50% found this document useful (4 votes)
3K views135 pages

ფიზიკა მე-7 კლასი PDF

The document discusses a 12 year old boy named Luka who enjoys school and learning about physics, but wonders how Santa Claus can deliver presents to all the children in the world in one night. It goes on to explain that for Santa to accomplish this feat, he would need to travel at an incredibly fast speed in order to visit every home simultaneously on Christmas Eve. The document then explores some of the physics concepts that would allow for such rapid transit around the globe.

Uploaded by

Irakli Veritas
Copyright
© © All Rights Reserved
We take content rights seriously. If you suspect this is your content, claim it here.
Available Formats
Download as PDF, TXT or read online on Scribd
50% found this document useful (4 votes)
3K views135 pages

ფიზიკა მე-7 კლასი PDF

The document discusses a 12 year old boy named Luka who enjoys school and learning about physics, but wonders how Santa Claus can deliver presents to all the children in the world in one night. It goes on to explain that for Santa to accomplish this feat, he would need to travel at an incredibly fast speed in order to visit every home simultaneously on Christmas Eve. The document then explores some of the physics concepts that would allow for such rapid transit around the globe.

Uploaded by

Irakli Veritas
Copyright
© © All Rights Reserved
We take content rights seriously. If you suspect this is your content, claim it here.
Available Formats
Download as PDF, TXT or read online on Scribd
You are on page 1/ 135

PY

Tamar kvirkvelia iago xaWvani mzia erqomaiSvili

fizika
CO VII klasi
moswavlis wigni
N T
redaqtori iago xaWvani
DO

gamomcemloba „aimc~

2019 weli
fizika
VII klasi moswavlis wigni

PY
Tamar kvirkvelia
iago xaWvani
mzia erqomaiSvili

redaqtori: iago xaWvani


ydis dizaini: mariam xaWvani

CO
mxatvar-ilustratori: makrine anTaZe, mariam xaWvani
damkabadonebeli: makrine anTaZe

Sps `abiturientTa intensiuri momzadebis centri~

misamarTi: Tbilisi, s. Ciqovanis 2/14


tel.: 551 78 99 77; 595 725 000; 599 72 42 12.
el-fosta: [email protected]
T
www.center.ge
N

ISBN

gamomcemloba `aimc~
DO

2019 weli

2
PY
sarCevi
Tavi 1. Sesavali............................................................................................................. 6
1.1. rogor viazrovnoT mecnieriviT?................................................................ 6
1.2. dakvirveba, eqsperimenti, cda....................................................................... 8
1.3. gazomvebi, erTeulTa sistemebi................................................................. 10
1.4. fizikuri sidideebi, sazomi xelsawyoebi............................................ 12
1.5. savarjiSoebi gameorebisTvis..................................................................... 14

CO
Tavi 2. nivTierebis agebuleba da misi fizikuri Tvisebebi.............. 16
2.1. nivTiereba, fizikuri sxeuli, materia.................................................. 16
2.2. atomi.......................................................................................................................... 18
2.3. molekula................................................................................................................. 20
2.4. narevi, xsnari, Senadnobi................................................................................ 22
2.5. agregatuli mdgomareobebi, myari sxeuli............................................ 24
2.6. siTxeebi da airebi.............................................................................................. 26
2.7. siTxeebisa da myari sxeulebis siTburi gafarToeba..................... 28
2.8. kristalizacia da dnoba ................................................................................ 30
2.9. aorTqleba............................................................................................................... 32
2.10. kondensacia.......................................................................................................... 34
2.11. difuzia.................................................................................................................. 36
T
2.12. masa............................................................................................................................ 38
2.13. moculoba............................................................................................................... 40
2.14. simkvrive................................................................................................................ 42
2.15. savarjiSoebi gameorebisTvis................................................................... 44
N

Tavi 3. sxeulTa moZraoba....................................................................................... 46


3.1. ra aris moZraoba?................................................................................................................................. 46
3.2. traeqtoria, gavlili gzaA............................................................................... 48
3.3. gadaadgileba........................................................................................................ 50
DO

3.4. veqtorebi................................................................................................................ 52
3.5. Tanabari da araTanabari moZraoba, siCqare....................................... 54
3.6. siCqaris erTeulebi, sazomi xelsawyoebi............................................. 56
3.7. moZraobisa da uZraobis fardobiToba................................................... 58
3.8. aTvlis sistema..................................................................................................... 60
3.9. koordinatis gamoTvla.................................................................................... 62
3.10. saSualo siCqare................................................................................................. 64
3.11 gadaadgilebis droze damokidebulebis grafiki.......................... 66
3.12. moZraobis aRwera cxrilebisa da grafikebis gamoyenebiT ..... 68
3.13. savarjiSoebi gameorebisaTvis................................................................ 70

3
Tavi 4. sxeulze moqmedi Zalebi.......................................................................... 72
4.1. sxeulebis urTierTqmedeba, simZimis Zala.......................................... 72

PY
4.2 wona.............................................................................................................................. 74
4.3. deformacia, drekadobis Zala..................................................................... 76
4.4. zambara, drekadobis Zala zambaraSi....................................................... 78
4.5. hukis kanoni............................................................................................................ 80
4.6. dinamometri........................................................................................................... 82
4.7. xaxunis Zala............................................................................................................ 84
4.8. srialis da gorvis xaxuni da maTi gazomva........................................... 86
4.9. uZraobis xaxuni. xaxunis Zalis gamoTvla............................................. 88
4.10. Zalebis tolqmedi............................................................................................. 90
4.11. savarjiSoebi gameorebisTvis................................................................... 92

CO
4.12. wneva.......................................................................................................................... 94
4.13. wneva airebSi........................................................................................................ 96
4.14. wneva siTxeebSi................................................................................................... 98
4.15. paskalis kanoni................................................................................................ 100
4.16 savarjiSoebi gameorebisTvis.................................................................. 102
4.17. ziarWurWeli..................................................................................................... 104
4.19. hidravlikuri manqana................................................................................... 108
4.20. savarjiSoebi gameorebisTvis................................................................. 110
4.21. atmosferuli wneva, toriCelis cda..................................................... 112
4.22. arqimedes Zala.................................................................................................. 114
4.23. sxeulTa curvis pirobebi........................................................................... 116
4.24. arqimedes Zalis gamoyeneba. aerostati............................................. 118
T
4.25. wnevis sazomi xelsawyoebi: manometri, barometri...................... 120
4.26. savarjiSoebi gameorebisTvis................................................................. 122
praqtikuli samuSaoebi......................................................................................... 124
pasuxebi......................................................................................................................... 128
N

cxrilebi....................................................................................................................... 132
sagnobrivi saZiebeli............................................................................................ 134
DO

4
DO
N T
CO

5
PY
Tavi 1. Sesavali
me luka var, 12 wlis. es ki Cemi klaseli
da megobari anaa. rogorc amboben, Zalian
cnobismoyvareebi varT. yvelaferi gvain-

PY
teresebs. arafers vijerebT, sanam dama-
mtkicebeli sabuTi ar gveqneba. erTxel
megobrebi vsaubrobdiT santaklausis
Sesaxeb. erT-erTi klaseli gvimtkicebda,
rom Sobis Rames moxuci santa mfrinavi
irmebiani marxiliT daqris da saCuqrebs
urigebs bavSvebs. me vurCie Cems megobars,
ar daeZina Sobis Rames da enaxa, marTlac
movidoda Tu ara santaklausi. Tqven ro-
gor fiqrobT, naxavda is mas?

CO
1.1. rogor viazrovnoT mecnieriviT?
imisaTvis, rom iazrovno mecnieriviT, saWiroa iazrovno pa-
tara bavSviviT. bavSvebis damaxasiaTebeli Tviseba cnobis-
moyvareobaa. isini xels hkideben yvelafers, surT gasin-
jon, gamoikvlion maT garSemo arsebuli sagnebi, daSalon
da aawyon saTamaSoebi. swored cnobismoyvareobaa is Tvise-
ba, romelic yvela mecniers axasiaTebs.
mecnierebi kargad akvirdebian Sesaswavl movlenas Tu sa-
gans. am dakvirvebis safuZvelze gamoTqvamen varaudebs –
hipoTezebs, Semdeg ki atareben eqperimentebs gamoTqmuli
hipoTezis dasadastureblad.
ra aris hipoTeza? hipoTeza aris varaudi, romelic SeiZleba gamoicados eqs-
perimentiT. SesaZloa, eqperimentma ganamtkicos varaudi,
anda piriqiT – uaryos igi. orive SemTxvevaSi mkvlevris­
T
Tvis Zalian Rirebulia am eqperimentiT miRebuli Sedegi.
Tu varaudi ar gamarTlda, mecnieri awarmoebs axal dakvir-
vebas, gamoTqvams axal hipoTezas da atarebs axal eqperi-
ments Tavisi hipoTezis dasadastureblad.
N

arsebobs mecnieruli kvlevis meTodi, romelic moicavs


Semdeg safexurebs:
1. dakvirveba, kiTxvis dasma;
2. hipoTezis Camoyalibeba;
3. eqsperimenti;
DO

4. Sedegebis Cawera;
5. daskvna.
mniSvnelovania, rom eqsperimentis Catarebis dros davicvaT usafrTxoebis
wesebi. magaliTad, gamoviyenoT rezinis xelTaTmanebi, gavikeToT damcavi saT-
vale an niRabi da sxva.
ganvixiloT mecnieruli kvlevis meTodis gamoyenebis konkretuli magaliTi.

1. dakvirveba, kiTxvis dasma


albaT SegimCneviaT, rom didTovlobis dros gzebze marils yrian da amis Sem-
deg avtomobilis borblebi naklebad curavs. sainteresoa, ra aris amis mizezi?
2. hipoTezis Camoyalibeba
dakvirvebis safuZvelze gamovTqvaT varaudebi, anu CamovayaliboT erTi an
6
ramdenime hipoTeza. magaliTad:
I hipoTeza – `marili rezinis saburavs ufro webovans
xdis.~

PY
II hipoTeza – `marili adnobs yinuls gzebze.~
3. eqsperimenti
eqperimentiT SevamowmoT Cven mier gamoTqmuli pir-
veli hipoTeza. amisaTvis aviRoT rezinis ori naWeri.
erT-erT maTgans movayaroT marili, xolo meores – ara. ramdenime wuTis Sem-
deg xeliT movsinjoT orive naWeri. maTi SedarebiT davadgenT, xdis Tu ara
marili rezinis naWers webovans.
4. Sedegebis Cawera
CavweroT eqsperimentis Sedegi. mniSvnelovania, CavweroT
Sedegi da ara Cveni varaudi. Cvens SemTxvevaSi is ase JRers:

CO
`mariliani rezini ar aris ufro webovani~.
5. daskvna
eqperimentis Sedegebis safuZvelze gamovitanoT daskvna:
`marili rezinis naWers ufro webovans ar xdis~.
am eqperimentiT Cveni hipoTeza ar gamarTlda. Tu ratom am-
cirebs marilis dayra Tovlian gzebze saburavebis mocure-
bas, am kiTxvaze pasuxi Catarebuli eqperimentiT ver ga-
veciT. Cven SevZeliT, gamogvericxa is mosazreba, rom marili
rezinis saburavs ufro webovans xdis.
axla SegviZlia, movamzadoT axali eqperimenti meore hipoTezis Sesamowmeblad.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi


T
mecnieruli kvlevis meTodis safexurebia:
1. dakvirveba, kiTxvis dasma;
2. hipoTezis Camoyalibeba;
3. eqsperimenti;
4. Sedegebis Cawera;
N

5. daskvna.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra aris mniSvnelovani imisaTvis, rom CamovayaliboT hipoTeza?


DO

2. ra gamoavlens hipoTezis mcdarobas?


3. romeli winadadebaa marTebuli?
a) eqsperimentis Sedegebis Cawerisas unda CavweroT eqperimentiT miRebuli
monacemebi da ara Cveni varaudebi.
b) eqsperimentis Sedegebis Cawerisas unda CavweroT Cveni varaudebi da ara
eqperimentiT miRebuli monacemebi.

 saSinao davaleba

gamoiyeneT mecnieruli kvlevis meTodi da SeamowmeT meore hipoTeza.

7
ana: – luka, ici ra gansxvavebaa eqsperimen­
tsa da cdas Soris?

PY
luka: – isini sinonimebia.
ana: – Tumca, maT Soris mainc aris mciredi
gansxvaveba.

1.2. dakvirveba, eqsperimenti, cda


mecnieruli kvlevis meTodis ganxilvisas vaxseneT dakvirveba
da eqsperimenti. ganvixiloT maT Soris gansxvaveba. dakvirvebis

CO
procesSi adamiani akvirdeba misgan damoukidebel movlenas. mag-
aliTad, mzis amosvlisas rogor icvleba Crdilis zomebi, an ak-
virdeba, rogor cviva foTlebi xidan, an rogor iyineba zamTar-
Si gubeebi. dakvirvebisas Cndeba kiTxvebi, Tu ratom da rogor
xdeba esa Tu is movlena. damkvirvebeli gamoTqvams varaudebs.
dakvirvebisgan gansxvavebiT, eqsperimenti winawar dagegmili
procesia, romelsac adamiani warmarTavs. misi mizania, Seamowmos
gamoTqmuli hipoTeza. eqsperimentis dagegmvisas mkvlevarma
unda gaiTvaliswinos: ra xelsawyoebi da aRWurviloba sWirdeba;
ra saxis safrTxe SeiZleba warmoiSvas eqsperimentis msvlelo-
bisas; rogor daicvas Tavi am dros. magaliTad, Tu eqsperiments
vatarebT cxel sagnebze, aucilebelia damcavi xelTaTmanebis gamoyeneba. nam­
sxvrevebisagan dasacavad damcavi saTvale an niRabia saWiro, xolo eleqtro
nivTebTan samuSaod – rezinis xelTaTmanebi da specialuri
eleq­troxelsawyoebi.
T
cda eqsperimentis msgavsad adamianis mier warmarTuli procesia,
Tumca SesaZloa, cda konkretuli hipoTezis dasadastureb­lad
ar tardebodes. magaliTad: lukam scada zeTisa da wylis Sereva.
amasTan dakavSirebiT mas raime hipoTeza ar aqvs, ubra­ lod
ainteresebs, rogor Seerevian isini erTmaneTs. man amisTvis jer
N

zeTi Caasxa wylian WurWelSi, Semdeg piriqiT, zeTian WurWelSi


Caasxa wyali. es moqmedebebi cdebia. am cdebma SesaZloa,
lukas axali kiTxvebi gauCinos. xSir SemTxvevaSi sityvebs –
eqsperimentsa da cdas iyeneben rogorc sinonimebs.
eqsperimentis Catarebas Tan axlavs sxvadasxva tipis gazomvebi.
DO

albaT SegimCneviaT, rom CaidanSi wylis aduRebas zogjer meti,


zogjer ki naklebi dro sWirdeba. SeiZleba vivaraudoT, rom rac
meti wyali asxia CaidanSi, miT meti dro sWirdeba mis aduRebas.
SevamowmoT es hipoTeza eqsperimentiT: CavasxaT CaidanSi erTi
Wiqa civi wyali da daviwyoT misi gacxeleba. daviniSnoT dro.
CaviweroT, ra dro dasWirda wylis wamoduRebas. SevcvaloT wylis raodenoba
da cda gavimeoroT ramdenjerme. Sedegebi SevitanoT cxrilSi.

civi wylis raodenoba aduRebisTvis saWiro dro


1 Wiqa 2 wuTi
2 Wiqa 4 wuTi
3 Wiqa 6 wuTi

8
am eqsperimentisas vcvlidiT wylis raodenobas da Sedegad icvleboda adu-
RebisTvis saWiro dro. siTxis raodenoba da dro cvladebia. wylis raodenoba
damoukidebeli cvladia, xolo dro – damokidebuli. pirvelis cvlilebas mos-

PY
devs meoris Secvla. meore cvladi pirvel cvladzea damokidebuli.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

dakvirveba – procesia, rodesac adamiani akvirdeba misgan damoukidebel


movlenebs: wvimas, Tovas, mzis amosvlas da a.S.
eqsperimenti – winaswar dagegmili procesia, raime hipoTezis Sesamowmeblad.
cda – adamianis mier warmarTuli procesia, Tumca SesaZloa cda konkretu-
li hipoTezis dasadastureblad ar tardebodes.

CO
 upasuxeT kiTxvebs

1. Crdilebze dakvirvebisas anam gamoTqva varaudi, rom rac ufro maRalia


sagani, miT ufro grZelia misi Crdili. am hipoTezis Sesamowmeblad lukam da
anam dadges eqsperimenti. isini sxvadasxva simaRlis joxebs iWerdnen verti-
kalurad da zomavdnen maT Crdilebs. am ori cvladidan – Crdilis sigrZe da
joxis sigrZe – romelia damoukidebeli da romelia damokidebuli cvladi?

 saSinao davaleba

eqsperimenti
CaatareT eqsperimenti Semdegi hipoTezis Sesamowmeblad: rac ufro maril-
iania wyali, miT ufro dabalia misi gayinvis temperatura.
T
eqsperimentisTvis saWiroa: 3 cali plastikis erTjeradi Wiqa, kovzi, Ter-
mometri (romelsac SeuZlia gazomos uaryofiTi temperatura), wyali, mari-
li, macivris sayinule.
eqsperimentis Catarebis instruqcia: CavasxaT WiqaSi onkanis wyali, CavdoT
N

masSi Termometri da SevdgaT sayinuleSi. periodulad (yovel 15 wuTSi)


SevamowmoT gaiyina Tu ara WiqaSi wyali. cxrilSi SevitanoT temperaturis
is mniSvneloba, romelzedac daiwyo yinulis warmoqmna. Semdeg meore Wiqa-
Si CavasxaT wyali, CavyaroT masSi erTi kovzi marili da movurioT marilis
srul gaxsnamde. am WiqaSic CavdoT Termometri da SevdgaT sayinuleSi.
periodulad (yovel 15 wuTSi) SevamowmoT gaiyina Tu ara WiqaSi wyali. gay-
DO

invis temperaturis mniSvneloba SevitanoT cxrilSi. mesame WiqaSi Cavyar-


oT ori sufris kovzi marili mis srul gaxsnamde da procesi gavimeoroT.
Sedegi CavweroT cxrilSi.
gayinvis temperatura
pirveli Wiqa
meore Wiqa
mesame Wiqa

eqsperimetis Sedegebis mixedviT gamoitaneT daskvna.


Tqveni azriT romelia damoukidebeli da romelia damokidebuli cvladi.

9
luka: – ana, me rom giTxra, erTi boTli wyali

PY
momitaneo, romel boTls momitan?
ana: – Tu ar damizusteb ramdenlitriani boT-
liT unda mogitano wyali, gamiWirdeba am
davalebis Sesruleba.

1.3. gazomvebi, erTeulTa sistemebi


Tu xeze aZvrebiT da moindomebT megobars amis Sesaxeb uamboT,
SegiZliaT, uTxraT, rom orsarTuliani saxlis simaRlis xis
kenweroze aZveriT, an uTxraT, rom 6 m simaRleze iyaviT. pir-
vel SemTxvevaSi megobari daaxloebiT warmoidgens, ra si-

CO
maRleze aZveriT, xolo meore SemTxvevaSi, mas zusti infor-
macia eqneba.
xis simaRlis gamosaxatavad Tqven is Tavdapirvelad orsarTu-
liani saxlis simaRles SeadareT. Sedarebas mimarTeT maSinac,
roca xis simaRle 6 metrs gautoleT. maSasadame, imisaTvis, rom zomaze war-
modgena Segveqmnas, aucilebelia Sedareba. pirveli Sedareba arcTu ise zustia,
radgan yvela orsarTuliani saxli erTi simaRlis rodia. meore Sem­TxvevaSi, Se-
darebisas Tqven gamoiyeneT saerTaSoriso sigrZis sazomi erTeuli metri.
adamianebi praqtikuli saWiroebisTvis yovelTvis mimarTav­ dnen gazomvebs.
zomavdnen temperaturas, masas, sigrZes, dros, farTobs Tu moculobas. am ga-
zomvebisas sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxva erTeuls iyenebdnen. magaliTad, Zve-
lad saqarTveloSi sigrZis sazomi erTeuli iyo adli, inglisSi – futi, ruseT-
Si – arSini da sxva. es xSirad gaugebrobebs iwvevda.
1960 wels sxvadasxva qveynebi SeTanxmdnen da SemoiRes erTeulTa saerTaSori-
so sistema – SI (frangulad Système International ).
T
am sistemaSi sigrZis sazomi erTeulia – metri, drois – wami, masis -kilogrami,
da sxva.
didi manZilebis gasazomad metris gamoyeneba mouxerxebelia, amitom iyeneben
masze did sidides – kilometrs. mcire manZilebisas ki gamoiyeneba – santi-
metri, decimetri, milimetri da sxva. xSirad mosaxerxebelia, dro gavzomoT
N

saaTobiT, an wuTobiT. masa ki – gramobiT, an tonobiT. SI sitemaSi kidev gvaqvs


erTeulebi, romlebsac mogvianebiT SeviswavliT.
or qalaqs Soris manZilis gasazomad umjobesia kilometrebi gamoviyenoT. zo-
gadad, TavsarTi `kilo~ niSnavs 1000-ss. magaliTad, 25 000 m-is naclad SegviZ­
lia davweroT 25 km, an piriqiT. kilogrami SegviZlia vaqcioT gramebad: 6000gr
DO

igivea, rac 6kg, 9kg ki – 9 000 gramis tolia.


TavsarTi `mili~ meaTasedi nawilis nacvlad ixmareba.
magaliTad, 5 metri = 5 000mm; 5mm= 5 m;
1000
cxrilSi mocemulia TqvenTvis ukve nacnobi sidideebi da maTi sazomi erTeule-
bi SI sistemaSi.
SI sistema sxva erTeulebi
kilometri (km), decimetri (dm),
sigrZe, manZili metri (m)
santimetri (sm), milimetri (mm).
masa kilogrami (kg) grami (gr), centneri (c), tona (t).
dro wami (wm) saaTi (sT), wuTi (wT).
10
: 1000 : 1000 : 1000 : 60 : 60
mg g g kg kg t wm wT wT sT

PY
.1000 .1000 .1000 .60 .60

cxrilSi mocemulia fizikuri sidideebi, romelTa gazomva uSualod xelsawyo-


dan aRebuli monacemebiTaa SesaZlebeli. aseT gazomvas pirdapiri hqvia. magram
rogor ganvsazRvroT, magaliTad, marTkuTxa paralelepipedis moculoba?
amisTvis pirdapiri gazomvebis xerxiT gavzomoT misi sigrZe – a, sigane – b da
simaRle – c. moculobis gamosaTvlelad ki gamoviyenoT formula: v=abc.
formulis gamoyenebiT SegviZlia, gavzomoT farTobic – s=ab
fizikuri sidideebis umravlesoba izomeba swored formulis gamoyenebiT.

CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

gazomva – Sedareba sxva sxeulebTan an sayovelTaod miRebul zomis erTeulTan;


SI sistema – erTeulTa saerTaSoriso sistema. misi ZiriTadi erTeulebia: kg;
m; wm da sxva.

 upasuxeT kiTxvebs

1. Zvelad sigrZis gasazomad iyenebdnen mtkavels. rogor fiqrobT, ra nakli


aqvs mtkaveliT gazomvas?
2. ratom SemoiRes SI sistema?
3. daasaxeleT SI sistemis erTeuli, romelic iwarmoeba TavsarTiT.
T
 saSinao davaleba
N
DO

1. nikas saxlidan skolamde 1 km-ia. gamosaxeT es manZili SI sistemis erTeuliT.


2. TavsarTi „kilo~ niSnavs sididis 1000-ze gamravlebas, xolo „mili~ –
1000-ze gayofas, ramdenjer aRemateba kilogrami miligrams?
3. Temukam daiTvala nabijebi saxlidan skolamde da ukan – skolidan saxlam-
de. mas 800 nabiji gamouvida. CaTvaleT, rom Temukas ori nabiji erTi me-
tris tolia da gansazRvreT, ra manZilia skolidan Temukas saxlamde?
4. erT dRe-RameSi 24 saaTia. gamoTvaleT, ramdeni wuTia dRe-RameSi, ramde-
ni wamia dRe-RameSi ?

11
luka: – ana, warmoidgine, rom Tbilisidan quTai-
sisken, romelTa Soris manZili 240km-ia, daiZra
avtomobili. is wiTeli ferisaa, masSi oTxi mgza-

PY
vri zis, salonSi temperatura 20 gradusi cel-
siusia, manqanis sigane 2 metria, salonSi haeris
moculoba 4kuburi metria. avtomobili moZraobs
80km/sT siCqariT. imisaTvis, rom gavi­goT, ra dro-
Si Cava es avtomobili Tbilisadan quTaisSi, rome-
li monacemi gamogvadgeba?
ana: – manZili da siCqare.

1.4. fizikuri sidideebi, sazomi xelsawyoebi


lukam manqana da misi moZraoba sxvadasxva maxasiaTebliT aRwera. nebismier sa-

CO
gans Tu movlenas mravali maxasiaTebeli aqvs, Tumca konkretuli miznisTvis
konkretuli maxasiaTebelia saWiro. is SegviZlia, gavzomoT uSualod an ga­
movTvaloT formulis saSualebiT. am maxasiaTeblebs fizikur sidideebs vu-
wodebT. magaliTad, sxeulis moZraoba SeiZleba, davaxasiaToT siCqariT. rac
metia siCqare, miT swrafia es moZraoba. rodesac gvinda sagnis zedapiris zomis
Sefaseba, viTvliT mis farTobs. roca gvainteresebs, sivrcis ra nawils ikavebs
sxeuli, vzomavTY mis moculobas. Tu gvinda mivxvdeT, civia Tu cxeli sxeuli,
unda gavzomoT temperatura. siCqare, farTobi, moculoba, temperatura –
fizikuri sidideebia. isini axasiaTeben movlenas an sagans.
fizikuri sidideebi erTmaneTTan arian dakavSirebuli. magaliTad, lukas amo-
canaSi drois gamosaTvlelad manZili unda gavyoT siCqareze.
manZili
dro= .
siCqare
sidideebis aRsaniSnavad gamoiyeneba asoiTi aRniSvnebi. magaliTad, dro aRi­
niSneba t asoTi, manZili – l (el)-iT, xolo siCqare v asoTi. zemoT mocemuli
T
toloba am aRniSvnebis gamoyenebiT ase Caiwereba: t= vl

sigrZe, manZili l
dro t
m
N

masa
moculoba V
siCqare v
farTobi S
fizikuri sidideebis gazomvisas viyenebT sazom xelsawyo-
DO

ebs. magaliTad, sigrZis an manZilis gasazomad – saxazavs,


metrians. sxeulis masas vzomavT sasworiT, dros – wam-
mzomiT, saaTiT; temperaturas – TermometriT, kuTxes –
transportiriT da sxva.
sazom xelsawyoze skalaa gamosaxuli, magaliTad: transpor-
tirze, saxazavze, metrianze, saaTze, Termometrze da sxva.
skalian xelsawyoze StrixebiT aRniSnulia danayofebi.
ricxviTi mniSvnelobebi danayofebidan mxolod zogi-
erTs aweria. magaliTad, qvemoT mocemul saxazavze aRniSnulia ricxvebi: 0; 5;
10 da a.S. maT Soris dana­yofebi warweris gareSea.
imisTvis, rom SevZloT xelsawyos gamoyeneba, saWiroa, vicodeT erTi danay-
ofis mniSvneloba – danayofis fasi. mis
sm sm sm sm sm
dasadgenad

12
Tavdapirvelad vipovoT or uaxloes ricxviT mniSvnelobas Soris sxvaoba, da
es sxvaoba gavyoT maT Soris danayofTa raodenobaze. magaliTad, mocemul na­
xazze 15-sa da 10-s Soris sxvaobaa 5 da maT Soris danyofebis raodenobac 5-is

PY
tolia. 5:5=1, maSasadame, danayofis fasi aris 1sm.
Tanamedrove sazomi xelsawyoebi xSirad cifrulia, maTze gazomvis Sedegi
gamo­isaxeba cifrebiT, magaliTad: cifruli Termometri, saaTi, manZilis sa-
zomi, saswori da sxva.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

CO
fizikuri sidide -sxeulis maxasiaTebeli sidide. magaliTad: siCqare, zoma,
masa da sxva.
sazomi xelsawyoebi – gvWirdeba fizikuri sidideebis gasazomad. magaliTad:
saxazavi, Termometri, saswori da sxva.

 upasuxeT kiTxvebs

1. rogor gesmiT fizikuri sididis arsi?


2. warmoidgineT, rom gsurT wignis Taroze dadeba. es wigni aris cxovelTa
samyaroze, ilustrirebuli, feradi magari ydiT, misi sigrZe 40 sm-ia da is
dabadebis dReze gaCuqes. CamoTvlilTagan romeli maxasiaTeblis codna
gWirdebaT imisTvis, rom wigni Taroze moaTavsoT?
T
3. CamoTvaleT sazomi xelsawyoebi, romlebic gaqvT saxlSi. daasaxeleT,
romelia maTgan cifruli.

 saSinao davaleba
N

1. ipoveT suraTze mocemuli xelsawyos danayofis fasi.


2. SegviZlia Tu ara SevadaroT erTmaneTs 30 wm da 31 m? ratom?
3. SeusabameT erTmaneTs fizikuri sidide da misi aRniSvna.
sigrZe, manZili t
DO

dro m
masa v
moculoba S
siCqare l
farTobi V
4. SeusabameT erTmaneTs simboloebi da sazomi erTeulebi.
m wm
v kg
t m
l m3
V m/wm
S m2

13
1.5. savarjiSoebi gameorebisTvis

1. SesaZlebelia Tu ara SevkriboT an gamovakloT sxvadasxva fizikuri sididee-

PY
bi, magaliTad – moculoba da manZili?

2. SesaZlebelia Tu ara gadavamravloT erTmaneTze sxvadasxva fizikuri si-


dideebi, magaliTad – siCqare da dro?

3. iyofa Tu ara erTmaneTze sxvadasxva fizikuri sidideebi?

4. rogor SevkriboT erTi da igive fizikuri sidideebi, roca maTi ganzomileba


erTaniri ar aris, magaliTad – 5m da 120 dm?

5. fizikuri sidideebis gamoklebisas SeiZleba Tu ara miviRoT sxva fizikuri

CO
sidide?

6. CamoTvlilTagan romeli sidideebis Sekrebaa SesaZlebeli? CamoTvaleT


wyvilebi: 5 kg; 3 sm; 12 kg; 18 wm; 60 sm; 360 wm.

7. gadaiyvaneT SI sistemaSi fizikuri sidideebis erTeulebi da SekribeT: 50 gr;


8 km; 45 wT; 900 wm; 12 sm; 80 dm; 2 sT; 9 kg; 0.01 t.

8. SeasruleT moqmedebebi da gansazRvreT romel fizikur sidides miviRebT.


b) 75sm2 d) 35sT . 2 km
3
a) 80 kg : 40kg g) 42mm2 . 50mm
11m3 15sm sT
9. SeasruleT moqmedebebi. Sedegi aqcieT SI sistemis erTeulad. gansazRvreT,
romel fizikur sidides miviRebT.
a) 72sm b) 5km:100 m g) 200 gr . 5m3
3
T
d) 7sT+20wT
0,8dm wm m3

10. gamoTvaleT ramdeni saaTia 5 dRe-RameSi.

11. gadaiyvaneT 78 wuTi SI sistemis erTeulSi.


N

12. gansazRvreT, ras udris marTkuTxa paralelepipedis formis


oTaxis moculoba SI sistemaSi, Tu misi sigrZe 500sm-ia, sigane – 4000mm, xolo
simaRle – 3m.
DO

13. gadmoxazeT rveulSi da SeavseT cxrili:


5sT=---wT 2wT =---wm 3 wT =---sT 10wm=---wT
8sT=---dRe-Rame 4 dRe-Rame=---sT 100 wm =---sT 3sT =---wm
3kg= ---gr 5kg = --- t 60t= ---kg 1t= ---gr
600gr= ---kg 4000gr=---t 2kg= ---mgr 7gr = ---mgr
8000mgr= ---gr 90000mgr= ---kg 1t= ---mg 1000000mgr= ---kg

14. Tu viciT, rom avtomobili yovel wamSi 20 metrs gadis, ramden kilometrs
gaivlis 1 saaTSi?

14
15. britaneTsa da amerikis SeerTebul StatebSi sigrZis erTeulad gamoiyeneba
diumi (Inch). televizorebisa da monitoris zomas xSirad gamosaxaven diumeb-
Si. magaliTad, Tu vxedavT warweras 24~, es niSnavs, rom am televizoris ekranis

PY
diagonali 24 diumia. erTi 1 diumi = 2,54 sm. gansazRvreT, ramdeni santimetria
18 – diumiani monitoris diagonali? gansazRvreT 635 mm-iani monitoris dia­
gonalis sigrZe diumebSi.

16. 1futi=12diumi=30,48sm – am monacemebis mixedviT gansazRvreT, ramdeni di-


umia 2,5 futi? ramdeni sm-ia 2futi? ramdeni futia 91,44sm?

17. 1 funti daaxloebiT 446 gr-is tolia. ramdeni kilogramia 4 funti?

18. 1kg=2,24 funti. ramdeni funtia 7kg?

CO
19. gaixseneT mecnieruli kvlevis meTodis safexurebi da cxrilSi mocemul ab-
zacebs mianiWeT kvlevis safexurebis Sesabamisi nomrebi.

burTis xvadasxvanairad xtunva mis dabervasTan iyo kavSirSi.


burTs vagdeb 1m-is simaRlidan. sanaxevrod daberili burTi
Camogdebis Semdeg ar axta. pirvelad haeris damatebis Semdeg bur-
Ti orjer axta. haeris meorejer damatebis Semdeg burTi 3-jer
T
axta. haeris mesamed damatebis Semdeg burTi 5-jer axta.
rac ufro daberilia burTi, miT ufro kargad (xSirad) xtis.
ana erTi da imave simaRlidan agdebda sxvadasxvanairad daberil
burTs.
N

anam SeamCnia, rom burTi iatakze dagdebisas zogjer ufro didx-


ans xtunaobda.

20. luka Tbilisidan avtobusiT baTumisken gaemgzavra. anam da lukam gad-


awyvites, rom gamoeyenebinaT es SesaZlebloba da aReweraT avtobusis moZrao-
ba. luka telefoniT yovel naxevar saaTSi atyobinebda anas Tbilisidan meram-
DO

dene kilometrze imyofeboda.


daadgineT, am monacemebis Segrovebisas, romelia damoukidebeli cvladi da
romeli – damokidebuli.

15
Tavi 2. nivTierebis agebuleba da misi fizikuri Tvisebebi

PY
luka: – ana, Seni azriT, am oridan – mina da Wiqa,
romelia masala da romelia sagani?
ana: – Wiqa sagania, xolo mina – masala.

2.1. nivTiereba, fizikuri sxeuli, materia


TqvenTvis nacnobia terminebi masala da sagani. nebismieri sa-
gani Sedgeba ama Tu im masalisagan. magaliTad, karada SeiZleba
damzadebuli iyos xisgan, avtomobili metwilad rkinisaa, aguri

CO
Tixisaa, kompiuteris klaviatura – plastmasisaa da a.S.
fizikaSi sagnebis aRsaniSnavad gamoiyeneba termini fizikuri
sxeuli an ubralod sxeuli, xolo im masalas, risganac sxeuli
Sedgeba nivTierebas uwodeben.
aRsaniSnavia, rom nivTierebis gamomxatveli arsebiTi
saxelebi uTvladia, xolo fizikuri sxeulebis gamomxat-
veli arsebiTi saxelebi – Tvladi. magaliTad: ver vityviT
3 cali alumini, an 7 cali wyali. SegviZlia vTqvaT 3 cali
kovzi, 7 cali Wiqa.
yy gadaxazeT rveulSi cxrili da CarCoSi mocemul sityvebs mi-
uCineT Sesabamisi adgili.

wyali, mdinare, wigni, qaRaldi, zeTi, wveTi, mavTuli, spilenZi,


rezini, saSleli, saTamaSo Tofi, plastmasi.
T
nivTiereba fizikuri sxeuli
wyali mdinare
N

luka: – yvelaferi is, risi Sexebac SegiZlia, aris materia.


