam asmeniui. Taigi vieosios ir privatins teiss atsiribojimas jau vyko, nes kai kuri teiss paeidim iniciatyv akivaizdiai rod valstybs valdios aparatas (vieoji teis). Lietuvos statutai prievalstybini nusikaltim atvejais neleido savivals prie paeidjus, rod iniciatyv juos iaikinti, reikalavo, kad nusikaltlis bt nubaustas teisme. Dl kit teiss paeidim aikinimosi iniciatyv turjo rodyti nukentjusysis arba jo artimieji (privatin teis), nors tos veikos ir vardintos kaip baudiamosios ir u j padarym grs mirties bausm. Primus teismo kaltinamj sprendim nukentjs asmuo nebeturjo teiss susitarti su nusikaltliu dl alos atlyginimo,

susitaikyti su juo ar jam dovanoti. Antrajame statute nemaai nusikaltim pereina vieosios teiss srit. Nusikaltliai tampa vieai persekiojami. Treiajame statute pabrtas nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei. Bausm laikoma priemone kovoti su nusikaltimais. Bausmi sistema. Bausms skyrimas nusikaltliui ir jos vykdymas siejamas su nukentjusiuoju. Pirmajame statute aptarti btinosios ginties ir btinojo reikalingumo atvejai. Tokiais atvejai asmenys nebaudiami. Nusikaltim sunkinanios aplinkybs: recidyvas, tyia, iauriai padarytas nusikaltimas. Maameiams ir psichikos ligoniams numatytos velnesns bausms. Antrajame statute nustatytas pakaltinamumo amius 14 m., o treiajame 16 m. U nepilnameio padaryt al atsak tvai arba giminaiiai i nepilnameio turto arba nepilnametis turdavo atidirbti. U recidyv nepilnameiams numatyta kno bausm. Psichikai nesveiki neatsak, jei juos sukurst padaryti nusikaltim. Tada u nusikaltim privaljo atsakyti kurstytojas. Girtumas laikoma sunkinania aplinkybe. Nusikaltim atskiros rys. Statutuose nusikaltimai skirstyti tyinius ir netyinius. Tyia apimdavo smoning nor padaryti nusikaltim. Netyinis nusikaltimas laikomas neatsargiu. U netyin nuudym nebausta mirtimi arba kaljimu, taiau nuudyto asmens vaikai arba giminaiiai turjo gauti galvapinigius. Statutuose numatytos vairios bendrininkavimo formos: bendras vykdymas, padjimas, kurstymas, prisidjimas. Bendrininkai atsak vienodai. Nusikaltimo slpimas, naudojimasis nusikaltimo vaisiais ir padjimas laikomas ta paia bendrininkavimo forma. Nusikaltim skirstymas: 1)Valstybiniai nusikaltimai(valdovo eidimas, valdovo didybs idavimas); 2) Nusikaltimai prie valdov (pabgimas prieo em, valdovo rat ar antspaud klastojimas, valdovo urdo upuolimas ir kt.) U iuos nusikaltimus buvo baudiama mirtimi, sudeginant ar pakariant, kaljimu, baudomis ir pan. 3) Kariniai nusikaltimai(posto palikimas, neatvykimas laiku sargybos post, pabgimas i mio lauko, ginkluotas nam upuolimas ir kt.) 4)Nusikaltimai teisingumui apm teisj ir kit teismo tarnautoj nusikalstamas veikas (neteisingo sprendimo primimas, ali teist reikalavim nepaisymas, teismo rinkliav tvarkos ir j dydio nesilaikymas, atsisakymas vykdyti teisingum, piktnaudiavimas tarnyba). U tokias veikas numatytos vairios sankcijos. Atskirai vardijamas teisj eidimas odiu, sueidimas ir nuudymas. U eidim odiu bausta kaljimu, u sueidim ir nuudym mirtimi ir garbs atmimu. 5)Nusikaltimai valdymo tvarkai (slaptas smukli steigimas, neteista igon migracija, neteistas tarn samdymas, valkat laikymas, svorio ir ilgio mat padirbinjimai, savavaliavimai grasinimais). Pagrindins bausms baudos. 6)Nusiengimai prie asmens garb. Garbingais save laikyti galjo tik bajorija ir dvasininkija. Prastojo luomo moni garb galjo bti eista tik netiesiogiai, t.y. eidiant teisme, apmeiiant liudytojus. Garbs eidimas galimas

