ფიზიკა მე-7 კლასი PDF
ფიზიკა მე-7 კლასი PDF
fizika
CO VII klasi
moswavlis wigni
N T
redaqtori iago xaWvani
DO
gamomcemloba „aimc~
2019 weli
fizika
VII klasi moswavlis wigni
PY
Tamar kvirkvelia
iago xaWvani
mzia erqomaiSvili
CO
mxatvar-ilustratori: makrine anTaZe, mariam xaWvani
damkabadonebeli: makrine anTaZe
ISBN
gamomcemloba `aimc~
DO
2019 weli
2
PY
sarCevi
Tavi 1. Sesavali............................................................................................................. 6
1.1. rogor viazrovnoT mecnieriviT?................................................................ 6
1.2. dakvirveba, eqsperimenti, cda....................................................................... 8
1.3. gazomvebi, erTeulTa sistemebi................................................................. 10
1.4. fizikuri sidideebi, sazomi xelsawyoebi............................................ 12
1.5. savarjiSoebi gameorebisTvis..................................................................... 14
CO
Tavi 2. nivTierebis agebuleba da misi fizikuri Tvisebebi.............. 16
2.1. nivTiereba, fizikuri sxeuli, materia.................................................. 16
2.2. atomi.......................................................................................................................... 18
2.3. molekula................................................................................................................. 20
2.4. narevi, xsnari, Senadnobi................................................................................ 22
2.5. agregatuli mdgomareobebi, myari sxeuli............................................ 24
2.6. siTxeebi da airebi.............................................................................................. 26
2.7. siTxeebisa da myari sxeulebis siTburi gafarToeba..................... 28
2.8. kristalizacia da dnoba ................................................................................ 30
2.9. aorTqleba............................................................................................................... 32
2.10. kondensacia.......................................................................................................... 34
2.11. difuzia.................................................................................................................. 36
T
2.12. masa............................................................................................................................ 38
2.13. moculoba............................................................................................................... 40
2.14. simkvrive................................................................................................................ 42
2.15. savarjiSoebi gameorebisTvis................................................................... 44
N
3.4. veqtorebi................................................................................................................ 52
3.5. Tanabari da araTanabari moZraoba, siCqare....................................... 54
3.6. siCqaris erTeulebi, sazomi xelsawyoebi............................................. 56
3.7. moZraobisa da uZraobis fardobiToba................................................... 58
3.8. aTvlis sistema..................................................................................................... 60
3.9. koordinatis gamoTvla.................................................................................... 62
3.10. saSualo siCqare................................................................................................. 64
3.11 gadaadgilebis droze damokidebulebis grafiki.......................... 66
3.12. moZraobis aRwera cxrilebisa da grafikebis gamoyenebiT ..... 68
3.13. savarjiSoebi gameorebisaTvis................................................................ 70
3
Tavi 4. sxeulze moqmedi Zalebi.......................................................................... 72
4.1. sxeulebis urTierTqmedeba, simZimis Zala.......................................... 72
PY
4.2 wona.............................................................................................................................. 74
4.3. deformacia, drekadobis Zala..................................................................... 76
4.4. zambara, drekadobis Zala zambaraSi....................................................... 78
4.5. hukis kanoni............................................................................................................ 80
4.6. dinamometri........................................................................................................... 82
4.7. xaxunis Zala............................................................................................................ 84
4.8. srialis da gorvis xaxuni da maTi gazomva........................................... 86
4.9. uZraobis xaxuni. xaxunis Zalis gamoTvla............................................. 88
4.10. Zalebis tolqmedi............................................................................................. 90
4.11. savarjiSoebi gameorebisTvis................................................................... 92
CO
4.12. wneva.......................................................................................................................... 94
4.13. wneva airebSi........................................................................................................ 96
4.14. wneva siTxeebSi................................................................................................... 98
4.15. paskalis kanoni................................................................................................ 100
4.16 savarjiSoebi gameorebisTvis.................................................................. 102
4.17. ziarWurWeli..................................................................................................... 104
4.19. hidravlikuri manqana................................................................................... 108
4.20. savarjiSoebi gameorebisTvis................................................................. 110
4.21. atmosferuli wneva, toriCelis cda..................................................... 112
4.22. arqimedes Zala.................................................................................................. 114
4.23. sxeulTa curvis pirobebi........................................................................... 116
4.24. arqimedes Zalis gamoyeneba. aerostati............................................. 118
T
4.25. wnevis sazomi xelsawyoebi: manometri, barometri...................... 120
4.26. savarjiSoebi gameorebisTvis................................................................. 122
praqtikuli samuSaoebi......................................................................................... 124
pasuxebi......................................................................................................................... 128
N
cxrilebi....................................................................................................................... 132
sagnobrivi saZiebeli............................................................................................ 134
DO
4
DO
N T
CO
5
PY
Tavi 1. Sesavali
me luka var, 12 wlis. es ki Cemi klaseli
da megobari anaa. rogorc amboben, Zalian
cnobismoyvareebi varT. yvelaferi gvain-
PY
teresebs. arafers vijerebT, sanam dama-
mtkicebeli sabuTi ar gveqneba. erTxel
megobrebi vsaubrobdiT santaklausis
Sesaxeb. erT-erTi klaseli gvimtkicebda,
rom Sobis Rames moxuci santa mfrinavi
irmebiani marxiliT daqris da saCuqrebs
urigebs bavSvebs. me vurCie Cems megobars,
ar daeZina Sobis Rames da enaxa, marTlac
movidoda Tu ara santaklausi. Tqven ro-
gor fiqrobT, naxavda is mas?
CO
1.1. rogor viazrovnoT mecnieriviT?
imisaTvis, rom iazrovno mecnieriviT, saWiroa iazrovno pa-
tara bavSviviT. bavSvebis damaxasiaTebeli Tviseba cnobis-
moyvareobaa. isini xels hkideben yvelafers, surT gasin-
jon, gamoikvlion maT garSemo arsebuli sagnebi, daSalon
da aawyon saTamaSoebi. swored cnobismoyvareobaa is Tvise-
ba, romelic yvela mecniers axasiaTebs.
mecnierebi kargad akvirdebian Sesaswavl movlenas Tu sa-
gans. am dakvirvebis safuZvelze gamoTqvamen varaudebs –
hipoTezebs, Semdeg ki atareben eqperimentebs gamoTqmuli
hipoTezis dasadastureblad.
ra aris hipoTeza? hipoTeza aris varaudi, romelic SeiZleba gamoicados eqs-
perimentiT. SesaZloa, eqperimentma ganamtkicos varaudi,
anda piriqiT – uaryos igi. orive SemTxvevaSi mkvlevris
T
Tvis Zalian Rirebulia am eqperimentiT miRebuli Sedegi.
Tu varaudi ar gamarTlda, mecnieri awarmoebs axal dakvir-
vebas, gamoTqvams axal hipoTezas da atarebs axal eqperi-
ments Tavisi hipoTezis dasadastureblad.
N
4. Sedegebis Cawera;
5. daskvna.
mniSvnelovania, rom eqsperimentis Catarebis dros davicvaT usafrTxoebis
wesebi. magaliTad, gamoviyenoT rezinis xelTaTmanebi, gavikeToT damcavi saT-
vale an niRabi da sxva.
ganvixiloT mecnieruli kvlevis meTodis gamoyenebis konkretuli magaliTi.
PY
II hipoTeza – `marili adnobs yinuls gzebze.~
3. eqsperimenti
eqperimentiT SevamowmoT Cven mier gamoTqmuli pir-
veli hipoTeza. amisaTvis aviRoT rezinis ori naWeri.
erT-erT maTgans movayaroT marili, xolo meores – ara. ramdenime wuTis Sem-
deg xeliT movsinjoT orive naWeri. maTi SedarebiT davadgenT, xdis Tu ara
marili rezinis naWers webovans.
4. Sedegebis Cawera
CavweroT eqsperimentis Sedegi. mniSvnelovania, CavweroT
Sedegi da ara Cveni varaudi. Cvens SemTxvevaSi is ase JRers:
CO
`mariliani rezini ar aris ufro webovani~.
5. daskvna
eqperimentis Sedegebis safuZvelze gamovitanoT daskvna:
`marili rezinis naWers ufro webovans ar xdis~.
am eqperimentiT Cveni hipoTeza ar gamarTlda. Tu ratom am-
cirebs marilis dayra Tovlian gzebze saburavebis mocure-
bas, am kiTxvaze pasuxi Catarebuli eqperimentiT ver ga-
veciT. Cven SevZeliT, gamogvericxa is mosazreba, rom marili
rezinis saburavs ufro webovans xdis.
axla SegviZlia, movamzadoT axali eqperimenti meore hipoTezis Sesamowmeblad.