DO

ana: – yvelaferi is, risi xelSi daWerac SegiZlia, aris materia.


luka: – yvelaferi is, rasac aqvs masa da rac garkveul adgils
ikavebs sivrceSi, aris materia.
ana: – yvelaferi is, risi gasinjvac SegiZlia, aris materia.
luka: – yvelaferi is, risi daynosvac SegiZlia, aris materia.

lukas da anas saubridan gamomdinare SegviZlia Tu ara vTqvaT, rom wigni mate-
riaa?
yy gadaxazeT rveulSi cxrili da CarCoSi moTavsebul sityvebs miuCineT adgi­
lebi.
rveuli, televizori, wyali, siyvaruli, qva, temperatura, xma,
Sarvali, puri, sixaruli, haeri, aRtaceba, swavla.

16
materiaa ar aris materia

PY
temperatura materia ar aris, Tumca is materias axasiaTebs. magaliTad, wyali
SeiZleba iyos Tbilic da civic. aq materia wyalia da temperatura ki misi maxa-
siaTebeli. aseve, araa materia moZraoba. is moqmedebaa, romelic materiasTanaa

CO
dakavSirebuli. maga­liTad, moZravi avtomobili. aq avtomobili materialuri
obieqtia – is materiisgan Seqmnili sxeulia, moZraoba ki misi moqmedebaa.
nivTiereba materiis erT-erTi saxea. sagani (sxeuli) nivTierebisagan Sedgeba,
maSasadame, sagani materialuri obieqtia.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

fizikuri sxeuli – fizikaSi sagnis aRmniSvneli termini.


nivTiereba – masala, risganac Sedgeba fizikuri sxeuli.
materia – yvelaferi is, rasac aqvs masa, ikavebs adgils sivrceSi da arsebobs
Cvengan damoukideblad.
T
 upasuxeT kiTxvebs
N

1. SeiZleba Tu ara erTi fizikuri sxeuli ramdenime nivTierebisagan Sedge-


bodes?
2. aris Tu ara materia sxeulis feri? simaRle?

 saSinao davaleba
DO

1. SeusabameT erTmaneTs:
nivTiereba masala
fizikuri sxeuli sagani

2. CawereT fizikuri sxeulebi da misi Semadgeneli nivTierebebi.

17
luka: – 2500 welze meti xnis win berZeni filosofo-

PY
si demokrite ambobda, rom Tu oqros an raime sxva niv-
Tis nawilebad daqucmacebas daviwyebT, miviRebT iseT
mcire nawils, romelsac veRar davaqucmacebT.
ana: – Zalian basri daniT rom ganvagrZoT dayofa?
luka: – rogori basri xelsawyoTic ar unda vimuSaoT,
Sedegi mainc iseTia, rogorc demokrite ambobda.

2.2. atomi
demokritem Tavisi hipoTezis Sesabamisad Semoitana termini atomi, rac berZnu-

CO
lad ganuyofels niSnavs. am termins Tanamedrove mecnierebac iyenebs. dedami-
waze aRmoCenilia 90-ze meti saxis atomi. garda amisa, ramdenime tipis atomi xe-
lovnurad Seiqmna laboratoriebSi. TiToeul maTgans Tavisi dasaxeleba aqvs,
romlis povnac qimiur elementTa periodul sistemaSi SegviZlia. magaliTad:
oqro, vercxli, Jangbadi, wyalbadi da sxva.
T
ramdenad pataraa atomi?
atomi Zalian mcire zomisaa. misi danaxva eleqtronuli mikroskopis gareSe Seu-
N

Zlebelia. atomis zoma daaxloebiT 0,0000001 mm-is tolia. am sididis Sefase-


bisTvis warmovidginoT, rom Tu 10 milion wyalbadis
atoms davamwkrivebT erTmaneTis miyolebiT, miviRebT
mxolod 1 mm-s.
me-20 saukunis dasawyisSi ingliselma fizikosma ernest
rezerfordma aRmoaCina, rom atomi ganuyofeli sulac
DO

ar aris da igi Sedgeba atombirTvisa da atomis garsisa-


gan. axla ukve cnobilia, rom atombirTvis Semadgeneli
nawilakebi ori saxisaa: protonebi da neitronebi, xolo
garsSi didi siCqariT moZraoben bevrad mcire zomis na­
wilakebi – eleqtronebi.
atomis agebulebis amgvari aRwera mogvagonebs mzis
garSemo planetebis moZraobas. swored amitom am mo­
dels atomis agebulebis planetaruli modeli hqvia.
nebismieri atomi mxolod am sami saxis nawilakisagan
Sedgeba.

18
atomebs Soris gansxvavebas ganapirobebs birTvSi protonebis raodenoba. maga­
liTad, yvelaze mcire zomis wyalbadis atoms birTvSi erTaderTi protoni
aqvs.

PY
heliums – 2

CO
Jangbads – 8

oqro – 79
T
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
N

atomi – umciresi nawilaki.


protoni, neitroni da eleqtroni – umciresi nawilakebi, romlebisaganac Sedge-
ba yvela atomi.
DO

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra msgavsebaa atomisa da mzis sistemis agebulebas Soris?


2. riT gansxvavdebian sxvadasxva tipis atomebi erTmaneTisgan?

 saSinao davaleba

plastelinisa da wvrili Cxirebis (asanTis Rerebis) saSualebiT daamzadeT


atomis modeli. amisTvis SedarebiT didi zomis burTula (birTvi) Cxirebis
saSualebiT daakavSireT mcire burTulebTan (eleqtronebTan).

19
luka: – bunebaSi daaxloebiT 100-mde
saxeobis atomia, e.i. nivTierebac mx-
olod amdenia?

PY
ana: – ara, nivTierebebis raodenoba
gacilebiT metia. rogorc anbanis 33
aso-bgeris gamoyenebiT SegviZlia
uamravi sityvis Sedgena, aseve, am
atomebisagan SegviZlia samyaroSi
arsebuli yvela nivTierebis miReba.

2.3. molekula
sainteresoa, rom Cven garSemo TiToeuli sagani, maga­

CO
liTad, dedamiwa, xe, qva, Citi, adamiani da sxva, Sedgeba
sxvadasxva saxis atomebisagan. swored am atomebis kombi-
naciiT miiReba samyaroSi arsebuli yvela nivTiereba.
o o
atomebi erTmaneTs ukavSirdebian da warmoqmnian moleku-
las. magaliTad, Jangbadis ori atomis SeerTebiT miiReba
Jangbadis molekula. swored am molekulebisagan Sedge-
ba nivTiereba – Jangbadi.
aseve, wyalbadis 2 da Jangbadis 1 atomis SeerTebiT
miiReba wylis molekula. Tqvens WiqaSi arsebuli wyali-
ca da marsze aRmoCenili wyalic zustad erTnairi wylis
molekulebisagan Sedgeba.
nivTierebas, romlis molekulac sxvadasxva tipis
atomebis SeerTebiT miiReba, ewodeba rTuli nivTiere-
ba. ma­galiTad, wyali rTuli nivTierebaa, radgan misi
molekula Seicavs wyalbadisa da Jangbadis atomebs.
T
Jangbadis molekula, romliTac Cven vsunTqavT, Sedge-
ba ori Jangbadis atomisagan. igi martivi nivTierebaa,
radgan mxolod erTi tipis atomebisgan Sedgeba.
wylis molekula wylis umciresi nawilakia. cxadia, arsebobs molekulaze ufro
mcire nawilaki – atomi, magram Tu wylis molekulas atomebad davSliT, es ukve
N

wyali aRar iqneba. miviRebT wyalbadsa da Jangbads, anu sxva nivTierebebs. maSa-
sadame, molekula nivTierebis umciresi nawilakia. molekulaSi atomebi sakma-
od Zlieradaa SekavSirebuli da roca nivTierebas ganvixilavT, molekula erT
mTlian nawilakad SegviZlia warmo­vidginoT.
nivTierebaSi Semaval molekulebs Soris sicarielea. molekulebi gamudmebiT
moZraoben. maTi moZraoba uwesrigo – qaosuria. rogorc cdebi da dakvirvebebi
DO

gviCvenebs, molekulebi miT ufro swrafad moZraoben, rac ufro maRalia sxe-
ulis temperatura. Semdeg gakveTilebSi ganvixilavT dakvirvebebs, romlebic
adastureben molekulebis moZraobas.
molekulebi urTierTqmedeben. isini ejaxebian, miizidaven da ganizidaven erT-
maneTs. aviRoT rezinis Rero da vcadoT misi gaWimva. am dros rezinis moleku-
lebi erTmaneTs Sordebian da molekulebs Soris arsebuli
miziduloba am process ewinaaRmdegeba. Tu rezinis Reros
xels gavuSvebT, is sawyis zomas aRidgens da molekulebi
sawyis adgilebs daubrundebian. axla vcadoT Reros Sekum­
Sva. SekumSvisas molekulebs Soris manZils vamcirebT, isi-
ni iwyeben urTierTganzidvas. Tu Reros xels gavuSvebT, is
kvlav sawyis zomas aRidgens.

20
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
molekula – umciresi nawilaki, romlisganac Sedgeba nivTiereba.
molekulebi gamudmebiT qaosurad moZraoben da urTierTqmedeben.
martivi nivTiereba – nivTiereba, romlis molekula erTi tipis atomebisa-
gan Sedgeba.
rTuli nivTiereba – nivTiereba, romlis molekula sxvadasxva tipis atome-
bisagan Sedgeba.

 upasuxeT kiTxvebs

CO
1. romelia nivTierebis umciresi nawilaki?
2. ratom iTvleba nivTierebis umcires nawilakad molekula da ara atomi?
3. wyali rTuli nivTierebaa Tu martivi?
4. wyalbadis molekula Sedgeba wyalbadis ori atomisagan. is rTuli niv-
Tierebaa Tu martivi?

 saSinao davaleba

naxatis Sesabamisad plastelinisgan daamzadeT Jangbadisa da wylis


molekulebis modelebi. amisTvis sxvadasxva tipis atomisTvis gamoiyeneT
sxvadasxva feris plastelini.
T
o o
N
DO

21
luka: – rogor fiqrob, ramdenad sufTaa wy-
ali, romelsac sasmelad viyenebT?

PY
ana: – vfiqrob rom sufTaa, es erTi Sexedvi-
Tac Cans.
luka: – sinamdvileSi sasmeli wyali uamrav
sxva niTvierebsac Seicavs. es nivTierebebi
sasargebloa da maT gareSe wyalic ugemuria.

2.4. narevi, xsnari, Senadnobi


Cven ukve viciT, ra gansxvavebaa martiv da rTul nivTierebebs Soris. viciT,
rom wyali rTuli nivTierebaa, radgan sxvadasxva saxis atomebisgan Sedgeba.
molekulis Semadgenel atomebs Soris kavSiri imdenad Zlieria, rom fizikuri

CO
zemoqmedebiT maTi gawyveta SeuZlebelia. rac unda didxans nayoT wyali, mis
Semadgenel wyalbadisa da Jangbadis atomebs mainc ver daacalkevebT. erTad-
erTi Sedegi, rac amis Semdeg dadgeba, aris is, rom Tqven dasveldebiT.
fizikur zemoqmedebaSi igulisxmeba: dartyma, gafiltvra, gaWra, gatexa, aor-
Tqleba da sxva.
rTuli nivTierebis daSla SesaZlebelia qimiuri xerxebiT, romlebsac ufro
detalurad qimiis kursSi SeiswavliT. qimiuri xerxebiT, aseve SesaZlebelia
ori nivTierebis molekulebis SerwymiT sxva molekulis miReba. am dros, cxa-
dia, axali nivTiereba warmoiqmneba.
nivTierebebi SegviZlia erTmaneTs SevurioT, magaliTad, wyali da Saqari.
wyalSi gaxsnisas Saqari TiTqos qreba da wyali sit­
kbos iZens. sinamdvileSi, am dros axali molekulebi
ar warmoiqmneba da arc Saqari gamqrala, ubra­lod
wylisa da Saqris molekulebi erTmaneTSi airia da
miviReT xsnari. xsnari narevis erT-erTi saxeobaa.
T
narevebSi Semavali nivTierebebis gancalkeveba Ses-
aZlebelia sxvadasxva fizikuri xerxiT. Tu Saqrian
wyals didxans davtovebT TavRia WurWelSi, wyali
aorTqldeba da mxolod Saqari darCeba. am SemTx-
vevaSi Cven gamoviyeneT Saqrisa da wylis gansxvave-
N

buli fizikuri Tvisebebi, kerZod, is, rom wyali oTaxis temperaturaze droTa
ganmavlobaSi orTqldeba, xolo Saqari – ara.
SesaZlebelia erTmaneTs SevurioT myari nivTierebebic, magaliTad, qviSa da
marili.
marili wyalSi xsnadia, xolo qviSa – ara. gamoviyenoT
es gansxvaveba maT gasacalkeveblad – narevs davas­
DO

xaT wyali. marili wyalSi gaixsneba, xolo qviSa – ara.


Semdeg gadmovasxaT mariliani wyali ise, rom qviSa
ar gadmohyves. mariliani wylidan marilis gamoyofa
SegviZlia wylis daSrobiT, magaliTad, duRiliT.

22
adamianma uZvelesi droidan aRmoaCina, rom SesaZlebelia liTonebis erTma-
neTTan Sereva. Tu gamdnar spilenZsa da kalas SevurevT, miviRebT maT Senad-
nobs – brinjaos. brinjao axali nivTiereba araa, is spilenZisa da kalis narevia.

PY
CO
brinjaos iaraRebi

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

narevi – ori an meti nivTierebis SereviT miiReba.


xsnari – narevis erT-erTi saxe.
Senadnobi – liTonebis erTmaneTTan SereviT miiReba.

 upasuxeT kiTxvebs
T
1. SegviZlia Tu ara rTuli nivTierebis daSla fizikuri xerxebiT?
2. warmoiqmneba Tu ara axali nivTiereba Serevis Sedegad?
3. marilis wyalSi gaxsnisas axal nivTierebas viRebT, Tu narevs?
4. liTonebis Senadnobi narevia Tu axali nivTiereba?
N

 saSinao davaleba

1. Tuki SevurevT naxerxsa da qviSas, miviRebT narevs. moifiqreT, rogor ga-


vacalkevoT isini erTmaneTisagan. aRniSneT, romel Tvisebebs gamoviyenebT
DO

maTi gacalkevebisaTvis.
2. Tuki SevurevT rkinis naqlibsa da qviSas, miviRebT narevs. moifiqreT, ro-
gor gavacalkevoT isini erTmaneTisagan. aRniSneT, romel Tvisebebs gamo­
viyenebT maTi gacalkevebisaTvis.

23
ana: – rogor fiqrob, yinuli da wyali erTi da ig-
ive nivTierebaa?
luka: – yinulSic zustad iseTive molekulebia,

PY
rogoric wyalSi da wylis orTqlSi. Tu sayinule-
Si SevdgamT wyliT savse, Tavdaxurul plastmasis
boTls, ramdenime saaTis Semdeg masSi arsebuli
wyali gaiyineba. vinaidan boTli Tavdaxuruli
iyo, masSi sxva nivTierebis molekulebi ver gaC­
ndeboda. e.i. yinulic imave saxis molekulebs Sei-
cavs, rasac wyali. msgavsi msjelobiT SegviZlia
davaskvnaT, rom wylis orTqlic wylis moleku-
lebisagan Sedgeba.
ana: – e.i. yinuli, wyali da wylis orTqli – samive
erTi da igive nivTierebaa.

CO
2.5. agregatuli mdgomareobebi, myari sxeuli
yinuli, wyali da wylis orTqli erTi da imave nivTierebis sxvadasxva agre-
gatuli mdgomareobebia: yinuli – myaria, orTqli – airadi, xolo Cveulebriv
pirobebSi wyali Txevadia. myari sxeulebia magaliTad: xe, qva, mina da sxva;
siTxe­ebia – zeTi, benzini, Zmari da sxva; airadia – Jangbadi, azoti, heliumi da
sxva.
Cven gavecnobiT samive agregatul mdgomareobas. amjerad aRvweroT myari
agregatuli mdgomareoba.
Tu myar sxeuls, magaliTad, qvas xels movuWerT, is arc formas Seicvlis da
arc SeikumSeba. imave moculobis iqneba, rac manamde iyo. e.i. myari sxeuli ar
icvlis arc formas da arc moculobas. Cven ukve viciT, rom yvela nivTiereba
molekulebisagan Sedgeba. myar sxeulebSi isini Zlierad
T
arian dakavSirebuli. mezobeli molekulebi erTmaneTTan
`mijaWvulebi~ arian. TiToeul maTgans TiTqos sakuTari
adgili aqvs miCenili da Znelad Tu Seicvlis mdebareobas.
CvenTvis cnobilia, rom molekulebi gamudmebiT moZrao-
ben. myar sxeulebSi es moZraoba `adgilze cqmutvas~ hgavs.
N

molekulebs Soris aseTi Zlieri kavSiri ewinaaRmdegeba


myari sxeulis formis cvlilebas – deformacias.
ratom aris myari sxeulis moculobis Secvla rTuli? rTulia misi SekumSvac
da gafarToebac. amis mizezi isaa, rom molekulebi erTmaneTTan axlos ari-
an da maT Soris Zlieri kavSiria. SekumSvisas molekulebs Soris warmoiqmneba
Zlieri ganzidva, rac xels uSlis maT Soris manZilis Semcirebas, xolo gaWimvi-
DO

sas piriqiT – miziduloba ar aZlevs molekulebs daSorebis saSualebas. amitom


myari sxeulis moculobis cvlileba Zalian rTulia.
myar mdgomareobaSi sxvadasxva nivTierebas gansxvave-
buli agebuleba aqvs. zogierT maTganSi molekulebi
mo­wesrigebul struqturas qmnian. aseT wyobas krista-
luri agebuleba hqvia. magaliTad, sufris marili
kristalia da kubis forma aqvs.
zogierT myar sxeulSi molekulebi uwesrigodaa gan-
lagebuli. aseT nivTierebebs amorfuli ewodeba,

24
magaliTad, mina. suraTze mocemulia kristaluri da amorfuli sxeulebis
molekulebis ganlageba.

PY
kristaluri sxeuli amorfuli sxeuli

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

CO
agregatuli mdgomareoba – sxeulis yvelaze gavrcelebuli agregatuli
mdgo­mareobebia: myari, Txevadi da airadi.
myari sxeuli – inarCunebs formasac da moculobasac.
kristaluri sxeuli – sxeuli, romlis molekulebi mowesrigebul struqtu-
ras qmnian.
amorfuli sxeuli – sxeuli, romlis molekulebi uwesrigod arian ganlagebuli.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ganxvavdeba Tu ara erTmaneTisagan wylis orTqlisa da yinulis molekulebi?


2. ra gansxvavebaa kristalur da amorful sxeulebs Soris?
3. myari sxeuli inarCunebs Tu ara formas? ratom?
T
4. myari sxeuli inarCunebs Tu ara moculobas? ratom?
5. CamoTvlilTagan romelia myar mdgomareobaSi oTaxis temperaturaze: rkina,
wyali, heliumi, oqro, grafiti, almasi, mina, vercxliswyali, plastmasi, zeTi.

 saSinao davaleba
N

praqtikuli samuSao:
samuSaosaTvis aucilebeli xelsawyoebi da masalebi:
minis Wiqa, kovzi, sufris marili da wyali.
Wiqa naxevramde gaavseT Tbili wyliT. CayareT masSi 4 Cais kovzi marili da
DO

urieT, sanam marili ar gaixsneba. TefSze daasxiT mariliani wyali. TavRia


TefSidan wyali amoorTqldeba, xolo marili daiwyebs kristalebad gamoleq­
vas. aorTqlebis process SesaZloa, ramdenime dRe dasWirdes.

25
PY
ana: – luka, warmoidgine, ra moxdeba, rom moindomo
wylis magidaze moTavseba WurWlis gareSe.
luka: – wyali daiRvreba.

2.6. siTxeebi da airebi


siTxe myari sxeulisagan gansxvavdeba imiT, rom misi formis cvlileba marti­
via. is iRebs im WurWlis formas, romelSic CavasxamT, Tumca siTxe inarCunebs
moculobas. CavataroT aseTi cda: minis WiqaSi CavasxaT wyali. markeriT movniS-

CO
noT wylis done Wiqaze. wyali gadavasxaT sxva formis WurWelSi da kvlav davab­
runoT Tavdapirvel WiqaSi. SevniSnavT, rom wyali imave doneze dadgeba. maSa-
sadame, wylis erTi WurWlidan meoreSi gadasxmis Sedegad misi moculoba ar
Secvlila. siTxe moculobas inarCunebs, Tumca is iseT formas iRebs, rogor
WurWelSic asxia.
siTxeSi molekulebi ise Zlierad ar urTierTqmedeben, rogorc myar sxeuleb-
Si. isini ufro moZravebi arian. maT SedarebiT advilad SeuZliaT Seicvalon
adgilmdebareoba. es ganapirobebs siTxis denadobas. swored denadobis gamo
iRebs siTxe im WurWlis formas, romelSic asxia. siTxis molekulebi Tavisuf­
lad ar ifantebian mTel sivrceSi. isini erTmaneTTan kavSirs inarCuneben. am-
itom siTxe inarCunebs moculobas da WurWelSi Casxmisas mxolod im nawils
avsebs, romelic mis moculobas Seesabameba.
N T

airi ver inarCunebs verc formas da verc moculobas. is ikavebs im moculobas,


romel WurWelSicaa moTavsebuli da iRebs am WurWlis formas. airis SekumSva
DO

da gafarToeba sakmaod martivia. misi molekulebi didi manZilebiTaa erTmane-


Tisagan daSorebulebi, amitom maT Soris sivrcis Semcireba Tavisufladaa Se­
saZlebeli. temperaturis gazrdiT izrdeba airis moculoba, xolo SemcirebiT
– moculoba mcirdeba.

26
Tu oTaxSi gavberavT buSts da gavitanT mas siciveSi, buSti SeikumSeba (moleku-
lebs Soris manZili Semcir­deba). Tu am buSts isev Tbil oTaxSi SemovitanT, is
isev gafarTovdeba (molekulebs Soris manZili gaizrdeba).

PY
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

siTxe – inarCunebs moculobas, magram ver inarCunebs formas.


siTxe – denadia.
airi – ver inarCunebs verc formas da verc moculobas.

 upasuxeT kiTxvebs

CO
1. siTxe inarCunebs Tu ara formas? ratom?
2. siTxe inarCunebs Tu ara moculobas? ratom?
3. airi inarCunebs Tu ara formas? ratom?
4. airi inarCunebs Tu ara moculobas? ratom?

 saSinao davaleba

CaatareT cda: plastikis cariel boTls mWidrod daaxureT Tavsaxuri da


SedgiT sayinuleSi. 10 wuTis Semdeg gamoiReT da aRwereT, ra cvlileba
moxda. axseniT movlena.
N T
DO

27
ana – SegimCnevia, rom sasmelebis mwarmoeblebi

PY
minis boTlebs bolomde arasdros avseben?
luka: – SemimCnevia da ra aris amis mizezi?

2.7. siTxeebisa da myari sxeulebis siTburi gafarToeba


rogorc davrwmundiT, airebi gaTbobisas farTovdeba, xolo gacivebisas ikum-
Seba. am movlenas siTburi gafarToeba hqvia. gvxvdeba Tu ara siTburi gafar-
Toeba siTxeebsa da myar sxeulebSi?

CO
minis boTlSi CavasxaT civi wyali ise, rom bolomde ar gaivsos (daaxloebiT
erTi santimetri akldes Sevsebas). boTli CavdgaT cxel wyalSi. cota xnis Sem-
deg SevamCnevT, rom boTlSi wylis done aiwevs. e.i. wyali gaTbobisas gafar­
Tovda. siTxeebis es Tviseba gamoiyeneba TermometrebSi.
vercxliswyliani Termometri Sedgeba wvrili milisagan, romelic damagrebu-
lia danayofebian firfitaze. gaTbobisas milSi vercxliswyali farTovdeba,
milSi misi done zeviT iwevs da skalaze gviCvenebs temperaturas.

siTburi gafarToeba axasiaTebs myar sxeulebsac. SegimCneviaT albaT xidebs


T
Tavsa da boloSi liTonis iseTi CanarTebi aqvs, rogoric suraTzea naCvenebi.
am CanarTebs kbilanebi aqvs, romelTac SeuZliaT moZraoba erTmaneTis mimarT.
xidi myari konstruqciaa. gaTbobisas myari sxeulebi farTovdeba, siciveSi ki
ikumSeba. zafxulSi, roca Tbila, xidi ramdenime santimetriT ufro grZeli
xdeba. zamTarSi ki piriqiT, ikumSeba da mokldeba. imisTvis, rom boloebSi xidi
N

ar miebjinos sayrdenebs da ar daziandes, mas amgvar CanarTebs ukeTeben.


DO

28
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
siTburi gafarToeba – procesi, roca temperaturis momateba iwvevs sxeu-
lis gafarToebas, xolo temperaturis Semcireba – SekumSvas.

 upasuxeT kiTxvebs

1. gaTbobisas farTovdeba Tu ara myari sxeuli?


2. gacivebisas ikumSeba Tu ara siTxe?
3. aerozolis balonebs aqvT gamafrTxilebeli niSani – cecxlsaSiSia, rac

CO
niSnavs, rom misi cecxlSi Cagdeba saxifaToa. rogor fiqrobT, ratom?

 saSinao davaleba

1. cnobilia, rom 1 m sigrZis aluminis Rero yoveli 1 gradusiT gaTbobisas


0,024mm-iT imatebs sigrZeSi. ramdeniT moimatebs 5 m aluminis Rero sigrZe-
Si 1 gradusiT gaTbobisas?
2. cnobilia, rom 1 m sigrZis foladis Rero yoveli 1 gradusiT gaTbobisas,
0,012mm-iT imatebs sigrZeSi. ipoveT ramdeni milimetriT moimatebs 30 met­
ris foladis xidi 50 gradusiT gaTbobisas.

CaatareT cda
T
cdis Catarebis dros daicaviT usafrTxoebis wesebi. kerZod, cxel sagnebs
xeliT ar SeexoT da dadeT Sesaferis adgilas.
ficris naWerze daadeT liTonis moneta (orlariani an erTlariani). dia-
metris gaswvriv CaarWeT ori lursmani ise, rom moneta maT Soris zustad
eteodes. moneta daiWireT brtyeltuCas an pincetis saSualebiT da gaacxe­
N

leT cecxlze. SeamowmeT, gaeteva Tu ara gac­xe­lebuli moneta lursmnebs


Soris. axseniT movlena.
DO

29
ana: – luka, ici minisgan WirWels rogor amza-
deben?

PY
luka: – vici, minas adnoben da Semdeg formas
aZleven.
ana: – arada, mina iseTi msxvrevadia, saintere-
soa rogor adnoben?

2.8. kristalizacia da dnoba


nivTiereba SesaZloa, iyos gansxvavebul agregatul mdgomareobaSi. wylis maga­
liTze g­anvixiloT, rogor icvlis erTi da igive nivTiereba agregatul mdgo­

CO
mareobas. Txevad wyalSi molekulebi ufro energiulad, ufro swrafad moZ-
raoben, vidre yinulSi. roca wyals CavasxamT formebSi da SevdgamT sayinuleSi,
wyali daiwyebs gacivebas. molekulebi sul ufro Seaneleben moZraobas. maTi
siCqare daiklebs. TiTqos sayinule energias arTmevs wylis molekulebs da
aiZulebs ufro duned, naklebi siCqariT imoZraon. sinamdvileSi es asec aris.
wyali xom ufro Tbilia, vidre yinuli. sayinule swored am siTbos arTmevs
wyals. rac ufro civdeba wyali, miT ufro naklebad moZraoben molekulebi,
sul ufro iklebs qaosi da imatebs wesrigi. sabo­
lood, molekulebi erTmaneTs `CaeWidebian~ da
kristalebs warmoqmnian. am process – Txevadidan
myar mdgomareobaSi gadasvlas – kristalizacia
ewodeba. siTxisTvis warTmeuli siTbo macivars
gareT gamoaqvs. swored amitomaa macivris ukana
mxare yovelTvis Tbili.
Tu yinulis kubebs gamoviRebT macivridan
T
Tbil oTaxSi, isini TandaTan dadnebian. am dros
kristalizaciis Sebrunebuli procesi mimdi­
nareobs, romelsac dnoba hqvia.
yinulma oTaxis siTbo miiRo. misi
molekulebi TiTqos `gamococxl­
N

dnen~ da ufro energiulad, ufro wyali


swrafad daiwyes moZraoba. TandaTan
moirRva kristalebi da yinuli myari-
dan Txevad mdgomareobaSi gadavida. yinuli
wyali 0C (gradus celsiusze) iyineba.
amave temperaturaze dneba yinulic.
DO

amitom uaryofiTi temperaturebi-


sas gvaqvs yinuli, xolo dadebiTze
– Txevadi wyali. 00C celsiusze wyali
Se­
saZloa iyos rogorc myar, aseve
Txevad mdgomareobaSi. macivris sayi­
nuleSi yovelTvis uaryofiTi temperaturaa.
sxvadasxva nivTierebas gansxvavebuli dnobis tem-
peratura aqvs. magaliTad, rkinis gasadnobad is 1539
0
C-mde unda gavacxeloT.
qvemoT mocemulia zogierTi nivTierebis dnobis
temperatura.

30
nivTiereba dnobis temperatura 0C
kala 232

PY
spilenZi 1083
parafini 50
tyvia 328
alumini 660
vercxli 960
oqro 1063

nivTierebebis umravlesoba dnobisas farTovdeba, xolo


kristali­zaciisas ikumSeba. gamonaklisia wyali.

CO
gayinvisas wylis moculoba izrdeba. amitomaa, rom sayinuleSi
Tu SevdebT wyliT savse Tavdaxurul minis boTls da gavyinavT,
is aucileblad gaskdeba.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

kristalizacia – procesi, roca siTxe gadadis myar mdgomareobaSi.


dnoba – kristalizaciis Sebrunebuli procesi, roca sxeuli gadadis myari-
dan Txevad mdgomareobaSi.
dnobis temperatura – temperatura, romelzedac myari sxeuli dneba.

 upasuxeT kiTxvebs
T
1. ra hqvia dnobis Sebrunebul process?
2. molekulebi yinulSi ufro swrafad moZraoben Tu wyalSi?
3. wydeba Tu ara molekulebis qaosuri moZraoba kristalizaciisas?
N

4. SeiZleba Tu ara, rom erTsa da imave temperaturaze nivTiereba iyos ro-


gorc myar, aseve Txevad mdgomareobaSi?

 saSinao davaleba
DO

1. daadgineT cxrilSi mocemuli nivTierebebidan, romeli iqneba Txevad


mdgo­mareobaSi 1000 0C-ze.
2. sul cota, ra temperaturamde unda gavacxeloT Rumeli, rom brinjaos
miReba SevZloT? (gaixseneT, rom brinjao spilenZisa da kalis Senadnobia).
3. yalbi monetebis damamzadeblebi Semdeg xerxs iyenebdnen: ubralo meta­
lisgan damzadebul monetas avlebdnen gamdnar oqroSi. oqro garedan ekv-
roda am metals da mas oqros monetad asaRebdnen. cxrilSi mocemuli rome-
li metalis gamoyeneba SeeZloT gamyalbeblebs? pasuxi daasabuTeT.

31
luka: – ra moxdeba Tu WurWels, romelSic
siTxe asxia, didi xniT TavRias davtovebT?

PY
ana: – WurWelSi siTxis raodenoba Semcirdeba,
an sulac gaqreba.
luka: – sad wavida siTxe?

2.9. aorTqleba
molekulebi gamudmebiT qaosurad moZraoben.
siTxis zedapirze myofi zogierTi moleku-
la wydeba siTxes da sivrceSi Tavisuflad iw-
yebs moZraobas, anu airad mdgomareobaSi gada-

CO
dis. Tav­daxurul WurWelSi siTxidan amosuli
molekulebis didi nawili ukan ubrundeba mas,
nawili ki siTxis zemoT darCenil sivrces avsebs.
TavRia WurWelSi ki siTxidan `amomxtari~
molekulebi sivrceSi ifantebian da ukan aRar brundebian. amitomac siTxis ra-
odenoba TandaTan iklebs. es aorTqlebis procesia.
nivTiereba ar gamqrala. is erTi agregatulidan meore agragatul mdgomareo-
baSi gadavida – siTxe airad gadaiqca.
rac ufro Tbilia sxeuli, miT swrafad moZraoben misi Semadgeneli molekule-
bi, amitom gaTbobis Sedegad aorTqlebis procesi Cqardeba.


♂ ♂


♂ ♂

♂ ♂

♂ ♂ ♂ ♂

♂ ♂






♂ ♂

♂ ♂
T




♂ ♂

♂ ♂ ♂



civi wyali
cxeli wyali
N

albaT, SegimCneviaT, rom wvimis Semdeg, gubeebi zafxulSi ufro swrafad Sreba,
vidre zamTarSi. aorTqlebis daCqareba ara marto siTbos, aramed haeris nakad-
sac SeuZlia.
sveli Tmis gasaSrobad gamoiyeneba feni. feniT SesaZlebelia rogorc Cveu-
lebrivi, aseve Tbili haeris daberva. haers fenSi CamontaJebuli specialuri
spiralebi aTbobs. feni warmoqmnis haeris nakads, romlis molekulebi ejaxebi-
DO

an Tmis zedapirze arsebul wylis molekulebs da amoagdeben siTxidan haerSi


(aaorTqleben). amis Sedegadac Tma Sreba.
aorTqlebisas siTxe grildeba – misi temperatura iklebs. aorTqlebis pro-
cesSi yvelaze swrafi molekulebi toveben siTxes. siTxeSi `neli~ moleku-
lebi rCebian da temperaturac iklebs. gamocdilebiT viciT, rom cxeli Cais
gasagrileblad, mas suli unda SevuberoT. am dros, iseve rogorc fenis SemTx-
vevaSi, vaZlierebT aorTqlebas, es ki siTxis gagrilebas
iwvevs.
yvelas gvinaxavs, rogor duRdeba wyali WurWelSi. am dros
wylis mTel moculobaSi erTdroulad uamravi wylis
orTqlis buSti Cndeba. es buStebi swrafad izrdebian da
amodian zedapirze.

32
Cveulebriv wyali 100 gradus celsiusze duRdeba. yvela nivTierebas Tavisi
duRilis temperatura aqvs. magali­Tad spirti 780C-ze duRs.
cxrilSi mocemulia ramodenime nivTierebis duRilis temperatura Cveuleb­

PY
riv pirobebSi:

nivTiereba 0
C
rkina 2750
spilenZi 2567
tyvia 1740
vecxliswyali 357
wyali 100
spirti 78

CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

aorTqleba – procesi, roca siTxe gadadis airad mdgomareobaSi.


duRili – aorTqlebis procesi, romelsac Tan axlavs orTqlis buStebis
swrafi warmoqmna da zrda.
duRilis temperatura – temperatura, romelzedac siTxe duRs.

 upasuxeT kiTxvebs

1. albaT SegimCneviaT, rom sicxeSi ZaRli enas gareT yofs da aCqarebiT


T
suTnqavs. axseniT es movlena.
2. aerozolis gafrqvevisas baloni civdeba. riTaa es gamowveuli?
3. cxel zeTian tafaSi wylis wveTis Cavardnisas, is SiSxins iwyebs da Sxefebs
isvris. axseni es movlena (yuradReba miaqcieT im faqts, rom zeTis duRilis
temperatura ufro maRalia, vidre wylis).
N

 saSinao davaleba

praqtikuli samuSao – aorTqlebis siswrafis damokidebuleba siTxis zeda-


piris farTobze.
DO

lukam SeamCnia, rom daRvrili wyali ufro swrafad orTqldeba, vidre Wiqa-
Si darCenili. man gamoTqva hipoTeza: `rac ufro didia siTxis zedapiri, miT
ufro srafad orTqldeba igi~. am hipoTezis Sesamowmeblad CavataroT eqs-
perimenti.
saWiro masala da xelsawyoebi: Wiqa da sxvadasxva zomis ori jami.
eqsperimentis aRwera: Wiqasa da jamebSi CavasxaT zustad toli raodenobis
wyali (1 Wiqa wyali). davdgaT samive WurWeli erTsa da imave oTaxSi da da-
vakvirdeT.
CaviweroT monacemebi, ramden xanSi aorTqlda srulad wyali TiToeuli
WurWlidan (am process ramdenime dRe dasWirdeba).
sabolood, SevajamoT eqsperimentis Sedegi. eqsperimentma daadastura Tu
uaryo lukas hipoTeza?

33
ana: – orTqlis danaxva SesaZlebelia?
luka: – SesaZlebelia, Tundac mduRare Caidnis Tavze.