odiu, veiksmu arba ratu. odiu tik tiesiogiai, girdint eistajam. eidimas veiksmu tai sudavimas bajorui, sudavimas teisme, barzdos ar plauk rovimas. Bausm prastojo luomo monms eidusiems kilmingj lieuvio nupjovimas (pagal antrj statut), o pagal treij statut plakimas prie gdos stulpo arba ivarymas i miesto. 7)Nusikaltimas dorovei: iaginimas, kuris buvo dviej slyg nusikaltlio smurtini 3 Teises istorijos konspektai Download this Document for FreePrintMobileCollectionsReport Document Report this document? Please tell us reason(s) for reporting this document Spam or junk Porn adult content Hateful or offensive If you are the copyright owner of this document and want to report it, please follow these directions <http://support.scribd.com/forums/33563/entries/22981> to submit a copyright infringement notice. Report Cancel <javascript:void(0)> This is a private document. </static/help?type=private> Info and Rating Reads: 3,894 Uploaded: 10/13/2010 Category: /Uncategorized./ Rated: Copyright: Attribution Non-commercial Attribution_noncommercial <http://creativecommons.org/licenses/by-nc/3.0/> <#><#> Justina Stirbaviciute <http://www.scribd.com/jstirbaviciute> Justina Stirbavic... <http://www.scribd.com/jstirbaviciute> <javascript:(function(){var%20url='http://www.float.com/read/article/';var%20scr iptTag=document.createElement('scr'+'ipt');scriptTag.setAttribute('src',url);scr iptTag.setAttribute('async','true');scriptTag.setAttribute('charset','utf-8');sc riptTag.setAttribute('type','text/javascript');var%20de=document.documentElement ;try{if(!de){throw(0);}de.children[0].appendChild(scriptTag);}catch(e){alert('Pl ease%20let%20the%20page%20load%20first.');}})()>

Share & Embed <http://www.facebook.com/sharer.php?u=https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F392562 91%2FTeises-istorijos-konspektai%23source%3Afacebook><http://twitter.com/home?so urce=scribd.com&status=Reading%20%22Teises%20istorijos%20konspektai%22%20on%20Sc ribd%20https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F39256291%20%23Readcast><http://www.go ogle.com/buzz/post?url=https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F39256291%2FTeises-ist orijos-konspektai&message=> <#> Related Documents PreviousNext 1. p. <http://www.scribd.com/doc/67871735/Teises-Raida-Iki-Kanonu-Teises> p. <http://www.scribd.com/doc/64368808/sapoka-Lietuvos-istorija-1989-Krantai> p. <http://www.scribd.com/doc/63985330/rct-vadovelio-konspektas-1> 2. p. <http://www.scribd.com/doc/46160282/rct-vadovelio-konspektas> p. <http://www.scribd.com/doc/43603573/7-KL-VADOVELIS> p. <http://www.scribd.com/doc/40992183/Lietuvi-Senosios-Religijos-Kelias> 3. p. <http://www.scribd.com/doc/24078527/Referatas-Istorija-Senovs-Indija-Baltrac ker-net> p. <http://www.scribd.com/doc/51215979/44478030-Lietuvos-Teises-Istorija-Vadov elis> p. <http://www.scribd.com/doc/44478030/Lietuvos-teises-istorija-vadovelis> 4. p. <http://www.scribd.com/doc/68187348/7/ALgIS-uZDILA> p. <http://www.scribd.com/doc/68187348/2/JotVINgIAI-IR-J%C5%B3-geNtyS> p. <http://www.scribd.com/doc/68187348/Terra-Jatwezenorum> 5. p. <http://www.scribd.com/doc/47892614/Daumantas-partizanai> p. <http://www.scribd.com/doc/51215394/6771264-Romenu-teise> p. <http://www.scribd.com/doc/46912120/Romenu-Teise-Velyvis-Nekrosius> 6. p. <http://www.scribd.com/doc/24045567/Ipolitas-Nekroius-Vytautas-Nekroius-Stasy s-Vlyvis-Romn-teis-1999-LT-Baltracker-net>

More from this user PreviousNext 1. 71 p. <http://www.scribd.com/doc/39256291/Teises-istorijos-konspektai> Recent Readcasters <http://www.scribd.com/kotria> <http://www.scribd.com/deleted_fbuser_1318966886> Karolis Karoliss <http://www.scribd.com/kkaroliss> Add a Comment Submit Characters: 400 <javascript:void(0)> Print this document High Quality Open the downloaded document, and select print from the file menu (PDF reader required). Download and Print Add this document to your Collections This is a private document, so it may only be added to private collections. + Create a New Collection Name: Description: Collection Type: *public locked: *only you can add to this collection, but others can view it *public moderated: *others can add to this collection, but you approve or reject additions *private: *only you can add to this collection, and only you will be able to view it Save collectionCancel <#> Finished? Back to Document <javascript:void(0)> Upload a Document </upload-document> Search Documents <#> * * * * Follow Us! scribd.com/scribd </scribd> twitter.com/scribd <http://twitter.com/scribd> facebook.com/scribd <http://www.facebook.com/pages/Scribd/6978454082>

* About </about> * Press </static/press>

* * * * * * * * * * *

Blog <http://blog.scribd.com/> Partners </partners> Scribd 101 </scribd101> Web Stuff </webstuff> Support <http://support.scribd.com> FAQ </faq> Developers / API </developers> Jobs </jobs> Terms </terms> Copyright </copyright> Privacy </privacy>

Copyright 2011 Scribd Inc. Language: English <#> Choose the language in which you want to experience Scribd: * English </language?destination=https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F39256291%2FTeises -istorijos-konspektai&id=en> * Espaol </language?destination=https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F39256291%2FTeises -istorijos-konspektai&id=es> * Portugus (Brasil) </language?destination=https%3A%2F%2Fround-lake.dustinice.workers.dev%3A443%2Fhttp%2Fwww.scribd.com%2Fdoc%2F39256291%2FTeises -istorijos-konspektai&id=pt> scribd. scribd. scribd. scribd. scribd. scribd. scribd. scribd.