5. daskvna.
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
7
ana: – luka, ici ra gansxvavebaa eqsperimen
tsa da cdas Soris?
PY
luka: – isini sinonimebia.
ana: – Tumca, maT Soris mainc aris mciredi
gansxvaveba.
CO
procesSi adamiani akvirdeba misgan damoukidebel movlenas. mag-
aliTad, mzis amosvlisas rogor icvleba Crdilis zomebi, an ak-
virdeba, rogor cviva foTlebi xidan, an rogor iyineba zamTar-
Si gubeebi. dakvirvebisas Cndeba kiTxvebi, Tu ratom da rogor
xdeba esa Tu is movlena. damkvirvebeli gamoTqvams varaudebs.
dakvirvebisgan gansxvavebiT, eqsperimenti winawar dagegmili
procesia, romelsac adamiani warmarTavs. misi mizania, Seamowmos
gamoTqmuli hipoTeza. eqsperimentis dagegmvisas mkvlevarma
unda gaiTvaliswinos: ra xelsawyoebi da aRWurviloba sWirdeba;
ra saxis safrTxe SeiZleba warmoiSvas eqsperimentis msvlelo-
bisas; rogor daicvas Tavi am dros. magaliTad, Tu eqsperiments
vatarebT cxel sagnebze, aucilebelia damcavi xelTaTmanebis gamoyeneba. nam
sxvrevebisagan dasacavad damcavi saTvale an niRabia saWiro, xolo eleqtro
nivTebTan samuSaod – rezinis xelTaTmanebi da specialuri
eleqtroxelsawyoebi.
T
cda eqsperimentis msgavsad adamianis mier warmarTuli procesia,
Tumca SesaZloa, cda konkretuli hipoTezis dasadastureblad
ar tardebodes. magaliTad: lukam scada zeTisa da wylis Sereva.
amasTan dakavSirebiT mas raime hipoTeza ar aqvs, ubra lod
ainteresebs, rogor Seerevian isini erTmaneTs. man amisTvis jer
N
8
am eqsperimentisas vcvlidiT wylis raodenobas da Sedegad icvleboda adu-
RebisTvis saWiro dro. siTxis raodenoba da dro cvladebia. wylis raodenoba
damoukidebeli cvladia, xolo dro – damokidebuli. pirvelis cvlilebas mos-
PY
devs meoris Secvla. meore cvladi pirvel cvladzea damokidebuli.
CO
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
eqsperimenti
CaatareT eqsperimenti Semdegi hipoTezis Sesamowmeblad: rac ufro maril-
iania wyali, miT ufro dabalia misi gayinvis temperatura.
T
eqsperimentisTvis saWiroa: 3 cali plastikis erTjeradi Wiqa, kovzi, Ter-
mometri (romelsac SeuZlia gazomos uaryofiTi temperatura), wyali, mari-
li, macivris sayinule.
eqsperimentis Catarebis instruqcia: CavasxaT WiqaSi onkanis wyali, CavdoT
N
9
luka: – ana, me rom giTxra, erTi boTli wyali
PY
momitaneo, romel boTls momitan?
ana: – Tu ar damizusteb ramdenlitriani boT-
liT unda mogitano wyali, gamiWirdeba am
davalebis Sesruleba.
CO
maRleze aZveriT, xolo meore SemTxvevaSi, mas zusti infor-
macia eqneba.
xis simaRlis gamosaxatavad Tqven is Tavdapirvelad orsarTu-
liani saxlis simaRles SeadareT. Sedarebas mimarTeT maSinac,
roca xis simaRle 6 metrs gautoleT. maSasadame, imisaTvis, rom zomaze war-
modgena Segveqmnas, aucilebelia Sedareba. pirveli Sedareba arcTu ise zustia,
radgan yvela orsarTuliani saxli erTi simaRlis rodia. meore SemTxvevaSi, Se-
darebisas Tqven gamoiyeneT saerTaSoriso sigrZis sazomi erTeuli metri.
adamianebi praqtikuli saWiroebisTvis yovelTvis mimarTav dnen gazomvebs.
zomavdnen temperaturas, masas, sigrZes, dros, farTobs Tu moculobas. am ga-
zomvebisas sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxva erTeuls iyenebdnen. magaliTad, Zve-
lad saqarTveloSi sigrZis sazomi erTeuli iyo adli, inglisSi – futi, ruseT-
Si – arSini da sxva. es xSirad gaugebrobebs iwvevda.
1960 wels sxvadasxva qveynebi SeTanxmdnen da SemoiRes erTeulTa saerTaSori-
so sistema – SI (frangulad Système International ).
T
am sistemaSi sigrZis sazomi erTeulia – metri, drois – wami, masis -kilogrami,
da sxva.
didi manZilebis gasazomad metris gamoyeneba mouxerxebelia, amitom iyeneben
masze did sidides – kilometrs. mcire manZilebisas ki gamoiyeneba – santi-
metri, decimetri, milimetri da sxva. xSirad mosaxerxebelia, dro gavzomoT
N
PY
.1000 .1000 .1000 .60 .60
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
11
luka: – ana, warmoidgine, rom Tbilisidan quTai-
sisken, romelTa Soris manZili 240km-ia, daiZra
avtomobili. is wiTeli ferisaa, masSi oTxi mgza-
PY
vri zis, salonSi temperatura 20 gradusi cel-
siusia, manqanis sigane 2 metria, salonSi haeris
moculoba 4kuburi metria. avtomobili moZraobs
80km/sT siCqariT. imisaTvis, rom gavigoT, ra dro-
Si Cava es avtomobili Tbilisadan quTaisSi, rome-
li monacemi gamogvadgeba?
ana: – manZili da siCqare.
CO
gans Tu movlenas mravali maxasiaTebeli aqvs, Tumca konkretuli miznisTvis
konkretuli maxasiaTebelia saWiro. is SegviZlia, gavzomoT uSualod an ga
movTvaloT formulis saSualebiT. am maxasiaTeblebs fizikur sidideebs vu-
wodebT. magaliTad, sxeulis moZraoba SeiZleba, davaxasiaToT siCqariT. rac
metia siCqare, miT swrafia es moZraoba. rodesac gvinda sagnis zedapiris zomis
Sefaseba, viTvliT mis farTobs. roca gvainteresebs, sivrcis ra nawils ikavebs
sxeuli, vzomavTY mis moculobas. Tu gvinda mivxvdeT, civia Tu cxeli sxeuli,
unda gavzomoT temperatura. siCqare, farTobi, moculoba, temperatura –
fizikuri sidideebia. isini axasiaTeben movlenas an sagans.
fizikuri sidideebi erTmaneTTan arian dakavSirebuli. magaliTad, lukas amo-
canaSi drois gamosaTvlelad manZili unda gavyoT siCqareze.
manZili
dro= .
siCqare
sidideebis aRsaniSnavad gamoiyeneba asoiTi aRniSvnebi. magaliTad, dro aRi
niSneba t asoTi, manZili – l (el)-iT, xolo siCqare v asoTi. zemoT mocemuli
T
toloba am aRniSvnebis gamoyenebiT ase Caiwereba: t= vl
sigrZe, manZili l
dro t
m
N
masa
moculoba V
siCqare v
farTobi S
fizikuri sidideebis gazomvisas viyenebT sazom xelsawyo-
DO
12
Tavdapirvelad vipovoT or uaxloes ricxviT mniSvnelobas Soris sxvaoba, da
es sxvaoba gavyoT maT Soris danayofTa raodenobaze. magaliTad, mocemul na
xazze 15-sa da 10-s Soris sxvaobaa 5 da maT Soris danyofebis raodenobac 5-is
PY
tolia. 5:5=1, maSasadame, danayofis fasi aris 1sm.
Tanamedrove sazomi xelsawyoebi xSirad cifrulia, maTze gazomvis Sedegi
gamoisaxeba cifrebiT, magaliTad: cifruli Termometri, saaTi, manZilis sa-
zomi, saswori da sxva.
CO
fizikuri sidide -sxeulis maxasiaTebeli sidide. magaliTad: siCqare, zoma,
masa da sxva.
sazomi xelsawyoebi – gvWirdeba fizikuri sidideebis gasazomad. magaliTad:
saxazavi, Termometri, saswori da sxva.