PY
ana: – sinamdvileSi mduRare Caidnis Tavze warmoqmni-
li `nisli~ wylis pawawina wveTebis `Rrubelia~, rome-
lic maleve Seereva haers da orTqlad gadaiqceva.
wylis orTqli ki uxilavi, gamWvirvale airia.

2.10. kondensacia
Cven ganvixileT dnoba da misi Sebrunebuli procesi – kristalizacia. ganvixi-
loT aorTqlebis Sebrunebuli procesi.
albaT, SegimCneviaT, rogor inameba Tbil oTaxSi civi wyliT
savse WurWelis gare zedapiri, an rogor `iorTqleba~ mina
zamTarSi, roca mis axlos amovisunTqavT.

CO
Tu kargad davakvirdebiT, SevamCnevT, rom am movlenebis
dros minis zedapirze pawawina wveTebi warmoiqmneba. haerSi
arsebuli wylis orTqli civ sxeulTan Sexebisas gagrilda
da siTxed gardaiqmna. am process – airadidan Txe­
vad agregatul mdgomareobaSi gadasvlas – kon-
densacia hqvia.
Cven viciT, rom airis molekulebi Tavisuflad da
didi siswrafiT moZraoben. gacivebisas maTi siC-
qare TandaTan iklebs, isini erTmaneTs uaxlov­
debian, Sejaxebisas erTmaneTs ekvrian da pawawina
wveTebs warmoqmnian. airi Txevad mdgomareobaSi
gadadis – kondensirdeba.
kondensaciis procesis Sedegad warmoiqmneba Rrublebi. rodesac haerSi arse-
buli wylis orTqli civdeba, gadaiqceva wylis Zalian mcire zomis wveTebad. am
T
wveTebis erTobliobas vxedavT Rrublis saxiT.
droTa ganmavlobaSi, kidev ufro meti kon-
densaciisas, SesaZloa, es wveTebi gaizardos da
wvimis saxiT Camovides dedamiwaze. kondensaciis
Sedegad warmoiqmneba aseve dilis nami.
N

aorTqlebisa da kondensaciis process iyeneben


sufTa – gamoxdili wylis misaRebad. Cveuleb­
rivi onkanis wyalic ki mraval minarevs Seicavs.
aorTqlebis dros minarevebi WurWelSi rCeba da
wylis orTqls ar mihyveba. Tu movaxerxebT da am
orTqls `CaviWerT~ da davakondensirebT, miviRebT minarevebisagan Tavisu-
DO

fal, sufTa wyals. am meTods iyeneben zRvis mlaSe wylisagan sasmeli wylis mis-
aRebad da mas distilacias uwodeben.
cecxli aduRebs minarevebian
wyals kolbaSi. wylis orTqli
gadadis mogrZo milSi, rome­
lic grildeba civi wylis na-
kadiT. gagrilebuli orTqli
kondensirdeba da wveTebis
saxiT Caedineba WiqaSi.

34
dnoba myaridan siTxeSi gadasvla.
kristalizacia siTxidan myar mdgomareobaSi gadasvla.

PY
aorTqleba siTxidan airad mdgomareobaSi gadasvla.
sublimacia myaridan airad mdgomareobaSi gadasvla.
kondensacia airadidan Txevad mdgomareobaSi gadasvla.
siTxidan airad mdgomareobaSi gadasvla, romelsac
duRili
Tan axlavs airis buStebis warmoqmna mTel siTxeSi.
duRilis temperatura temperatura, romelzec siTxe iwyebs duRils.
dnobis temperatura temperatura, roca myari sxeuli iwyebs dnobas .

CamoTvlili sityvebidan umetesoba TqvenTvis nacnobia. ganvixiloT ucnobi


sit­yva – sublimacia. ase hqvia process, roca myari sxeuli pirdapir airad mdgo­

CO
mareobaSi gadadis. SegimCneviaT albaT, Tqvens ezoSi yinuli rogor gamqrala
maSinac ki, roca yinavs. anda macivris sayinuleSi yinulis kubebi rogor galeu-
la. es aris sublimaciis procesi. yinuli gadavida airSi.
Tanamedrove macivris sayinuleSi mudmivad cirkuli-
rebs haeri. miuxedavad dabali temperaturisa, moleku-
laTa nawili yinulis zedapiridan haerSi xteba. haeris
mudmivi moZraoba waritacebs maT da ar aZlevs ukan dab-
runebis saSualebas.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

kondensacia – procesi, roca airi gadadis siTxeSi.


distilacia – igive gamoxda, procesi, roca Txevadi narevi iyofa Semadgenel
T
nivTierebebad.
sublimacia – procesi, roca myari sxeuli gadadis airad mdgomareobaSi.

 upasuxeT kiTxvebs
N

1. romel procesebs moicavs distilacia?


2. qvabSi kerZis momzadebisas, mis Tavsaxurze Signidan wveTebi Cndeba. ax-
seniT es movlena.
3. bunebis romeli movlenebia dakavSirebuli kondesaciasTan?
DO

 saSinao davaleba

proeqtis farglebSi moamzadeT prezentacia Temaze `wylis wrebrunva


dedamiwaze~. aRwereT is fizikuri procesebi, romlebic mimdinareobs wre-
brunvisas.

35
luka: – ana, kargi sunamo gasxia. misi suni Sori-
danve vigrZeni.

PY
ana: – Cemi sunamos molekulam ucbad `moirbina~
Senamde.
luka: – vigrZnobdi Seni sunamos suns, sxva mxares,
imave manZilze rom vmdgariyavi?

2.11. difuzia
sunamos molekulebi uxilavia da maTi aRqma mxolod ynosviTaa SesaZlebeli.
Tu oTaxis erT kuTxeSi gavafrqvevT cotaoden sunamos, cota xanSi mis sur-
nels vigrZnobT oTaxis yvela adgilas. sunamos molekulebi Seerevian haeris
molekulebs, gamudmebuli moZraobis Sedegad TandaTan gadainacvleben da mo-

CO
icaven mTel oTaxs. am process – sxvadasxva nivTierebis TavisTavad Serevas –
difuzia hqvia.
difuzia siTxeebsa da myar sxeulebSic mimdinareobs. Tu cxe-
li wyliT savse WiqaSi CavdebT Cais pakets da ar avurevT, male
cxeli wyali Seifereba da miviRebT Cais nayens. es procesi
asaxavs difuzias siTxeebSi.
myar sxeulebSi difuzia Zalian nela mimdinareobs. cnobi-
lia eqsperimenti, romelic oqrosa da tyviis gamoyenebiT
Caatares. oqrosa da tyviis naWrebi kargad gaprialebuli
zedapirebiT erTmaneTze mWidrod moaTavses. difuziis Se-
degad Sexebis adgilze 1mm-iani Sereuli fena warmoiqmna,
Tumca amas daaxloebiT 5 weli dasWirda.
marTalia, myar sxeulebSi molekulebi Tavisuflad ar moZ-
raoben, magram isini mainc irxevian da drodadro gadax-
tebian Tavisi adgilidan sxvagan (gaixseneT sublimacia). ase
T
nel-nela xdeba sxvadasxva nivTierebis molekulebis Sereva – difuzia.
CamoTvlili magaliTebidan Cans, rom difuzia sxvadasxva SemTxvevaSi sxvada­
sxva siCqariT mimdinareobs. kidev ra faqtorebze SeiZleba iyos damokidebuli
difuziis siCqare?
N

CavataroT eqsperimenti: sami erTnairi


minis Wiqa mova­TavsoT gverdigverd. pir-
velSi CavasxaT cxeli wyali, meoreSi –
Tbili, xolo mesameSi – civi. samive WiqaSi
erTdroulad CavdoT Cais TiTo paketi da
davakvirdeT. cxeli wyali Zalian maleve
DO

gaferaddeba, cota xanSi fers miiRebs Tbi-


li wyalic, xolo civ wyals yvelaze meti
dro dasWirdeba feris Sesacvlelad.
am eqsperimentis Sedegad SegviZlia
davaskvnaT, rom rac ufro maRalia tem-
peratura, miT ufro swrafad mimdinareobs
difuzia.

36
albaT SegimCneviaT, rom suni myar sxe-
ulebsac aqvT. axal wigns, myar sapons,
naftalins Taviseburi surneli aqvT. imis­

PY
Tvis, rom surneli SevigrZnoT, nivTiereba
airad mdgomareobaSi unda gadavides. misi
molekulebi Seerios haeris molekulebs.
haeris SesunTqvisas, Cvens cxvirSi moxvde-
ba am nivTierebis molekulebi da mis suns
SevigrZnobT. maSasadame, myari nivTierebis
suns sublimaciisa da Semdgomi difuziis
Sedegad SevigrZnobT.

CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

difuzia – sxvadasxva nivTierebis TavisTavadi Sereva.


difuzia samive agregatul mdgomareobaSi mimdinareobs.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra aris difuzia?
2. ras amtkicebs difuziis procesi?
3. romel agregatul mdgomareobaSi ufro swrafad mimdinareobs difuzia –
myarSi Tu TxevadSi? ratom?
4. romeli procesebis Sedegad vgrZnobT myari sxeulis suns?
T
5. romeli faqtoris SecvliT SegviZlia gavzardoT difuziis siCqare?
6. ratom ar aris miRebuli cxel amindSi mkveTri sunis mqone sunamos dasxma?
N

 saSinao davaleba

moifiqreT difuziis magaliTebi yoveldRiur cxovrebaSi. CamowereT da aR-


wereT isini.
DO

37
ana: – luka Sen materiaze saubrisas Tqvi, rom is,
rasac aqvs masa, materiaa.
luka: – diax, vTqvi.

PY
ana: – rac metia sxeulis masa, miT met materias mo-
icavs igi?
luka: – swored asea.

2.12. masa
nebismieri sxeuli Sedgeba nivTierebisagan, nivTiereba Tavis mxriv Sedgeba mole­
kulebisagan, molekulebi atomebisagan, atomebi ki protonebis, neitronebisa da
eleqtronebisagan.

CO
sxeuli

nivTiereba

molekulebi

atomebi

protonebi neitronebi
eleqtronebi
T
sqemaze Cans, rom nebismieri sxeuli am sami saxis nawilakis erTobliobaa. sxe-
ulebi gansxvavdebian erTmaneTisagan Semadgeneli nivTierebiT, molekulebisa
da atomebis zomebiTa da ricxviT, Tumca yvela sxeuli Sedgeba erTi da imave
tipis umciresi nawilakebisagan, romlebsac hqviaT: protonebi, neitronebi da
N

eleqtronebi. swored maTi raodenoba ganapirobebs ama Tu im sxeulis masas.


sxeulis masis gasazomad saswori gamoiyeneba. pinebiani saswori erTmaneTs
adarebs ori sxeulis masas. sasworis erT TefSze davdoT sxeuli, romlis masis
dadgenac gvsurs. meore TefSze davawyoT girebi. maTi masa winaswar cnobilia
da aweria girebs. Tu TefSebs Soris wonasworoba damyarda, e.i. sxeulis masa
tolia sapirwoned dadebuli girebis masisa.
DO

500 gr

38
Tu pinebiani sasworis erT-erT TefSze davdebT rkinis burTulas, xolo meo-
re TefSze imave zomis xis burTulas, rkinis burTuliani TefSi daiwevs ufro
qvemoT. es niSnavs, rom rkinis burTulaSi ufro meti materiaa, vidre xis bur-

PY
TulaSi. anu pirvelis masa ufro didia, vidre meoris.
amJamad masis gasazomad, metwilad, cifruli sasworebi gamoi-
yeneba. cifrul sasworze sagnis dadebisas, saworze ewereba misi
masa.
masa fizikuri sididea da misi sazomi ZiriTadi erTeulia ki-
logrami (kg) (SI sitemaSi), Tumca arsebobs masze ufro didi da
mcire sazomi erTeulebic. masis sazomi erTeulebia: tona, ki-
logrami, grami.

CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

masa – materiis raodenobaa.


masas zomaven sasworiT. misi sazomi erTeuli SI sistemaSi kilogramia (kg).

 upasuxeT kiTxvebs

1. ras gviCvenebs sxeulis masa?


2. Tu ori sxeuli erTi da imave raodenobis molekulebisagan Sedgeba, eqne-
baT Tu ara maT erTnairi masa? pasuxi daasabuTeT.
3. masis Sesaxeb gamoTqmuli winadadebebidan romeli ar aris marTebuli?
I. masa gviCvenebs, ra raodenobis materias Seicavs sxeuli.
T
II. masis sazomi erTeuli SI sistemaSi aris grami.
III. sxeulis masis gansazRvra SesaZlebelia pinebiani sasworiT.
N

 saSinao davaleba

1. rogor avwonoT pinebiani sasworiT 9 kg-iani tvirTi, Tu gvaqvs mxolod


TiTo cali 3, 5 da 7 kg-iani girebi?
2. vaSlis masa 230gr-ia, xolo msxlis – 190gr. gamoTvaleT, ra masisaa 4 cali
DO

vaSli da 5 cali msxali erTad.


3. ras udris erTi Sekvra brinjis masa, Tu pinebian sasworze misi masa
gawonasworebulia 4 cali erTkologramiani giriTa da brinjis Sekvris
zustad naxevriT?

praqtikuli davaleba
Tu wyalSi marils CayriT da kovziT mourevT, marili gaixsneba. misi
kristalebi gaqreba da miviRebT xsnars – marilwyals. gamoTqviT varaudi,
miRebulis xsnaris masa Tavdapirveli wylisa da marilis masebis jamze meti
iqneba, naklebi, Tu toli? SeamowmeT Tqveni varaudi eqsperimentiT.

39
luka: – materiaze saubrisas vaxseneT kidev erTi
sidide – moculoba.
ana: – moculoba gviCvenebs ramdenad did adgils

PY
ikavebs sxeuli sivrceSi.
luka: – magaliTad, wylis patara boTlSi naxevari
litri wyali asxia.
ana: – oTaxSi ramdenime kuburi metri haeria.
luka: – TvalSi wamlis CawveTebisas Zalian mcire
raodenobas viwveTebT – mililitrebs.

2.13. moculoba
mniSvnelovania, SegveZlos sxeulis moculobis gan-

CO
sazRvra. zogjer saWiroa, davadginoT standartuli
c
geometriuli sivrculi sxeulis moculoba. maga­
liTad, oTaxSi haeris moculobis gasagebad, saWiroa
vipovoT oTaxis moculoba, romelsac, rogorc wesi, b
marTkuTxa paralelepipedis forma aqvs. gavixsenoT, a
rogor gamoiTvleba marTkuTxa paralelepipedis
moculoba.

moculoba=sigrZe . sigane . simaRle.


V=a.b.c
kubis moculoba ase gamoiTvleba V=a3

a
xSirad moculobis gamosaTvlelad iyeneben danayofebian WurWels – menzuras.
T
misi gamoyenebiT martivia siTxis moculobis gansazRvra. suraTze mocemulia
ramdenime menzura. TiToeul maTganSi siTxe dgas sxvadasxva niSnulze, rac
gviCvenebs siTxis moculobas. gadaxazeT qvemoT mocemuli cxrili da CawereT
masSi TiToeul menzuraSi arsebuli siTxis moculoba.
N
DO

menzura
1
2
3
4
40
yvela formis sxeulis moculobis gansazRvra advili rodia. magaliTad, rogor
ganvsazRvroT arastandartuli formis kenWis moculoba? amisTvis SegviZlia
gamoviyenoT menzura. Tavdapirvelad aviRoT anaTvali ra niSnulze imyofeba

PY
siTxe menzuraSi (anu risi tolia menzuraSi Casxmuli siTxis moculoba), Semdeg
masSi CavagdoT kenWi. vnaxavT, rom menzuraSi siTxis done aiwevs. aviRoT es anaT-
valic. Cven mier aRebul anaTvalebs Soris sxvaoba gamowveulia imiT, rom kenWma
daikava sivrcis is nawili, romelic manamde siTxes ekava da amis gamo, siT­xis do-
nem aiwia. swored doneebs Soris sxvaoba gviCvenebs kenWis moculobas.
moculoba fizikuri sididea. misi standartuli erTeulia m3 (kuburi met­ri, SI
sitemaSi), siTxis moculobaze saubrisas xSirad gamoiyeneba litri (1l=1dm3).
aseve mniSvnelovani erTeulia mililitric, romelic tolia erTi kuburi
santimetris. gavixsenoT, rom mili niSnavs meaTaseds. magaliTad, milimetri
niSnavs metris meaTaseds, miligrami niSnavs gramis meaTaseds. mililitri ki –
lit­ris meaTasedia. davakavSiroT mililitri sm3-Tan.

CO
1l 1 dm3
1 ml = =
1000 1000
1 dm3 1 dm 1 dm 1 dm 10 sm 10 sm 10 sm 10 sm 10 sm 10 sm
= = = = 1sm3
1000 1000 1000 1000

1 ml = 1 sm3

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

moculoba – sivrcis nawili, romelsac ikavebs sxeuli.


misi sazomi erTeuli SI sistemaSi aris m3 (kuburi metri).
T
siTxis moculoba SesaZloa, gavzomoT menzuriT.
menzura – danayofebiani WurWeli.

 upasuxeT kiTxvebs
N

1. siTxis romel Tvisebebs viyenebT, roca menzuris sa-


SualebiT vzomavT rTuli formis sxeulis moculobas?
2. suraTze naCvenebia menzura, romelSic asxia wyali da
zeTi. risi tolia zeTis moculoba?
DO

 saSinao davaleba

1. gamoTvaleT aguris moculoba Tu misi sigrZea – 24-sm, sigane – 12 sm, si-


maRle – 10 sm.
2. ramdeni aseTi aguri dagvWirdeba 2 m simaRlisa da 24 sm. sisqis kedlis
asaSeneblad, Tu am kedlis sigrZe 3,6 m-ia?
3. ra simaRleze aavsebs 32 l wyali kubis formis akvariums, romlis gverdis
sigZe 40 sm-ia?
41
luka: – ana, gaxsovs sxeulis masis ganmartebis
dros ganvixileT aseTi cda: pinebiani sasworis
erT TefSze davdeT rkinis burTula, xolo meo-

PY
reze imave zomis, anu moculobis xis burTula. Se-
degad rkinis burTulis masa meti aRmoCnda xisaze.
ana: – Tumca erTi da igive moculoba hqondaT.
luka: – es ki imas niSnavs, miuxedavad toli mocu-
lobisa, rkinis burTulaSi ufro meti materiaa.
ana: – sxvanairad rom vTqvaT, rkinis burTula
ufro mkvrivia.
luka: – e.i. moculobis erTeulSi rac meti mate-
riaa, miT mkvrivia sxeuli.

CO
2.14. simkvrive
ori erTnairi masalisagan, damzadebuli mcire da didi zomis kubebis Sedarebi-
sas, didi zomis kubis masa ufro meti iqneba, vidre mcire kubis.
erTnairi zomis xis da rkinis kubebi rom SevadaroT, aRmovaCenT, rom rkinis
kubis masa metia xisaze. maSasadame, sxeulis masa damokidebulia ara marto sxe-
ulis moculobaze, aramed im nivTierebaze, romlisganacaa damzadebuli es sxe­
uli. sxvadasxva nivTierebas sxvadasxva kuTri masa anu simkvrive aqvs.
simkvrive fizikuri sididea, iseve, rogorc masa da moculoba. maT Soris aseTi
damokidebulebaa:
simkvrive = masa
moculoba
simkvrivis aRsaniSnavad gamoviyenoT berZnuli aso ρ (ro).

simkvrivis fizikuri arsi – nivTierebis simkvrive tolia moculobis erTeulSi


T
arsebuli am nivTierebis masis.
ganvixiloT erTi da imave moculobis ori kubi. Tu pirveli kubis simkvrive me-
tia, maSin metia misi masac, rac niSnavs, rom am kubSi meti materiaa. anu rac meti
materiaa erTi da imave moculobis sxvadasxva nivTierebaSi, miT metia misi sim-
kvrive.
N
DO

misi sazomi erTeulia: kg/m3 (SI sitemaSi)


wylis simkvrive tolia: 1000kg/m3; es niSnavs, rom 1 m3 wylis masa 1000 kg-is tolia.
xSirad simkvrive gamosaxulia g/sm3-iT . 1g/sm3 = 1000kg/m3
42
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
simkvrive – fizikuri sidide, romelic gviCvenebs erTeulovan moculobaSi
sxeulis masas.
simkvrive – SI sistemaSi simkvrivis sazomi erTeulia kg/m3.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra aris simkvrivis fizikuri arsi?


2. sxeulebi gaTbobisas farTovdeba. rogor Seicvleba maTi simkvrive?

CO
3. SeadareT ermaneTs erTi da imave masis rkinisa da aluminis moculobebi.
romeli iqneba meti?
4. SeadareT erTmaneTs toli moculobis wylisa da benzinis masebi. romeli
iqneba meti?
N T
DO

 saSinao davaleba

1. Taflis simkvrivea 1.35g/sm3. gansazRvreT, ramdeni gramia 1 sm3 mo­culobis


Tafli?
2. samanqano zeTis simkvrivea 900 kg/m3-ia. ramdeni kilogramia 5 l zeTi?
3. 1 litri mzesumziris zeTis fasi 3 laria. ra Rirs 1 kg zeTi, Tu misi sim-
kvrivea 920 kg/m3 ?

43
2.15. savarjiSoebi gameorebisTvis
1. gansazRvreT naxatze gamosaxuli sazamTros masa, 5kg

PY
1kg

Tu saswori wonasworobaSia.

2. gansazRvreT naxatze gamosaxuli sazamTros masa,


Tu nesvi 3kg-ia da saswori wonasworobaSia.

2kg

wonasworobaSia.

1kg
CO
3. sasworze devs xuTi erTnairi vaSli. gansazRvreT 1 vaSlis masa, Tu saswori
T
4. TafliT savse bidonis masa 60kg-ia. gadmoasxes zustad naxevari Tafli da
axla Tafliani bidonis masa 32kg gaxda. ras udris carieli bidonis masa?

5. CamoTvlili masebidan: 1kg, 4kg, 6kg, 7kg, 8kg, 9kg da 10kg – romels ver avwoniT
erTi awonviT pinebiani sasworiT, Tu gvaqvs TiTo cali 2, 3 da 5 kg-iani sawonebi?
N

6. SeusabameT:
1. --------- aris materiis raodenoba.
2. --------- ikavebs adgils sivrceSi da aqvs masa.
a) materia
b) masa
DO

7. SeusabameT:
1. --------- izomeba sasworiT.
2. --------- aris sivrcis nawili, romelsac ikavebs sxeuli.
3. --------- izomeba erTeuliT – kg/m3.
a) moculoba
b) masa
g) simkvrive

8. romeli winadadebaa WeSmariti?


a) simkvrive gviCvenebs moculobis erTeulSi arsebul masas.
b) moculobis erTeuli SI sistemaSi aris sm3.

44
9. ra unda eweros gamotovebul adgilze?
--------- izomeba menzuriT.
a) masa

PY
b) moculoba

10. CamoTvlilTagan romelia siTxe?


a) wylis orTqli
b) haeri
g) wyali
d) yinuli

11. gansazRvreT zeTis moculoba menzuraSi.

12. gamoTvaleT, romlis moculobaa meti da ramdeniT – 5kg rkinis Tu 5kg tyviis?

CO
rkinis simkvrivea – 7800 kg/m3, xolo tyviis – 11300 kg/m3.

13. risi tolia kenWis masa, Tu cnobilia, rom menzuraSi, romelSic 25 mililit­
ri wyali esxa, kenWis Cagdebis Semdeg wylis donem 30 mililitris niSnulamde
aiwia? kenWis simkvrivea 2,7 gr/sm3.

14. ramdeni sm3-iT moimatebs 1l wylis moculoba Tu mas gavyinavT. wylis sim-
kvrivea 1000 kg/m3, xolo yinulis – 900 kg/m3.

15. WurWeli, romlis moculobaa 3l, wveTwveTobiT ivseba wyliT. TiToeuli


wveTis moculobaa 0,05 ml. yovel wamSi 20 wveTi vardeba. ra dro dasWirdeba
WurWlis avsebas?

16. yinulis aparati yovel 5 wT-Si 10 cal yinulis kubs amzadebs. am TiToueli
kubis wibo 2 sm-ia. ramden litr wyals moixmars aparati erT saaTSi?
T
17. ras udris furclis sisqe, Tu cnobilia, rom 1m2 furceli 65gr-ia? qaRal­
dis simkvrivea 650 kg/m3.

18. biznesgamocema ityobineba, rom erTi bareli navTobis fasi 50 dolaria, rac
N

135 laris tolia. ra eRireba 1l navTobi, Tu 1bareli = 159 litri?

19. televizoris ekranis sigrZea 80sm, xolo sigane – 60sm. ramdeni diumia
ekranis diagonali? (1 diumi daaxloebiT 2,5 sm-ia.)
DO

20. gaizrdeba Tu ara wylis masa gayinvis Sedegad?

45
Tavi 3. sxeulTa moZraoba

luka: – ana, SegiZlia amixsna moZraoba ras

PY
niSnavs?
ana: – Cven axla saxlisken mivdivarT. radgan
erT adgilze ar vdgevarT , Cveni mdebareoba
icvleba. mdebareobis cvlileba ki moZraobaa.

3.1. ra aris moZraoba?


fizikuri sxeuli moZraobisas mdebareobas icvlis. rogorc viciT, samyaroSi
yvela moqmedebas raRac dro sWirdeba. mniSvnelovania, vicodeT, sad aRmoCn-
deba moZravi sxeuli garkveuli drois gasvlis Semdeg. sxeulTa moZraobas

CO
Seiswavlis fizikis dargi, romelsac meqanika hqvia.
meqanikis ZiriTadi amocana sxeulis mdebareobis gansazRvraa.
fizikuri sxeuli sivrceSi garkveul adgils ikavebs. am adgilis sapovnelad
aucilebelia misi dakavSireba CvenTvis cnobil raime sxva
sxeulTan, e.w. aTvlis sxeulTan da mis mdebareobasTan.
aTvlis sxeulad nebismieri sagnis arCeva SegviZlia. maga­
liTad, aRvweroT suraTi. SeiZleba iTqvas, rom vaSli mowy-
da xis tots, an vaSli vardeba dedamiwaze. pirvel winadade-
baSi aTvlis sxeuli xis totia, romelsac TandaTan Sordeba
vaSli. meore winadadebis mixedviT ki – aTvlis sxeuli
dedamiwaa, romelsac TandaTan uaxlovdeba vaSli.
sxeuls, romlis mimarTac ganixileba sxva sxeulebis mde-
bareoba, aTvlis sxeuli ewodeba.
Tu Cveni dakvirvebis sagnis (sxeulis) mdebareoba aTvlis sxeulis mimarT ar
T
icvleba, vambobT, rom es sagani uZravia. suraTze vaSli
devs dedamiwaze, e.i is dedamiwis mimarT uZravia.
vTqvaT, viciT aTvlis sxeuli da viciT dro, romlis ganmav-
lobaSic sxeuli moZraobda. es codna sakmarisi araa imisaT-
vis, rom gavigoT sadA aRmoCndeba sxeuli garkveuli drois
N

Semdeg. magaliTebis saSualebiT gavarkvioT kidev, ra mo-


nacemebis codna gvWirdeba.
1) vTqvaT, luka gamovida saxlidan da gaiara 500 metri. ra Tqma unda, ver miv­
xvdebiT, sad mivida luka, radgan ar viciT, ra mimarTulebiT moZraobda igi.
2) vTqvaT, luka gamovida saxlidan da anas saxlisken wavida. lukas saboloo
mdebareobis dadgena amjeradac SeuZlebelia, radgan ar viciT ra manZili ga-
DO

iara man.
3) vTqvaT, lukam 500 metri gaiara anas saxlisken. am amocanis monacemebic araa
srulyofili lukas saboloo mdebareobis sapovnelad, radgan ar viciT, ra
adgilidan daiwyo man moZraoba.
imisaTvis, rom ganvsazRvroT sxeulis mdebareoba moZraobis dawyebidan
garkveuli drois Semdeg, saWiroa vicodeT sawyisi mdebareoba aTvlis sxeulis
mimarT, moZraobis mimarTuleba da manZili, romelsac es sxeuli gadis.
sivrceSi, drois garkveul SualedSi, sxeulis mdebareobis cvlilebas sxva sxe-
ulebis mimarT meqanikuri moZraoba ewodeba.

46
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
sxeuls, romlis mimarTac ganixileba sxva sxeulebis mdebareoba, aTvlis
sxe­uli ewodeba.
sivrceSi, drois garkveul SualedSi, sxeulis mdebareobis cvlilebas sxva
sxeulebis mimarT meqanikuri moZraoba ewodeba.

 upasuxeT kiTxvebs

1. rogor virCevT aTvlis sxeuls?


2. risi codnaa saWiro imisTvis, rom ganvsazRvroT, sad aRmoCndeba sxeuli

CO
moZraobis dawyebidan garkveuli drois Semdeg?

 saSinao davaleba

1. Tqveni azriT, ipovnian Tu ara mekobreebi ganZs?


N T
2. romeli aTvlis sxeulis mimarT ganixileba moZraoba qvemoT CamoTvlil
magaliTebSi?
a) avtomobili moZraobs SuqniSnisken;
b) ragbis gulSematkivari gaxarebuli tovebs stadions;
g) alaverdis taZars turistebis avtobusi miuaxlovda;
d) dedamiwa mzis irgvliv orbitis gavlas 1 weliwads andomebs.
DO

47
luka: – Tbilisidan baTumSi Casvla ramden-

PY
ime gziT SegviZlia: matarebliT, avtomo-
biliT an TviTmfrinaviT. samive SemTxvevaSi
erTi da imave qalaqSi aRmovCndebiT.
ana: – magram mgzavrobis droebi erTmaneTis-
gan gansxvavebulia.
luka: – sxvadasxvaa sigrZis da formisaa is
gzac, romelsac TiToeul SemTxvevaSi ga-
vdivarT.

3.2 traeqtoria, gavlili gzaA

CO
lukas da anas saubridan Cans, rom samive transportis marSruti erTmaneTisgan
gansxvavebulia.
gaukvalav TovlSi moZrabisas TvalnaTliv SegviZlia davinaxoT Tovlze da-
tovebuli nabijebis nakvalevi.
asfaltze carciT naxati carcis mier gavlili gzaa.
TviTmfrinavi zogjer caze TeTr zols tovebs.

aseTi mravali magaliTis moyvana SeiZleba, magram sxeulebi moZraobisas yovel­


Tvis aseT xilul kvals ar toveben. ufro xSirad mxolod warmosaxviTi kvalis
T
gavlebaa SesaZlebeli. Tu kalmiT Tqveni saxelis daweras daakvirdebiT, SeamC-
nevT, rom kalami kvals mxolod furcelTan Sexebisas tovebs, haerSi moZrao-
bis dros ki is SeiZleba mxolod warmosaxviTi iyos.
wirs, romlis gaswvrivac sxeuli moZraobs, traeqtorias uwodeben.
traeqtoria SeiZleba iyos rogorc xiluli, ise uxilavi. Tu lukasa da anas di-
N

alogs davubrundebiT, SegviZlia vTqvaT, rom Tbilisidan baTumSi matarebliT


Casvlisas moZraobis traeqtoria miuyveba liandagebs, avtomobilis traeqto-
ria – saavtomobilo trasas, xolo TviTmfrinaviT moZraobisas traeqtoria
– caze gavlebuli warmosaxviTi wiria. samive SemTxvevaSi traeqtoriebi erT-
maneTisagan sruliad gansxvavebulia, miuxedavad imisa, rom maTi sawyisi da
sabo­looB wertilebi erTmaneTs emTxveva. Tbilisidan baTumSi uamravi gansx-
DO

vavebuli gziT SegviZlia CavideT. es gzebi erTmaneTisgan gansxvavdebian for-


miTa da sigrZiT. iseve rogorc yvela wirs, traeqtoriasac aqvs sigrZe.
traeqtoriis sigrZes gavlili manZili anu gavlili gza hqvia.
gavlil manZils l asoTi aRvniSnavT. is izomeba sigrZis sazomi erTeulebiT:
met­ri, milimetri, kilometri da sxva.
furcelze movniSnoT ori A da B wertili. isini sxvadasxva wirebiT SevaerToT
erTmaneTTan. advili SesamCnevia, rom am wirebs Soris umoklesi AB monakveTia.

48
ganvixiloT SemTxveva, roca sxeuli A wertilidan gamovida da garkveuli
manZilis gavlis Semdeg kvlav ukan dabrunda. am SemTxvevaSi misi traeqtoria
Sekruli wiria, xolo wiris sigrZe sxeulis mier gavlili manZilia.

PY
traeqtoria sxeulis moZraobis erT-erTi maxasiaTebelia. is gansazRvravs ro-
gori saxisaa moZraoba.
Tu sxeulis traeqtoria swor xazs miuyveba, SegviZlia vTqvaT, rom moZraoba

CO
wrfivia. nebismier sxva SemTxvevaSi moZraoba mrudwirulia. am dros traeqto-
ria mrudi wiria. mrudwiruli moZraobis erT-erTi saxea wriuli moZraoba. wri-
uli moZraobis dros sxeulis traeqtoria wrewiria. yoveldRiur cxovrebaSi
yvelaze xSirad mrudwiruli moZraoba gvxvdeba.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

wirs, romlis gaswvrivac sxeuli moZraobs traeqtorias uwodeben.


traeqtoriis sigrZes gavlili manZili anu gavlili gza hqvia.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ramdeni gziT SegiZliaT saxlidan skolaSi wasvla? romeli gziT wasvla


T
sjobs da ratom?
2. risi tolia sxeulis mier gavlili manZili?
3. rogoria dedamiwis moZraobis traeqtoria mzis mimarT?
N

 saSinao davaleba

1. ra manZils gadis kalmaxi mdinaris sawinaaRmdegod moZraobisas, Tu misi


traeqtoriis sigrZe 1350 m-ia.
2. futkarma 800 m-iT daSorebuli yvavilnaridan dRis ganmavlobaSi 8-jer
miitana skaSi neqtari. risi tolia futkris mier gavlili gza?
DO

3. risi tolia velotrekis sigrZe, Tu velosipedistis moZraobisas, mis mier


velotrekze 3-jer Semovlis Semdeg gavlili manZili 4,5km-ia?

49
luka: – bazaleTis tbaze dasasveneblad
asulma turistebma gadawyvites tbis meore
napirze misuliyvnen. zogierTma turistma

PY
tbis garSemo fexiT wasvla gadawyvita, zogi
avtomobiliT wavida, danarCenebma ki tba
naviT gadacures.
ana: – turistebis samive jgufi sxvadasxva
traeqtoriiT moZraobda da Sesabamisad, maT
mier gavlili gzac sxvadasxvaa.

3.3. gadaadgileba
yvelaze didi gza avtomobilma gaiara, ufro naklebi fexiT mosiaruleebma,
mag­ram yvelaze mokle mainc naviT gadacurvisas gavlili manZilia. avtomobil-
is da fexiT mosiaruleebis traeqtoria (igive marSruti) mrudi wiria, navis ki

CO
swori xazi – monakveTi. samive SemTxvevaSi turistebis traeqtoriebis sawyisi
da saboloo B wertilebi erTmaneTs emTxveva. isini A-dan B wertilSi gadaad­
gildnen. am wertilebis SemaerTebeli monakveTi umoklesi manZilia. es monak­
veTi A -dan iwyeba da B-Si mTavrdeba, is mimarTuli monakveTia.
N T
wrfis mimarTul monakveTs, romelic sxeulis sawyis mdebareobas mis momdevno
mdebareobasTan aerTebs, gadaadgileba hqvia.
fizikuri sidide gadaadgileba gviCvenebs saidan sad mivida sxeuli da arafers
gveubneba traeqtoriisa da gavlili manZilis Sesaxeb. mocemul maga­ liTSi
tu­ristebis samive jgufis gadaadgileba erTnairia, Tumca traeqtoriebi
DO

gansxvav­deba. rogorc nebismier monakveTs, gadaadgilebasac aqvs sigrZe da


misi gazomvac SeiZleba. amisTvis sigrZis sazomi erTeulebi gamoiyeneba.
fizikuri sidideebis ganxilvisas Cven gavarkvieT, rom maT ricxviTi mniSvne-
lobebi gaaCniaT. Tumca, rogorc vnaxeT, gadaadgilebas mimarTulebac aqvs. si-
dides, romelsac garda ricxviTi mniSvnelobisa, mimarTulebac aqvs, veqtoru-
li sidide hqvia. maSasadame, gadaadgileba veqtoria.
veqtoris sigrZis ricxviT mniSvnelobas moduli hqvia. moduli ar SeiZleba
iyos uaryofiTi.
risi tolia gadaadgileba da gavlili manZili, Tu turistebi sawyis wertilSi
dabrundebian imave gziT, ra gziTac wavidnen? TiToeulis mier gavlili manZi-
li gaormagdeba, gadaadgileba ki nulis toli iqneba, radgan sawyisi da sabo­
loo wertilebi erTmaneTs daemTxveva.

gadaadgileba S asoTi aRiniSneba.