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
N
dro m
masa v
moculoba S
siCqare l
farTobi V
4. SeusabameT erTmaneTs simboloebi da sazomi erTeulebi.
m wm
v kg
t m
l m3
V m/wm
S m2
13
1.5. savarjiSoebi gameorebisTvis
PY
bi, magaliTad – moculoba da manZili?
CO
sidide?
14. Tu viciT, rom avtomobili yovel wamSi 20 metrs gadis, ramden kilometrs
gaivlis 1 saaTSi?
14
15. britaneTsa da amerikis SeerTebul StatebSi sigrZis erTeulad gamoiyeneba
diumi (Inch). televizorebisa da monitoris zomas xSirad gamosaxaven diumeb-
Si. magaliTad, Tu vxedavT warweras 24~, es niSnavs, rom am televizoris ekranis
PY
diagonali 24 diumia. erTi 1 diumi = 2,54 sm. gansazRvreT, ramdeni santimetria
18 – diumiani monitoris diagonali? gansazRvreT 635 mm-iani monitoris dia
gonalis sigrZe diumebSi.
CO
19. gaixseneT mecnieruli kvlevis meTodis safexurebi da cxrilSi mocemul ab-
zacebs mianiWeT kvlevis safexurebis Sesabamisi nomrebi.
15
Tavi 2. nivTierebis agebuleba da misi fizikuri Tvisebebi
PY
luka: – ana, Seni azriT, am oridan – mina da Wiqa,
romelia masala da romelia sagani?
ana: – Wiqa sagania, xolo mina – masala.
CO
Tixisaa, kompiuteris klaviatura – plastmasisaa da a.S.
fizikaSi sagnebis aRsaniSnavad gamoiyeneba termini fizikuri
sxeuli an ubralod sxeuli, xolo im masalas, risganac sxeuli
Sedgeba nivTierebas uwodeben.
aRsaniSnavia, rom nivTierebis gamomxatveli arsebiTi
saxelebi uTvladia, xolo fizikuri sxeulebis gamomxat-
veli arsebiTi saxelebi – Tvladi. magaliTad: ver vityviT
3 cali alumini, an 7 cali wyali. SegviZlia vTqvaT 3 cali
kovzi, 7 cali Wiqa.
yy gadaxazeT rveulSi cxrili da CarCoSi mocemul sityvebs mi-
uCineT Sesabamisi adgili.
lukas da anas saubridan gamomdinare SegviZlia Tu ara vTqvaT, rom wigni mate-
riaa?
yy gadaxazeT rveulSi cxrili da CarCoSi moTavsebul sityvebs miuCineT adgi
lebi.
rveuli, televizori, wyali, siyvaruli, qva, temperatura, xma,
Sarvali, puri, sixaruli, haeri, aRtaceba, swavla.
16
materiaa ar aris materia
PY
temperatura materia ar aris, Tumca is materias axasiaTebs. magaliTad, wyali
SeiZleba iyos Tbilic da civic. aq materia wyalia da temperatura ki misi maxa-
siaTebeli. aseve, araa materia moZraoba. is moqmedebaa, romelic materiasTanaa
CO
dakavSirebuli. magaliTad, moZravi avtomobili. aq avtomobili materialuri
obieqtia – is materiisgan Seqmnili sxeulia, moZraoba ki misi moqmedebaa.
nivTiereba materiis erT-erTi saxea. sagani (sxeuli) nivTierebisagan Sedgeba,
maSasadame, sagani materialuri obieqtia.
saSinao davaleba
DO
1. SeusabameT erTmaneTs:
nivTiereba masala
fizikuri sxeuli sagani
17
luka: – 2500 welze meti xnis win berZeni filosofo-
PY
si demokrite ambobda, rom Tu oqros an raime sxva niv-
Tis nawilebad daqucmacebas daviwyebT, miviRebT iseT
mcire nawils, romelsac veRar davaqucmacebT.
ana: – Zalian basri daniT rom ganvagrZoT dayofa?
luka: – rogori basri xelsawyoTic ar unda vimuSaoT,
Sedegi mainc iseTia, rogorc demokrite ambobda.
2.2. atomi
demokritem Tavisi hipoTezis Sesabamisad Semoitana termini atomi, rac berZnu-
CO
lad ganuyofels niSnavs. am termins Tanamedrove mecnierebac iyenebs. dedami-
waze aRmoCenilia 90-ze meti saxis atomi. garda amisa, ramdenime tipis atomi xe-
lovnurad Seiqmna laboratoriebSi. TiToeul maTgans Tavisi dasaxeleba aqvs,
romlis povnac qimiur elementTa periodul sistemaSi SegviZlia. magaliTad:
oqro, vercxli, Jangbadi, wyalbadi da sxva.
T
ramdenad pataraa atomi?
atomi Zalian mcire zomisaa. misi danaxva eleqtronuli mikroskopis gareSe Seu-
N
18
atomebs Soris gansxvavebas ganapirobebs birTvSi protonebis raodenoba. maga
liTad, yvelaze mcire zomis wyalbadis atoms birTvSi erTaderTi protoni
aqvs.
PY
heliums – 2
CO
Jangbads – 8
oqro – 79
T
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
N
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
19
luka: – bunebaSi daaxloebiT 100-mde
saxeobis atomia, e.i. nivTierebac mx-
olod amdenia?
PY
ana: – ara, nivTierebebis raodenoba
gacilebiT metia. rogorc anbanis 33
aso-bgeris gamoyenebiT SegviZlia
uamravi sityvis Sedgena, aseve, am
atomebisagan SegviZlia samyaroSi
arsebuli yvela nivTierebis miReba.
2.3. molekula
sainteresoa, rom Cven garSemo TiToeuli sagani, maga
CO
liTad, dedamiwa, xe, qva, Citi, adamiani da sxva, Sedgeba
sxvadasxva saxis atomebisagan. swored am atomebis kombi-
naciiT miiReba samyaroSi arsebuli yvela nivTiereba.
o o
atomebi erTmaneTs ukavSirdebian da warmoqmnian moleku-
las. magaliTad, Jangbadis ori atomis SeerTebiT miiReba
Jangbadis molekula. swored am molekulebisagan Sedge-
ba nivTiereba – Jangbadi.
aseve, wyalbadis 2 da Jangbadis 1 atomis SeerTebiT
miiReba wylis molekula. Tqvens WiqaSi arsebuli wyali-
ca da marsze aRmoCenili wyalic zustad erTnairi wylis
molekulebisagan Sedgeba.
nivTierebas, romlis molekulac sxvadasxva tipis
atomebis SeerTebiT miiReba, ewodeba rTuli nivTiere-
ba. magaliTad, wyali rTuli nivTierebaa, radgan misi
molekula Seicavs wyalbadisa da Jangbadis atomebs.
T
Jangbadis molekula, romliTac Cven vsunTqavT, Sedge-
ba ori Jangbadis atomisagan. igi martivi nivTierebaa,
radgan mxolod erTi tipis atomebisgan Sedgeba.
wylis molekula wylis umciresi nawilakia. cxadia, arsebobs molekulaze ufro
mcire nawilaki – atomi, magram Tu wylis molekulas atomebad davSliT, es ukve
N
wyali aRar iqneba. miviRebT wyalbadsa da Jangbads, anu sxva nivTierebebs. maSa-
sadame, molekula nivTierebis umciresi nawilakia. molekulaSi atomebi sakma-
od Zlieradaa SekavSirebuli da roca nivTierebas ganvixilavT, molekula erT
mTlian nawilakad SegviZlia warmovidginoT.
nivTierebaSi Semaval molekulebs Soris sicarielea. molekulebi gamudmebiT
moZraoben. maTi moZraoba uwesrigo – qaosuria. rogorc cdebi da dakvirvebebi
DO
gviCvenebs, molekulebi miT ufro swrafad moZraoben, rac ufro maRalia sxe-
ulis temperatura. Semdeg gakveTilebSi ganvixilavT dakvirvebebs, romlebic
adastureben molekulebis moZraobas.
molekulebi urTierTqmedeben. isini ejaxebian, miizidaven da ganizidaven erT-
maneTs. aviRoT rezinis Rero da vcadoT misi gaWimva. am dros rezinis moleku-
lebi erTmaneTs Sordebian da molekulebs Soris arsebuli
miziduloba am process ewinaaRmdegeba. Tu rezinis Reros
xels gavuSvebT, is sawyis zomas aRidgens da molekulebi
sawyis adgilebs daubrundebian. axla vcadoT Reros Sekum
Sva. SekumSvisas molekulebs Soris manZils vamcirebT, isi-
ni iwyeben urTierTganzidvas. Tu Reros xels gavuSvebT, is
kvlav sawyis zomas aRidgens.
20
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
molekula – umciresi nawilaki, romlisganac Sedgeba nivTiereba.
molekulebi gamudmebiT qaosurad moZraoben da urTierTqmedeben.
martivi nivTiereba – nivTiereba, romlis molekula erTi tipis atomebisa-
gan Sedgeba.
rTuli nivTiereba – nivTiereba, romlis molekula sxvadasxva tipis atome-
bisagan Sedgeba.
upasuxeT kiTxvebs
CO
1. romelia nivTierebis umciresi nawilaki?
2. ratom iTvleba nivTierebis umcires nawilakad molekula da ara atomi?
3. wyali rTuli nivTierebaa Tu martivi?
4. wyalbadis molekula Sedgeba wyalbadis ori atomisagan. is rTuli niv-
Tierebaa Tu martivi?
saSinao davaleba
21
luka: – rogor fiqrob, ramdenad sufTaa wy-
ali, romelsac sasmelad viyenebT?
PY
ana: – vfiqrob rom sufTaa, es erTi Sexedvi-
Tac Cans.
luka: – sinamdvileSi sasmeli wyali uamrav
sxva niTvierebsac Seicavs. es nivTierebebi
sasargebloa da maT gareSe wyalic ugemuria.
CO
zemoqmedebiT maTi gawyveta SeuZlebelia. rac unda didxans nayoT wyali, mis
Semadgenel wyalbadisa da Jangbadis atomebs mainc ver daacalkevebT. erTad-
erTi Sedegi, rac amis Semdeg dadgeba, aris is, rom Tqven dasveldebiT.
fizikur zemoqmedebaSi igulisxmeba: dartyma, gafiltvra, gaWra, gatexa, aor-
Tqleba da sxva.
rTuli nivTierebis daSla SesaZlebelia qimiuri xerxebiT, romlebsac ufro
detalurad qimiis kursSi SeiswavliT. qimiuri xerxebiT, aseve SesaZlebelia
ori nivTierebis molekulebis SerwymiT sxva molekulis miReba. am dros, cxa-
dia, axali nivTiereba warmoiqmneba.
nivTierebebi SegviZlia erTmaneTs SevurioT, magaliTad, wyali da Saqari.
wyalSi gaxsnisas Saqari TiTqos qreba da wyali sit
kbos iZens. sinamdvileSi, am dros axali molekulebi
ar warmoiqmneba da arc Saqari gamqrala, ubralod
wylisa da Saqris molekulebi erTmaneTSi airia da
miviReT xsnari. xsnari narevis erT-erTi saxeobaa.
T
narevebSi Semavali nivTierebebis gancalkeveba Ses-
aZlebelia sxvadasxva fizikuri xerxiT. Tu Saqrian
wyals didxans davtovebT TavRia WurWelSi, wyali
aorTqldeba da mxolod Saqari darCeba. am SemTx-
vevaSi Cven gamoviyeneT Saqrisa da wylis gansxvave-
N
buli fizikuri Tvisebebi, kerZod, is, rom wyali oTaxis temperaturaze droTa
ganmavlobaSi orTqldeba, xolo Saqari – ara.
SesaZlebelia erTmaneTs SevurioT myari nivTierebebic, magaliTad, qviSa da
marili.
marili wyalSi xsnadia, xolo qviSa – ara. gamoviyenoT
es gansxvaveba maT gasacalkeveblad – narevs davas
DO
22
adamianma uZvelesi droidan aRmoaCina, rom SesaZlebelia liTonebis erTma-
neTTan Sereva. Tu gamdnar spilenZsa da kalas SevurevT, miviRebT maT Senad-
nobs – brinjaos. brinjao axali nivTiereba araa, is spilenZisa da kalis narevia.
PY
CO
brinjaos iaraRebi
upasuxeT kiTxvebs
T
1. SegviZlia Tu ara rTuli nivTierebis daSla fizikuri xerxebiT?
2. warmoiqmneba Tu ara axali nivTiereba Serevis Sedegad?
3. marilis wyalSi gaxsnisas axal nivTierebas viRebT, Tu narevs?
4. liTonebis Senadnobi narevia Tu axali nivTiereba?
N
saSinao davaleba
maTi gacalkevebisaTvis.
2. Tuki SevurevT rkinis naqlibsa da qviSas, miviRebT narevs. moifiqreT, ro-
gor gavacalkevoT isini erTmaneTisagan. aRniSneT, romel Tvisebebs gamo
viyenebT maTi gacalkevebisaTvis.
23
ana: – rogor fiqrob, yinuli da wyali erTi da ig-
ive nivTierebaa?
luka: – yinulSic zustad iseTive molekulebia,
PY
rogoric wyalSi da wylis orTqlSi. Tu sayinule-
Si SevdgamT wyliT savse, Tavdaxurul plastmasis
boTls, ramdenime saaTis Semdeg masSi arsebuli
wyali gaiyineba. vinaidan boTli Tavdaxuruli
iyo, masSi sxva nivTierebis molekulebi ver gaC
ndeboda. e.i. yinulic imave saxis molekulebs Sei-
cavs, rasac wyali. msgavsi msjelobiT SegviZlia
davaskvnaT, rom wylis orTqlic wylis moleku-
lebisagan Sedgeba.
ana: – e.i. yinuli, wyali da wylis orTqli – samive
erTi da igive nivTierebaa.
CO
2.5. agregatuli mdgomareobebi, myari sxeuli
yinuli, wyali da wylis orTqli erTi da imave nivTierebis sxvadasxva agre-
gatuli mdgomareobebia: yinuli – myaria, orTqli – airadi, xolo Cveulebriv
pirobebSi wyali Txevadia. myari sxeulebia magaliTad: xe, qva, mina da sxva;
siTxeebia – zeTi, benzini, Zmari da sxva; airadia – Jangbadi, azoti, heliumi da
sxva.
Cven gavecnobiT samive agregatul mdgomareobas. amjerad aRvweroT myari
agregatuli mdgomareoba.
Tu myar sxeuls, magaliTad, qvas xels movuWerT, is arc formas Seicvlis da
arc SeikumSeba. imave moculobis iqneba, rac manamde iyo. e.i. myari sxeuli ar
icvlis arc formas da arc moculobas. Cven ukve viciT, rom yvela nivTiereba
molekulebisagan Sedgeba. myar sxeulebSi isini Zlierad
T
arian dakavSirebuli. mezobeli molekulebi erTmaneTTan
`mijaWvulebi~ arian. TiToeul maTgans TiTqos sakuTari
adgili aqvs miCenili da Znelad Tu Seicvlis mdebareobas.
CvenTvis cnobilia, rom molekulebi gamudmebiT moZrao-
ben. myar sxeulebSi es moZraoba `adgilze cqmutvas~ hgavs.
N
24
magaliTad, mina. suraTze mocemulia kristaluri da amorfuli sxeulebis
molekulebis ganlageba.
PY
kristaluri sxeuli amorfuli sxeuli
CO
agregatuli mdgomareoba – sxeulis yvelaze gavrcelebuli agregatuli
mdgomareobebia: myari, Txevadi da airadi.
myari sxeuli – inarCunebs formasac da moculobasac.
kristaluri sxeuli – sxeuli, romlis molekulebi mowesrigebul struqtu-
ras qmnian.
amorfuli sxeuli – sxeuli, romlis molekulebi uwesrigod arian ganlagebuli.
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
N
praqtikuli samuSao:
samuSaosaTvis aucilebeli xelsawyoebi da masalebi:
minis Wiqa, kovzi, sufris marili da wyali.
Wiqa naxevramde gaavseT Tbili wyliT. CayareT masSi 4 Cais kovzi marili da
DO
25
PY
ana: – luka, warmoidgine, ra moxdeba, rom moindomo
wylis magidaze moTavseba WurWlis gareSe.
luka: – wyali daiRvreba.