50
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
wrfis mimarTul monakveTs (veqtors), romelic sxeulis sawyis mdebareobas
mis momdevno mdebareobasTan aerTebs, gadaadgileba hqvia.
fizikur sidides, romelsac ricxviTi mniSvnelobis garda mimarTulebac
gaaCnia veqtoruli hqvia.
veqtoris sigrZis ricxviT mniSvnelobas moduli hqvia. moduli ar SeiZleba
iyos uaryofiTi.

 upasuxeT kiTxvebs

CO
1. romelia meti: moZrav eskalatorze mdgomi adamianis gadaadgileba, Tu
gavlili manZili?
2. emTxveva Tu ara erTmaneTs gadamfreni frinvelebis mier gavlili manZi-
li da gadaadgileba?
3. risi tolia dRe-Ramis ganmavlobaSi cis kabadonze mzis mier Sesrulebu-
li gadaadgileba?

 saSinao davaleba

CaatareT eqsperimenti gadaadgilebisa da gavlili manZilis urTierT-


damokidebulebaze.
eqsperimentis Catarebis instruqcia:
T
eqsperimentis Catareba sxvadasxva adgilas SegiZliaT. ganvixiloT erT-er-
Ti maTgani: vTqvaT, eqsperimentis adgilia Tqveni ubnis sportuli moedani.
sawyis wertilad airCieT moednis erT-erTi kuTxe. am kuTxidan SemouareT
moedans da daTvaleT nabijebi. gansazRvreT am Ddros gavlili gza da
gadaadgileba. Semdeg imave sawyisi wertilidan, rigrigobiT midiT moed-
N

nis meore, mesame da meoTxe kuTxeebamde. TiToeul SemTxvevaSi jer moednis


perimetrze iareT, Semdeg arCeul kuTxemde pirdapir. nabijebiT gazomeT
gavlili gza da gadaadgileba.
gadaxazeT cxrili samuSao rveulSi da miRebuli Sedegi CainiSneT cxrilSi.
gavlili gza gadaagileba
DO

moednis irgvliv
II kuTxemde
III kuTxemde
IV kuTxemde

eqsperimetis Sedegebis mixedviT gamoitaneT daskvna.
Tqveni azriT romelia meti, gavlili manZili Tu gadaadgileba.

51
ana: – luka, guSin deteqtivs vkiTxulobdi da
siuJeti ase ganviTarda. bankis mZarcvelebma
Zarcvis Semdeg moaswres gaqceva. policiis

PY
deteqtivma, sxvadasxva monacemebze dayr­
dnobiT ivarauda, rom mZarcvelebs 20km-ze
meti ver eqnebodaT gavlili. amitom gai-
ca brZaneba, rom bankidan 20km-is radiusiT
CaeketaT yvela gza.
luka: – daiWires mZarcvelebi?
ana: – daiWires xangrZlivi Zebnis Semdeg.
warmoidgine rogor gaumartivdebodaT
policielebs saqme, zustad rom scodnodaT
mZarcvelebis gaqcevis mimarTuleba.

CO
3.4. veqtorebi
rogorc gavarkvieT, gadaadgileba veqtoruli sididea, radgan mas ricxviT
mniSvnelobasTan (modulTan) erTad mimarTulebac aqvs. Tumca arsebobs si-
dideebi, romlebsac mxolod ricxviTi mniSvnelobebi gaaCniaT. magaliTad masa.
ucnauri iqneba, Tu vityviT, rom sxeulis masa 20 kilogramia marjvnidan marcx-
niv. es imitom, rom masas mimarTuleba ar aqvs. amgvar sidideebs skalaruli si-
dideebi hqviaT.
imisTvis, rom ganvasxvavoT veqtoruli da skalaruli sidideebi, veqtorul si-
dides Tavze patara isars ukeTeben. magaliTad gadaadgileba ase

aRiniSneba – S . gavlili manZili ki, romelic skalaruli sididea – l -iT. Semdeg-
Si, veqtoruli sididis modulis aRsaniSnavad, mis aRmniSvnel simbolos isris
gareSe davwerT - S.
orive sidides, gavlil manZilsac da gadaad­gilebasac, vzomavT sigrZis sazomi
erTeulebiT. magram maT Soris didi gansxvavebaa. Tu vityviT, rom luka saxli-
T
dan gavida da 200 m gaiara, Cven ver davadgenT zustad sad imyofeba igi. magram Tu
vityviT, rom luka saxlidan CrdiloeTiT gadad­gilda 200 m-iT, cxadia, mar-
tivad SevZlebT misi adgilsamyofelis povnas. sa-
magierod, meore SemTxvevaSi Cven ar gvecodineba
lukas moZraobis traeqtoria da mis mier gavli-
N

li manZili.
ganvixiloT erTi wrfis gaswvriv mimarTuli
veqtorebi. isini SeiZleba iyvnen TanamimarTuli
an sapirispirod mimarTuli. vTqvaT, ana liftiT
avida pirvelidan meoTxe sarTulze, Semdeg ki
meoTxedan mexuTeze. Tu erTi sarTulis simaRle
DO

3m-is tolia, pirvel SemTxvevaSi anas mier Ses-


rulebuli gadaadgileba S1 =9m-ia, meore SemTx-
vevaSi S2=3m; es niSnavs, rom ana gadaadgilda jam-
Si S=12m-iT zeviT.
erTi wrfis gaswvriv TanamimarTuli veqtore-
bis Sekrebisas, erTi veqtoris bolos unda mo-
vdoT meore veqtoris dasawyisi. jamuri veqtori
Sesakrebi veqtorebis TanamimarTuli iqneba da
misi moduli TiToeuli veqtoris modulTa jamis
tolia.A
rogori iqneboda anas mier Sesrulebuli gadaadg-
ileba, Tu is avidoda jer pirvelidan meoTxe sar-

52
Tulze da Semdeg Camovidoda meoTxedan mesameze? am SemTxvevaSi mis mier Ses-
rulebuli gadaadgileba 6m-is tolia da mimarTulia zeviT.
sapirispirod mimarTuli veqtorebis Sekrebisas didi veqtoris moduls akl-

PY
deba patara veqtoris moduli da miRebuli veqtoris mimarTuleba emTxveva
didi veqtoris mimarTulebas.
moduliT toli da mimarTulebiT sapirispiro veqtorebis SekrebiT miiReba
nulovani veqtori.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

skalaruli hqvia iseT sidides, romelsac mxolod ricxviTi mniSvneloba aqvs.


veqtoruli hqvia iseT sidides, romelsac aqvs rogorc ricxviTi mniSvnelo-
ba, ise mimarTulebac.

CO
moduliT toli da mimarTulebiT sapirispiro veqtorebis SekrebiT miiReba
nulovani veqtori.

 upasuxeT kiTxvebs

1. romeli skalaruli sidideebi iciT?


2. romeli veqtoruli sidide iciT?
3. rogor gamoiTvleba TanamimarTuli da urTierTsapirispirod mimarTu-
li veqtorebis jami?

 saSinao davaleba
T
1. risi tolia beRuras gadaadgileba, Tu is
jer I eleqtrogadamcemi anZidan mifrinda
17 m-iT daSorebul II anZasTan, xolo Semdeg
II-dan 16m-iT daSorebul III anZaze gadafrin-
N

da. eleqtrogadamcemi anZebi erT swor xazze


dganan.
2. pirveli amocanis mixedviT, risi tolia
iqneboda beRuras gadaadgileba, Tu is II an-
Zidan isev I anZaze dabrundeboda?
3. pirveli amocanis pirobis mixedviT risi tolia beRuras gadaadgileba,
DO

Tu jer I anZidan III-ze gadafrinda, xolo Semdeg III anZidan II-ze ?

53
luka: – ana, ici yvelaze swrafi adamiani
msoflioSi vin aris?

PY
ana: – mgoni vici, iamaikeli morbenali husein
boltia. man 200 m daaxloebiT 20 wamSi gair-
bina.

3.5. Tanabari da araTanabari moZraoba, siCqare


Cven yoveldRiurad vxedavT rogor moZraoben avtomobilebi, qveiTebi, met-
ros matarebeli, eskalatorze mdgomi mgzavrebi da sxva. ganvixiloT metros
matareblis moZraoba. Tavdapirvelad is uZravia – dgas sadgurze. Semdeg
nel-nela iwyebs moZraobas da sul ufro swrafad moZraobs. momdevno sadgur-

CO
Tan miaxloebisas ki anelebs moZraobas da Cerdeba. matareblisagan gansxvave-
biT, eskalatorze mdgomi mgzavri ki arc anelebs da arc aCqarebs moZraobas,
igi Tanabrad moZraobs. Cven daaxloebiT SegviZlia ganvsazRvriT rodis aris
moZraoba Tanabari da rodis ara. zusti SefasebisTvis, ki gvWirdeba gazomvebi.
metros eskalatorze dakvirvebisas, SevamCnevT, rom drois tol SualedebSi
toli raodenobis safexuri gaivlis. eskala-
torze mdgomi mgzavri yovel 20 wamSi 10 m-s ga-
dis. axla aviRoT drois ufro mcire, magaliTad
4 wm-iani, Sualedebi da vnaxavT, rom isev tol
manZilebs miviRebT. aRmoCndeba, rom yovel 4
wamSi gavlili manZili 2 m-ia. SegviZlia Tana-
bari moZraoba ase ganvmartoT: Tanabaria moZ-
raoba, rodesac sxeuli drois nebismier tol
SualedSi tol manZilebs gadis. Tanabrad moZ-
raoben saaTis isrebi ciferblatze, dedamiwa
T
mzis garSemo, xelovnuri Tanamgzavri dedamiwis
garSemo da sxva.
ganvixiloT avtomagistralis swor monakveTze wrfivad da Tanabrad moZravi
ori sxeuli – avtomobili da velosipedi. cxadia, avtomobili gaaswrebs velo-
sipeds. Tu daviniSnavT dros da gavzomavT am
N

sxeulebis mier gavlil gzas, aRmoCndeba, rom


erTsa da imave droSi avtomobilma meti manZi-
li gaiara, vidre velosipedma. anu avtomobili
moZraobs ufro swrafad. imisaTvis, rom Sev-
ZloT sxvadasxva sxeulis moZraobis Sedareba,
saWiroa vicodeT drois raime SualedSi romeli
DO

ufro met manZils gadis.


ganvixiloT SemTxveva, roca erTma avtomobil-
ma 60 wm-Si gaira 1800 m. xolo meorem 20 wm-Si
– 800 metri. rogor gavigoT romeli avtomobi-
lia ufro swrafi? amisaTvis gamovTvaloT ra manZils gadioda TiToeuli erT
wamSi. pirveli avtomobilis mier erT wamSi gavlili manZilis dasadgenad, 1800
unda SevafardoT 60-Tan, e.i. yovel wamSi is 30 m-s gadioda. analogiuri msje-
lobiT miviRebT, rom meore avtomobili yovel erT wamSi gadioda 40 m-s. maSasa-
dame meore avtmobils ufro swrafad uvlia.
moZraobis siswrafis Sesafaseblad gamoiyeneba fizikuri sidide, romelic
gviCvenebs ra manZils gadis sxeuli drois erTeulSi. am sidides siCqare hqvia.
siCqare gamoiTvleba formuliT: V= l
t

54
sadac v – sxeulis siCqarea, l – gavlili manZili da t – dro. roca moZraoba wrfivi
da Tanabaria, gavlili manZili da gadaadgilebis veqtoris moduli erTmaneTis
tolia.

PY
siCqaris erTeuli SI sistemaSi m/wm-ia.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

siCqare aris fizikuri sidide, romelic gamoiyeneba moZraobis siswrafis Sesa-


faseblad da gviCvenebs ra manZils gadis sxeuli drois erTeulSi.
imisaTvis, rom gamovTvaloT sxeulis siCqare, saWiroa mis mier gavlili manZi-
li SevafardoT drois im SualedTan, romlis ganmavlobaSic es manZili gaiara.
V= l

CO
t

 upasuxeT kiTxvebs

1. daaxasiaTeT Tanabari da araTanabari moZraoba.


2. daaxasiaTeT wrfivi Tanabari moZraoba
3. ra aris siCqaris arsi?

 saSinao davaleba

1. sxeuli moZraobda wrfivad da Tanabrad. gansazRvreT misi moZraobis siC-


qare, Tu yovel 5 wm-Si 45 metrs gadis?
T
2. ramden metrs gadioda sxeuli yovel 3 wamSi, Tu igi moZraobda Tanabrad
da misi siCqarea 50m/wm?
3. ra droSi gaivlida Tanabrad moZravi sxeuli 180 m manZils, Tu is 30m/wm
siCqariT moZraobda?
4. SeadareT ori wrfivad da Tanabrad moZravi sxeulis siCqareebi erTmaneTs
N

– TviTmfrinavis, romelic yovel saaTSi 900km-s gadis da avtomobilis, rome-


lic yovel saaTSi 90 km-s gadis? romlis siCqarea meti da ramdenjer?
DO

55
luka: – ras niSnavs sxeulis siCqaris codna da ra
informacias gvaZlevs is sxeulis moZraobaze?

PY
ana: – ras niSnavs lokokinas siCqare 0.5 sm/wm-ia?
luka – es niSnavs rom is 1 wm-Si 0,5 sm-s gadis.

3.6. siCqaris erTeulebi, sazomi xelsawyoebi


rogorc vnaxeT, siCqare drois erTeulSi gavlili manZilia. mis gamosaTvle-
lad manZili unda SevafardoT drosTan. siCqaris erTeulia m/wm. Tumca, am er-
TeuliT siCqaris gamoTvla yovelTvis mosaxerxebeli ar aris. quTaisidan pari-
zamde frenisas, TviTmfrinavis siCqaris gamosaTvlelad metrebis nacvlad
kilometrebis gamoyeneba jobia, wamebis nacvlad ki – saaTebis. e.i. TviTmfri-

CO
navis siCqare gamoisaxeba km/sT -ebSi. konkretuli amocanisTvis SesaZloa sxva
erTeulis gamoyeneba ufro mosaxerxebeli iyos. magaliTad: km/wT, km/wm, m/wT
da sxva.
erTeulTa SI sistemaSi siCqaris erTeuli aris metri/wamTan – m/wm.
davakavSiroT erTeulebi erTmaneTTan.
km 1000 m 5m
1 = =
sT 3600 wm 18 wm
m 1 km 1 sT 1 km . 3600 18 km
1 = : = =
wm 1000 3600 1000 1 sT 5 sT
roca vambobT, rom sxeulis siCqarea 15m/wm, es niSnavs, rom sxeuli wamSi 15
metrs gadis. vinaidan saaTSi 3600 wamia, es sxeuli 1 saaTSi 3600-jer met manZils
anu 15*3600= 54 000m-s gaivlis, rac 54 km-ia. maSasadame 15m/wm=54 km/sT. igive Se-
degs miviRebT, Tuki gamoviyenebT zemoT mocemul gadayvanis formulebs,
18
T
miviRebT -15 . = 54
5
sinaTlis siCqare daaxloebiT 300000km/wm-ia, gadaiyveneT es monacemi SI siste-
maSi.
avtomobilebSi siCqaris gasazomad spidometri gamoiyeneba. spidometri sabu-
N

ravebis brunvis mixedviT iTvlis, ra siCqariT moZraobs avtomobili. spi-


dometrze siCqaris erTeulad gamoyenebulia km/sT. zogierT qveyanaSi, ma­
galiTad amerikis SeerTebul StatebSi, siCqaris erTeulad iyeneben – mili/
sT-s. erTi mili daaxloebiT 1,6 km-is tolia. suraTze gamosaxulia spidometri,
romelzec orive skalaa datanili – mili/sT da km/sT.
DO

56
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
siCqare aris drois erTeulSi gavlili manZili.
siCqaris ricxviTi mniSvneloba tolia drois erTeulSi gavlili manZilis
ricxviTi mniSvnelobis.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra erTeulebSi izomeba siCqare da romelia maT Soris SI sistemis erTeuli?


2. rogor gadaviyvanoT siCqaris erTeulebi km/sT-dan m/wm-Si? m/wm-dan
km/sT-Si?

CO
3. ras niSnavs gamoTqma `siCqare drois erTeulSi gavlili manZilis tolia~?

 saSinao davaleba

1. gadaiyvaneT m/wm-Si: 108km/sT; 90m/wT; 20sm/wm; 540m/sT; 432km/dRe-Rame


2. gadaiyvaneT km/sT-Si: 70m/wm; 36km/wm; 4m/wT;
3. dedamiwa mzis garSemo orbitaze daaxloebiT 30 000 m/wm siCqariT moZraobs.
gamosaxeT dedamiwis siCqare km/sT-iT.
N T
DO

57
ana: – luka, gimgzavria TviTmfrinaviT?
luka: – diax, ramdenjerme.
ana: – warmoidgine, rom xar dedamiwidan 10 000 m

PY
simaRleze da mihqrixar 900km/sT siCqariT.
luka: – iq es siCqare saerTod ar igrZnoba,
TiTqos TviTmrinavi haerSi livlivebs.

3.7. moZraobisa da uZraobis fardobiToba


warmovidginoT TviTmfrinavis mgzavri, romelic mSvidad zis sakuTar savar-
ZelSi. mis win gadmoSlilia asakeci magida. magidaze devs wigni da saTvale.
misi aRqmiT uZravia yvela nivTi romelic win udevs. is Tavadac uZravad zis
savarZelSi. am dros TviTmfrinavi 10 000m
simaRleze 900km/sT siCqariT mifrinavs da

CO
yvela CamoTvlili sxeuli masTan erTad
moZraobs. ra aris simarTle? moZraoben
Tu ara es sagnebi? pasuxi damokidebulia
imaze, Tu ris mimarT ganvixilavT am sxe­
ulebis moZraobas. TviTmfrinavSi mjdomi
mgzavris mimarT es sxeulebi uZravia.
dedamiwaze myofi adamianisTvis ki isi-
ni moZraoben. orive pasuxi sworia. es imas
niSnavs, rom sxeuli uZravia, Tu moZravi
damokidebulia, romeli sxeulis mimarT
ganvixilavT mis moZraobas. maSasadame, moZraoba fardobiTia. TiTqos aSkarad
uZravi sxeuli, magaliTad saxli, an mTa, moZravi aRmoCndeba Tu warmovidgenT,
rom dedamiwas kosmosidan vakvirdebiT. igi Zalian didi, daaxloebiT 30 000 m/
wm-siCqariT mihqris mzis garSemo.
T
rodesac vsaubrobT moZraobis fardobiTobaze, vgulisxmobT, rom moZraobis
siCqare, traeqtoria, sxeulis gadaadgileba da gavlili manZili damokidebu-
lia imaze, Tu romeli sxeulis mimarT ganvixilavT am moZraobas. rogorc ukve
viciT, sxeuls, romlis mimarTac ganvixilavT sxva sxeulis mdebareobasa da
moZraobas, aTvlis sxeuli hqvia.
N

ganvixiloT aseTi magaliTi: matarebelSi mjdomi mgzavri iyureba fanjridan


da xedavs, rom misi matarebeli daiZra, Tumca cota xnis mere xvdeba, rom Tvi-
Ton arsad wasula da mxolod gverdiT mdgomi matarebeli amoZravda. am iluzi-
is mizezi aris is, rom mgzavrma aTvlis sxeulad miiCnia gverdiT mdgomi matare-
beli.
avtomobiliT mgzavrobisas, albaT SegimCneviaT rogor mihqrian gzis piras md-
DO

gomi xeebi, saxlebi, sagzao niSnebi da sxva sagnebi Tqveni moZraobis sapirisp-
iro mimarTulebiT. am dros Tqven aTvlis sxeulad miiCnevT sakuTar Tavs.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

moZraoba da uZraoba fardobiTia. rodesac vsaubrobT moZraobis fardobi-


Tobaze, vgulisxmobT, rom moZraobis siCqare, traeqtoria, sxeulis gadaad­
gileba da gavlili manZili damokidebulia imaze, Tu romeli sxeulis mimarT
ganvixilavT am moZraobas.

58
 upasuxeT kiTxvebs

PY
1. SesaZlebelia Tu ara erTdroulad sxeuli iyos uZravic da moZravic?
2. ramdeni aTvlis sistema arsebobs?
3. ra azrs atarebs sityva `fardobiTi~?

 saSinao davaleba

1. zRarbs sorosken miaqvs vaSli. zRarbis siCqarea 0,5 m/wm. ra siCqariT moZ-
raobs vaSli zRarbis mimarT? dedamiwis mimarT?

CO
2. ra manZils gaivlis 7km/sT siCqariT moZravi bavSvi 2 sT-is ganmavlobaSi?
3. ra droSi gaivlis 18m/wT siCqariT moZravi kateri 360m manZils?
N T
DO

59
luka: – ici rom me-16 saukunemde yvelas egona, rom
mzec, varskvlavebic da planetebic dedamiwis
garSemo brunavda.
ana: – me-16 saukuneSi polonelma mecnierma ni-

PY
koloz kopernikma mniSvnelovani aRmoCena gaake-
Ta. is mixvda, rom dedamiwac da sxva planetebic
mzis garSemo brunavdnen.

3.8. aTvlis sistema


moZravi sxeuli icvlis mdebareobas. gavixsenoT meqanikis ZiriTadi amocana -
ganvsazRvroT sxeulis mdebareoba drois nebismier momentSi. Cven davrwmun-
diT, rom am mdebareobis sapovnelad aucilebelia aTvlis sxeulis arCeva.
ganvixiloT sworxazovnad moZravi velosipedisti. aTvlis sxeulad avirCi-

CO
oT naZvi. velosipedistis moZraobis traeqtorias warmosaxviT davukavSiroT
koordinatTa RerZi, ise, rom misi aTvlis saTave davamTxvioT naZvs. sxeulis
mdebareobas koordinatYTa RerZze yovelTvis Seesabameba erTi ricxvi – koor-
dinati. aTvlis sxeuli, masTan dakavSirebuli koordinatTa RerZi da drois aT-
vlis dasawyisi erTad qmnian aTvlis sistemas. amgvari aTvlis sistema sakmari-
sia imisTvis, rom ganvsazRvroT sxeulis mdebareoba wrfivi moZraobisas.
T
naxazidan Cans, rom moZraobis dawyebis momentSi velosipedistis koordinati 70
m-is tolia, xolo saboloo koordinati - 150 m-ia. e.i. misi gadaadgilebis moduli
80 m-ia (150-70=80). ganxilul magaliTSi gadaadgilebis mimarTuleba koordinat-
Ta RerZisas emTxveva.
N

ganvixiloT SemTxveva, roca sxeuli koordinatTa RerZis sapirispirod moZ-


raobs. rogorc vxedavT, velosipedistis sawyisi koordinati metia saboloo
koordinatze.
sxeulis gadaadgilebis moduli tolia misi saboloo da sawyisi koordinatebis
sxvaobis modulisa.
I I
DO

S= X-X0

aTvlis sistema, iseve rogorc aTvlis sxeuli, SeiZleba iyos moZravic da uZ-
ravic. Cveulebriv, Cvens warmosaxvaSi dedamiwas uZravad miviCnevT da masTan

60
dakavSirebuli aTvlis sistemac, uZravia. uZravia Senobebi, mTebi, tyeebi, gze-
bi da kidev uamravi sxva sxeuli. mze ki mTeli dRis ganmavlobaSi aRmosavle-
Tidan dasavleTis mimarTulebiT moZraobs, dedamiwas Semouvlis da meore

PY
dRes, kvlav aRmosavleTidan amoanaTebs. is dedamiwis mimarT moZravia. axla
es sagnebi mzes­Tan dakavSirebul aTvlis sistemaSi ganvixiloT. dedamiwa mzis
garSemo moZraobs, rac imas niSnavs, rom dedamiwasTan erTad moZraoben mTebic,
Senobebic da yvela is saganic, romelic cota xnis win uZravad gveCveneboda.
dedamiwa moZraobs mzis garSemo Tu mze moZraobs dedamiwis garSemo? SeiZ­
leba iTqvas, rom orive mosazreba marTalia. mTavaria, romeli aTvlis sistemis
mimarT ganvixilavT moZraobas.
yovelTvis SeiZleba movZebnoT iseTi aTvlis sistema, romlis mimarTac sxeuli
ar iqneba uZravi. absoluturad uZravi sxeuli ar arsebobs.

CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

aTvlis sxeuli, masTan dakavSirebuli koordinatTa RerZi da drois aTvlis


dasawyisi erTad qmnian aTvlis sistemas.
absoluturad uZravi sxeuli ar arsebobs.
gadaadgilebis moduli tolia saboloo da sawyisi koordinatebis sxvaobis
modulisa. s=I x-x0I

 upasuxeT kiTxvebs
T
1. ramdeni koordinatiT xasiaTdeba sxeulis moZraoba wrfeze –
koordinatTa RerZze?
2. ras warmoadgens aTvlis sistema?
N

 saSinao davaleba

1. satvirTo avtomobils gadaaqvs tvirTi. ra siCqariT moZraobs avtomobili,


Tu tvirTis siCqare dedamiwasTan dakavSirebul aTvlis sistemaSi 30km/sT-ia.
2. sxeulis sawyisi koordinatia 20m. igi wrfivad da Tanabrad moZraobs. 7 wm-is
DO

Semdeg misi koordianati gaxda 41 m. gamoTvaleT risi tolia sxeulis siCqare.


3. cnobilia, rom koordinatTa RerZze ori sxeulis koordinatebia 15 m da
21 m. ris tolia maT Soris manZili?

61
luka: –ana, ici, rom safrTxeSi Cavardnil ada-
mians mobiluri telefonis Rilakze erTi daWe­
riT SeuZlia gaagzavnos Setyobineba .

PY
ana: – ra saxis Setyobineba?
luka: – Setyobinebis saxiT igzavneba ruka da
koordinatebi, romliTac zustad SegiZlia
miagno gasaWirSi myofs.
ana: – koordinatebiT mgoni yvelas da yvelaf-
ris povna SegiZlia dedamiwaze.

3.9. koordinatis gamoTvla


Cven ganvixileT AaTvlis umartivesi sistema, romelic gamosadegia wrfivi moZ-
raobisas. sxeulis mdebareoba am SemTxvevaSi misi koordinatiT ganisazRvreba.

CO
rogor gamovTvaloT es koordinati?
gavixsenoT, rom gadaadgilebis moduli saboloo da sawyisi koordinatebis sxvao-
bis modulis tolia:
I I
S= X-X0
roca gadaadgilebis mimarTuleba emTxveva sakoordinato RerZis mimarTule-
bas, sxeulis saboloo koordinati gamoiTvleba formuliT:
X=X0+S
roca gadaadgileba koordinatTa RerZis sapirispirodaa mimarTuli, sxeulis
saboloo koordinati gamoiTvleba formuliT:
X=X0–S
sxeulis saboloo mdebareobis sapovnelad sakmarisia vicodeT sxeulis saw­
yisi koordinati da gadaadgileba.
gavixsenoT, rom gadaadgilebis moduli gamoiTvleba formuliT: S=vt.
T
X = X0 + vt, roca sxeuli moZraobs sakoordinato RerZis mimarTulebiT.
X = X0 – vt, roca sxeuli moZraobs sakoordinato RerZis sapirispiro mimar-
TulebiT.
Tu viciT sxeulis sawyisi koordinati da siCqare, SevZlebT ganvsazRvroT sad
N

aRmoCndeba sxeuli garkveuli drois gasvlis Semdeg.


ganvixiloT boulingis burTis moZraoba. aTvlis saTaved CavTvaloT xazi, sa-
dac moTamaSe dgas burTis tyorcnisas. boulingis bilikis sigrZe 18 m-ia. ra
gadaadgileba Seasrula burTma? sad aRmoCndeba is 3 an 4 wm-is Semdeg, Tu misi
siCqare 4m/wm-ia? boulingis burTis moZraoba wrfivad SegviZlia CavTva­loT.
sakoordinato RerZi mivmarToT boulingis bilikis gaswvriv, burTis moZrao-
bis mimarTulebiT. burTis sawyisi koordinatia X0 =1m.
DO

imisaTvis, rom gavigoT sad aRmoCndeba burTi 3wm-is Semdeg, gamoviyenoT for-
mula: X = X0 + vt =1+4∙3=13m.

igivenairad SegviZlia gamovTvaloT koordinati 4wm-Si:


X = X0 + vt =1+4∙4=17m

62
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
sxeulis saboloo mdebareobis sapovnelad sakmarisia vicodeT sxeulis saw­
yisi koordinati da gadaadgileba. X=X0+ S an X=X0– S
Tu viciT sxeulis sawyisi koordinati da siCqare, SevZlebT gavigoT sad aR-
moCndeba sxeuli t drois Semdeg. X=X0+ vt an X=X0– vt

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra SemTxvevaSia sxeulis sawyisi koordinati 0-is toli?

CO
2. ra monacemebis codnaa saWiro sxeulis saboloo koordinatis sapovnelad?

 saSinao davaleba

1. tbaze wrfivad da Tanabrad moZrav navs akvirde-


ba napirze mdgomi maSveli. dakvirvebis dasawyisSi
navi misgan 15m-iT iyo daSorebuli. ra gadaadgileba
Seasrula navma, Tu cota xanSi man maSvelisgan 60m-
iT daSorebul gaRma napirs miaRwia? amocanis amo-
saxsnelad gamoiyene koordinatTa RerZi. (maSveli
da navis traeqtoria erT wrfeze mdebareobs)
2. saxlidan 5m-s daSorebiT mdgomma velosipedis­tma
daiwyo wrfivad da Tanabrad moZraoba 8m/wm siCqa-
T
riT. saxli da velosipedistis traeqtoria erT wrfeze mdebareobs. sasxli­
dan ra manZilze aRmoCndeba velosipedisti 10 wm-is Semdeg? 15wm-is Semdeg?
aageT sakordinato wrfe ise, rom saxli aRmoCndes koordinatTa saTaveSi.
daitane naxazze velosipedistis sawyisi mdebareoba, misi koordinatebi 10
da 15 wm-is Semdeg.
N
DO

63
luka: – gaxsovs zRapari kusa da kurdRelze?
dinjma kum trabaxa kurdRels ajoba.

PY
ana: – gasaocaria, rogor moaxerxa nela,
auCqareb­lad moZravma kum swrafad morbenal
kurdRelze male misuliyo finiSTan?

3.10. saSualo siCqare


zRaparSi ku mTeli gzis ganmavlobaSi erTi da imave
siCqariT moZraobda, kurdRelma ki mTeli gzis gan-
mavlobaSi ramdenjerme Secvala siCqare, xan ise
miqroda, TiTqos mwevrebi misdevdnen, xan ki daisve-
na da buCqis Ziras, CrdilSi gamoiZina. kus moZraoba

CO
Tanabaria. am dros siCqare gavlili manZilis dros-
Tan SefardebiT gamoiTvleba. kurdRlis moZraoba
ki araTanabaria. araTanabari moZraobisas rTulia
siCqaris gansazRvra, is xom mudmivad icvleba. aseTi
moZraobis dasaxasiaTeblad gamoviyenoT saSualo
siCqare. imisaTvis, rom gamovTvaloT saSualo siCqare saWiroa mTeli gavlili
manZili SevafardoT im drosTan, romelic am manZilis gavlas dasWirda.
VsaS= l
t
kusa da kurdRlis mier gavlili manZilebi tolia. gansxvavebulia dro, rome­
lic maT am manZilis dasafarad dasWirdaT. kurdRelma meti dro moandoma
finiS­Tan misvlas. amitomac, misi saSualo siCqare naklebia, vidre kus siCqare.
saSualo siCqare gviCvenebs, Tu ra Tanabari siCqariT unda emoZrava sxeuls
imisTvis, rom imave droSi igive manZili gaevlo.
T
cxovrebaSi Tanabari moZraoba iSviaTad gvxvdeba. umetesad moZraoba araTana-
baria. amitom, xSirad gvWirdeba saSualo siCqaris gamoTvla.
ganvixiloT aseTi magaliTi – Tbilisidan mcxeTamde manZili 20 km-ia. am manZi-
lis gavlas samarSruto taqsi 40 wuTs andomebs, msubuqi avtomobili 20 wT-Si
Cadis, velosipeds ki daaxloebiT 1 sT da 20
N

wT sWirdeba. aseTi gansxvaveba imiTaa ga-


mowveuli, rom sxvadasxva satransporto sa-
Sualeba sxvadasxva siCqariT moZraobs. samive
SemTxvevaSi moZraoba araTanabaria. isini
moZraobis dawyebisas TandaTan zrdian siCqa-
res, xolo damTavrebisas – amcireben da bo-
DO

los Cerdebian kidec. gamovTvaloT saSualo


siCqare samive SemTxvevisTvis da SevadaroT
erTmaneTs. samarSruto taqsis saSualo siC-
20 km
qare tolia =0,5km/wT;
40wm
20 km
msubuqi avtomobilis – =1km/wT;
20wm
20 km
xolo velosipedis = 0,25km/wT.
80wm
Cvens magaliTSi yvelaze meti siCqare avtomobils aqvs, yvelaze mcire ki ve-
losipeds. avtomobili 2-jer ufro swrafia vidre samarSruto taqsi da 4-jer
ufro swrafi vidre velosipedi.

64
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
saSualo siCqaris gamosaTvlelad mTeli gavlili manZili unda SevafardoT
mTel drosTan. VsaS= l
t
saSualo siCqare gviCvenebs, Tu ra Tanabari siCqariT unda emoZrava sxeuls
imisTvis, rom imave droSi igive manZili gaevlo.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ras gviCvenebs saSualo siCqare?

CO
2. Tu erTi sxeulis saSualo siCqare metia meorisaze, niSnavs Tu ara es imas,
rom pirvelis sxeuli gamudmebiT ufro swrafad moZraobda vidre meore? pa-
suxi daasabuTeT.

 saSinao davaleba

1. or qalaqs Soris manZili 100 km-ia. avtomobilma es gza 2 saaTSi ganvlo, risi
tolia misi saSualo siCqare?
2. avtomobilma gzis pirveli 80 km gaiara 1 sT-Si, Semdegi 70 km ki – 30 wT-Si.
gansazRvreT misi saSualo siCqare mTel gzaze.
3. velosipedistma naxevari saaTis ganmavlobaSi imoZrava Tanabrad 20 km/sT
siCqariT, Semdeg gazarda siCqare da momdevno naxevari saaTi kvlav Tanabrad
imoZrava ukve 30 km/sT siCqariT. risi tolia misi saSualo siCqare mTel
T
gzaze?
N
DO

65
3.11 gadaadgilebis droze damokidebulebis grafiki
wrfivi Tanabari moZraobis dros v siCqariT moZravi sxeulis mier Sesrulebu-
li gadaadgileba drois nebismier momentSi gamoiTvleba formuliT:

PY
S=vt (1)
vTqvaT, sxeuli moZraobs wrfivad da Tanabrad 10m/wm siCqariT. gamovTavloT
misi gadaadgileba sxvadasxva droSi: 2wm-Si, 4wm-Si, 6wm-Si da a.S. 10wm-Si. siCqare
drois erTeulSi gavlili manZilia. Sesabamisad sxeuli, romlis siCqare 10m/wm-
ia 1wm-Si gadaadgildeba 10m-iT, 2wm-Si – 20 m-iT, 4wm-Si – 40 da a.S. 10 wm-Si 100m-
iT. SevitanoT es monacemebi cxrilSi:

t wm 0 2 4 6 8 10
Sm 0 20 40 60 80 100

rogorc vxedavT, wrfivi Tanabari moZraobisas, gadaadgilebis droze damok-

CO
idebuleba pirdapirproporciulia, es niSnavs, rom ramdenjerac gavzrdiT da-
kvirvebis dros, imdenjerve gaizrdeba am droSi Sesrulebuli gadaadgileba.
cxrilis mixedviT avagoT grafiki. grafikis asagebad gavavloT ori urTierT-
marTobuli RerZi. horizontalur RerZze gadavzomoT dro, vertikalurze ki
– gadaadgileba. movZebnoT cxrilSi mocemuli ricxvTa wyvilebis Sesabamisi
wertilebi.
cxrilSic da grafikzec aviReT drois konkretuli mniSvnelobebi da maTi Se-
sabamisi gadaadgilebebi. Tum-
ca, dro uwyvetad miedineba da
masTan erTad gamudmebiT icv-
leba gadaadgilebis mniSvnelo-
bac. imisTvis, rom es uwyvetoba
grafikzec aisaxos, xaziT Se-
vaerTod Cvens mier moniSnuli
T
wertilebi.
grafikis gamoyenebiT SegviZlia
ganvsazRvroT gadaadgileba
drois nebismier momentSi. mag-
aliTad, Tu gvinda gavigoT risi
tolia gadaadgileba 7 wamSi,
N

drois RerZze unda movZebnoT


7-iani, aRvamarToT vertikalu-
ri wyvetili xazi grafikisken.
grafikTan gadakveTis wertil-
idan gadaadgilebis RerZisken
gavavloT marTobi. am RerZTan
DO

gadakveTis wertili gviCvenebs


gadaadgilebis mniSvnelobas 7
wm-Si. is 70m-is tolia. amrigad,
gamoTvlebis gareSe, mxolod grafikis gamoyenebiT ganvsazRvreT sxeulis
gadaadgileba.
Cvens mier ganxilul amocanebSi dro damoukidebeli cvladia. misi mniSvnelo-
bis cvlasTan erTad icvleba gadaadgilebis mniSvneloba. maSasadame, gadaadg-
ileba damokidebuli cvladia.