CO
noT wylis done Wiqaze. wyali gadavasxaT sxva formis WurWelSi da kvlav davab
runoT Tavdapirvel WiqaSi. SevniSnavT, rom wyali imave doneze dadgeba. maSa-
sadame, wylis erTi WurWlidan meoreSi gadasxmis Sedegad misi moculoba ar
Secvlila. siTxe moculobas inarCunebs, Tumca is iseT formas iRebs, rogor
WurWelSic asxia.
siTxeSi molekulebi ise Zlierad ar urTierTqmedeben, rogorc myar sxeuleb-
Si. isini ufro moZravebi arian. maT SedarebiT advilad SeuZliaT Seicvalon
adgilmdebareoba. es ganapirobebs siTxis denadobas. swored denadobis gamo
iRebs siTxe im WurWlis formas, romelSic asxia. siTxis molekulebi Tavisuf
lad ar ifantebian mTel sivrceSi. isini erTmaneTTan kavSirs inarCuneben. am-
itom siTxe inarCunebs moculobas da WurWelSi Casxmisas mxolod im nawils
avsebs, romelic mis moculobas Seesabameba.
N T
26
Tu oTaxSi gavberavT buSts da gavitanT mas siciveSi, buSti SeikumSeba (moleku-
lebs Soris manZili Semcirdeba). Tu am buSts isev Tbil oTaxSi SemovitanT, is
isev gafarTovdeba (molekulebs Soris manZili gaizrdeba).
PY
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
CO
1. siTxe inarCunebs Tu ara formas? ratom?
2. siTxe inarCunebs Tu ara moculobas? ratom?
3. airi inarCunebs Tu ara formas? ratom?
4. airi inarCunebs Tu ara moculobas? ratom?
saSinao davaleba
27
ana – SegimCnevia, rom sasmelebis mwarmoeblebi
PY
minis boTlebs bolomde arasdros avseben?
luka: – SemimCnevia da ra aris amis mizezi?
CO
minis boTlSi CavasxaT civi wyali ise, rom bolomde ar gaivsos (daaxloebiT
erTi santimetri akldes Sevsebas). boTli CavdgaT cxel wyalSi. cota xnis Sem-
deg SevamCnevT, rom boTlSi wylis done aiwevs. e.i. wyali gaTbobisas gafar
Tovda. siTxeebis es Tviseba gamoiyeneba TermometrebSi.
vercxliswyliani Termometri Sedgeba wvrili milisagan, romelic damagrebu-
lia danayofebian firfitaze. gaTbobisas milSi vercxliswyali farTovdeba,
milSi misi done zeviT iwevs da skalaze gviCvenebs temperaturas.
28
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
siTburi gafarToeba – procesi, roca temperaturis momateba iwvevs sxeu-
lis gafarToebas, xolo temperaturis Semcireba – SekumSvas.
upasuxeT kiTxvebs
CO
niSnavs, rom misi cecxlSi Cagdeba saxifaToa. rogor fiqrobT, ratom?
saSinao davaleba
CaatareT cda
T
cdis Catarebis dros daicaviT usafrTxoebis wesebi. kerZod, cxel sagnebs
xeliT ar SeexoT da dadeT Sesaferis adgilas.
ficris naWerze daadeT liTonis moneta (orlariani an erTlariani). dia-
metris gaswvriv CaarWeT ori lursmani ise, rom moneta maT Soris zustad
eteodes. moneta daiWireT brtyeltuCas an pincetis saSualebiT da gaacxe
N
29
ana: – luka, ici minisgan WirWels rogor amza-
deben?
PY
luka: – vici, minas adnoben da Semdeg formas
aZleven.
ana: – arada, mina iseTi msxvrevadia, saintere-
soa rogor adnoben?
CO
mareobas. Txevad wyalSi molekulebi ufro energiulad, ufro swrafad moZ-
raoben, vidre yinulSi. roca wyals CavasxamT formebSi da SevdgamT sayinuleSi,
wyali daiwyebs gacivebas. molekulebi sul ufro Seaneleben moZraobas. maTi
siCqare daiklebs. TiTqos sayinule energias arTmevs wylis molekulebs da
aiZulebs ufro duned, naklebi siCqariT imoZraon. sinamdvileSi es asec aris.
wyali xom ufro Tbilia, vidre yinuli. sayinule swored am siTbos arTmevs
wyals. rac ufro civdeba wyali, miT ufro naklebad moZraoben molekulebi,
sul ufro iklebs qaosi da imatebs wesrigi. sabo
lood, molekulebi erTmaneTs `CaeWidebian~ da
kristalebs warmoqmnian. am process – Txevadidan
myar mdgomareobaSi gadasvlas – kristalizacia
ewodeba. siTxisTvis warTmeuli siTbo macivars
gareT gamoaqvs. swored amitomaa macivris ukana
mxare yovelTvis Tbili.
Tu yinulis kubebs gamoviRebT macivridan
T
Tbil oTaxSi, isini TandaTan dadnebian. am dros
kristalizaciis Sebrunebuli procesi mimdi
nareobs, romelsac dnoba hqvia.
yinulma oTaxis siTbo miiRo. misi
molekulebi TiTqos `gamococxl
N
30
nivTiereba dnobis temperatura 0C
kala 232
PY
spilenZi 1083
parafini 50
tyvia 328
alumini 660
vercxli 960
oqro 1063
CO
gayinvisas wylis moculoba izrdeba. amitomaa, rom sayinuleSi
Tu SevdebT wyliT savse Tavdaxurul minis boTls da gavyinavT,
is aucileblad gaskdeba.
upasuxeT kiTxvebs
T
1. ra hqvia dnobis Sebrunebul process?
2. molekulebi yinulSi ufro swrafad moZraoben Tu wyalSi?
3. wydeba Tu ara molekulebis qaosuri moZraoba kristalizaciisas?
N
saSinao davaleba
DO
31
luka: – ra moxdeba Tu WurWels, romelSic
siTxe asxia, didi xniT TavRias davtovebT?
PY
ana: – WurWelSi siTxis raodenoba Semcirdeba,
an sulac gaqreba.
luka: – sad wavida siTxe?
2.9. aorTqleba
molekulebi gamudmebiT qaosurad moZraoben.
siTxis zedapirze myofi zogierTi moleku-
la wydeba siTxes da sivrceSi Tavisuflad iw-
yebs moZraobas, anu airad mdgomareobaSi gada-
CO
dis. Tavdaxurul WurWelSi siTxidan amosuli
molekulebis didi nawili ukan ubrundeba mas,
nawili ki siTxis zemoT darCenil sivrces avsebs.
TavRia WurWelSi ki siTxidan `amomxtari~
molekulebi sivrceSi ifantebian da ukan aRar brundebian. amitomac siTxis ra-
odenoba TandaTan iklebs. es aorTqlebis procesia.
nivTiereba ar gamqrala. is erTi agregatulidan meore agragatul mdgomareo-
baSi gadavida – siTxe airad gadaiqca.
rac ufro Tbilia sxeuli, miT swrafad moZraoben misi Semadgeneli molekule-
bi, amitom gaTbobis Sedegad aorTqlebis procesi Cqardeba.
♂
♂ ♂
♂
♂
♂ ♂
♂
♂ ♂
♂
♂ ♂ ♂ ♂
♂
♂ ♂
♂
♂
♂
♂
♂
♂
♂
♂
♂
♂ ♂
♂
♂ ♂
T
♂
♂
♂
♂
♂
♂
♂ ♂
♂ ♂ ♂
♂
♂
♂
♂
♂
civi wyali
cxeli wyali
N
albaT, SegimCneviaT, rom wvimis Semdeg, gubeebi zafxulSi ufro swrafad Sreba,
vidre zamTarSi. aorTqlebis daCqareba ara marto siTbos, aramed haeris nakad-
sac SeuZlia.
sveli Tmis gasaSrobad gamoiyeneba feni. feniT SesaZlebelia rogorc Cveu-
lebrivi, aseve Tbili haeris daberva. haers fenSi CamontaJebuli specialuri
spiralebi aTbobs. feni warmoqmnis haeris nakads, romlis molekulebi ejaxebi-
DO
32
Cveulebriv wyali 100 gradus celsiusze duRdeba. yvela nivTierebas Tavisi
duRilis temperatura aqvs. magaliTad spirti 780C-ze duRs.
cxrilSi mocemulia ramodenime nivTierebis duRilis temperatura Cveuleb
PY
riv pirobebSi:
nivTiereba 0
C
rkina 2750
spilenZi 2567
tyvia 1740
vecxliswyali 357
wyali 100
spirti 78
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
lukam SeamCnia, rom daRvrili wyali ufro swrafad orTqldeba, vidre Wiqa-
Si darCenili. man gamoTqva hipoTeza: `rac ufro didia siTxis zedapiri, miT
ufro srafad orTqldeba igi~. am hipoTezis Sesamowmeblad CavataroT eqs-
perimenti.
saWiro masala da xelsawyoebi: Wiqa da sxvadasxva zomis ori jami.
eqsperimentis aRwera: Wiqasa da jamebSi CavasxaT zustad toli raodenobis
wyali (1 Wiqa wyali). davdgaT samive WurWeli erTsa da imave oTaxSi da da-
vakvirdeT.