66
PY
CO
 upasuxeT kiTxvebs

1. ra upiratesoba aqvs grafikis saSualebiT sxeulis moZraobis aRweras?


T
2. ra upiratesoba aqvs formulis saSualebiT sxeulis moZraobis aRweras?
3. ras niSnavs gamoTqma – `gadaadgilebis droze damokidebuleba pirdapir-
proporciulia~.
N

 saSinao davaleba

1. aageT gadaadgilebis droze damokidebulebis grafiki, Tu viciT, rom sx-


eulis siCqare wrfivi Tanabari moZraobis dros 4m/wm-is tolia. amisTvis
SeavseT cxrili sadac Setanili iqneba monacemebi 2wm-iani intervalebiT.
DO

2. pirveli amocanis grafikis mixedviT gansazRvreT risi tolia sxeulis


gadaadgileba 3 wm-is Semdeg? 15 wm-is Semdeg?
3. pirvel amocanaSi gamoyenebuli masStabiT aageT gadaadgilebis droze
damokidebulebis grafiki, Tu viciT, rom sxeulis siCqare wrfivi Tanabari
moZraobis dros 8m/wm-is tolia. SeadareT miRebuli grafiki pirveli amoca-
nis grafiks.

67
3.12. moZraobis aRwera cxrilebisa da grafikebis gamoyenebiT
ganvixiloT aseTi amocana. davakvirdeT wvrfivad da Tanabrad moZrav velosi-

PY
pedistis moZraobas, romlis siCqare 10 m/wm-ia. dakvirvebis sawyis momentSi ve-
losipedisti naZvisgan daSorebulia 70 m-iT. is moZraobs 8 wamis ganmavlobaSi
da Semdeg Cerdeba.

CO
dro (wm) koordinati (metri)
am amocanaSi SeiZleba gamovyoT ori etapi: 0 70
pirveli, roca velosipedisti moZraobs da
meore, roca is gaCerebeulia. radgan siCqa- 2 90
re 10m/wm-is tolia, velosipedisti moZrao- 4 110
bisas yovel wamSi 10m-iT Sordeba naZvs, anu 6 130
misi koordinati 10m-iT matulobs. meore 8 150
etapze velosipedistis koordinati ucvle-
10 150
lia. davxazoT koordinatis droze damo­
kidebulebis cxrili da SevitanoT maSi mo- 12 150
nacemebi 2wm-iani intervaliT: 14 150
am cxrilSi damoukidebeli cvladia dro, 16 150
xolo damokidebuli – koordinati.
rogorc vxedavT, me-8 wamis Semdeg
koordinati aRar icvleba, rac imas niS-
T
navs, rom velosipedisti gaCerebulia.
am monacemebis safuZvelze avagoT
grafiki, sadac vertikalur RerZze
gadavzomavT koordinats, xolo hori-
zontalurze – dros.
N

grafiki ori monakveTisgan Sedgeba.


pirveli monakveTi Sesabameba velosi-
pedistis moZraobas, meore ki – gaCere-
bul mdgomareobas. grafikis mixedviT
SegviZlia vipovoT sxeulis koordi-
nati sasurvel dros. magaliTad, risi
DO

tolia velosipedistis koordinati


me-5 wamis Semdeg?
rogorc grafikidan Cans misi koordi-
nati 120 m-ia. anu is xidan 120 m-is daSo-
rebiT imyofeba. axla vcadoT igive kiTxvas formulis gamoyenebiT vupasuxoT.
velosipedistis moZraobis koordinatis droze damokidebuleba am formuliT
gamoisaxeba:
X=X0+vt
koordinatis sapovnelad t-s nacvlad SevitanoT 5, X0-is nacvlad 70m, v-s na-
cvlad ki – 10m/wm. sabolood miviRebT, rom X=70+10∙5=120m.
aRvweroT grafikis meore monakveTi. igi horizontaluri xazia. drois
gasvlasTan erTad, sxeulis koordinati ar icvleba, maSasadame is uZravia.

68
 upasuxeT kiTxvebs

PY
1. ratom iyo Cvens mier gakveTilSi ganxilul
grafikze meore monakveTi horizontaluri?
2. grafikze asaxulia sxeulis koordinatis
droze damokidebuleba. daakvirdiT grafiks
da upasuxeT Semdeg kiTxvebs:
a) risi tolia sawyisi koordinati?
b) ra mimarTulebiT moZraobs sxeuli?
g) risi tolia misi siCqare?
d) risi tolia misi koordinati 5 wamis Semdeg?

 saSinao davaleba

CO
1. sxeulis sawyisi koordinati iyo 5m. mas Semdeg, rac man 6 wm-is ganmavloba-
Si imoZrava wrfivad da Tanabrad, misi koordinati gaxda 17m. gamoTvaleT am
sxeulis siCqare. SeadgineT cxrili da CawereT masSi sxeulis koordinatebi
2 wm-iani intervaliT. aageT koordinatis droze damokidebulebis grafiki.
grafikis mixedviT gansazRvreT sxeulis koordinati me-3 wm-ze.
N T
DO

69
amocanis amoxsnis nimuSebi

PY
CO
3.13. savarjiSoebi gameorebisaTvis
T
1. ipoveT motociklistis siCqare, Tu man or qalaqs Soris 93km manZili 1,5sT-Si
gaiara.

2. ra dro dasWirdeba 4km/sT siCqariT moZrav sxeuls 24km manZilis gasavlelad?


N

3. avtobusma gzis pirveli 100km gaiara 2sT-Si, momdevni 40km 30wT-Si da bolo
13km 180wm-Si. ra saSualo siCqariT moZraobda avtobusi?

4. vertmfreni vertikalurad zeviT mifrinavs 5 m/wm siCqariT, ra dro dasWir­


deba mas 125 m. simaRlis misaRwevad?
DO

5. ciyvi romelic melias gaurboda xeze aZvra da 12 wamSi mis kenwerze moeqca.
xis simaRle 24 metria. aTvlis saTaved miiCnieT xis Ziri xolo drois sawyisad
ciyvis xeze moZraobis dawyebis momenti da aageT koordinatis droze damok-
idebulebis grafiki. grafikis mixedviT upasuxeT kiTxvas. ra simaRleze iyo ci-
yvi 5 wm-is Semdeg?

6. erTi qalaqidan meoreSi Casasvlelad avtomobils 6 sT dasWirda. ramdenjer


unda gazardos siCqare mZRolma imisTvis, rom ukan 4 saaTSi dabrundes?

70
PY
CO
grafikze naCvenebia wrfivad moZravi sxeulis koordinatis droze damokide­
buleba. grafikis mixedviT upasuxeT SekiTxvebs: (7–11)
7. risi tolia sxeulis sawyisi koordinati?
8. ra mimarTulebiT moZraobs sxeuli?
9. ras udris misi moZraobis siCqare?
10. risi tolia sxeulis gadaadgileba? saiT aris is mimarTuli?
11. risi tolia sxeulis koordinati moZraobis dawyebidan 2 wm-is Semdeg?
N T

naxazze naCvenebia wrfivad moZravi sxeulis koordinatis droze damokide­


bulebis grafiki. grafikis mixedviT upasuxeT SekiTxvebs: (12–16)
12. ra siCqariT moZraobda sxeuli Tavdapirvelad?
DO

13. ramden xans iyo sxeuli gaCerebuli?


14. ramden saaTSi dabrunda is ukan?
15. risi tolia sxeulis gadaadgileba?
16. ras udris sxeulis saSualo siCqare mTel gzaze?

71
Tavi 4. sxeulze moqmedi Zalebi

ana: – rogor avamoZraoT uZravi burTi, anda


piriqiT – rogor SevaCeroT moZravi burTi?

PY
luka: – zemoqmedebiT. kerZod, burTs fexi
unda davartyaT, an unda davuxvedroT.
ana: – ra aris saWiro imisTvis, rom saxazavs
forma SevucvaloT, gavRunoT?
luka: – aqac zemoqmedebaa saWiro.

4.1. sxeulebis urTierTqmedeba, simZimis Zala


lukas da anas dialogSi CamoTvlil samive SemTxvevaSi saWiroa saganze zemoq­
medeba. swored zemoqmedebis gasazomad gamoiyeneba fizikuri sidide – Zala.

CO
Zalis gavleniT sxeulebma SesaZloa siCqare (burTis SemTxvevaSi) an forma
(saxa­zavis SemTxvevaSi) Seicvalon.
warmovidginoT, rom rkinis burTula, romelic magidaze devs, uecrad aqeT-
iqeT amoZravda. cxadia, maSinve daviwyebT im sxeulis Zebnas, romelsac am moZ-
raobis gamowveva SeeZlo. gamocdileba gvkarnaxobs, rom roca vxedavT zemoq­
medebas, unda arsebobdes sxeuli, romelmac es zemoqmedeba ganapiroba. am
SemTxvevaSi SesaZloa, es magidis qveS moTavsebuli magniti iyos. e.i. Zala aris
sidide, romelic erTi sxeulis meore sxeulze zemoqmedebas zomavs da gamoi­
xateba siCqaris cvlilebiT, an sxeulis formis cvlilebiT.
Zalas aRniSnaven F asoTi (inglisurad force). misi sazomi erTeulia niutoni.
rogorc vTqviT, Zalis zemoqmedebiT sxeuli siCqares icvlis. Tu 1 kg masis sx-
eulis siCqare 1 wamis ganmavlobaSi 1 m/wm-iT Seicvala, e.i. am sxeulze imoqmeda
1-ma niutonma Zalam. arsebobs niutonisagan warmoebuli erTeulebi: kiloniu-
toni, miliniutoni da sxva.
T
sagans Tu xels gavuSvebT, is vardnas daiwyebs da Zirs daecema. es ganpirobebu-
lia dedamiwis mizidulobiT. Zalas, romliTac dedamiwa izidavs masze arsebul
yvela sxeuls, simZimis Zala hqvia. rac metia sxeulis masa, miT metia masze moq-
medi simZimis Zala. sxeulis masasa da masze moqmed simZimis Zalas Soris pirda-
pirproporciuli damokidebulebaa. formuliT es ase gamoixateba:
N

F=gm
sadac, F- simZimis Zalaa, m – sxeulis masa, xolo g proporciulobis koeficien-
ti, romelsac Tavisufali vardnis aCqareba hqvia. formulidan gamomdinareobs,
rom
F . cdebiT dadgenilia, rom g 10n/kg.
g=
͌
DO

magaliTad, 5 kg masis sxeulze moqmedebs 5*10=50 n simZimis Zala.


Zala veqtoruli sididea. es ki niSnavs, rom mas aqvs mimarTuleba.
simZimis Zala yovelTvis qveviTaa mimarTuli.

F simZ.

72
Tu gavixsenebT, rom dedamiwa sferuli formisaa, mivxvdebiT, rom `qveviT~ –
niSnavs dedamiwis centrisken. maSasadame, simZimis Zala dedamiwis centriskenaa
mimarTuli.

PY
CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

Zala – sxeulze zemoqmedebis sazomia.


Zalis moqmedebiT sxeuli icvlis siCqares an deformirdeba. Zala aRiniSneba
F asoTi. misi sazomi erTeulia niutoni (n).
1 niutoni aris Zala, romelic 1 kg masis sxeulis siCqares 1 wamis ganmavloba-
Si 1 m/wm-iT cvlis.
simZimis Zala – Zala, romliTac dedamiwa izidavs masze arsebul yvela sxeuls.
F=gm sadac, F- simZimis Zalaa, m – sxeulis masa, xolo g proporciulobis
koeficienti, romelsac Tavisufali vardnis aCqareba hqvia. g ͌ 10m/wm2.
T
 upasuxeT kiTxvebs

1. ras iwvevs sxeulze Zalis zemoqmedeba?


2. ra aris Zalis erTeuli?
N

3. ra aris simZimis Zala?


4. saiTaa mimarTuli simZimis Zala?
3. rogori damokidebulebaa simZimis Zalasa da sxeulis masas Soris?
4. warmoidgineT, rom simZimis Zala gaqra. aRwereT ras gamoiwvevs es?
DO

 saSinao davaleba

1. sxeulis masa 5 kg-ia. gansazRvreT masze moqmedi simZimis Zala.


2. sxeulze moqmedi simZimis Zala 100 n-ia. gansazRvreT sxeulis masa.
3. risi tolia 3m3 moculobis sxeulze moqmedi simZimis Zala, Tu misi sim-
kvrive 10500kg/m3-ia?
4. ramdeni niutonis tolia 10 miliniutoni?
5. ramdeni miliniutonia 1 kiloniutoni?

73
luka: – ana, aba ipove Secdoma am gamoTqmaSi –
Cemi wona 45kg-ia.
ana: -Sen wonas asaxeleb da am dros mas kilo-

PY
gramebSi zomav, rac arasworia.
luka: – sasworze Sedgomisas igi kilogramebs
gviwers.
ana:- e.i. saswori zomavs Cvens masas da ara wonas.

4.2 wona
wigni, romelic magidaze devs, awveba mas. ra moxdeba, Tuki wigns sayrdens gamo-
vacliT? cxadia, simZimis Zalis gavleniT Zirs davardeba. swored simZimis Zala
ganapirobebs imas, rom wigni awveba sayrdens, xolo am sayrdenis ararsebobisas,

CO
vardeba. rac metia sxeulis masa, miT metad zemoqmedebs wigni sayrdenze. Zalas,
romliTac sxeuli sayrdenze an sakidze moqmedebs, wona hqvia. maSasadame, rac
metia sxeulis masa, miT metia sxeulis wona.
wona da simZimis Zala ar unda agverios erTmaneTSi. orive dedamiwis mizidulo-
biTaa gamowveuli. simZimis Zala sxeulze moqmedi Zalaa da is maSinac ki vlin-
deba, rodesac sxeuls sayrdeni ar aqvs. wona ki sayrdenze an sakidze moqmedi
Zalaa. simZimis Zalaca da wonac qveviTaa mimarTuli. xSirad wonas aRvniSnavT
P asoTi.

F simZ.
T
P
F simZ.

sayrdenze an sakidze uZravad myofi sxeulis wona tolia am sxeulze moqmedi


simZimis Zalis da gomoiTvleba imave formuliT.
P=F=mg
N

rogorc viciT, erTnairi masis sxeulebs sxvadasxva planetaze sxvadasxva wona


aqvs. amis mizezi isaa, rom planetebi sxvadasxva ZaliT izidaven am sxeulebs, anu
simZimis Zala gansxvavdeba imis mixedviT, Tu romel planetas ganvixilavT.
cxrilSi mocemulia 1kg masis mqone sxeulis wona sxvadasxva planetaze.

sxeulis wona dedamiwaze 10n


DO

merkurze 2n
veneraze 9n
marsze 3n
iupiterze 23n
saturnze 9n
uranze 7n
neptunze 11n
plutonze 0,2n

74
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
wona – Zala, romliTac sxeuli sayrdenze an sakidze moqmedebs.
wona izomeba niutonebSi.

 upasuxeT kiTxvebs

1. riTaa ganpirobebuli sxeulis wona?


2. razea modebuli sxeulis wona.
3. ra gansxvavebaa sxeulis simZimis Zalsa da wonas Soris?
4. ra SemTxvevaSia toli sxeulis wona da simZimis Zala?

 saSinao davaleba

CO
1. gamoTvaleT uZravad dakidebuli 40kg masis sxeulis wona.
2. ra masis tvirTi devs sayrdenze, Tu tvirTis wona 60 n-ia?
3. Tokze, romelsac SeuZlia 200 n Zalas gauZlos, erTmaneTis miyolebiT
kideben 3 kg-ian tvirTebs. meramdene tvirTis Camokidebisas Camowydeba Toki?
4. risi tolia uZravi aguris wona, Tu misi sigrZe 25sm-is, sigane – 12sm, xolo
simaRle – 10sm. (aguris simkvrive 1400kg/m3-is tolia).
5. gansazRvreT, romel planetaze iqneboda 10kg masis mqone sxeuli yvelaze
mZime da risi toli iqneboda misi wona am planetaze.
6. WurWelSi asxamen siTxes. grafikze asaxulia masis moculobaze damok-
idebuleba. mocemuli grafikis mixedviT upasuxeT kiTxvebs:
N T
DO

a) gansazRvreT siTxis simkvrive.


b) romeli siTxes asxamdnen WurWelSi?
g) ras udris simZimis Zala, romelic moqmedebs 5dm3 moculobis mqone am
siTxeze?
7. proeqtis farglebSi moiZie masala kosmosur xomaldze astronavtebis
cxovrebis Sesaxeb da moamzade prezentacia.

75
PY
luka: – ana, gaixsene batutze xtunvisas, ra sasia-
movnoa, raRac Zalis gavleniT maRla rom xtebi?
ana: – marTalia. sainteresoa, ra Zala moqmedebs am
dros Cvenze?

4.3. deformacia, drekadobis Zala


nivTierebis agregatuli mdgomareobis ganxilvisas, vnaxeT, rom

CO
myar sxeulebSi molekulebi erTmaneTTan Zlierad arian dakav-
Sirebuli. amitom myari sxeulis formis Secvla garkveul Zalis­
xmevas moiTxovs. Tu saxazavs orive boloSi movkidebT xels da
movRunavT, gaRunuli saxazavi SeewinaaRmdegeba formis cvli-
lebas da xels Tu gavuSvebT, sawyis formas aRidgens.
saxazavis formis Sesacvlelad, anu misi deformaciisTvis masze
zemoqmedeba dagvWirda. rogorc ukve viciT, zemoqmedebis gasazomad fizikur
sidides – Zalas viyenebT. e.i. SegviZlia vTqvaT, rom Zala aris deformaciis
gamomwvevi mizezi. deformaciisas saxazavi cdilobs aRidginos sawyisi forma
da TviTonac garkveuli ZaliT zemoqmedebs Cvenze. Zalas, romelic aRiZvreba
deformirebul sxeulSi da mimarTulia sawyisi formis aRdgenisken, drekado-
bis Zala hqvia. drekadobis Zala yvela nivTierebaSi erTnairad ar aRiZvreba.
maga­liTad, plastelini deformaciisas aRar aRidgens
sawyis formas da masSi drekadobis Zala ar aRiZvreba.
T
Tu myari sxeulis deformaciisas drekadobis Zala gaCn-
da, vityviT, rom es sxeuli xistia.
ganvixiloT magidaze dadebuli raime sagani. sagani awve-
ba magidas, ris Sedegadac magida deformirdeba, Tum-
ca es deformacia TvaliT SeumCnevelia. Tu am sagans
N

Rrubelze davdebT, deformacias TvalnaTliv davi-


naxavT (Rrubeli Caizniqeba). sagnis magidaze an Rrubel-
ze dadebis momentidan, masze magidis an Rrublis mxridan imoqmedebs drekado-
bis Zala. es Zala modebulia sxeulze da zemoTaa mimarTuli. am Zalas reaqciis
Zalasac uwodeben (reaqcia laTinuri sityvaa da sawinaaRmdego moqmedebas niS-
navs). radgan magidaze dadebuli sxeuli uZravia, es niSnavs, rom sxeulze moqme-
DO

di simZimis Zala gawonasworebulia swored am drekadobis ZaliT.


F drek. F drek.

F simZ.
F simZ.
F wona F wona

76
rogorc ki moixsneba deformacia, romelic iwvevs drekadobis Zalis aRZvras,
maSinaTve gaqreba drekadobis Zalac.

PY
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

deformacia – sxeulis formis cvlileba.


sxeuli xistia Tu sxeulis deformaciisas, drekadobis Zala gaCnda.
drekadobis Zala – Zala, romelic aRiZvreba deformirebul sxeulSi da
mimarTulia sawyisi formis aRdgenisken. igi izomeba niutonebSi.
drekadobis Zalaca da simZimis Zala modebulia sxeulze. Tu sxeuli uZravia,
maSin es Zalebi erTmaneTs abaTilebs, radgan sapirispirod arian mimarTuli.

CO
 upasuxeT kiTxvebs

1. rodis aRiZvreba drekadobis Zala?


2. saiT aris mimarTuli yovelTvis drekadobis Zala?
3. romel sxeuls hqvia xisti?
4. sayrdenze dadebul an sakidze dakidebul uZrav sxeulze, romeli Zalis
sapirispiroTaa mimarTuli drekadobis Zala?
5. Tu bumbuls davdebT magidaze, aRiZvreba Tu ara drekadobis Zala?

 saSinao davaleba
T
1. aiReT plastelini da daaWireT TiTi. Semdeg aiReT puris naWeri da daaWi­
reT TiTi. aRwereT Sedegebi orive SemTxvevaSi.
2. magidaze devs yuTi.
N
DO

aRniSneT yuTze moqmedi simZimisa da drekadobis Zalebi.


3. uZrav sxeulze, romelic devs sayrdenze, moqmedebs 40 n simZimis Zala.
ras udris sxeulze moqmedi drekadobis Zala da saiTaa is mimarTuli?

77
PY
ana: – luka, gicdia zambariani saxtunaoTi xtoma?
luka: – ara, arasodes. magram vici, rom xtunaobi-
sas, Tavze damcavi qudi unda gexuros. sanam kargad
iswavli xtunvas, waqcevis riski didia.

4.4. zambara, drekadobis Zala zambaraSi


ganvixiloT SemTxveva, roca zambara zeda boloTi damagrebulia uZrav sakid-
ze vertikalurad. zambaraze davkidoT tvirTi. simZimis Zalis gavleniT tvir-
Ti daiwyebs qvemoT moZraobas da daWimavs zambaras – gamoiwvevs deformacias.

CO
madeformirebeli Zala modebulia zambaraze da mimarTulia qvemoT. naxazze is
wiTeli isriTaa naCvenebi. garkveuli drois Semdeg, tvirTi Sewyvets moZrao-
bas. moZraobis Sewyvetis mizezi zemoT mimarTuli drekadobis Zalaa, romelic
madeformirebeli Zalis gaCenisTanave aRiZvreba. rac ufro iWimeba zambara, miT
ufro izrdeba drekadobis Zala (yviTeli isari). sabolood, is simZimis Zalas
(lurji isari) utoldeba da iwvevs tvirTis gaCerebas. is rom tvirTi uZravad
kidia, niSnavs, rom masze moqmedi Zalebi erTmaneTs abaTileben – akompensireben.
erTmaneTis dakompensireba SeuZliaT im Zalebs, romlebic erTsa da imave sxeul-
ze arian modebuli. Cvens SemTxvevaSi es simZimisa da drekadobis Zalebia.

F drek.
T
F defor.

F simZ.

axla ganvixiloT SemTxveva, roca vertikalurad damagrebul zambaraze ze-


N

modan davadebT tvirTs. naxazze naCvenebia Zalebi, romlebic aRiZvreba am


dros. esenia qvemoT mimarTuli simZimis Zala (lurji isari), romelic sxeul-
zea modebuli. aseve qvemoT mimarTuli madeformirebeli Zala (wiTeli isari),
romelic zambarazea modebuli da zemoT mimarTuli zambaris drekadobis Zala
(yviTeli isari), romelic sxeulzea modebuli. tvirTis zambaraze dadebi-
sas simZimis Zalis gavleniT zambara deformirda – SeikumSa. maSinaTve aRiZra
DO

drekadobis Zala, romelic cdilobs zambara daabrunos sawyis mdgomareobaSi.


mxedvelobidan ar unda gamogvrCes, rom simZimisa da drekadobis Zalebi sxe-
ulzea modebuli, madeformirebeli Zala, am SemTxvevaSi – wona, ki – zambaraze.
amitom, roca tvirTi uZravia, erTmaneTs akompensirebs erTi da imave sxeulze
modebuli Zalebi, am SemTxvevaSi simZimis Zala da drekadobis Zala.
F drek.

F simZ.
F defor.

78
 upasuxeT kiTxvebs

PY
1. zambaraze dakides tvirTi. gamosaxeT, ra Zalebi moqmedeben am tvirTze da
saiT arian isini mimarTuli?
2. vertikalur mdgomareobaSi myof zambaraze zemodan dades tvirTi. gamo-
saxeT, ra Zalebi moqmedeben am tvirTze da saiT arian isini mimarTuli?

 saSinao davaleba

1. 6kg sxeuli kidia sakidze uZravad. gansazRvreT sxeulze moqmedi

CO
drekadobis Zalis sidide da mimarTuleba.
2. or A Tokze uZravad kidia toli masis burTulebi ise, rogorc naCvenebia
naxazze. romeli Tokis drekadobis Zalaa meti da ramdenjer?

B
N T
DO

79
ana: – luka, gisvria mSvildi odesme?
luka: – mSvildi ara, magram Surduli ki.

PY
ana: – rac ufro mozidav mSvilds, miT ufro didi
ZaliT gaisvri mas.

4.5. hukis kanoni


1660 wels ingliselma mecnierma robert hukma aRmoaCina, rom xisti sagnebis
deformacia damokidebulia im Zalaze, romelic am deformacias iwvevs. rac
ufro metia madeformirebeli Zala, miT metad icvlis formas sxeuli. es kanon-
zomiereba marTebulia mcire deformacisas da mis gamosakvlevad SegviZlia
CavataroT cdebi.

CO
 
zeda boloTi uZravad damagrebul zambaraze erTmaneTis miyolebiT Camovki-
doT toli masis tvirTebi. TiToeuli tvirTis Camokidebisas gavzomoT zam-
baris wagrZeleba. SevamCnevT, rom zambara erTi da imave sididiT wagrZeldeba.
T
es ki imas niSnavs, rom madeformirebeli Zalis gaormageba iwvevs deformaciis
gaormagebas, gasammageba – gasammagebas da a. S. maSasadame, sxeulis deformacia-
sa da masze moqmed madeformirebel Zalas Soris pirdapirproporciuli kav-
Siria. formulis saxiT es ase Caiwereba:
F = kx.
N

am formulaSi x deformacias aRniSnavs, F – madeformirebel Zalas, xolo k


koeficientia, romelic am or sidides akavSirebs erTmaneTTan. mas sixistis
koeficienti hqvia. deformacia sigrZis sazomi erTeulebiT izomeba. sixistis
koeficienti im sxeulis Tvisebebzea damokidebuli, romlis deformaciasac
vaxdenT. misi ganzomileba n/m (niutoni Sefardebuli metrTan, an mokled, niu-
toni metrTan).
DO

ganvixiloT zambaraze uZravad dakidebuli tvirTi da gamovsaxoT moqmedi


Zalebi. tvirTi moqmedebs zambaraze madeformirebeli ZaliT da zambara daW-
imulia. tvirTis uZraoba migvaniSnebs, rom masze moqmedi simZimis Zala da-
kompensirebulia zeviT mimarTuli ZaliT. ra Zalaa es? zambaris deformaciisas
masSi aRiZra Zala, romelic am deformacias ewinaaRmdegeba. am Zalas drekado-
bis Zala hqvia. igi sididiT madeformirebeli Zalis tolia da mis sawinaaRmde-
godaa mimarTuli. misi gamosaTvleli formula aseTia:
Fdr= -kx.
am formulaSi uaryofiTi niSani imaze miuTiTebs, rom drekadobis Zala da de-
formacia urTierTsapirispiro mimarTulebisaa. drekadobis Zalis modulis
gamosaTvlelad farmula SegviZlia minus niSnis gareSe gamoviyenoT.
Fdr= kx

80
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
hukis kanoni – marTebulia mcire deformaciisas da gviCvenebs, rom sxeulis
deformaciasa da masze moqmed madeformirebel Zalas Soris pirdapirpro-
porciuli kavSiria. formuliT es ase gamoixateba: F=kx. sadac, x deforma-
ciaa, F madeformirebeli Zalaa, xolo k sixistis koeficientia.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra sidideebs akavSirebs hukis kanoni?


2. hukis kanonis mixedviT, gaizrdeba Tu ara zambaris deformaciis Zala Tu
mas wavalgrZelebT?

CO
3. ra erTeulebSi izomeba sixistis koeficienti?
4. Tu sxeulze vambobT xistiao, igulisxmeba Tu ara, rom misi deformaci-
isTvis didi Zalaa saWiro?

 saSinao davaleba

1. grafikze asaxulia drekadobis (F) Zalis deformaciaze (x) damokidebule-


ba. grafikis mixedviT gansazRvreT zambaris sixistis koeficienti.
N T
2. or zambaraze imoqmedes sxvadasxva ZaliT: pirvelze ufro didi ZaliT,
vidre meoreze, Tumca orive zambara erTnairad wagrZelda. romeli zam-
baris sixistis koeficientia ufro didi, pirvelis Tu meoris?
pasuxi daasabuTeT.
3. or zambaraze imoqmedes erTi da imave ZaliT, Tumca pirveli zambara
ufro wagrZelda, vidre meore. romeli zambaris sixistis koeficientia
DO

ufro didi, pirvelis Tu meoris? pasuxi daasabuTeT.


4. pirveli da meore zambarisTvis, romlis sixistis koeficientia ufro
didi?

pasuxi daasabuTeT.
81
PY
luka: – ana, mogisinjavs Zala saTamaSo mowyobilobaze?
ana: – ara, arasdros.
luka: – did uros iReb da artyam amoweul Rilaks, rac
Zali da Rone gaqvs. skalaze ki isari giCvenebs dartymis
Zalas.

4.6. dinamometri
Zalis sazom xelsawyos dinamometri (berZ. dynamic – Zala; met-

CO
reo – vzomav) hqvia. hukis kanonis gamoyenebiT SegviZlia davamza­
doT martivi dinamometri. amisTvis dagvWirdeba zambara da raime
firfita, romelzec skalas davitanT. SegviZlia gamoviyenoT xis
saxa­zavi, romelzec sufTa furcels gadavakravT. dagvWirdeba
aseve kauWi, misi damzadeba mavTulisgan SeiZleba. mavTulisganve 0
SegviZlia davamzadoT isari. zambara unda davamagroT saxazavze.
amis mere davitanoT nulovani niSnuli. igi dauWimav zambaras See-
sabameba.
CamovkidoT zambaraze tvirTi, romlis masa CvenTvis cnobilia
da davitanoT skalaze Sesabamisi niSnuli. magaliTad, Tu tvir-
Tis masa 2 kg-ia, viciT, rom misi wona daaxloebiT 20n-is tolia
da skalazec swored 20 n-s aRvniSnavT. amis Semdeg 0-dan 20-mde
Sualedi davyoT Tanabar nawilebad da movniSnoT skalaze Sesaba­
misi danayofebi.
Cveni dinamometri mzadaa. axla SegviZlia sxvadasxva tvirTis
T
gamo­yenebiT SevamowmoT misi sizuste. roca davrwmundebiT, rom
dinamomet­ri gamarTulia, SegviZlia misi gamoyeneba sxvadasxva Za-
lis gasazomad.
dinamometris msgavsi principiTaa mowyobili zambariani saswori.
gansxvaveba isaa, rom mis skalaze erTeulad niutonis nacvlad
N

data­nilia kilogrami.
dinamometrebi sxvadasxva tipis da formisaa. mesame suraTze na-
Cvenebia adamianis Zalis sazomi dinamometri. 0

5
10
DO

15

20

 
misabmelian manqanebze wevis Zalis gasazomad iyeneben dinamomet­
rebs, romlebic did Zalebs zomavs.
Tanamedrove dinamometrebi metwilad cifrulia. 2kg

82
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
dinamometri – Zalis sazomi xelsawyoa.
arsebobs sxvadsxva tipis da formis dinamometrebi.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra hqvia Zalis sazom xelsawyos?


2. ra principi udevs safuZvlad dinamometris muSaobas?
3. SevZlebT Tu vera dinamometriT sxeulis wonis gazomvas kosmosSi? pasuxi

CO
axseniT.

 saSinao davaleba

1. dinamometrze tvirTis dakidebisas, zambaram wainacvla 4sm-iT. zambaris


sixistis koeficienti 3000 n/m-is tolia. gansazRvreT, ra masis sxeuli kidia
zambaraze?
2. dinamometrze dakidebuli tvirTis wona 60n-ia. dinamometris zambaram
wainacvla 3sm-iT. gansazRvreT zambaris sixistis koeficienti.
3. dinamometrze 3kg-iani tvirTis Camokidebisas, zambaram wainacvla 6sm-iT.
es 6sm-iani Sualedi dayves 30 nawilad. gansazRvreT danayofis fasi. gansaz-
RvreT zambaris sixistis koeficienti.
T
4. sasworis erT mxareze kidia 4 orkiloiani tvirTi, meore mxares ki erTi
samkiloiani tvirTi, romelsac gamobmuli aqvs dinamometri. dinamometrs
qvemoT ewvian. ramden niutons gviCvenebs dinamometri, roca saswori wonas-
worobaSia?
N

2kg 3kg
2kg
DO

2kg

2kg

83
ana: – luka, ici Tu ara, ra aris qerlingi?
luka: – ara, ar vici.
ana: – qerlingi sportis olimpiuri saxeobaa. Sejib­

PY
ri gunduria, TamaSis proncipi ki aseTi: gundis
erT-erTi moTamaSe yinulze asrialebs mZime dis-
kos, romelmac unda miaRwios 28 metris moSore-
biT Semoxazul wres. gamarjvebulia is gundi,
romlis diskoc yvelaze axlos gaCerdeba wris cen-
trTan. gasrialebis Semdeg monawileebs diskoze
Sexeba aRar SeuZliaT. isini sagangebo jagrisebiT
usufTaveben gzas diskos, raTa man mizans miaRwios.
luka: – Zalian sainteresoa. aucileblad davZebni
internetSi da vnaxav.

CO
4.7. xaxunis Zala
SeviswavloT kidev erTi saxis Zala. ganvixiloT aseTi cda: Tu raime sagans
gavasrialebT iatakze, is cota xanSi gaCerdeba. e.i. misi siCqare Seicvleba –
ganul­deba. Cven ki viciT, rom siCqaris cvlilebas Zala unda iwvevdes. romel-
ma Zalam gamoiwvia sxeulis gaCereba? Zala, romelic am SemTxvevaSi moZraobas
ewinaaRmdegeba da sxeulis gaCerebas iwvevs, xaxunis Zalaa. nebismieri zedapi-
ri, rac unda prialad gamoiyurebodes is, mainc uswormasworoa. ori zedapiris
erTmaneTze gasrialebisas es uswormasworobebi erTmaneTs edeba da moZraobas
aferxebs.
T
rogor SevamciroT xaxunis Zala? erT-erTi gza zedapirebis gaprialebaa.
cdebiT SegviZlia davrwmundeT, rom zedapirebis gaprialebis Sedegad xaxuni
marTlac mcirdeba. SeiZleba Tu ara ise gavaprialoT zedapirebi, rom xaxunis
N

Zala saerTod gaqres? aRmoCnda, rom es SeuZlebelia. roca zedapirebi Zalian


prialaa, maTze uswormasworobebi qreba. ori sxeulis molekulebi imdenad
uaxlovdebian erTmaneTs, rom maT Soris miziduloba iCens Tavs. es ki xaxunis
Zalas aZlierebs.
kidev razea damokidebuli xaxunis Zala?
ganvixiloT magaliTi. liTonis kovzi gavusvaT minis zedapirze. imave zeda-
DO

pirze gavusvaT saSleli. advilad davrwmundebiT, rom saSlelis SemTxvevaSi


xaxunis Zala metia. maSasadame, igi damokidebulia urTierTSemxebi zedapire-
bis gvarobaze.
yofa-cxovrebaSi xaxunis Zala udides rols TamaSobs. imisTvis, rom damux-
ruWebisas avtomobili ar gasrialdes da maleve gaCerdes, saWiroa saburavsa
da gzis safars Soris rac SeiZleba didi xaxunis Zala war-
moiSvas. amitom, saburavebi rezinisganaa damzadebuli da
misi zedapiri e.w. proteqtoriTaa dafaruli...
sportuli fexsacmlis Zirebic amave mizniT mzaddeba re­­
zinisgan.
oTaxis karis anjamebi liTonisaa. anjamis detalebi erT-
maneTis mimarT srialebs. kari rom Tavisuflad daixuros,
saWiroa am detalebs Soris xaxunis Zala Semcirdes. amis­

84
Tvis anjamebs zeTaven. zeTi Semxeb zedapirebs gadaekvreba da
uswormasworobebs Seavsebs. am dros liTonis zedapirebi uSua-

PY
lod aRar exebian erTmaneTs da zeTze iwyeben srials.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

xaxunis Zala – Zala, romelic aRiZvreba urTierTSemxeb zedapirebs Soris.


mimarTulia zedapiris gaswvriv moZraobis sawinaaRmdegod.

 upasuxeT kiTxvebs

CO
1. ra dros warmoiqmneba xaxunis Zala?
2. saiTaa mimarTuli xaxunis Zala?
3. ra xerxebiT SegviZlia SevamciroT xaxunis Zala?
4. razea damokidebuli xaxunis Zala?

 saSinao davaleba

1. daakvirdiT sayofacxovrebo nivTebisa da samuSao xelsawyoebis


saxelurebs. ra masalisganaa damzadebuli isini da rogoria maTi zedapire-
bi? axseniT ratom?
N T
DO

85
ana: – luka, dakvirvebixar fanqars an avtokalams kuTxo-

PY
vani zedapiri rom aqvs?
luka: – diax. eg imitom, rom merxze rom davdebT, ar dagvi­
gordes.