CaviweroT monacemebi, ramden xanSi aorTqlda srulad wyali TiToeuli
WurWlidan (am process ramdenime dRe dasWirdeba).
sabolood, SevajamoT eqsperimentis Sedegi. eqsperimentma daadastura Tu
uaryo lukas hipoTeza?
33
ana: – orTqlis danaxva SesaZlebelia?
luka: – SesaZlebelia, Tundac mduRare Caidnis Tavze.
PY
ana: – sinamdvileSi mduRare Caidnis Tavze warmoqmni-
li `nisli~ wylis pawawina wveTebis `Rrubelia~, rome-
lic maleve Seereva haers da orTqlad gadaiqceva.
wylis orTqli ki uxilavi, gamWvirvale airia.
2.10. kondensacia
Cven ganvixileT dnoba da misi Sebrunebuli procesi – kristalizacia. ganvixi-
loT aorTqlebis Sebrunebuli procesi.
albaT, SegimCneviaT, rogor inameba Tbil oTaxSi civi wyliT
savse WurWelis gare zedapiri, an rogor `iorTqleba~ mina
zamTarSi, roca mis axlos amovisunTqavT.
CO
Tu kargad davakvirdebiT, SevamCnevT, rom am movlenebis
dros minis zedapirze pawawina wveTebi warmoiqmneba. haerSi
arsebuli wylis orTqli civ sxeulTan Sexebisas gagrilda
da siTxed gardaiqmna. am process – airadidan Txe
vad agregatul mdgomareobaSi gadasvlas – kon-
densacia hqvia.
Cven viciT, rom airis molekulebi Tavisuflad da
didi siswrafiT moZraoben. gacivebisas maTi siC-
qare TandaTan iklebs, isini erTmaneTs uaxlov
debian, Sejaxebisas erTmaneTs ekvrian da pawawina
wveTebs warmoqmnian. airi Txevad mdgomareobaSi
gadadis – kondensirdeba.
kondensaciis procesis Sedegad warmoiqmneba Rrublebi. rodesac haerSi arse-
buli wylis orTqli civdeba, gadaiqceva wylis Zalian mcire zomis wveTebad. am
T
wveTebis erTobliobas vxedavT Rrublis saxiT.
droTa ganmavlobaSi, kidev ufro meti kon-
densaciisas, SesaZloa, es wveTebi gaizardos da
wvimis saxiT Camovides dedamiwaze. kondensaciis
Sedegad warmoiqmneba aseve dilis nami.
N
fal, sufTa wyals. am meTods iyeneben zRvis mlaSe wylisagan sasmeli wylis mis-
aRebad da mas distilacias uwodeben.
cecxli aduRebs minarevebian
wyals kolbaSi. wylis orTqli
gadadis mogrZo milSi, rome
lic grildeba civi wylis na-
kadiT. gagrilebuli orTqli
kondensirdeba da wveTebis
saxiT Caedineba WiqaSi.
34
dnoba myaridan siTxeSi gadasvla.
kristalizacia siTxidan myar mdgomareobaSi gadasvla.
PY
aorTqleba siTxidan airad mdgomareobaSi gadasvla.
sublimacia myaridan airad mdgomareobaSi gadasvla.
kondensacia airadidan Txevad mdgomareobaSi gadasvla.
siTxidan airad mdgomareobaSi gadasvla, romelsac
duRili
Tan axlavs airis buStebis warmoqmna mTel siTxeSi.
duRilis temperatura temperatura, romelzec siTxe iwyebs duRils.
dnobis temperatura temperatura, roca myari sxeuli iwyebs dnobas .
CO
mareobaSi gadadis. SegimCneviaT albaT, Tqvens ezoSi yinuli rogor gamqrala
maSinac ki, roca yinavs. anda macivris sayinuleSi yinulis kubebi rogor galeu-
la. es aris sublimaciis procesi. yinuli gadavida airSi.
Tanamedrove macivris sayinuleSi mudmivad cirkuli-
rebs haeri. miuxedavad dabali temperaturisa, moleku-
laTa nawili yinulis zedapiridan haerSi xteba. haeris
mudmivi moZraoba waritacebs maT da ar aZlevs ukan dab-
runebis saSualebas.
upasuxeT kiTxvebs
N
saSinao davaleba
35
luka: – ana, kargi sunamo gasxia. misi suni Sori-
danve vigrZeni.
PY
ana: – Cemi sunamos molekulam ucbad `moirbina~
Senamde.
luka: – vigrZnobdi Seni sunamos suns, sxva mxares,
imave manZilze rom vmdgariyavi?
2.11. difuzia
sunamos molekulebi uxilavia da maTi aRqma mxolod ynosviTaa SesaZlebeli.
Tu oTaxis erT kuTxeSi gavafrqvevT cotaoden sunamos, cota xanSi mis sur-
nels vigrZnobT oTaxis yvela adgilas. sunamos molekulebi Seerevian haeris
molekulebs, gamudmebuli moZraobis Sedegad TandaTan gadainacvleben da mo-
CO
icaven mTel oTaxs. am process – sxvadasxva nivTierebis TavisTavad Serevas –
difuzia hqvia.
difuzia siTxeebsa da myar sxeulebSic mimdinareobs. Tu cxe-
li wyliT savse WiqaSi CavdebT Cais pakets da ar avurevT, male
cxeli wyali Seifereba da miviRebT Cais nayens. es procesi
asaxavs difuzias siTxeebSi.
myar sxeulebSi difuzia Zalian nela mimdinareobs. cnobi-
lia eqsperimenti, romelic oqrosa da tyviis gamoyenebiT
Caatares. oqrosa da tyviis naWrebi kargad gaprialebuli
zedapirebiT erTmaneTze mWidrod moaTavses. difuziis Se-
degad Sexebis adgilze 1mm-iani Sereuli fena warmoiqmna,
Tumca amas daaxloebiT 5 weli dasWirda.
marTalia, myar sxeulebSi molekulebi Tavisuflad ar moZ-
raoben, magram isini mainc irxevian da drodadro gadax-
tebian Tavisi adgilidan sxvagan (gaixseneT sublimacia). ase
T
nel-nela xdeba sxvadasxva nivTierebis molekulebis Sereva – difuzia.
CamoTvlili magaliTebidan Cans, rom difuzia sxvadasxva SemTxvevaSi sxvada
sxva siCqariT mimdinareobs. kidev ra faqtorebze SeiZleba iyos damokidebuli
difuziis siCqare?
N
36
albaT SegimCneviaT, rom suni myar sxe-
ulebsac aqvT. axal wigns, myar sapons,
naftalins Taviseburi surneli aqvT. imis
PY
Tvis, rom surneli SevigrZnoT, nivTiereba
airad mdgomareobaSi unda gadavides. misi
molekulebi Seerios haeris molekulebs.
haeris SesunTqvisas, Cvens cxvirSi moxvde-
ba am nivTierebis molekulebi da mis suns
SevigrZnobT. maSasadame, myari nivTierebis
suns sublimaciisa da Semdgomi difuziis
Sedegad SevigrZnobT.
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
1. ra aris difuzia?
2. ras amtkicebs difuziis procesi?
3. romel agregatul mdgomareobaSi ufro swrafad mimdinareobs difuzia –
myarSi Tu TxevadSi? ratom?
4. romeli procesebis Sedegad vgrZnobT myari sxeulis suns?
T
5. romeli faqtoris SecvliT SegviZlia gavzardoT difuziis siCqare?
6. ratom ar aris miRebuli cxel amindSi mkveTri sunis mqone sunamos dasxma?
N
saSinao davaleba
37
ana: – luka Sen materiaze saubrisas Tqvi, rom is,
rasac aqvs masa, materiaa.
luka: – diax, vTqvi.
PY
ana: – rac metia sxeulis masa, miT met materias mo-
icavs igi?
luka: – swored asea.
2.12. masa
nebismieri sxeuli Sedgeba nivTierebisagan, nivTiereba Tavis mxriv Sedgeba mole
kulebisagan, molekulebi atomebisagan, atomebi ki protonebis, neitronebisa da
eleqtronebisagan.