4.8. srialis da gorvis xaxuni da maTi gazomva


kacobriobis erT-erT udides gamogonebad borbali iTvleba. misi saSualebiT
mkveTrad Semcirda xaxunis Zala. gorvisas xaxunis Zala gacilebiT naklebia,
vidre srialisas.

CO
CavataroT aseTi cda: kubiki gavasrialoT iatakze, xolo burTi gavagoroT.
SevecadoT, rom orive sxeulze toli ZaliT vimoqmedoT. davinaxavT, rom kubi-
ki maleve gaCerdeba, burTi ki ganagrZobs gorvas. maSasadame gorvisas xaxunis
Zala naklebia, vidre srialisas.

es movlena farTod gamoiyeneba teqnikaSi, kerZod ki sakisreb-


Si. sakisris Sida da gare saltes Soris moTavsebulia patara
burTulebi. Tu gare saltes vatrialebT, burTulebi gorvas
T
iwyeben da gare salte Tavisuflad moZraobs. swored aseTi
sakisrebi aqvs velosipeds wina borblis RerZze da amitomac
brunavs borbali advilad.
N

sakisaria gamoyenebuli saTamaSo `spinerSic~.


DO

rogor gavzomoT srialis xaxunis Zala? amisTvis dinamometri movdoT sxe-


ulze da Tanabrad gavasrialoT. am dros sxeulze ori horizontaluri Zala
moqmedebs: dinamometris wevis Zala da mis sapirispirod mimarTuli srialis
xaxunis Zala. radgan sxeulis siCqare ar icvleba, SegviZlia davaskvnaT, rom am
Zalebis tolqmedi 0-is tolia.
maSasadame, es Zalebi erTmane- F wevis.
Tis tolia da sawinaaRmdegod F xax.
mimarTuli.

86
amrigad, dinamometri gviCvenebs xaxunis Zalis mniSvnelobas.
sxeuls davadoT damatebiTi tvirTi da avamoZraoT Tanabrad. vnaxavT, rom di-
namometris Cveneba gaizrdeba, rac imis maCvenebelia, rom xaxunis Zalac gai­

PY
zarda.
igivenairad SegviZlia gavzomoT gorvis xaxunis Zalac. vnaxavT, rom erTi da
imave wonis sxeulis Tanambrad moZraobisas dinamometri srialisas gacilebiT
met Zalas gviCvenebs, vidre gorvisas.

F wevis.
F xax.

CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

xaxunis Zala srialisas gacilebiT metia, vidre gorvisas.


xaxunis Zalas gviCvenebs dinamometri, romelic gamodebulia sxeulze da
Tanabrad amoZravebs mas.

 upasuxeT kiTxvebs

1. rodis warmoiqmneba ufro didi xaxunis Zala – erTi da imave wonis sxeu-
lis gagorebisas Tu gasrialebisas.
2. rogori damokidebulebaa xaxunis Zalasa da sxeulis wonas Soris hori-
T
zontalur zedapirze srialisas?
3. ra mimarTuleba aqvT wevisa da xaxunis Zalebs sxeulis horizontalur
zedapirze gasrialebisas, an gagorebisas?
4. axseniT sakisris moqmedebis principi.
N

 saSinao davaleba

1. xis Zelakze gamobmul Tokze dakidebuli


tvirTis masaa 5 kg. Zelaki Tanabrad moZraobs.
risi tolia Zelaksa da zedapirs Soris xaxunis
DO

Zala?
2. xis borblebian Zelakze gamobmul Tokze da-
kidebuli tvirTis masaa 0,5 kg. Zelaki Tanabrad
moZraobs. risi tolia borblebian Zelakze moq-
medi xaxunis Zala?

87
luka: – ana, warmoidgine, rom horizontalur
zedapirze davdeT burTi da wigni. Tavdapirve-

PY
lad orive uZravia. Tu am zedapirs odnav davxriT,
burTi maSinve gagordeba, wigni ki ara. ratom?
ana: – vityodi, rom gorvis xaxunis Zala naklebia
srialis xaxunis Zalaze da amitom, magram wigni
rom ar srialebs da uZravia?

4.9. uZraobis xaxuni. xaxunis Zalis gamoTvla


wina gakveTilze ganvixileT, rogor aRiZvreba xaxunis Zala sxeulis moZraobi-
sas. rogor fiqrobT, moqmedebs Tu ara xaxunis Zala uZrav sxeulebze. Tu Tqven
miawvebiT karadas is ar gasrialdeba. gamodis rom ZaliT vimoqmedeT, magram

CO
sxe­uli ar amoZravda. es ki imas niSnavs, rom arsebobs Zala, romelic ewinaaR­
mdegeba moZraobis dawyebas. es karadasa da iataks Soris arsebuli xaxunis
Zalaa. mas uZraobis xaxunis Zala hqvia.
horizontalur zedapirze uZravad moTavsebul sxeuls movdoT dinamometri
da gavwioT. Tavdapirvelad sxeuli uZravad darCeba. TandaTanobiT vzardoT
wevis Zala. garkveul dromde sxeuli isev uZravi iqneba. rodesac Zala sakmari-
sad gaizrdeba, sxeuli amoZravdeba. am procesSi wevis Zalis mniSvnelobas dina-
mometri gviCvenebs. vidre sxeuli uZravia, sxeulze moqmedebs uZraobis xaxunis
Zala, romlis mniSvneloba wevis Zalis mniSvnelobis tolia da sapirispirodaa
mimarTuli. wevis Zalis gazrdasTan erTad isic izrdeba da akompensirebs mas.
raRac momentSi sxeuli daiwyebs srials. SegviZlia davaskvnaT, rom uZraobis
xaxunis Zalis udidesi mniSvneloba tolia moZraobis dasawyebad saWiro wevis
Zalis.

F wevis.
T
F xax.
N

razea damokidebuli xaxunis Zala? SegviZlia vivaraudoT, rom rac ufro


Zlierad awvebian zedapirebi erTmaneTs, miT ufro metia xaxunis Zalac.
gavzardoT horizontalur zedapirze moTavsebuli sxeulis wona damatebiTi
tvirTis dadebiT. SevamCnevT, rom xaxunis Zalac gaizrdeba.
xaxunis Zala gamoiTvleba formuliT: F=µP
DO

sadac P Zalaa, romliTac sxeuli awveba zedapirs. igi zedapiris marTobulia.


µ xaxunis koeficientia. is damokidebulia zedapirebis gvarobaze (masalaze,
gaprialebis xarisxze).
xaxunis Zala mimarTulia zedapiris gaswvriv, moZraobis sapirispirod.

F wevis
F xaxunis

88
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
xaxunis Zala – Zala, romelic ewinaaRmdegeba moZraobis dawyebas. igi ga-
moiTvleba formuliT F=µP, sadac P Zalaa, romliTac sxeuli awveba zeda-
pirs. xolo µ xaxunis koeficientia.

 upasuxeT kiTxvebs

1. sixistis koeficientis ganzomilebaa n/m. misgan gansxvavebiT xaxunis koe-

CO
ficients ganzomileba ar gaaCnia. axseniT ratom?
2. rogor Seicvleba xaxunis koeficienti zedapirebis dazeTvisas?
pasuxi daasabuTeT.

 saSinao davaleba

1. gamoTvaleT xaxunis Zala, romelic aRiZvreba 20kg sxeulis horizonta­


lur zedapirze gasrialebisas, Tu cnobilia, rom xaxunis koeficienti 0,2-
is tolia.
2. ra masisaa sxeuli, Tu horizontalur zedapirze misi gasrialebisas war-
moqmnili xaxunis Zala 50 n-is tolia, xolo xaxunis koeficientia 0,1.
3. gamoTvaleT xaxunis koeficienti, Tu horizontalur zedapirze sriali-
sas sxeulze, romlis wona 90 n-ia, moqmedebs 4,5 n xaxuni Zala.
T
4. ras udris xaxunis koeficienti, Tu 5 kg sxeulis horizontalur zeda-
pirze gasasrialeblad modebuli zambara 2 sm-iT gaiWima? cnobilia, rom
zambaris sixistis koeficientia 100 n/m.
N
DO

89
luka: – erTxel bagiris gadawevaSi Seve-
jibreT ori gundi erTmaneTs. Cven xuTni
viyaviT, mowinaaRmdege gundSi ki – Svidni,

PY
magram mainc Cven gavimarjveT.
ana: – rogor moaxerxeT es?

4.10. Zalebis tolqmedi


Cven SeviswavleT sxvadasxva Zala: simZimis Zala, wona, drekadobisa da xaxunis
Zalebi. simZimis Zala da wona – orive qvemoTaa mimarTuli. xaxunis Zala – moZ-
raobis sapirispirod, xolo drekadobis Zala deformaciis sapirispiro mimar-
Tulebisaa.
Zalas yovelTvis aqvs mimarTuleba da ricxviTi mniSvneloba. e.i. is veqtoruli

CO
sididea.
ganvixiloT ra Zalebi moqmedebs zambaraze uZravad dakidebul sxeulze. esaa
simZimisa da drekadobis Zalebi. simZimis Zala yovelTvis qvemoTaa mimarTuli.
drekadobis Zala ki deformaciis sawinaaRmdegod. radgan zambara gaWimulia,
drekadobis Zala SekumSvisken unda iyos mimarTuli. Cvens SemTxvevaSi sxeulze
moqmedi drekadobis Zala zeviTaa mimarTuli. rogorc viciT, Zalis moqmede­
biT sxeuli unda icvlides siCqares, is ki uZravad kidia. riTaa es gamowveuli?
amis mizezi isaa, rom masze moqmedi ori Zala erTmaneTs abaTilebs. Tu gazom-
vebs CavatarebT, davrwmundebiT, rom am Zalebis modulebi tolia. SegviZlia
davaskvnaT, rom Tu sxeulze ori toli modulis da sapirispirod mimarTuli
Zala moqmedebs, es Zalebi erTmaneTs abaTilebs, anu akompensirebs.
T
zogadad ori toli modulis da urTierTsapirispiro mimarTulebis veqtoris
jami 0-is tolia.
ganvixiloT SemTxveva, rodesac sxeulze moqmedebs erTnairi mimarTulebis
ori Zala, 2 n da 7 n. am Zalebis moqmedebis Sedegi iseTivea, TiTqos sxeulze – 9
niutonis tolma Zalam imoqmeda. zogadad, ori TanamimarTuli veqtoris Sekre-
N

bisas ikribeba maTi modulebi, da tolqmedis mimarTuleba igive rCeba.


DO

axla ganvixiloT SemTxveva, roca sxeulze moqmedebs urTierTsapirispirod


mimarTuli Zalebi: marcxniv mimarTuli 2 n da marjvniv mimarTuli 7n. am Zalebis
moqmedebis Sedegi iseTivea, TiTqos sxeulze moqmedebs 5n marjvniv mimarTuli
Zala. ori urTierTsapirispiro veqtoris Sekrebisas didi veqtoris moduls ak-
ldeba pataris moduli da tolqmedis mimarTuleba didi veqtorisas emTxveva.

90
tolqmedi Zalis gamoTvlisas unda SevkriboT mxolod is Zalebi, romlebic
erTsa da imave sxeulze moqmedeben. simZimis Zalasa da wonas ver SevkrebT,
radgan isini sxvadasxva sxeulzea modebuli. magram SegviZlia gamovTvaloT

PY
simZimis Zalisa da reaqciis Zalis tolqmedi.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

tolqmedi Zala aris ori an meti Zalis erToblivi zemoqmedebis Sedegis


amsaxveli veqtori. igi gamoiTvleba sxeulze moqmedi Zalebis veqtorebis
SekrebiT.
erT mxares mimarTuli Zalebis tolqmedis ricxviTi mniSvneloba tolia am
Zalebis modulTa jamis.
sapirispirod mimarTuli Zalebis tolqmedis ricxviTi mniSvneloba tolia

CO
am Zalebis modulTa sxvaobis da misi mimarTuleba emTxveva udidesi Zalis
mimarTulebas.
ori toli moduliT, magram sapirispirod mimarTuli Zalis tolqmedi nu-
lis tolia.

 upasuxeT kiTxvebs

1. Tu sxeulze moqmedebs moduliT toli, magram urTierTsapirispiro ori


Zala, ras udris am Zalebis tolqmedi?
2. sxeulze moqmedebs erTi mimarTulebis ori Zala –10 n da 13 n. ras udris
am Zalebis tolqmedi da saiTaa mimarTuli?
3. sxeulze moqmedebs ori urTierTsapirispiro Zala. zeviT mimarTuli 25n
da qveviT mimarTuli 16n. ris tolia tolqmedi Zala da saiTaa igi mimarTuli?
T
 saSinao davaleba
N

aageT naxazi mocemuli aRweris Sesabamisad – horizontalur zedapirze


moTavsebul sxeuls ewevian zambaris saSualebiT, Tumca sxeuli xaxunis Za-
lis gavleniT uZravad rCeba.
naxazis agebisas ecadeT asaxoT yvela Zala. Zalebis veqtorebi ise daxazeT,
rom Candes modebis wertili da mimarTuleba. moifiqreT ganmasxvavebeli
aRniSvnebi ZalebisaTvis. magaliTad, Fx an F1, F2 da a. S.
DO

daawyvileT is Zalebi, romlebic erTmaneTs akompensirebs.

91
4.11. savarjiSoebi gameorebisTvis
1. ra ZaliT izidavs dedamiwa 5 kg masis sxeuls?

PY
2. qvemoT motanili naxatebidan romelzea gamosaxuli simZimis Zala da romel-
ze – wona? pasuxi daasabuTeT.

CO
3. rogor vlindeba Zalis zemoqmedeba sxeulze?
4. magidaze dadebuli sxeuli ar moZraobs. romeli Zala akompensirebs sxeulze
moqmed simZimis Zalas?
5. 3 kg masis sxeuls Tanabrad vasrialebT horizontalur zedapirze. ras udris
xaxunis Zala, Tu xaxunis koeficienti 0,3-is tolia?
6. 7 kg masis sxeuls gamoabes zambara da gaasriales marjvniv. am dros zambara 5
sm-iT gaiWima. gamoTvaleT drekadobisa da xaxunis Zalebis tolqmedi, Tu cno-
bilia, rom zambaris sixistea 300 n/m. xolo xaxunis koeficienti 0,1-is tolia.
saiTaa tolqmedi mimarTuli?
7. ramdenjer Semcirdeba xaxunis Zala, Tu zedapirebis gaprialebis Sedegad
xaxunis koeficienti 4-jer Semcirda?
T
8. ramdeni santimetriT gaiWimeba zambara, romlis sixiste 100 n/m, Tu masze 6 kg
tvirTs davkidebT uZravad?
9. ramdeni niutoni iqneba tolqmedi im ori sapirispirod mimarTuli Zalisa,
romelTagan erTi 57 niutonia, xolo meore – 13 niutoni.
N

10. Tokze, romelic 500n Zalas uZlebs, erTmaneTis miyolebiT kideben 7kg masis
tvirTebs. meramdene tvirTis dakidebisas Camowydeba Toki?
11. zambaris sigrZe Tavisufal mdgomareobaSi 50sm-ia. igi SekumSes 35sm-mde.
ris tolia am dros aRZruli drekadobis Zala, Tu zambaris sixistea 300n/m?
12. sxeuls miasrialeben horizontalur zedapirze. masze tvirTis dadebiT
DO

wona 3-jer gaizarda. ramdenjer gaizrdeboda srialis xaxunis Zala?


13. TokiT 5kg masis sxeuls miasrialeben horizontalur zedapirze. erTmane-
Tis mimdevrobiT sxeuls adeben 5kg-ian tvirTebs. meramdene tvirTis dadebi-
sas gawydeba Toki, Tu cnobilia, rom is uZlebs 61 n-s? xaxunis koeficientia 0,2.
14. magnitur sakidze, romelic mikrulia rkinis dafaze, erTmaneTis miyolebiT
kideben 200gramian tvirTebs. meramdene tvirTis Camokidebis Semdeg daiwyebs
sakidi srials? cnobilia rom magnitsa da dafas Soris mizidulobis Zala 10
n-ia, xolo xaxunis koeficientia 0,3.
15. sxeuli 6 m/wm Tanabari siCqariT moZraobs wreze, romlis radiusia 4m. ram-
den srul wres gaakeTebs es sxeuli 1 wT-Si?

92
16. auzSi romlis moculobaa 36 m3 yovel wamSi Caedineba 2l wyali. ramden saaT-
Si aivseba auzi?
17. sosos dRes 5 gakveTili hqonda. gakveTilebs Soris mas 5 wuTiani Sesvenebebi

PY
aqvs. gamonaklisia didi Sesveneba romelic 20 wuTs grZeldeba. TiTo gakveTi-
lis xangrZlivoba 45 wT-ia. gansazRvreT ramdeni wuTi gaatara sosom skolis
SenobaSi, Tu viciT rom is skolaSi gakveTilebis dawyebamde 10wT-iT adre mivi-
da da bolo gakveTilis damTavrebidan 5 wuTis Semdeg wamovida.
18. ra aris nivTierebis umciresi nawilaki?
19. ramdeni atomisgan Sedgeba wylis molekula?
20. ratom mimdinareobs difuzia ufro swrafad cxel amindSi?

CO
N T
DO

93
luka: – gicdia puris danis yuiT daWra?
ana: – micdia da Zalian gamiWirda. ratom
unda daWra yuiT, roca SegiZlia basri

PY
piriT igive martivad gaakeTo?
luka: – basri piri mTel Zalas puris
zedapiris mcire farTobze mimarTavs.
yua ki am Zalas ufro met farTobze anawi­
lebs. Sedegic gansxvavebulia.

4.12. wneva
gavixsenoT, rom sxeuli, romelic sayrdenze devs, moqmedebs mis zedapirze
woniT. rac ufro didi masisaa sxeuli, miT ufro didi woniT moqmedebs is sayr-
denze. CavataroT aseTi cda: qviSis mosworebul zedapirze davdgeT cali fexiT.

CO
vnaxavT, rom Cveni fexsacmeli qviSaze garkveuli siRrmis nakvalevs datovebs.
axla Cveni nakvalevis gverdiT davdoT ficris naWeri da SevdgeT masze. ficari
qviSaSi TiTqmis ar Caefloba. orive SemTxvevaSi erTi da imave woniT vmoqmedeb-
diT, magram Sedegi gansxvavebuli miviReT. aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom Za-
lis zemoqmedebis Sedegi ara mxolod TviT am Zalazea damokidebuli, aramed im
zedapiris farTobzec, romelzec es Zala moqmedebs.
fizikur sidides, romelic zedapirze Zalis zemoqmedebis Sedegs gansazRvravs,
wneva hqvia.
wneva tolia zedapiris marTobulad moqmedi Zalis Sefardebisa am zedapiris
farTobTan.
Zala
wneva =
farTobi

F
P=
T
S
xSirad praqtikul saqmianobaSi saWiroa wnevis gazrda, an Semcireba.
rac ufro meti ZaliT vimoqmedebT erTsa da imave zedapirze, miT meti iqneba
wneva. wnevis gazrda zedapiris farTobis SemcirebiTac SeiZleba. magaliTad:
N

danis mWreli zedapiris farTobis Semcireba SesaZlebelia misi galesviT, rac


saSualebas gvaZlevs naklebi ZaliT warmovqmnaT didi wneva.
rac ufro did farTobze vimoqmedebT erTi da imave ZaliT, miT naklebi iqneba
wneva. muxluxoiani traqtori gacilebiT ufro did farTobs eyrdnoba, vidre
borblebiani. amitom, muxluxoiani traqtori iqac ki axerxebs gavlas. sadac
borblebiani teqnika efloba.
DO

sagulisxmoa, rom wnevas warmoqmnis ara mxolod wona, aramed zedapiris marTo-
buli nebismieri Zala. magaliTad, Wikartis kedelSi SerWobisas, wnevas warmoq­
mnis horizontaluri Zala, romelic kedlis perpendikularulia.

94
SI sistemaSi wnevis sazomi erTeulia paskali.
1 paskali iseTi wnevaa, romelic warmoiqmneba 1 kvadratul metr zedapirze am
zedapiris marTobuli 1 niutoni Zalis moqmedebisas.

PY
pa=n/m2.
wnevis erTeuls saxeli me-17 saukuneSi moRvawe frangi mecnieris blez paska-
lis pativsacemad ewoda. paskalis warmoebuli erTeulebia: kilopaskali (kpa),
megapaskali (mgpa) da sxva.
1kpa=1 000pa
1mgpa=1 000 000pa

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

CO
wneva – fizikuri sididea da tolia farTobis erTeulze moqmedi Zalis P =
wnevis sazomi erTeulia paskali. pa=n/m2 S

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra aris wneva?
2. ra erTeulebSi vzomavT wnevas?
3. rogor SevamciroT, an gavzardoT wneva?

 saSinao davaleba
T
1. gansazRvreT wneva, romelsac qmnis 40 n wonis sxeuli 2 m2-ze?
2. gansazRvreT wneva, romelsac qmnis 80kg sxeuli 0.5 m2-ze?
3. wneva, romelsac adamiani qmnis Wikartis kedelSi CarWobisas tolia 200
mpa-is, xolo farTobi, romelzedac es wneva warmoebs 0,02 mm2-is tolia. gan-
N

sazRvreT, ra ZaliT moqmedebs adamiani Wikartze?


4. ra farTobze moqmedebs 100 n Zala, Tu mis mier warmoqmnili wneva 20 pa-ia?
5. farTobi, romelzec moqmedebdnen garkveuli ZaliT, Seamcires 2-jer,
ise, rom Zala ucvleli datoves. rogor Seicvleba wneva?
DO

95
ana: – dafiqrebulxar, sahaero buSts ro-
gor vberavT?

PY
luka: – ki, masSi damatebiT vuSvebT haers.
ana: – anu buStSi molekulebis raodeno-
bas vzrdiT.

4.13. wneva airebSi


gavixsenoT airebis molekuluri agebuleba. airis molekulebi qaosurad da
didi siCqariT moZraoben. maT Soris manZilebi bevrad aRemateba molekulebis
zomebs, amitom isini Sejaxebidan Sejaxebamde Tavisuflad moZraoben. gamud-

CO
mebiT ejaxebian erTmaneTs da im WurWlis kedlebs, romelSic airia moTavse-
buli. nebismier WurWelSi uamravi airis molekulaa. yovel wams imdenad bevri
molekula ejaxeba WurWlis kedlebs, rom es ara calkeuli molekulebis Se-
jaxebad, aramed erTian, Tanabar zewolad aRiqmeba. Cven viciT, rom zedapirze
moqmedi Zala, wnevas warmoqmnis. maSasadame, airis molekulebiT WurWlis ked­
lebis gamudmebuli `dabombvac~ warmoqmnis wnevas.
rogor SeiZleba gavzardoT WurWlis zedapirze airis mxridan moqmedi wneva?
erTi gza amis misaRwevad aris WurWlis moculobis Semcireba. amis Sedegad
imave raodenobis molekula ufro mcire moculobaSi aRmoCndeba, rac zrdis
molekulebis kedlebze dajaxebaTa ricxvs. CavataroT aseTi cda: plastikis
boTls movargoT sacobi. sacobi SegviZlia davamzadoT kartofilisagan. Tu
boTls xels movuWerT, amiT masSi arsebuli haeris moculobas SevamcirebT,
wneva moimatebs da sacobi amovardeba.
wnevis gazrdis meore gza aris molekulebis daja­
xebaTa siZlieris momateba. rac ufro didi siC­
T
qariT moZraoben molekulebi, miT ufro didi
ZaliT ejaxebian isini WurWlis kedlebs. moleku-
laTa siCqare ki damokidebulia temperaturaze.
rac metia temperatura, miT ufro swrafad moZ-
raoben molekulebi. maSasadame, wnevis gazrda
N

temperaturis momatebiTac SeiZleba. CavataroT


aseTi cda: minis cariel boTls dava­xuroT sacobi.
Semdeg es boTli CavdgaT cxel wyalSi. cota xnis Semdeg davinaxavT, rom boT­
lidan sacobi amovardeba. amis mizezi boTlSi airis wnevis momatebaa, rac tem-
peraturis matebam gamoiwvia.
DO

96
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
airis wneva gamowveulia im molekulebiT, romlebic gamudmebiT ejaxebian
WurWlis kedlebsa da fskers.
airis wnevis gazrda SesaZlebelia mudmivi temperaturis dros misi mocu-
lobis SemcirebiT, an mudmivi moculobis dros misi temperaturis gazrdiT.
airis wnevis Semcireba SesaZlebelia mudmivi temperaturis dros misi mocu-
lobis gazrdiT, an mudmivi moculobis dros misi temperaturis SemcirebiT.

 upasuxeT kiTxvebs

CO
1. rogor warmoiqmneba wneva airebSi?
2. rogor SegviZlia gavzardoT an SevamciroT airis wneva?
3. rogor Seicvleba airis wneva Tu mas gavaTbobT?

 saSinao davaleba

1. davuSvaT, rezinis buSti moTavsebulia minis zarxufis qveS. Tavadpirve-


lad is CaCutulia. daviwyoT zarxufidan haeris gamotumbva, ris Sedegadac
buSti gaibereba da miiRebs mrgval formas. axseniT es movlena.
N T
2. marTkuTxedis formis zedapirze, romlis ganzomilebebia 20sm da 50sm,
devs sxeuli, romelmac Seqmna 100pa wneva. ra masisaa es sxeuli?
3. farTobi, romelzec moqmedebdnen garkveuli ZaliT, gaadides 3-jer. ro-
gor unda Secvalon moqmedi Zala, rom wneva ucvleli darCes?
DO

97
luka: - wyalqveSa navebi Zalian mtkice masal-
isgan mzaddeba, rom gauZlos wylis wnevas.

PY
ana: - myvinTavebis skafandrebic.
luka: - sainteresoa, rogor uZleben Tevzebi
wylis mxridan amxela zewolas.

4.14. wneva siTxeebSi


Cven ukve viciT, rom siTxeSi molekulebi, myari sxeulebisagan gansxvavebiT,
Tavisuflad gadaadgildebian. amitom siTxe iRebs im WurWlis formas, romel-

CO
Sic asxia.
ganvixiloT marTkuTxa paralelepipedis formis WurWelSi Casxmuli siTxe da
gamovTvaloT am siTxis mier WurWlis fskerze warmoqmnili wneva. es wneva war-
moqmnilia siTxis wonis xarjze, amitom mis gamosaTvlelad gamogvadgeba for-
mula:

P= F (1)
S

sadac F siTxis wonaa da F=mg (2), xolo S fskeris farTobia. siTxis masa ga-
moiTvleba formuliT m= V, sadac siTxis simkvrivea, xolo V moculoba.
SevitanoT masis gamosaTvleli formula meore gamosaxulebaSi, miviRebT:
F=mg= Vg. moculobis gamosaTvlelad fskeris farTobi unda gavamravloT
siTxis simaRleze, anu miviRebT: F= Vg= Shg. sabolood, pirvel formulaSi
Zalis mniSvnelobis SetaniT, miviRebT:
T
Shg
P= F = = gh
S S
cdebiT mtkicdeba, rom es formula samarTliania nebismieri
formis WurWlisTvis. maSasadame, WurWelSi siTxis wneva ar aris
N

damokidebuli WurWlis formaze, is damokidebulia siTxis sve-


tis simaRleze. am wnevas hidrostatikuri wneva hqvia (hidro wy-
als niSnavs, statika ki - uZravs).
siTxe moqmedebs ara marto WurWlis fskerze, aramed kedlebzec
da masSi CaZiruli sxeulis mTels zedapirze. rac ufro Rrmadaa
sxeuli siTxeSi, miT metia siTxis mxridan masze moqmedi wneva.
DO

CavataroT aseTi cda: plastikis boTli sigrZeze, erTi xazis gas-


wvriv gavxvritoT ramdenime adgilas. masSi CavasxaT wyali da davdgaT verti-
kalurad. naxvretebidan wyali gadmoisxmeba ise, rogorc suraTzea naCvenebi.
suraTidan kargad Cans, rom rac ufro fskeriskenaa naxvreti, miT ufro Sors
isxmeba wyali. e.i. wneva siRrmesTan erTad izrdeba.
zogjer, saWiroa zRvebisa da okeaneebis siRrmeSi garkveuli samuSaoebis
Catareba. magaliTad, navTobsadenebisa da gazsadenebis SekeTeba, CaZiruli
gemebis an navebis xmeleTze amotana, geologiuri da arqeologiuri kvlevebis
Catareba, biosistemis Seswavla. am saqmianobebSi myvinTavebs gansakuTrebuli
roli aqvT. Rrma yvinTvisas aucilebelia damcavi skafandris Cacma, radgan
rac ufro Rrmad CavdivarT wyalSi, miT ufro meti wneviT moqmedebs igi sxe-
ulze. skafandris gamoyenebisas, wyali wneviT moqmedebs skafandris zedapirze
da masSi myofi adamiani am zemoqmedebisagan daculia. skafandri mtkice masa­

98
lisgan mzaddeba, raTa gauZlos wylis
wnevas. amave mizeziT, mtkice masalis-
gan akeTeben wyalqveSa navebsac.

PY
Tevzebi ki imitom uZleben wylis
mxri­dan did wnevas, rom wyali maT ara
mxolod garedan, aramed Signidanac
awveba. ris Sedegadac gare da Sida Za-
lebi erTmaneTs akompensirebs.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

CO
hidrostatikuri wneva gamowveulia WurWelSi siTxis woniT.
igi damokidebulia siTxis simkvrivesa da siTxis svetis simaRleze.
hidrostatikuri wneva gamoiTvleba formuliT: P= gh

 upasuxeT kiTxvebs

1. riTia gamowveuli siTxis hidrostatikuri wneva?


2. razea damokidebuli hidrostatikuri wneva?
3. moqmedebs Tu ara hidrostatikuri wneva WurWlis kedlebze? moiyvaneT
magaliTi.
T
 saSinao davaleba

1. gamoTvaleT wylis hidrostatikuri wneva, romelsac awarmoebs 1m simaR-


lis WurWelSi Casxmuli wyali, Tu WurWeli mTlianad savsea.
2. ra simaRleze asxia benzini WurWelSi, Tu is WurWlis fskerze awarmoebs
N

14,2kpa wnevas?
DO

99
luka: – gagigia rame hidrostatikur paradoqsze?
ana: – 1648 wels blez paskalma Caatara cda hidrostatikuri
paradoqsis sademonstraciod. man wyliT savse kasrze zemodan

PY
daamagra grZeli wvrili minis mili, romelic meore sarTulamde
aRwevda. TviTon meore sarTulze avida da milSi cota wyali Caas-
xa. gaocebuli mayureblis Tvalwin kasri gaskda.
luka: – raSi mdgomareobs paradoqsi?
ana: – milSi Casxmuli wylis masa Zalian mcire iyo. Sesabamisad,
mcire iyo simZimis Zalac. es Zala kasrs ver gaxeTqavda. mcire ra-
odenobis wyalma mTlianad Seavso grZeli, viwro mili. wylis do-
nem mkveTrad aiwia, Sesabamisad, gaizarda siTxis wneva, ramac ga-
moiwvia kasris gaxeTqva.
luka: – simZimis Zala xom qveviTaa mimarTuli? Tu wyali mxolod
fskers daawveboda, kasri ar gaskdeboda. maSin ratom gamovida

CO
wyali kasris gverdebidan?
ana: – savaraudod, wylis hidrostatikuri wneva kasrSi yvela
mimarTulebiT gavrcelda.

4.15. paskalis kanoni


blez paskali ikvlevda wnevas sxvadasxva garemoSi. man aRmoaCina, rom wneva
siTxeebsa da airebSi yvela mimarTulebiT Tanabrad vrceldeba. es kanonzo­
miereba paskalis kanonis saxeliTaa cnobili.
aviRoT plastikis boTli, gavavsoT wyliT da mWidrod davaxuroT Tavsaxuri.
gavxvritoT boTli ramdenime adgilas. Tu boTls xels movuWerT, SevamCnevT
rom wyali Wavlis saxiT gamova naxvretebidan. am dros wnevas boTlis im nawilSi
warmovqmniT, sadac vuWerT xels. radgan siTxis molekulebi advilad moZraoben,
es zemoqmedeba iolad gadaecema mTel siTxes da wneva WurWelSi yvelgan imatebs.
N T

igive cda SegviZlia gavimeoroT kvamlis gamoyenebiT da davrwmundeT, rom air-


Sic yvela mimarTulebiT gadaecema wneva.
DO

gansxvavebiT siTxeebisa da airebisgan, myar sxeulebSi wneva mxolod Zalis mimar-


TulebiT gadaecema. magaliTad, lursmnis kedelSi CaWedebisas, CaquCs swored im
mimarTulebiT vurtyamT, romeli mimarTulebiTac gvinda
lursmnis CaWedeba. lursmnis boloze CaquCiT warmoqmnili
Zala TiTqmis ucvlelad gadaecema lursmnis wveros. zeda-
piris farTobis simciris gamo ki maRali wneva warmoiqmneba.
siTxis, airis da myari sxeulebis es Tvisebebi maTi moleku-
luri agebulebiT aixsneba. siTxeebSi da airebSi moleku-
lebi gacilebiT naklebad arian urTierTSekavSirebulebi,
vidre myar sxeulebSi, amitom erT adgilze zemoqmedebi-
sas molekulebi advilad wainacvleben da am zemoqmedebas avrceleben mTel
moculobaSi. myar sxe­ulebSi molekulebis mtkice urTierTkavSiris gamo es
zemoqmedeba, mimarTulebis Seucvlelad, TiTqmis myisierad gadaecema.

100
PY
CO
suraTze naCvenebia cda, romelic adasturebs, rom siTxeSi wneva ar aris
damoki­debuli mimarTulebaze. milakis erTi mxare bolovdeba ZabriT, romel-
zec gadakrulia rezinis apki. meore mxare ki bolovdeba muxliT, romelSic as­
xia siTxe. Tu apkian bolos CavuSvebT wylian WurWelSi, masze hidrostatikuri
wnevis moqmedebis gamo apki Seizniqeba da muxlSi arsebuli siTxe wainacvlebs.
rogorc ar unda SevcvaloT Zabris mimarTuleba, siRrmis Seucvlelad, Sevam­
CnevT, rom muxlSi doneTa sxvaoba igive darCeba. es ki imaze metyvelebs, rom
wneva siTxeSi yvela mimarTulebiT erTnairia.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi


T
paskalis kanoni – wneva siTxesa da airSi yvela wertils Tanabrad gadaecema.
myar sxeulebSi wneva gadaecema mxolod Zalis moqmedebis mimarTulebiT.

 upasuxeT kiTxvebs
N

1. CamoayalibeT paskalis kanoni.


2. siTxisa da airis romel Taviseburebas efuZneba paskalis kanoni?
3. ratom ar exeba paskalis kanoni myar sxeulebs?
DO

 saSinao davaleba

1. WurWelSi asxia wyali da zeTi. gansazRvreT wneva WurWlis fskerze, Tu


wylis svetis simaRlea 20 sm, xolo zeTis – 12 sm.
2. ris tolia wylis mier myvinTavze moqmedi wneva, roca igi imyofeba 10 m
siRrmeze? zRvis wylis simkvrive 1030 kg/m3-is tolia.
3. WurWelSi asxia spirti. ra siRrmezea wneva 100 pa-is toli? spirtis sim-
kvrivea 800 kg/m3.