CO
sxeuli
nivTiereba
molekulebi
atomebi
protonebi neitronebi
eleqtronebi
T
sqemaze Cans, rom nebismieri sxeuli am sami saxis nawilakis erTobliobaa. sxe-
ulebi gansxvavdebian erTmaneTisagan Semadgeneli nivTierebiT, molekulebisa
da atomebis zomebiTa da ricxviT, Tumca yvela sxeuli Sedgeba erTi da imave
tipis umciresi nawilakebisagan, romlebsac hqviaT: protonebi, neitronebi da
N
500 gr
38
Tu pinebiani sasworis erT-erT TefSze davdebT rkinis burTulas, xolo meo-
re TefSze imave zomis xis burTulas, rkinis burTuliani TefSi daiwevs ufro
qvemoT. es niSnavs, rom rkinis burTulaSi ufro meti materiaa, vidre xis bur-
PY
TulaSi. anu pirvelis masa ufro didia, vidre meoris.
amJamad masis gasazomad, metwilad, cifruli sasworebi gamoi-
yeneba. cifrul sasworze sagnis dadebisas, saworze ewereba misi
masa.
masa fizikuri sididea da misi sazomi ZiriTadi erTeulia ki-
logrami (kg) (SI sitemaSi), Tumca arsebobs masze ufro didi da
mcire sazomi erTeulebic. masis sazomi erTeulebia: tona, ki-
logrami, grami.
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
praqtikuli davaleba
Tu wyalSi marils CayriT da kovziT mourevT, marili gaixsneba. misi
kristalebi gaqreba da miviRebT xsnars – marilwyals. gamoTqviT varaudi,
miRebulis xsnaris masa Tavdapirveli wylisa da marilis masebis jamze meti
iqneba, naklebi, Tu toli? SeamowmeT Tqveni varaudi eqsperimentiT.
39
luka: – materiaze saubrisas vaxseneT kidev erTi
sidide – moculoba.
ana: – moculoba gviCvenebs ramdenad did adgils
PY
ikavebs sxeuli sivrceSi.
luka: – magaliTad, wylis patara boTlSi naxevari
litri wyali asxia.
ana: – oTaxSi ramdenime kuburi metri haeria.
luka: – TvalSi wamlis CawveTebisas Zalian mcire
raodenobas viwveTebT – mililitrebs.
2.13. moculoba
mniSvnelovania, SegveZlos sxeulis moculobis gan-
CO
sazRvra. zogjer saWiroa, davadginoT standartuli
c
geometriuli sivrculi sxeulis moculoba. maga
liTad, oTaxSi haeris moculobis gasagebad, saWiroa
vipovoT oTaxis moculoba, romelsac, rogorc wesi, b
marTkuTxa paralelepipedis forma aqvs. gavixsenoT, a
rogor gamoiTvleba marTkuTxa paralelepipedis
moculoba.
a
xSirad moculobis gamosaTvlelad iyeneben danayofebian WurWels – menzuras.
T
misi gamoyenebiT martivia siTxis moculobis gansazRvra. suraTze mocemulia
ramdenime menzura. TiToeul maTganSi siTxe dgas sxvadasxva niSnulze, rac
gviCvenebs siTxis moculobas. gadaxazeT qvemoT mocemuli cxrili da CawereT
masSi TiToeul menzuraSi arsebuli siTxis moculoba.
N
DO
menzura
1
2
3
4
40
yvela formis sxeulis moculobis gansazRvra advili rodia. magaliTad, rogor
ganvsazRvroT arastandartuli formis kenWis moculoba? amisTvis SegviZlia
gamoviyenoT menzura. Tavdapirvelad aviRoT anaTvali ra niSnulze imyofeba
PY
siTxe menzuraSi (anu risi tolia menzuraSi Casxmuli siTxis moculoba), Semdeg
masSi CavagdoT kenWi. vnaxavT, rom menzuraSi siTxis done aiwevs. aviRoT es anaT-
valic. Cven mier aRebul anaTvalebs Soris sxvaoba gamowveulia imiT, rom kenWma
daikava sivrcis is nawili, romelic manamde siTxes ekava da amis gamo, siTxis do-
nem aiwia. swored doneebs Soris sxvaoba gviCvenebs kenWis moculobas.
moculoba fizikuri sididea. misi standartuli erTeulia m3 (kuburi metri, SI
sitemaSi), siTxis moculobaze saubrisas xSirad gamoiyeneba litri (1l=1dm3).
aseve mniSvnelovani erTeulia mililitric, romelic tolia erTi kuburi
santimetris. gavixsenoT, rom mili niSnavs meaTaseds. magaliTad, milimetri
niSnavs metris meaTaseds, miligrami niSnavs gramis meaTaseds. mililitri ki –
litris meaTasedia. davakavSiroT mililitri sm3-Tan.
CO
1l 1 dm3
1 ml = =
1000 1000
1 dm3 1 dm 1 dm 1 dm 10 sm 10 sm 10 sm 10 sm 10 sm 10 sm
= = = = 1sm3
1000 1000 1000 1000
1 ml = 1 sm3
upasuxeT kiTxvebs
N
saSinao davaleba
PY
reze imave zomis, anu moculobis xis burTula. Se-
degad rkinis burTulis masa meti aRmoCnda xisaze.
ana: – Tumca erTi da igive moculoba hqondaT.
luka: – es ki imas niSnavs, miuxedavad toli mocu-
lobisa, rkinis burTulaSi ufro meti materiaa.
ana: – sxvanairad rom vTqvaT, rkinis burTula
ufro mkvrivia.
luka: – e.i. moculobis erTeulSi rac meti mate-
riaa, miT mkvrivia sxeuli.
CO
2.14. simkvrive
ori erTnairi masalisagan, damzadebuli mcire da didi zomis kubebis Sedarebi-
sas, didi zomis kubis masa ufro meti iqneba, vidre mcire kubis.
erTnairi zomis xis da rkinis kubebi rom SevadaroT, aRmovaCenT, rom rkinis
kubis masa metia xisaze. maSasadame, sxeulis masa damokidebulia ara marto sxe-
ulis moculobaze, aramed im nivTierebaze, romlisganacaa damzadebuli es sxe
uli. sxvadasxva nivTierebas sxvadasxva kuTri masa anu simkvrive aqvs.
simkvrive fizikuri sididea, iseve, rogorc masa da moculoba. maT Soris aseTi
damokidebulebaa:
simkvrive = masa
moculoba
simkvrivis aRsaniSnavad gamoviyenoT berZnuli aso ρ (ro).
PY
simkvrive – fizikuri sidide, romelic gviCvenebs erTeulovan moculobaSi
sxeulis masas.
simkvrive – SI sistemaSi simkvrivis sazomi erTeulia kg/m3.
upasuxeT kiTxvebs
CO
3. SeadareT ermaneTs erTi da imave masis rkinisa da aluminis moculobebi.
romeli iqneba meti?
4. SeadareT erTmaneTs toli moculobis wylisa da benzinis masebi. romeli
iqneba meti?
N T
DO
saSinao davaleba
43
2.15. savarjiSoebi gameorebisTvis
1. gansazRvreT naxatze gamosaxuli sazamTros masa, 5kg
PY
1kg
Tu saswori wonasworobaSia.
2kg
wonasworobaSia.
1kg
CO
3. sasworze devs xuTi erTnairi vaSli. gansazRvreT 1 vaSlis masa, Tu saswori
T
4. TafliT savse bidonis masa 60kg-ia. gadmoasxes zustad naxevari Tafli da
axla Tafliani bidonis masa 32kg gaxda. ras udris carieli bidonis masa?
5. CamoTvlili masebidan: 1kg, 4kg, 6kg, 7kg, 8kg, 9kg da 10kg – romels ver avwoniT
erTi awonviT pinebiani sasworiT, Tu gvaqvs TiTo cali 2, 3 da 5 kg-iani sawonebi?
N
6. SeusabameT:
1. --------- aris materiis raodenoba.
2. --------- ikavebs adgils sivrceSi da aqvs masa.
a) materia
b) masa
DO
7. SeusabameT:
1. --------- izomeba sasworiT.
2. --------- aris sivrcis nawili, romelsac ikavebs sxeuli.
3. --------- izomeba erTeuliT – kg/m3.
a) moculoba
b) masa
g) simkvrive
44
9. ra unda eweros gamotovebul adgilze?