101
4.16 savarjiSoebi gameorebisTvis
1. mocemulia marTkuTxa paralelepipedis formis sxeuli, romlis ganzomile-
bebia 50 sm, 40 sm da 90 sm. es sxeuli moaTavses horizontalur zedapirze sami

PY
gansxvavebuli farTobis mqone waxnagiT. gamoTvaleT im waxnagis farTobi, ro-
melze dadebiTac es sxeuli awarmoebs:
a) maqsimalur wnevas;
b) minimalur wnevas.

CO
2. ra ZaliT unda vimoqmedoT 0,25m2 farTobis zedapirze, rom 5 pa wneva miviRoT?
3. ra farTobis zedapirze unda vimoqmedoT 15 n marTobuli ZaliT, rom 5 pa wne-
va warmoiqmnas?
4. ras udris wneva, romelsac awarmoebs 80 kg masis adamiani iatakze, Tu misi
erTi fexsacmlis farTobi 40 sm2-ia?

5. rogor Seicvleba wneva, Tu zedapirze moqmed Zalas 3-jer gavzrdiT?


6. rogor Seicvleba wneva, Tu zedapiris farTobs, romelzec Zala moqmedebs,
SevamcirebT 4-jer, xolo Zalas ar SevcvliT?
7. rogor Seicvleba wneva, Tu zedapirze moqmed Zalas gavzrdiT 8-jer, xolo
zedapiris farTobs – 2-jer?
8. S farTobis mqone zedapirze moqmedebs F1 Zala, romelic awarmoebs P wnevas.
T
F1
3S farTobis mqone zedapirze ki F2 Zala awarmoebs 6P wnevas. risi tolia ?
F2
9. 15 kg masis marTkuTxa paralelepipedis formis sxeuli devs zedapirze. risi
N

tolia wneva, Tu marTkuTxa paralelepipedis fuZis sigrZea 20 sm, xolo sigane


– 10 sm.
10. horizontalur zedapirze devs marTkuTxa paralelepipedis formis sxeu-
li, romlis sigrZea 4 m, sigane – 2 m, xolo simaRle – 5 m. sxeuli damzadebulia
2500 kg/m3 simkvrivis nivTierebisagan. risi tolia wneva, romliTac es sxeuli
moqmedebs zedapirze?
DO

11. risi tolia siTxis mier warmoqmnili wneva 5m siRrmeze, Tu siTxis simkvrivea
800 kg/m3?
12. gansazRvreT WurWelSi wylis svetis simaRle, Tu fskerze wneva 200 kpa-is
tolia.
13. siTxiT sanaxevrod savse WurWelSi Caagdes sagani, romelic siTxeSi nawilob­
riv CaiZira. rogor Seicvleba wneva WurWlis fskerze?
14. rogor Seicvleba wylis mier warmoqmnili wneva 2 m siRrmidan 6 m siRrmeze
Casvlisas?

102
15. ramdeniT moimatebs wneva 800 kg/m3 simkvrivis siTxeSi yoveli 10 sm-iT CaZir-
visas?

PY
16. grafikze vertikalur RerZze gadazomilia Zala, xolo horizontalur
Rer­Zze is farTobi, romlis marTobuladac moqmedebs es Zala. romel SemTxve­
vaSia wneva maqsimaluri – pirvelSi Tu meoreSi?

CO
17. diagrama akavSirebs ori sxvadasxva zedapiris farTobebsa da maTze moqmed
Zalebs. romel zedapirze warmoqmnili wnevaa umciresi?

18. diagrama akavSirebs or sxvadasxva zedapirze moqmed Zalebsa da maT warmoq­


mnil wnevebs. romeli zedapiris farTobia umciresi?
19. ra ZaliT awveba wyali masSi 50 m siRrmeze myof sxeuls, romlis farTobia
0,5 m2?
N T
20. marTkuTxa paralelepipedis fuZis sigrZea 10 sm, sigane – a da simaRle – b.
es figura dades horizontalur zedapirze jer 10a farTobis mqone fuZeze,
Semdeg ki danarCen or gansxvavebuli farTobis fuZeze (jer ab farTobis mqone
fuZeze, Semdeg ki – 10b farTobis mqone fuZeze). pirvelad wneva gaizarda 5-jer,
xolo Semdeg 10-jer. gamoTvaleT am paralelepipedis moculoba.
DO

103
ana: – ana, ici gemi rogor gadadis erTi mdinaridan meoreSi, roca mdi­
nareebis wylis doneebi gansxvavebulia?
luka: – rabebis (Sluzebis) saSualebiT. Tavidan gemi Sedis pirveli-

PY
dan meore rabSi. maTi gamyofi kari ixureba. Semdeg meore rabSi uSveben
wyals, masSi done iwevs da utoldeba mesame rabSi wylis dones da gemi
Tavisuflad gadadis meore mdinareSi.

4.17. ziarWurWeli
wylian Wiqas Tu gverdze gadaxriT, SeamCnevT, rom

CO
wylis zedapiri kvlav horizontaluri darCeba. es
ganpirobebulia dedamiwis mizidulobis ZaliT da
meore mxriv, siTxis denadobiT.
CaidanSi CavasxaT wyali. vnaxavT, rom wyali erTsa da
imave doneze dadgeba Caidansa da mis cxvirSi. Tu ga-
davxriT Caidans da davakvirdebiT, davinaxavT, rom wyali kvlav erTsa da imave
doneze iqneba mis orive nawilSi. es imitom xdeba, rom siTxe Seuferxeblad ga-
daedineba WurWlis erTi nawilidan meoreSi.
erTmaneTTan dakavSirebul ramdenime TavRia WurWels ziarWurWeli hqvia. mas-
Si erTgvarovani siTxe erT doneze dgeba.
T
ziarWurWeli SeiZleba Sedgebodes erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli
nawilebisagan. Tumca masSi Casxmuli siTxe yvela nawilSi erTsa da imave doneze
dadgeba. es imiTaa ganpirobebuli, rom siTxis wneva damokidebulia ara WurW-
N

lis formaze, aramed siTxis svetis simaRleze.


P= gh
ganvixiloT umartivesi ziarWurWeli, romelic ori gansxvavebuli milisagan
Sedgeba. erT-erT milSi CavasxaT siTxe. siTxe Seuferxeblad gadava meoreSi
da sabolood orive milSi siTxis done gaTanabrdeba. WurWlis fskerze, SuaSi,
avirCioT siTxis Txeli fena, romelic naxatze Savi vertikaluri xaziTaa mo-
DO

niSnuli. radgan siTxe uZravia, am fenaze marjvnidan da marcxnidan moqmedi Za-


lebi erTmaneTs abaTilebs. rac imas niSnavs, rom fenis orive mxares siTxe erTi
da imave wnevas warmoqmnis.

h1 h2

F2 F1
F1=F2

e.i. gh1 = gh2


sabolood ki miviRebT, rom h1=h2.
104
Tu pirvel muxlSi CavamatebT imave siTxes, Tavdapirvelad masSi done aiwevs.
es ki niSnavs, rom damakavSirebel milakSi marcxena mxridan ufro maRali wneva
warmoiqmneba, vidre marjvnidan. swored wnevaTa sxvaoba aiZulebs siTxes, rom

PY
imoZraos marcxnidan marjvniv. es nakadi manamde SenarCundeba, sanam siTxis
done orive muxlSi ar gaTanabrdeba.

ziarWurWlis principi xSirad gamoiyeneba praqtikaSi. magaliTad, saWiroa


ori iseTi wertilis moZebna, romlebic erTsa da imave simaRlezea. amisaTvis
SegviZ­lia, gamoviyenoT moqnili mili – Slangi. wvril gamWvirvale SlangSi as­
xamen wyals. misi erTi bolo miaqvT erT wertilTan, xolo meore bolo – meore
wertilTan. Slangis orive boloSi wyali erTsa da imave doneze dgeba. wylis
donis mixedviT SegviZlia movniSnoT tol simaRleze myofi wertilebi.

CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

ziarWurWeli – erTmaneTTan dakavSirebuli ramdenime TavRia WurWelia.


masSi erTgvarovani siTxe erT doneze dgeba da ar aris damokidebuli Wur­
Wlis formaze.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ras hqvia ziarWurWeli?


2. TavRia WurWlis gadaxrisas inarCunebs Tu ara siTxis zedapiri horizon-
talur mdgomareobas?
3. ratom ar dgeba siTxe sxvadasxva doneze ziarWurWlis sxvadasxva milSi,
T
miuxedavad maTi gansxvavebuli formisa?

 saSinao davaleba
N

gansxvavebuli diametris ori milisgan Semdgar ziarWurWelSi asxia siTxe.


1. tolia Tu ara siTxis masebi orive milSi?
2. romel milSia meti moculobis siTxe?
3. CamoTvlilTagan romeli sididea erTnairi ziarWurWlis orive milSi:
masa, simaRle, ganivkveTis farTobi, moculoba.
DO

moamzadeT proeqti
panamis arxis magaliTze moamzadeT proeqti, romlis farglebSic SeiswavliT
rogor gadadian gemebi atlantis okeanidan wynar okeaneSi da piriqiT, pana­
mis arxis gavliT. axseniT rogor gamoiyeneba ziarWurWlis proncipi am pro-
cesSi. moamzadeT prezentacia.

105
luka: – ana, warmoidgine, rom or erTnair
WurWelSi CavasxiT wyali da spirti erT
simaRleze. rogor fiqrob, orive Wur­
wyali spirti

PY
Wlis fskerze wneva erTi da igive iqneba?
ana: – ara, ra Tqma unda. wneva damokidebu-
lia siTxis simkvriveze. spirtis simkvrive P 1 h P 2 h
naklebia wylisaze. siTxis svetis simaR-
leebi Tu tolia, e.i. mxolod simkvrive
ganapirobebs, rom spirtiani WurWlis
fskerze naklebi wneva iqneba.

4.18. sxvadasxva siTxe ziarWurWelSi


ganvixiloT aseTi amocana. ziarWurWelSi asxia vercxliswyali. mis marcxena

CO
milSi Caamates wyali. wyali da vercxliswyali erTmeTs ar Seereva. milebSi
siTxe sxvadasxva doneze dadga. ziarWurWlis fskerze warmosaxviT gamovyoT
siTxis Txeli vertikaluri fena. naxatze igi Savi xaziTaa moniSnuli. radgan
siTxe wonasworobaSia (uZravia), amitom am fenaze moqmedi Zalebi marjvnidan da
marcxnidan dakompensirebulia. e.i. erTnairia wnevebic. vnaxoT ras udris wneva
orive muxlSi cal-calke. marcxena muxlSi arsebuli siTxe fskerze warmoqmnis
wnevas, romelic tolia:
1
gh0+ 2gh2
sadac ρ 1 vercxliswylis simkvrivea, xolo 2
– wylis. h0 vercxliswylis si-
maRlea marcxena milSi, xolo h2– wylis.
marjvena muxlSi wneva toli iqneba:
1
gh0+ 1 gh1
radgan es wnevebi tolia, SegviZlia CavweroT:

ρ 1 gh + gh = ρ 1 gh +ρ 1 gh
T
0 2 2 0 1

h2
aqedan gh2 = gh1 da sabolood h = h , rac igivea = 1
2 1 2 2 1 1
h1 2

maSasadame, TavRia ziarWurWelSi ori sxvadasxva Seureveli siTxis svetis


N

simaRleebi, romlebic aTvlilia maTi gamyofi zedapiridan, ise Sefardeba


erTmaneTs, rogorc maTi simkvriveebis Sebrunebuli mniSvnelobebi. es damo­
kidebuleba ukuproporciulia.
DO

h2
h1
h0 h0
F2 F1

106
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

PY
TavRia ziarWurWelSi Seureveli siTxeebidan, pirveli siTxis svetis simaR-
le ise Seefardeba meorisas, rogorc meore siTxis simkvrive pirvelisas.
h2
= 1 siTxis svetis simaRleebi aRebulia gamyofi zedapiridan maRla.
h1 2

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra ganapirobebs Seureveli siTxeebis sxvadasxva doneze arsebobas ziar-


WurWelSi?

CO
2. ziarWurWlis fskerze aRebul Txel fenaze marjvnidan da marcxnidan mo-
qmedi Zalebi aris Tu ara toli da ra SemTxvevaSi?

 saSinao davaleba

1. gansazRvreT gakveTilSi mocemul magaliTSi vercxliswylisa da wylis


svetis simaRleebis Sefardeba. simkvriveebi naxeT cxrilSi.
2. ziarWurWlis or muxlSi Caasxes sxvadasxva siTxe. pirvelSi spirti, meo-
reSi ki vercxliswyali. gansazRvreT ra simaRleze dadgeba gamyofi saz-
Rvridan vercxliswyali, Tu spirti amave xazidan dgas 50 sm-ze.
N T
DO

107
ana: – luka, rogor moiqcevi Zalian mZime
tvirTis aweva rom dagWirdes?

PY
luka: – albaT raime meqanizms gamoviyeneb.
ana: – marTalia, teqnikaSi xSirad gamoiyeneba
mowyobilobebi, romlebic saSualebas gvaZ­
leven mcire ZaliT didi zemoqmedeba movax-
dinoT, anu ZalaSi movigoT.

4.19. hidravlikuri manqana


paskalis kanonis gamoyenebiT SeiZleba iseTi mowyobilobis Seqmna, rogori-
caa hidravlikuri manqana. igi saSualebas gvaZlevs mcire Zala sagrZnoblad
gavzardoT.

CO
umartivesi hidravlikuri manqana warmoadgens ziarWurWels, romlis muxle-
bi sxvadasxva diametris cilindrebia. pirveli cilindris farTobia S1, xolo
meoris – S2. WurWelSi siTxe asxia. cilindrebSi Casmulia moZravi dguSebi.

F2
patara didi
S1 dguSi dguSi
S2
F1

Tuki mcire dguSze, vimoqmedebT F1 ZaliT, SevqmniT wnevas, romelic tolia:


T
F
p = 1 (1).
S 1

paskalis kanonis Tanaxmad, es wneva Tanabrad, gadaecema mTel siTxes da aswevs


meore dguSs. gamovsaxoT meore dguSze moqmedi Zala F2.
N

F2= pS2. CavsvaT wnevis mniSvneloba pirveli formulidan:


F
F2= 1 S
S1 2
maSasadame F1 = F2 , saidanac S1 = F1 .
S1 S2 S2 F2
DO

ramdenjerac aRemateba meore dguSis farTobi pirvelisas, imdenjer metia


meore dguSze warmoqmnili Zala pirvelTan SedarebiT.
hidravlikuri manqanebi farTod gamoiyeneba teqnikaSi. mZime tvirTis, maga­
liTad, avtomobilis asawevad gamoiyeneba domkrati. misi muSaobis principi
aRwerilia naxatze.

108
hidravlikuri domkrati Sedgeba ori A da B
dguSebisagan. mcire zomis B dguSze damagrebu-
lia saxeluri, xolo didi zomis A dguSi gamodis

PY
gareT. avtomobilis asawevad domkrati unda
SevudgaT avtomobils qvemodan ise, rom A dgu-
Sis zeda nawili miebjinos avtomobilis Zaras.
dguSebi erTmaneTTan dakavSirebul milebSi
moZraobs. es milebi warmoqmnis ziarWurWels,
romelic Sevsebulia zeTiT. Tavdapirvelad
saxeluri aweulia da masTan erTad aweulia
mcire zomis B dguSic. rodesac saxelurs davawvebiT, mcire dguSi masTan er-
Tad daiwevs, warmoqmnis wnevas da A dguSi zeviT iwevs. amis Semdeg saxelurs
kvlav zeviT vwevT. am dros ixseneba meore sarqveli da zeTi konteineridan
pirveli dguSis cilindrs avsebs. am moqmedebis ramdenjerme gameorebiT tvir-

CO
Ti sasurvel simaRleze aiwevs.
hidravlikuri manqana gamoiyeneba satvirTo TviTmclelebis Zaris asawevad.
specialuri mowyobiloba – kompresori Slangebis saSualebiT dakavSirebulia
amwev dguSebTan da maTSi tumbavs zeTs. warmoqmnili wneva gaSlis dguSebs da
Zara zeviT aiwevs.

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

hidravlikuri manqana saSualebas gvaZevs mcire Zala sagrZnoblad gavzardoT.


S1 F1
hidravlikuri manqanisTvis samarTliania formula: = rac imas niSnavs,
S2 F2
rom ramdenjerac aRemateba meore dguSis farTobi pirvelisas, imdenjer
T
metia meore dguSze warmoqmnili Zala pirvelTan SedarebiT.

 upasuxeT kiTxvebs
N

1. risTvis gamoiyeneba hidravlikuri manqana?


2. ra hqvia mowyobilobas, romelic mZime tvirTebis asawevad gamoiyeneba?
3. rogori damokidebulebaa cilindrebis farTobebsa da Zalebs Soris hid­
ravlikur manqanaSi?
DO

 saSinao davaleba

1. didi cilindris farTobia 20 sm2. pataris – 2 sm2. risi toli iqneba did
dguSze warmoqmnili Zala, rodesac patara dguSs 7 n ZaliT davawvebiT?
2. gansazRvreT, ramdenjer gaizrdeba Zala hidravlikuri manqanis gamo­
yenebiT, Tu viciT, rom didi dguSis radiusi 2-jer metia, vidre pataris?
3. ramdenjer naklebia patara cilindris diametri didTan SedarebiT, Tu
viciT, rom hidravlikuri manqana Zalas 16-jer zrdis?

109
4.20. savarjiSoebi gameorebisTvis
1. hidravlikuri manqanis erTi dguSis farTobi 3 sm2-ia, meorisa ki – 60 sm2. ras
udris meore dguSze siTxis mxridan moqmedi Zala, Tu pirvel dguSze moqmedebs

PY
20 n?
2. hidravlikuri manqanis dguSebis farTobebis Sefardebaa 5:8. ipoveT siTxis
mxridan moqmedi Zala mcire dguSze, Tu did dguSze moqmedebs 48 n Zala?
3. ra masis tvirTs avwevT hidravlikuri manqaniT, Tu mis patara dguSs movdebT
50 n Zalas? cnobilia, rom didi dguSis farTobia 40dm2, xolo patarasi – 2sm2.
4. ziarWurWlis or muxlSi Caasxes sxvadasxva siTxe. pirvelSi wyali, meoreSi
ki – vercxliswyali. gansazRvreT, ra simaRleze dadgeba gamyofi sazRvridan
vercxliswyali, Tu wyali amave xazidan dgas 272 mm-ze?
5. ziarWurWlis or muxlSi Caasxes sxvadasxva siTxe. pirvelSi wyali, meoreSi ki

CO
vercxliswyali. gansazRvreT, ra simaRleze dadgeba gamyofi sazRvridan wya-
li, Tu vercxliswyali amave xazidan dgas 50sm-ze?
6. ziarWurWlis viwro muxlis ganivkveTis farTobi samjer naklebia farTo
muxlisaze. masSi Casxmulia siTxe. dguSis saSualebiT farTo muxlSi siTxis si-
maRlem daiwia 12 sm-iT. ramdeni sm-iT aiwevda siTxis simaRle viwro muxlSi?
7. wylis rezervuari uerTdeba onkans. rezervuarSi wylis done onkanze 7m-iT
maRla dgas. risi tolia wylis wneva onkanSi?
8. diagrama akvaSirebs or sxvadasxva zedapirze moqmed Zalebsa da maT warmoq­
mnil wnevebs. romeli zedapiris farTobia udidesi?
T
9. gamoTvaleT wneva, romelic warmoiqmneba 30 n marTobuli Zalis zemoqmede­
biT 60 sm2 farTobis zedapirze.
10. gamoTvaleT nivTierebis simkvrive, Tu cnobilia, rom am nivTierebisagan
N

damzadebuli kubi, romlis wibo 30sm-ia zedapirs 1800 pa wneviT awveba.


11. ramdeni sm-iT gaiWimeba 400 n/m sixistis zambara, Tu masze 20 kg tvirTs
davkidebT?
12. grafikze asaxulia siTxeSi CaZirul sxeulze moqmedi wnevis damokidebule-
ba siRrmeze.
DO

gansazRvreT siTxis simkvrive.


110
13. siTxeSi, romlis simkvrive 900 kg/m3-ia, CauSves marTkuTxa para-
lelepipedis formis sxeuli ise, rom misi ori waxnagi horizonta-
luradaa ganTavsebuli. paralelepipedis qveda waxnagis farTobi

PY
0,25 m2-ia, xolo simaRle 1m-ia. gamoTvaleT zeda da qveda waxnage-
bze siTxis wneviT gamowveuli Zalebis tolqmedi, Tu zeda waxnagi
50 sm siRrmezea wylis zedapiridan.

CO
grafikze asaxuli satvirTo avtomobilis mier gavlili manZilis droze
damoki­debuleba. avtomobili avtofarexidan gaemarTa sawyobisken, sawyobSi
daitvirTa. amis Semdeg ganagrZo gza da Cavida daniSnulebis adgilze. grafikis
mixedviT upasuxeT kiTxvebs(14-19):
14. ra manZilia avtofarexidan sawyobamde?
15. ra siCqariT moZraobda avtomobili avtofarexidan sawyobamde?
16. ramden xans Seyovnda avtomobili sawyobSi?
T
17. ra siCqariT ganagrZo moZraoba avtomobilma datvirTvis Semdeg?
18. sul ra manZili ganvlo avtomobilma?
19. risi tolia misi saSualo siCqare mTel gzaze?
N

20. kubis formis sxeuls, romlis erTi wibo 30sm-ia, ucvleli siCqariT miasri-
aleben horizontalur zedapirze. dinamometri, romlis saSualebiTac miasri-
aleben sxeuls, gviCvenebs 90 n-s. gamoTvaleT wneva, romliTac es sxeuli awveba
zedapirs, Tu cnobilia, rom xaxunis koeficientia 0,2.
DO

111
PY
luka: – ana, dagilevia wveni sawrupiT?
ana: – ki, ra Tqma unda.
luka: – ra aiZulebs siTxes imoZraos dedami-
wis mizidulobis sapirispirod – qvevidan
zeviT?

4.21. atmosferuli wneva, toriCelis cda


CavataroT cda. wyliT savse Wiqas davafaroT furceli. Wiqa gad-
movatrialoT. miuxedavad imisa, rom wyali zemodan awveba fur-

CO
cels, igi ar iRvreba. ratom? unda vivaraudoT, rom furcels
qvemodan raRac Zala awveba.
CavataroT kidev erTi cda. dguSiT amoviwovoT siTxe WurWli-
dan. siTxe Tavisuflad amova milSi. ra aiZulebs siTxes amohyves
dguSs?

Zveli berZeni mecnieri aristotele am movlenas imiT xsnida, rom bunebas `eSi­
T
nia sicarielis~, amitom awevisas, mili ver darCeba carieli da Seiwovs siTx-
es. saukuneebis ganmavlobaSi am debulebas saeWvod aravin miiCnevda. magram
me-17 saukuneSi florenciaSi erT-erTi Sadrevnis mSeneblobisas SeamCnies, rom
tumboebs wyali 10 metrze maRla veRar ahqondaT da maTSi sicariele Cndebo-
da. sagonebelSi Cavardnilma mSeneblebma cnobil italiel mecniers – gali­
N

leo galileis mimarTes. man ki ixumra – `rogorc Cans, 10 metris zeviT bunebas
sicarielis aRar eSiniao~. galileom Tavis moswavles evanjelista toriCe-
lis daavala am sakiTxis gamokvleva. toriCelim daiwyo dakvirvebebisa da eqs-
perimentebis Catareba. igi mixvda, rom cdebis Casatareblad vercxliswylis
gamo­yeneba ufro mosaxerxebeli iyo, radgan misi simkvrive 13-jer aRemateba
wylisas. vercxliswylis gamoyenebisas mas cdebisTvis aRar mouwevda 10-metri-
DO

an milSi siTxis Sewova. am SemTxvevaSi 1-metriani milic sakmarisi iqneboda.


sanam toriCelis cdebs aRvwerT, ganvixiloT dedamiwis atmosfero, romelic
gars akravs mas. atmosferos arseboba ganpirobebulia dedamiwis mizidulobis
ZaliT. rogorc viciT, dedamiwa izidavs yvela sxeuls, maT Soris haersac da
akavebs Tavis garSemo. myar da Txevad nivTierebebTan SedarebiT, haeris sim-
kvrive Zalian mcirea. magram imis gamo, rom atmosferos sisqe ramdenime aTasi
km-ia, is didi wneviT moqmedebs dedamiwaze. atmosferos zeda fenebi awvebian
qveda fenebs da ase imatebs wneva, romelic dedamiwis zedapirTan sakmaod maRa-
lia. Tu atmosferos okeanes SevadarebT, maSin dedamiwis zedapiri misi fske-
ria. rogorc siTxeSi CaZirul nebismier sxeulze moqmedebs hidrostatikuri
wneva, aseve dedamiwaze arsebul yvela sxeulze moqmedebs atmosferuli wneva.
atmosferuli wnevis arseboba pirvelad italielma mecnierma – evanjelista

112
toriCelim daamtkica. rogorc vTqviT, toriCeli cdebs ver-
cxliswylis gamoyenebiT atarebda. daaxlebiT erTi metri sig-
rZis minis mils, romelsac cali bolo daxSuli hqonda, avseb-

PY
da vercxliswyliT ise, rom masSi haeri ar darCeniliyo. milis
Ria bolos TiTs afarebda, atrialebda da Caapirqvavebda ver­
cxliswylian farTo WurWelSi. Semdeg TiTs aSorebda. mili-
dan WurWelSi vercxliswylis nawili CaiRvreboda da darCeni-
li nawilis svetis simaRle daaxloebiT 760 mm iyo.
rogor aixsneba es movlena? atmosfero awveba farTe Wur-
WelSi arsebuli vercxliswylis zedapirs. paskalis kano-
nis Tanaxmad, es wneva gadaecema yvela mimarTulebiT, maT Soris zeviT mil-
Sic. meore mxriv, vercxliswylis sveti warmoqmnis hidrostatikur wnevas.
radgan siTxis dineba ar gvaqvs, vaskvniT, rom hidrostatikur wnevas awonas-
worebs atmosferuli wneva. maSasadame, vercxliswylis hidrostatiku-

CO
ri wneva tolia atmosferuli wnevis. misi gamoTvla SegviZlia formuliT
P= gh(1), sadac vercxliswylis simkvrivea, romelic 13 600kg/m3-is tolia.
h=760mm=0,76m. Tu CavsvamT am monacemebs pirvel formulaSi, miviRebT: P=
gh=13600.10.0,76 ͌ 100000 pa = 100 kpa.
toriCelis cdam daamtkica atmosferuli wnevis arseboba da mogvca saSualeba,
sakmaod didi sizustiT gamogveTvala is. man pasuxi gasca mSeneblebis kiTxva-
sac – mas mere, rac wylis svetis simaRle 10 metrs aRwevs, misi hidrostatikuri
wneva atmosferul wnevas utoldeba.
toriCelim aRmoaCina, rom rac ufro maRla avdivarT, atmosferuli wneva
iklebs. es bunebrivicaa. simaRleze atmosferos ufro naklebi fena gvawveba.
atmosferuli wneva gvexmareba sunTqvaSi. CasunTqvisas Cveni filtvebi farTo-
vdeba. gafarToebisas maTSi wneva iklebs, amitom atmosferuli wnevis zemoq-
medebiT haeri Seedineba filtvebSi.
T
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

atmosferuli wneva moqmedebs dedamiwaze arsebul yvela sxeulze da igi


daaxloebiT 100kpa-is tolia.
N

simaRlis zrdasTan erTad, atmosferuli wneva iklebs.

 upasuxeT kiTxvebs

1. ra qmnis atmosferul wnevas?


DO

2. ramdeni milimetri vercxliswylis sveti qmnis iseTive wnevas, rogorsac


atmosfero?
3. daaxloebiT ramdeni paskalia atmosferos wneva?
4. ratom ver tumbavdnen florencieli mSeneblebi wyals 10m-ze ufro maRla?

 saSinao davaleba

1. gamoTvaleT risi tolia wneva wyalSi 5m siRrmeze. atmosferos wneva CaT-


valeT 100kpa-s tolad.
2. gamoTvaleT risi tolia 10m wylis svetis wneva.
3. upasuxeT gakveTilis dasawyisSi dasmul kiTxvas.

113
PY
ana: – luka, albaT, SegimCnevia, rom wyalSi
sxeuli msubuqdeba.
luka: – ra Tqma unda, SemimCnevia. wyalSi
Cems megobars Tavisuflad vwev.
ana: – wyalSi dedamiwis mizidulobis Zala
Sesustda?

4.22. arqimedes Zala


rogorc viciT, dedamiwa izidavs sxeulebs simZimis ZaliT, romelic gamoiT­

CO
vleba formuliT: F=mg;
simZimis Zala ar aris damokidebuli imaze sxeuli siTxeSia Tu ara. is damo­
kidebulia mxolod am sxeulis masaze. maSin ratom gveCveneba wyalSi sxeulebi
ufro msubuqi? nuTu Cveni SegrZnebebi gvatyuebs? amis Sesamowmeblad Cavata­
roT eqsperimenti: berketiani sasworis orive mxares CamovkidoT erTnairi
masis tvirTi. am dros saswori wonasworobaSia. Semdeg, erT-erTi tvirTi Ca-
vuSvaT wylian WurWelSi. davinaxavT, rom wonasworoba dairRveva. siTxeSi Ca-
Ziruli tvirTi TiTqos Semsubuqdeba.
T
Cven viciT, rom sxeulze moqmedebs qveviT mimarTuli simZimis Zala. siTxeSi
CaZirvisas sxeulze imoqmeda simZimis Zalis sapirispirod mimarTulma raRac
N

Zalam. es Zala `cdilobs~ amoagdos sxeuli siTxidan, amitom mas amomgdebi Zala
hqvia.
siTxeSi CaZirul nebismier sxeulze siTxis mxridan moqmedebs zeviT mimarTu-
li – amomgdebi Zala.
wyliT savse WiqaSi CavuSvaT mozrdili kenWi. davinaxavT, rom wyali gadmoiR-
vreba. kenWma daikava Wiqis moculobis is nawili, romelic manamde wyals ekava.
DO

maSasadame, gadmoRvrili wylisa da kenWis moculoba erTmaneTis tolia. Zveli


welTaRricxviT me-3 saukuneSi arqimedem ivarauda, rom siTxeSi srulad an na­
wilobriv CaZirul sxeulze moqmedi amomgdebi Zala tolia am sxeulis mier ga-
moZevebuli siTxis wonis. siTxis wona gamoiTvleba formuliT: F=mg= siTxVg. aq
V gamoZevebuli siTxis moculobaa, romelic sxeulis CaZiruli nawilis mocu­
lobis tolia. es formula eqsperimentebiTac dasturdeba. amomgdeb Zalas
arqimedes Zalasac uwodeben. maSasadame, misi gamoTvla SesaZlebelia Semdegi
formuliT F F a= siTxVg.
ra ganapirobebs arqimedis Zalis warmoqmnas siTxeebSi?
simartivisTvis ganvixiloT siTxeSi CaSvebuli marTkuTxa paralelepipe-
dis formis sxeuli. masze yvela mxridan moqmedebs siTxis wneva. Cven viciT,
rom siTxis wneva siRrmezea damokidebuli. rac metia siRrme, miT metia wneva.
marTkuTxa paralelepipedis gverdiTa waxnagebi zustad erTnair siRrmezea

114
da amis gamo maTze moqmedi Zalebi tolia. es Zalebi
urTierTsapirispirodaa mimarTuli da erTmaneTs
akompesirebs. qveda da zeda waxnagebi sxvadasxva

PY
siRrmezea. qveda waxnagi ufro Rrmadaa siTxeSi, ami­
tom masze moqmedi wneva metia. es niSnavs, rom qveda
waxnagze moqmedi zeviT mimarTuli Zala metia, vidre
zeda waxnagze moqmedi qveviT mimarTuli Zala. cxa-
dia, am Zalebis tolqmedi zeviT iqneba mimarTuli.
swored es aris amomgdebi Zala.
arqimedes Zala ara mxolod siTxeSi, aramed haerSic moqmedebs. albaT, ginaxavT,
rogor mifrinavs zeviT heliumiT gaberili buSti.

CO
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

siTxeebsa da airebSi CaZirul sxeulebze moqmedebs zeviT mimarTuli amom­


gdebi Zala, romelic tolia am sxeulis mier gamoZevebulis siTxis an airis
wonis. am Zalas arqimedes Zala hqvia da gamoiTvleba formuliT Fa = siTxVg

 upasuxeT kiTxvebs

1. riTaa ganpirobebuli siTxeebSi CaZirul sxeulebze amomgdebi Zalis moq­


medeba?
2. imoqmedebs Tu ara uwonobis pirobebSi, magaliTad kosmosur xomaldze,
amomgdebi Zala?
T
3. erTi da igive sxeuli CaZires jer wyalSi da Semdeg vercxliswyalSi. ro-
dis iqneba ufro meti amomgdebi Zala? pasuxi daasabuTeT.

 saSinao davaleba
N

1. gamoTvaleT siTxis simkvrive, Tu viciT, rom am siTxeSi CaZirul 0,5 m3


moculobis sxeulze moqmedi amomgdebi Zala 4500 n-ia?
2. wyalSi CauSves rkinis kubi, romlis gverdi 5 sm-ia. gamoTvaleT kubze moq­
medi amomgdebi Zala. (wylis simkvrivea 1000kg/m3)
DO

3. gamoTvaleT im sxeulis masa, romelzec wyalSi CaZirvisas moqmedebs 2000n-


is toli amomgdebi Zala. Tu viciT, rom am sxeulis simkvrive 1700kg/m3-ia.

115
luka: – axlo aRmosavleTSi, israelTan

PY
axlos, aris mkvdari zRva, romelSic Zali-
anac rom gindodes, ver CaiZirebi.
ana: – rogorc vici, mkvdari zRva erT-er-
Ti yvelaze mlaSe zRvaa msoflioSi.

4.23. sxeulTa curvis pirobebi


arqimedes Zala moqmedebs siTxeSi CaSvebul nebismier sxeulze. maSin ratom
iZireba zogierTi maTgani wyalSi, zogi ki wylis zedapirze tivtivebs?
ganvixiloT haeriT gaberili burTi da amave zomis qva. Tuki orives CavuSvebT

CO
wyalSi da Semdeg xels gavuSvebT, haeris burTi swrafad amova zedapirze da
tivtivs daiwyebs, xolo qva CaiZireba. vinaidan orive sagani erTi zomisaa, maT
mier gamoZevebuli wylis wonac tolia, maSasadame, tolia maTze moqmedi arqi-
medes Zalebi. maSin ram ganapiroba gansxvavebuli Sedegi? ganvixiloT saTiTa-
od am sxeulebze moqmedi Zalebi.
qva CaiZira, maSasadame, qvis simZimis Zala metia amomgdeb Zalaze. gamoTvlebi-
Tac davadasturoT es mosazreba: simZimis Zala FF=mg , an F= 1Vg , sadac 1 qvis
simkvrivea. amomgdebi Zala ki tolia Fa= 2Vg , sadac 2 wylis simkvrivea. radgan
qvis simkvrive metia wylisaze, simZimis Zalac metia amomgdeb Zalaze.
Tu sxeulis simkvrive metia im siTxis simkvriveze, romelSic es sxeulia CaSve-
buli, maSin sxeuli siTxeSi iZireba.
Tu sxeulis simkvrive naklebia siTxis simkvriveze, maSin sxeuli ar iZireba da
tivtivs iwyebs siTxeSi.
yinulis simkvrive naklebia wylisaze da amitom wyalSi Cayrili yinulis kubebi
T
mis zedapirze tivtivebs. amave mizeziT tivtvebs aisbergi okeaneSi. sainte­
resoa, ratom ar iZireba gemebi da Tanamedrove xomaldebi. maTi korpusi xom
rkinisaa? amis gasagebad unda SeviswavloT gemis age-
buleba.
gems liTonis korpusis SigniT didi moculobis siR-
N

rue aqvs, romelic haeriTaa savse. haeris simkvrive


ki gacilebiT naklebia, vidre wylis. sabolood gemis
masas Tu SevafardebT mis mTel moculobasTan, aR-
moCndeba, rom saSualo simkvrive naklebia wylis sim-
kvriveze. amitomac ar iZireba gemi.
ra xdeba, roca sxeulis simkvrive tolia siTxis sim-
DO

kvrivis? am dros sxeuli iwyebs curvas siTxeSi – igi


arc amotivtivdeba da arc iZireba. amis magaliTebs
mravlad vxedavT bunebaSi. wylis binadarTa didi na­
wilis sxeulis simkvrive tolia wylis simkvrivis. es
maT exmareba didi Zalisxmevis gareSe icuron.
Tevzebis umravlesobas sxeulSi aqvs sacuravi buSti.
es buSti savsea airiT. mis garSemo specialuri kun-
Tebia ganlagebuli. am kunTebis saSualebiT Tevzs
SeuZlia SekuSos an gaafarToos buSti. misi Sekum­
Svisas Tevzis moculobac mcirdeba, rac iwvevs amomgdebi Zalis Semcirebas da
Tevzi ufro Rrmad Cadis wyalSi. rodesac Tevzs surs zeviT amosvla, is beravs
sacurav buSts. amasTan erTad imatebis Tevzis moculobac da amomgdebi Zalis
moqmedebiT is wylis zeda fenebSi amodis. swored am buStis wyalobiT SeuZli-

116
aT Tevzebs, TiTqmis umoZraod SeinarCunon mdebareo-
ba wyalSi.

PY
 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

Tu sxeulis simkvrive metia im siTxis simkvriveze, romelSic es sxeulia


CaSvebuli, maSin sxeuli siTxeSi iZireba.
Tu sxeulis simkvrive naklebia siTxis simkvriveze, maSin sxeuli tivtivebs
siTxeze.
Tu sxeulisa da siTxis simkvriveebi tolia, maSin sxeuli curavs am siTxeSi.

CO
 upasuxeT kiTxvebs

1. ra SemTxvevaSi aWarbebs simZimis Zala amomgdeb Zalas?


2. gemi uZravadaa wylis zedapirze. am dros gemze moqmedi romeli Zalaa
meti – simZimis Tu amomgdebi?
3. SeiZleba Tu ara, rom erTi da igive sxeuli erT siTxeSi CaiZiros da meo-
reSi ara?

 saSinao davaleba
T
1. burTis moculobaa 4 litri. misi masa 700 gramia. ra ZaliT unda davawveT
zemodan burTs, rom is wyalSi CaiZiros?
2. parafinis simkvrivea 900kg/m3 . parafinisgan damzadebuli kubi tivtivebs
wyalze. misi moculobis ra nawili iqneba wylis zemoT?
3. naxazze naCvenebia berketian sasworze Camokidebuli toli moculobis
N

ori sxeuli. maTgan erTi CaSvebulia siTxeSi. am dros saswori wonasworoba-


Sia. romeli sxeulis simkvrivea meti? pasuxi daasabuTeT.
DO

117
PY
ana: – luka, ar ginda piter peniviT SegeZlos frena?
luka: – bevrjer miocnebia, magram eg SeuZlebelia.
ana: – sahaero buStiT gafrena xom SesaZlebelia?

4.24. arqimedes Zalis gamoyeneba. aerostati.


albaT, ginaxavT, rogor mifrinavs zeviT he-

CO
liumiT gaberili buSti. gavarkvioT, rogor
dafrinavs heliumiani buSti. haerSi, iseve ro-
gorc, siTxeSi, moqmedebs arqimedes amomgde-
bi Zala. heliumis simkvrive bevrad naklebia
haerisaze. amitom rezinis buStis heliumiT
gavsebisas masze moqmedi simZimis Zala nak-
lebia haeris mxridan moqmed amomgdeb Zalaze.
buSti afrindeba.
adamianebi yovelTvis ocnebobdnen safreni
aparatis Seqmnaze. 1773 wlis noemberSi parizTan axlos kacobriobis istoriaSi
pirvelad adamiani afrinda caSi. Zmebi mongolfieebis mier Seqnili aerostati
daaxloebiT 1 km simaRleze afrinda, gadaufrina mdinare senas da mSvidobianad
daeSva 9 km-is moSorebiT. man haerSi 25 wuTi dahyo. mongolfieebis mier Seq­
mnili aerostati warmoadgenda daaxloebiT 15 metris diametris mqone sahaero
burTs, romelsac qvemodan didi zomis kalaTa hqonda mimagrebuli mgzavrebi-
T
saTvis. sahaero burTSi cxel airs uSvebdnen. gacxelebisas airi farTovdeba –
misi moculoba izrdeba da simkvrive mkveTrad iklebs.
( = m ).
V
N

sahaero burTSi cxeli airis simkvrive haeris simkvriveze


sagrZnoblad naklebia, amitom amomgdebi Zalis gavleniT
burTi zeviT mifrinavs.
dRes TviTmfrinavebisa da vertmfrenebis epoqaSi, aero-
statebs mgzavrebis gadasayvanad TiTqmis aRar iyeneben.
magram aerostatebi kvlav gamoiyeneba atmosferos Sesas-
DO

wavlad. ukanaskneli rekordi aerostatiT afrenaSi 2014


wels daamyara amerikelma alan iustasma. man 41 421 metr si-
maRles miaRwia da ganaxorciela saparaSuto naxtomi. aseT
did simaRleze temperatura da atmosferos wneva mkveT-
rad dabalia, amitom am rekordis damyarebisas iustasi
skafandriT iyo aRWurvili.

118
 upasuxeT kiTxvebs

PY
1. ratom mifrinavs heliumiT gaberili buSti maRla?
2. ratom uSveben sahaero buStSi cxel haers?
3. rekordis damyarebisas ratom ecva skafandri rekordsmens?

 saSinao davaleba

1. gamoTvaleT ra simZimis kalaTas awevs aerostati, Tu cnobilia, rom misi


moculobaa 9000 m3. sahaero burTi Sevsebulia heliumiT, romlis simkvrivea

CO
0,18 kg/m3. haeris simkvrivea - 1,2 kg/m3.
2. CavataroT cda imaSi dasarwmuneblad, rom Tbili haeri zeviT adis.
daamzadeT qaRaldis propeleri naxazis mixedviT. amisaTvis dagWirdebaT:
kvadratuli formis furceli, makrateli da Wikarti (parata lursmani).
propelers miumagreT daxveuli qaRaldisagan damzadebuli Rero ise, rom
propeleri Tavisuflad brunavdes. daiWireT igi Tbili haeris nakadis
(gazquris an radiatoris) zemoT. cdis Sedegebi aRwereT da axseniT.
N T
DO

119
PY
luka: – wnevis aparati, romliTac adami-
anebs uzomaven wnevas, gamodgeba Tu ara
atmosferuli wnevis gasazomad?
ana: – mgoni ar gamodgeba. me vici, rom at-
mosferul wnevas barometriT zomaven.

4.25. wnevis sazomi xelsawyoebi: manometri, barometri


albaT yvelas ginaxavT sadResaswaulo sayviri.

CO
milSi Cabervisas haeri miawveba daxveuli qaRaldis milaks da
gaSlis mas.
msgavsi principiT muSaobs xelsawyo manometri, romelic siT­
xeebsa da airebSi wnevis gasazomad gamoiyeneba.
T
manometri garedan warmoadgens isrian ciferblats, romelzedac datanilia
wnevis mniSvnelobebi. meore suraTze naCvenebia manometris Sida agebuleba.
rogorc vxedavT, isari kbilanebis saSualebiT ukavSirdeba liTonis morka-
lur milaks. milakis erTi bolo daxSulia, xolo meore – Ria bolo gamosulia
N

korpusis gareT. Ria boloTi manometri uerTdeba WurWels, romelSic wnevis


gazomva gvinda, magaliTad saburavs. haeri SeaRwevs milakSi, masSi wneva gaiz­
rdeba da milaki odnav gaiSleba. es moqmedeba kbilanebis saSualebiT gadaecema
isars da moatrialebs mas. rac ufro meti iqneba wneva mi-
lakSi, miT metad mobrundeba isari.
manometrebi sxvadasxva daniSnulebisaa. zogierTi maT-
DO

gani saburavebSi wnevis gasazomad gvWirdeba. manometre-


bi, romlebis milsadenebSi wylis wnevas zomaven, gvex-
marebian Tavidan aviridoT maRali wnevis gamo milebis
daxeTqva. manometrebi gamoiyeneba medicinaSi adamianis
sisxlis wnevis gasazomad. e.w. wnevis aparati.
manometrs, romelsac atmosferuli wnevis gasazomad iyeneben,
baromet­ri hqvia. umartivesi barometri toriCelis milakia, romelze-
dac skalaa datanili.
vercxliswliani barometri sakmaod zustia, Tumca vercxliswylis or-
Tqli momwamvlelia da amitom aseT barometrebs sul ufro iSviaTad
iyeneben. maT nacvlad gavrcelebulia meqanikuri barometrebi, rom-
lebsac barometr-aneroidebsac uwodeben.
barometri Sedgeba liTonis gofrirebuli kolofisagan, romlidanac

120
amotumbulia haeri. kolofis erT-erTi kedeli
kbilanebiT dakavSirebulia isarTan, romelic
skalaze gviCvenebs wnevas. roca atmosferuli

PY
wneva imatebs, igi ufro Zlierad awveba liTonis isari
kolofs, kolofis kedeli Caizniqeba da isari ga- kbilanebi
daixreba. roca atmosferuli wneva iklebs, li- wneva
Tonis kolofis kedeli kvlav sawyis mdgomareo- liTonis
bas ubrundeba da isaric qvemoT modis. kolofi

 ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi

CO
manometri – wnevis sazomi xelsawyo.
barometri – manometris nairsaxeoba, romelic zomavs atmosferul wnevas.

 upasuxeT kiTxvebs

1. romeli xelsawyoTi zomaven wnevas milsadenebSi?


2. romeli xelsawyoTi zomaven atmosferul wnevas?
3. ra upiratesoba da nakli aqvs vercxliswylian barometrs?
4. aRwereT barometr-aneroidis muSaobis proncipi.

 saSinao davaleba
T
1. wnevis gasazomad xSirad iyeneben arastandartul erTeuls – `atmosfe-
ro~, romelic atmosferuli wnevis tolia. magaliTad, Tu vambobT, rom
saburavSi wneva 2 atm-a (atmosferoa), es niSnavs, rom wneva orjer metia at-
mosferul wnevaze.
ramdeni atmosferos gviCvenebs manometri wylis siRrmeSi 30 m-ze?
N

2. Tu gaTbobis qvabis teqnikur maxasiaTeblebSi weria, rom dasaSvebi wnevaa


3 atm, ramden kpa-mde SegviZlia gavzardoT masSi wneva?
3. manometriT zomavdnen wnevas siTxeSi sxvadasxva siRrmeze. grafikze
asaxulia am gazomvebis Sedegebi. grafikis mixedviT gansazRvreT siTxis
simkvrive.
DO

121
4.26. savarjiSoebi gameorebisTvis
grafikze gamosaxulia gavlili manZilis droze damokidebuleba (1-4)

PY
CO
1. grafikis mixedviT gamoTvaleT siCqare pirveli oci wamis ganmavlobaSi.
2. ra manZilia gaiara sxeulma 20-dan 45 wm-mde SualedSi?
3. ra siCqariT moZraobda sxeuli bolo xuTi wamis ganmavlobaSi?
4. risi tolia sxeulis saSualo siCqare?
grafiki gviCvenebs siCqaris droze damokidebulebas (5-6)
N T

5. ra siCqariT moZraobda sxeuli?


6. gansazRvreT, ra manZils gaivlida sxeuli 25 wm-Si.
sxeuli moZraobda wrfivad. grafikze asaxulia misi koordinatis droze damoki­
debuleba (7-11).
DO

122
7. risi tolia pirvel or wamSi gavlili manZili?
8. ramdeni wami iyo sxeuli gaCerebuli?

PY
9. risi tolia sxeulis siCqare me-6-dan me-11 wamamde?
10. risi tolia gadaadgileba moZraobis dawyebidan mis dasrulebamde?
11. risi tolia sruli gavlili manZili?
12. 7 kg masis sxeulze modebulia 1500 n/m sixistis zambara, romelic mas zeviT
eweva. gamoTvaleT sxeulze moqmedi simZimisa da drekadobis Zalebis tolqme-
di, Tu cnobilia, rom zambara 6 sm-iTaa gaWimuli.
saiTaa tolqmedi mimarTuli?
13. ra wnevas warmoqmnis 300 n/m sixistis zambara 100 sm2 zedapirze dawolisas,

CO
Tu igi am dros 7 sm-iT SeikumSa?
14. ziarWurWlis erT milSi asxia zeTi, xolo meoreSi wyali. ras udris wylis
svetis simaRle, Tu zeTi 50 sm simaRleze dgas? (zeTis simkvrivea 900 kg/m3,
xolo wylis – 1000 kg/m3)
15. marTkuTxa paralelepipedis formis minis WurWelSi, romlis fuZis farTo-
bi 10 sm2-ia, wyali asxia. ramdeniT aiwevs wylis done, Tu masSi CavuSvebT 50 sm3
moculobis qvas?
16. ra ZaliT imoqmedebs hidravlikuri manqanis didi dguSi tvirTze, Tu patara
dguSze vimoqmedebT 50 n ZaliT? didi dguSis farTobi 1 dm2-ia, xolo pataris
– 1 sm2.
17. domkratis gamoyenebiT ra masis tvirTis awevas SevZlebT 100 niutoni Zalis
zemoqmedebiT, Tu domkratis didi dguSis farTobi 100 sm2-is tolia, xolo pa-
tara dguSis – 2 sm2.
T
18. risi tolia urTierTsapirispirod mimarTuli ori Zalis tolqmedi, Tu
erTi Zalna 40 n-ia, xolo meore – 17 n?
19. zRvis wylis simkvrivea 1030 kg/m3. sxvadasxva siRrmeze zomavdnen wnevas da
monacemebi SehqondaT cxrilSi. ori ujris Canaweri waiSala. SeavseT dakargu-
li monacemebi.
N

siRrme (m) siTxis wneva (kpa)


0 0
1 10,3
3
DO

7 72,1
12,5 128,75
309

20. wina kiTxvaSi motanili cxrilis mixedviT aageT wnevisa da siRrmis


urTierTdamo­kidebulebis grafiki.

123
praqtikuli samuSaoebi
praqtikuli samuSao # 1
sazomi xelsawyos danayofis fasis gansazRvra

PY
mizani: viswavloT rogor ganvsazRvroT sazomi xelsawyos danayofis fasi.
saWiro xelsawyoebi: saxazavi, sazomi lenti, Termometri, menzura, wnevis sa-
zomi (manometri).

gaixseneT ra aris danayofis fasi da rogor viTvliT mas.

daadgineT TiToeuli sazomi xelsawyos danayofis fasi da Sedegebi SeitaneT


cxrilSi (magaliTad, saxazavis danayofis fasi 1mm-is tolia).

CO
xelsawyo skalis danayofis fasi
saxazavi
sazomi lenti
Termometri
menzura
wnevis sazomi

praqtikuli samuSao ## 2
myari sxeulis moculobis gansazRvra

mizani: rogor gavzomoT iseTi myari sxeulis moculoba, romelsac aqvs stand-
artuli an arastandartuli forma, magaliTad, kubisa da qvis moculoba.
saWiro xelsawyoebi: menzura (farTepiriani), kubiki 1 da kubiki 2, qva (iseTi
zomis, rom Caetios menzuraSi), saxazavi. mniSvnelovania, rom kubebi iseTi ma-
T
salisgan iyos damzadebuli, rom forebi ar hqondes (wyali rom ar Seiwovos).

gaixseneT, rogor viTvliT kubis moculobas; rogor viTvliT arastandartu-


li formis sxeulis moculobas menzuraSi Casxmuli wylis saSualebiT.
N

mniSvnelovani miTiTeba: menzuraze danayofis asaRebad, is ise unda daviWiroT,


rom wylis zedapiri Cveni Tvalebis gaswvriv iyos.

saxazavis saSualebiT gavzomoT TiToeuli kubikis erTi romelime wibos sig-


rZe - a santimetrobiT da gamovTvaloT maTi moculoba formuliT: V=a3; amis
Semdeg menzuraSi CavasxaT wyali da aviRoT anaTvali (mililitrebSi). gavixse-
DO

noT rom 1ml=1sm3. saTiTaod CavuSvaT menzuraSi kubikebi da davadginoT wylis


done. doneTa sxvaobiT vipovoT moculobebi. SevavsoT cxrili.

wibos digrZe a (sm) moculoba formuliT V=a3 ( sm3)


kubiki 1
kubiki 2

menzuraSi Tavdapirvelad menzuraSi wylis done kubis doneTa


wylis done (ml-Si) CaSvebis Semdeg (ml-Si) sxvaoba
kubiki 1
kubiki 2

124
SevadaroT erTmaneTs formuliTa da menzuriT gazomili moculobebis Sede-
gebi.
mezuris saSualebiT gavzomoT arastandartuli formis - qvis moculobac.

PY
menzuraSi Tavdapirvelad menzuraSi wylis done qvis doneTa
wylis done (ml-Si) CaSvebis Semdeg (ml-Si) sxvaoba
qva

praqtikuli samuSao ## 3
myari da Txevadi sxeulis simkvrivis gansazRvra

mizani: viswavloT, rogor ganvsazRvroT myari da Txevadi sxeulis simkvrive.


saWiro xelsawyoebi: menzura, saswori (umjobesia eleqtronuli saswori), wya-

CO
li, zeTi, myari sxeuli.

gavixsenoT ra aris simkvrive da romeli formuliT gamoiTvleba is.

sasworis saSualebiT avwonoT carieli menzura (gramebSi), CavasxaT masSi wyali


da Tavidan avwonoT. amiT davadgenT wylis masas gramobiT. Semdeg aviRoT wy-
lis donis anaTvali menzuraSi (mililtrobiT). gavixsenoT, rom 1ml=1sm3. for-
m
mulis gamoyenebiT, vipovoT simkvrive: ρ = gr/sm3
V
Sedegi gadaviyvanoT SI sistemaSi.

igive cda CavataroT zeTis SemTxvevaSi.

Sedegebi SevitanoT cxrilSi.


T
carieli siTxiani siTxis simkvrive simkvrive
menzuris menzuris done m m
ρ= gr/sm3 ρ = kg/m3
masa (gr) masa (gr) menzuraSi V V
wyali
N

zeTi

sasworiT davadginoT myari sxeulis (magaliTad, kubikis) masa, xolo menzuris


saSualebiT misi moculoba. gamovTvaloT simkvrive da gadaviyvanoT Sedegi SI
sistemaSi. SevavsoT cxrili.
DO

masa menzuraSi menzuraSi sxeulis simkvrive simkvrive


(gr) wylis wylis moculoba ρ = m m
gr/sm ρ =
3
kg/m3
sawyisi saboloo V V
anaTvali anaTvali
(ml) (ml)
myari
sxeuli

125
praqtikuli samuSao ## 4
saSualo siCqaris gansazRvra

PY
mizani: viswavloT sxeulis araTanabari moZraobisas saSualo siCqaris gamoTvla.

saWiro xelsawyoebi da masalebi: wammzomi, sazomi lenti, tenisis burTi (an


raime sxva sagani).
gaixseneT saSualo siCqaris arsi da gamosaTvleli formula. V= S
t

daiWireT burTi 80sm simaRleze. gauSviT xeli. burTi davardeba iatakze. ga-
zomeT vardnis dro. amisTvis, xelis gaSvebis momentSi CarTeT wammzomi da
dacemisas - SeaCeroT. cda gaimeoreT 160 sm simaRlidan. Sedegebi SeitaneT

CO
cxrilSi. gamoTvaleT saSualo siCqare da CawereT me-3 grafaSi. gamoyaviT da-
moukidebeli da damokidebuli cvladebi.

simaRle dro (wm) VsaS (m/wm)


80 sm
160 sm

praqtikuli samuSao ## 5
xaxunis koeficientis gamoTvla. misi cvlileba dasvelebisas

mizani: viswavloT xaxunis koeficientis gamoTvla da SeviswavloT ra gavlenas


axdens dasveleba xaxunis koeficientze.

saWiro xelsawyoebi da masalebi: dinamometri, marTkuTxa paralelepipedis


T
formis sxeuli (Zelaki), sxvadasxva masis tvirTebi da saswori.

gaixseneT, xaxunis Zalisa da wonis gamosaTvleli formulebi: F=µN da N=mg.

am ori formulis gaTvaliswinebiT xaxunis koeficienti gamoiTvleba ase: µ = F ,


mg
N

sadac F xaxunis Zalaa.

sasworis saSualebiT gansazRvreT Zelakis masa. gamoabiT dinamometri Zelaks


da Tanabrad gaasrialeT horizontalur zedapirze. dinamometrze aiReT
anaTvali. igi gviCvenebs srialis xaxunis Zalis mniSvnelobas. Zelakze daadeT
tvirTebi da gaimeoreT cda. monacemebi SeitaneT cxrilSi.
DO

masa (gr) xaxunis Zala (n) xaxunis koeficienti


Zelaki
Zelaki + tvirTi
Zelaki + tvirTi +tvirTi

126
praqtikuli samuSao ## 6
arqimedes Zala

PY
mizani: arqimedes Zalis formulis Semowmeba

saWiro xelasawyoebi da masalebi: dinamometri, tvirTi, menzura da wyali.

gavixsenoT arqimedes Zalis arsi da misi gamosaTvleli formula: F= Vg, sadac


siTxis simkvrivea (wylis simkvrive 1000kg/m3-ia), V - masSi CaZiruli sxeulis
moculoba, xolo g - koeficientia, romelic daaxloebiT 10 n/kg-is tolia.

farTeyeliani menzura nawilobriv SevavsoT wyliT da aviRoT wylis moculo-


bis anaTvali. dinamometrze CamovkidoT tvirTi da maszec aviRoT anaTvali

CO
- gavzomoT wona. CavuSvaT tvirTi wyalSi. Seicvleba rogorc dinamometris
Cveneba, aseve wylis done menzuraSi. aviRoT axali anaTvlebi. monacemebi Sevi-
tanoT cxrilSi. gamovTvaloT amomgdebi Zala formulis saSualebiT da Seva-
daroT is dinamometris CvenebiT miRebul Sedegs. sxvadasxva Sedegis miRebis
SemTxvevaSi avxsnaT es gansxvaveba.

dinamometris dinamometris
F – F1
Tavdapirveli Cveneba F1 saboloo Cveneba F2 2

menzuraSi wylis moculoba menzuraSi wylis moculoba


V – V1 F= Vg
tvirTis CaSvebamde V1 (ml) tvirTis CaSvebis Semdeg V2 (ml) 2
N T
DO

127
pasuxebi
1.3.
1. 1 000m 2. 1 000 000-jer 3. 200m 4. 1440wT; 86 400wm.

PY
1.5.
1. ara 2. diax 3. diax 5. ara
8. a) 22m3 - moculoba b) 5sm - sigrZe g) 2100mm3 - moculoba d) 70km manZili
9. a) 0,0009m2 b) 50wm g) 1kg d) 26 400wm
10. 120sT
11. 4 680wm
12. 60m3
13.
5sT= 300wT 2wT = 120wm 3 wT = 0,5sT 10wm=1/6wT

CO
8sT= 1/3dRe-Rame 4 dRe-Rame= 96sT 100 wm =1/36 sT 3sT =10800wm
3kg= 3000gr 5kg = 1/200 t 60t= 60000kg 1t=1000000gr
600gr= 6/10kg 4000gr=1/250t 2kg= 2000000mgr 7gr = 7000mgr
8000mgr= 8gr 90000mgr=9/100kg 1t= 1000000000mg 1000000mgr= 1kg

14. 72km
15. 45,72sm; 25"
16. 30diumi; 60,96sm; 3 futi
17. 1,784kg
18. 15,68 futi
19.
burTis xvadasxvanairad xtunva mis dabervasTan iyo kavSirSi. 5
burTs vagdeb 1m-is simaRlidan. sanaxevrod daberili burTi Camogdebis 4
Semdeg ar axta. pirvelad haeris damatebis Semdeg burTi orjer axta.
T
haeris meorejer damatebis Semdeg burTi 3-jer axta. haeris mesamed
damatebis Semdeg burTi 5-jer axta.
rac ufro daberilia burTi, miT ufro kargad (bevrjer) xtis. 2
ana erTi da imave simaRlidan agdebda sxvadasxvanairad daberil burTs. 3
anam SeamCnia, rom burTi iatakze dagdebisas zogjer ufro didxans 1
N

xtunaobda.

20. dro-damoukidebeli cvladia, manZili ki - damokidebuli.

2.7.
DO

1. 0,12mm-iT 2. 18mm

2.8.
1. spilenZi da oqro 2. 10830C 3. spilenZis

2.12.
2. 1,87kg 3. 8kg

2.13.
1. 0,00288m3 2. 600c 3. 0,2m

2.14.
1. 1,35gr 2. 4,5kg 3. 3,27lari.

128
2.15.
1. 6kg 2. 5kg 3. 200gr 4. 4kg 5. 9kg 6. b; a
7. b;a;g 8. a 9. b 10. g 12. rkinis

PY
13. 13,5gr 14. daaxloebiT 110sm3-iT 15. 3 000wm 16. 0,96l
17. 0,1mm 18. daaxloebiT 85 TeTri 19. 40 diumi 20. ara

3.2.
1. 1350m 2. 12.8km 3. 1,5km

3.4.
1. 33m 2. 0 3. 17m

3.5.
1. 9m/wm 2. 150m 3. 6wm 4. TviTmfrinavis - 10-jer

CO
3.6.
1. 30m/wm; 1,5 m/wm; 0,2 m/wm; 0,15m/wm; 5m/wm
2. 252km/sT; 129 600 km/sT; 0,24km/sT
3. 108 000km/sT

3.7.
1. 0; 0,5m/wm 2. 14km 3. 20wT

3.8.
1.30 km/sT 2. 3m/wm 3. 6m

3.9.
1. 45m 2. 85m; 125m
T
3.10.
1. 50km/sT 2. 100km/sT 3. 25km/sT

3.11.
2. 12m; 60m
N

3.12.
1. 2m/wm; 11m

3.13.
1. 62km/sT 2. 6sT 3. 60km/sT 4. 25wm 5. 10m 6. 1,5-jer
DO

7. 55m 8. aTvlis saTavisken 9. 5,5 m/wm 10. 55m 11. 45m


12. 14m/wm 13. 2sT 14. 3sT-Si 15. 0 16. 14km/sT

4.1.
1. 50n 2. 10kg 3. 315kn 4. 0,001n 5. 1 000 000mln

4.2.
1. 400n 2. 6kg 3. me-7 4. 42n 5. iupiterze; 230n
6. a) 14 000kg/m3; b) 700n

4.3.
3. 40n, zeviT

129
4.4.
1. 60, zeviT 2. pirvelis, 2-jer
4.5.

PY
2. pirvelis 3. meoris 4. pirvelis

4.6.
1. 12kg 2. 2 000n/m 3. 0,2n; 500n/m 4. 50n

4.8.
1. 50n 2. 5n

4.9.
1. 40n 2. 50kg 3. 0,05 4. 0,04

CO
4.11.
1. 50n 2. pirvel naxazze - simZimis Zala, meoreze - wona
4. uZraobis xaxunis Zala 5. 9n 6. 15n, 7n, 8n, marjvniv
7. 4-jer 8. 0,6m 9. 44n 10. me-8 11. 45n
12. 3-jer 13. me-6 14. 2 15. 14 16. 5sT
17. 275wT 18. molekula 19. sami
20. molekulebi ufro swrafad moZraoben

4.12.
1. 20pa 2. 1600pa 3. 4n 4. 5m2 5. 2-jer gaizrdeba

4.13.
2. 1kg 2. gavzardoT 3-jer

4.14.
T
1. 10kpa 2. 2m

4.15.
1. 3080pa 2. 103kpa 3. 1,25sm
N

4.16.
1. a) 0,2m2; b) 0,45m2 2. 1,25n 3. 3m2 4. 100kpa
5. 3-jer gaizrdeba 6. gaizrdeba 4-jer 7. gaizrdeba 4-jer
8. 1/18 9. 7500pa 10. 125kpa
11. 40kpa 12. 20m 13. gaizrdeba
14. gaizrdeba 3-jer 15. 800pa-iT moimatebs 16. pirvelSi
DO

17. meoris 18. meoris 19. 250kn


20. 0,0004m3

4.18.
1. 5/68 2. 2,94sm

4.19.
1. 70n 2. 4-jer 3. 4-jer

4.20.
1. 400n 2. 30n 3. 10 000kg 4. 20mm 5. 680sm
6. 36sm 7. 70kpa 8. pirvelis 9. 5kpa 10. 600kg/m3
11. 50sm 12. 750kg/m3 13. 2250n 14. 100km 15. 50km/sT

130
16. 3sT 17. 30km/sT 18. 250km 19. 25km/sT 20. 5kpa

4.21.

PY
1. 150kpa 2. 100kpa

4.22.
1. 900kg/m3 2. 1,25n 3. 340kg

4.23.
1. 33n 2. 1/9 3. marcxenasi

4.24.
1. 9180kg

CO
4.25.
1. 4atm 2. 300kpa-mde 3. 1000kg/m3

4.26.
1. 1,25m/wm 2. 5m 3. 3m/wm 4. 0,9m/wm
5. 10m/wm 6. 250m 7. 10m 8. 3wm
9. 5m/wm 10. 5m 11. 45m 12. 20n, zemoT
13. 2100pa 14. 45sm 15. 5sm 16. 5kn
17. 500kg 18. 23n 19. siRrme (m) siTxis wneva (kpa)
0 0
1 10,3
3 30,9
7 72,1
T
12,5 128,75
30 309
N
DO

131
cxrilebi
aTjeradi TavsarTebi

TavsarTi aRniSvna mamravli

PY
tera t 10 12
1 000 000 000 000
giga g 109 1 000 000 000
mega mg 106 1 000 000
kilo k 103 1000
heqto h 102 100
deka da 101 10
deci d 10-1 0,1
santi s 10-2 0,01
mili m 10-3 0,001
mikro
nano
piko

CO
nivTiereba
oqro
vercxli
mk
n
p
10-6
10-9
10-12

zogierTi nivTierebis duRilis temperatura

duRilis temperatura 0C
2 600
1 950
0,000 001
0,000 000 001
0,000 000 000 001

vercxliswyali 357
wyali 100
spirti 78
T
zogierTi nivTierebis dnobis temperatura

nivTiereba dnobis temperatura 0C nivTiereba dnobis temperatura 0C


N

spirti -115 alumini 660


vercxliswyali -39 vercxli 961
wyali 0 oqro 1 063
kala 232 spilenZi 1 083
DO

tyvia 328 rkina 1 539

zogierTi sxeulis moZraobis siCqare


sxeuli siCqare m/wm sxeuli siCqare m/wm
lokokina 0,0014 mTvare dedamiwis garSemo 1 000
qveiTi 1,5 wyalbadis molekula 200C-ze 2 230
avtomobili 30 dedamiwis xelovnuri Tanamgzavri 8 000
Cqarosnuli
150 dedamiwa mzis garSemo 30 000
matarebeli
bgera 332 sinaTlis sxivi 300 000 000

132
zogierTi myari nivTierebis simkvrive

PY
myari sxeuli ρ , kg/m3 ρ , g/sm3 myari sxeuli ρ , kg/m3 ρ , g/sm3
iridiumi 22 400 22,4 marmarilo 2 700 2,7
platina 21 500 21,5 graniti 2 600 2,6
oqro 19 300 19,3 mina 2 500 2,5
tyvia 11 300 11,3 betoni 2 200 2,2
vercxli 10 500 10,5 carci 2 200 2,2
spilenZi 8 900 8,9 marili sufris 2 160 2,16
rkina foladi 7 800 7,8 Saqari 1 600 1,6

CO
kala 7 300 7,3 aguri 1 500 1,5
TuTia 7 100 7,1 organuli mina 1 200 1,2
Tuji 7 000 7,0 yinuli 900 0,9
alumini 2 700 2,7 korpi 240 0,24

zogierTi siTxis simkvrive

myari sxeuli ρ , kg/m3 ρ , g/sm3 siTxe ρ , kg/m3 ρ , g/sm3


vercxliswyali 13 600 13,60 navTi 800 0,80
gogirdmJava 1 800 1,80 spirti 800 0,8
zRvis wyali 1 030 1,03 navTobi 800 0,8
T
sufTa wyali 1 000 1,00 acetoni 790 0,79
Tafli 1 350 1,35 eTeri 710 0,71
zeTi 900 0,90 benzini 710 0,71
N

zogierTi airis simkvrive

airi ρ , kg/m3 ρ , g/sm3 airi ρ , kg/m3 ρ , g/sm3


qlori 3,210 0,00321 Azoti 1,250 0,00125
mxuTavi
DO

naxSirorJangi 1,980 0,00198 1,250 0,00125


airi
wylis
Jangbadi 1,430 0,00143 0,600 0,00060
orTqli
haeri (t=0oC) 1,290 0,00129 wyalbadi 0,090 0,00009

133
sagnobrivi saZiebeli

agregatuli mdgomareoba - 24gv. 25gv.


airi - 24gv. 25gv. 26gv. 27gv. 100gv. 101gv. 119gv.

PY
aorTqleba - 32gv. 33gv.
araTanabari moZraoba - 58gv.
arqimedes Zala - 118gv. 119gv
atmosferuli wneva - 116gv. 117gv.
atomi - 18gv. 19gv.
aTvlis sistema - 64gv. 65gv.
barometri - 124gv. 125gv.
gadaadgileba - 54gv. 55gv.
gadaadgilebis droze damokidebulebis grafiki - 70gv.
gavlili gza - 50gv.
gazomva - 10gv. 11gv.
gorvis xaxuni - 90gv.

CO
dakvirveba - 6gv. 7gv. 8gv. 9gv.
deformacia - 80gv. 81gv.
difuzia - 36gv. 37gv.
dinamometri - 86gv. 87gv.
dnoba - 30gv. 31gv.
drekadobis Zala - 80gv. 81gv.
eqsperimenti - 6gv. 7gv. 8gv. 9gv.
erTeulTa sistemebi - 10gv.
veqtori - 54gv. 56gv. 57gv. 94gv. 95gv.
T
zambara - 82gv. 86gv.
ziarWurWeli - 108gv. 109gv.
Tanabari moZraoba - 58 gv.
kondensacia - 34gv. 35gv.
N

koordinati - 64gv. 66gv.


kristalizacia - 30gv. 31gv.
manometri - 124gv. 125gv.
masa - 38gv. 39gv.
materia - 16gv. 17gv.
DO

meqanikuri moZraoba - 48gv. 49gv.


mecnieruli kvlevis meTodi - 6gv. 7gv.
moduli - 52gv. 53gv.
moculoba - 42gv. 43gv.
molekula - 20gv. 21gv.
moZraobis aRwera - 72gv.
moZraobis fardobiToba - 62gv. 63gv.
myari sxeuli - 24gv. 25gv.
narevi - 22gv. 23gv.
nivTiereba - 16gv. 17gv.

134
paskalis kanoni - 104gv. 105gv.
saSualo siCqare - 68gv. 69gv.
sazomi xelsawyoebi - 12gv. 13gv. 60gv. 87gv. 124gv. 125gv.

PY
siCqare - 58gv. 59gv.
simkvrive - 44gv. 45gv.
simZimis Zala - 76gv. 77gv.
siTburi gafarToeba - 28gv. 29gv.
siTxe - 24gv. 26gv. 27gv.
spidometri - 60gv.
srialis xaxuni - 90gv. 91gv. 92gv.
sxeulTa curvis pirobebi - 120gv.
toriCelis cda - 116gv.

CO
traeqtoria - 50gv. 51gv.
uwonoba - 40gv.
uZraobis fardobiToba - 62gv. 63gv.
uZraobis xaxuni - 92gv.
fizikuri sidide - 11gv. 12gv. 13gv.
fizikuri sxeuli - 16gv. 17gv.
Senadnobi - 22gv. 23gv.
cda - 8gv. 9gv.
Zalebis tolqmedi - 94gv. 95gv.
wneva - 98gv. 99gv.
wona - 78gv. 79gv.
xaxunis Zala - 88gv. 89gv.
T
xsnari - 22gv. 23gv.
hidravlikuri manqana - 112gv. 113gv.
hukis kanoni - 84gv. 85gv.
N
DO

135

You might also like