--------- izomeba menzuriT.
a) masa
PY
b) moculoba
12. gamoTvaleT, romlis moculobaa meti da ramdeniT – 5kg rkinis Tu 5kg tyviis?
CO
rkinis simkvrivea – 7800 kg/m3, xolo tyviis – 11300 kg/m3.
13. risi tolia kenWis masa, Tu cnobilia, rom menzuraSi, romelSic 25 mililit
ri wyali esxa, kenWis Cagdebis Semdeg wylis donem 30 mililitris niSnulamde
aiwia? kenWis simkvrivea 2,7 gr/sm3.
14. ramdeni sm3-iT moimatebs 1l wylis moculoba Tu mas gavyinavT. wylis sim-
kvrivea 1000 kg/m3, xolo yinulis – 900 kg/m3.
16. yinulis aparati yovel 5 wT-Si 10 cal yinulis kubs amzadebs. am TiToueli
kubis wibo 2 sm-ia. ramden litr wyals moixmars aparati erT saaTSi?
T
17. ras udris furclis sisqe, Tu cnobilia, rom 1m2 furceli 65gr-ia? qaRal
dis simkvrivea 650 kg/m3.
18. biznesgamocema ityobineba, rom erTi bareli navTobis fasi 50 dolaria, rac
N
19. televizoris ekranis sigrZea 80sm, xolo sigane – 60sm. ramdeni diumia
ekranis diagonali? (1 diumi daaxloebiT 2,5 sm-ia.)
DO
45
Tavi 3. sxeulTa moZraoba
PY
niSnavs?
ana: – Cven axla saxlisken mivdivarT. radgan
erT adgilze ar vdgevarT , Cveni mdebareoba
icvleba. mdebareobis cvlileba ki moZraobaa.
CO
Seiswavlis fizikis dargi, romelsac meqanika hqvia.
meqanikis ZiriTadi amocana sxeulis mdebareobis gansazRvraa.
fizikuri sxeuli sivrceSi garkveul adgils ikavebs. am adgilis sapovnelad
aucilebelia misi dakavSireba CvenTvis cnobil raime sxva
sxeulTan, e.w. aTvlis sxeulTan da mis mdebareobasTan.
aTvlis sxeulad nebismieri sagnis arCeva SegviZlia. maga
liTad, aRvweroT suraTi. SeiZleba iTqvas, rom vaSli mowy-
da xis tots, an vaSli vardeba dedamiwaze. pirvel winadade-
baSi aTvlis sxeuli xis totia, romelsac TandaTan Sordeba
vaSli. meore winadadebis mixedviT ki – aTvlis sxeuli
dedamiwaa, romelsac TandaTan uaxlovdeba vaSli.
sxeuls, romlis mimarTac ganixileba sxva sxeulebis mde-
bareoba, aTvlis sxeuli ewodeba.
Tu Cveni dakvirvebis sagnis (sxeulis) mdebareoba aTvlis sxeulis mimarT ar
T
icvleba, vambobT, rom es sagani uZravia. suraTze vaSli
devs dedamiwaze, e.i is dedamiwis mimarT uZravia.
vTqvaT, viciT aTvlis sxeuli da viciT dro, romlis ganmav-
lobaSic sxeuli moZraobda. es codna sakmarisi araa imisaT-
vis, rom gavigoT sadA aRmoCndeba sxeuli garkveuli drois
N
iara man.
3) vTqvaT, lukam 500 metri gaiara anas saxlisken. am amocanis monacemebic araa
srulyofili lukas saboloo mdebareobis sapovnelad, radgan ar viciT, ra
adgilidan daiwyo man moZraoba.
imisaTvis, rom ganvsazRvroT sxeulis mdebareoba moZraobis dawyebidan
garkveuli drois Semdeg, saWiroa vicodeT sawyisi mdebareoba aTvlis sxeulis
mimarT, moZraobis mimarTuleba da manZili, romelsac es sxeuli gadis.
sivrceSi, drois garkveul SualedSi, sxeulis mdebareobis cvlilebas sxva sxe-
ulebis mimarT meqanikuri moZraoba ewodeba.
46
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
sxeuls, romlis mimarTac ganixileba sxva sxeulebis mdebareoba, aTvlis
sxeuli ewodeba.
sivrceSi, drois garkveul SualedSi, sxeulis mdebareobis cvlilebas sxva
sxeulebis mimarT meqanikuri moZraoba ewodeba.
upasuxeT kiTxvebs
CO
moZraobis dawyebidan garkveuli drois Semdeg?
saSinao davaleba
47
luka: – Tbilisidan baTumSi Casvla ramden-
PY
ime gziT SegviZlia: matarebliT, avtomo-
biliT an TviTmfrinaviT. samive SemTxvevaSi
erTi da imave qalaqSi aRmovCndebiT.
ana: – magram mgzavrobis droebi erTmaneTis-
gan gansxvavebulia.
luka: – sxvadasxvaa sigrZis da formisaa is
gzac, romelsac TiToeul SemTxvevaSi ga-
vdivarT.
CO
lukas da anas saubridan Cans, rom samive transportis marSruti erTmaneTisgan
gansxvavebulia.
gaukvalav TovlSi moZrabisas TvalnaTliv SegviZlia davinaxoT Tovlze da-
tovebuli nabijebis nakvalevi.
asfaltze carciT naxati carcis mier gavlili gzaa.
TviTmfrinavi zogjer caze TeTr zols tovebs.
48
ganvixiloT SemTxveva, roca sxeuli A wertilidan gamovida da garkveuli
manZilis gavlis Semdeg kvlav ukan dabrunda. am SemTxvevaSi misi traeqtoria
Sekruli wiria, xolo wiris sigrZe sxeulis mier gavlili manZilia.
PY
traeqtoria sxeulis moZraobis erT-erTi maxasiaTebelia. is gansazRvravs ro-
gori saxisaa moZraoba.
Tu sxeulis traeqtoria swor xazs miuyveba, SegviZlia vTqvaT, rom moZraoba
CO
wrfivia. nebismier sxva SemTxvevaSi moZraoba mrudwirulia. am dros traeqto-
ria mrudi wiria. mrudwiruli moZraobis erT-erTi saxea wriuli moZraoba. wri-
uli moZraobis dros sxeulis traeqtoria wrewiria. yoveldRiur cxovrebaSi
yvelaze xSirad mrudwiruli moZraoba gvxvdeba.
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
49
luka: – bazaleTis tbaze dasasveneblad
asulma turistebma gadawyvites tbis meore
napirze misuliyvnen. zogierTma turistma
PY
tbis garSemo fexiT wasvla gadawyvita, zogi
avtomobiliT wavida, danarCenebma ki tba
naviT gadacures.
ana: – turistebis samive jgufi sxvadasxva
traeqtoriiT moZraobda da Sesabamisad, maT
mier gavlili gzac sxvadasxvaa.
3.3. gadaadgileba
yvelaze didi gza avtomobilma gaiara, ufro naklebi fexiT mosiaruleebma,
magram yvelaze mokle mainc naviT gadacurvisas gavlili manZilia. avtomobil-
is da fexiT mosiaruleebis traeqtoria (igive marSruti) mrudi wiria, navis ki
CO
swori xazi – monakveTi. samive SemTxvevaSi turistebis traeqtoriebis sawyisi
da saboloo B wertilebi erTmaneTs emTxveva. isini A-dan B wertilSi gadaad
gildnen. am wertilebis SemaerTebeli monakveTi umoklesi manZilia. es monak
veTi A -dan iwyeba da B-Si mTavrdeba, is mimarTuli monakveTia.
N T
wrfis mimarTul monakveTs, romelic sxeulis sawyis mdebareobas mis momdevno
mdebareobasTan aerTebs, gadaadgileba hqvia.
fizikuri sidide gadaadgileba gviCvenebs saidan sad mivida sxeuli da arafers
gveubneba traeqtoriisa da gavlili manZilis Sesaxeb. mocemul maga liTSi
turistebis samive jgufis gadaadgileba erTnairia, Tumca traeqtoriebi
DO
50
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
wrfis mimarTul monakveTs (veqtors), romelic sxeulis sawyis mdebareobas
mis momdevno mdebareobasTan aerTebs, gadaadgileba hqvia.
fizikur sidides, romelsac ricxviTi mniSvnelobis garda mimarTulebac
gaaCnia veqtoruli hqvia.
veqtoris sigrZis ricxviT mniSvnelobas moduli hqvia. moduli ar SeiZleba
iyos uaryofiTi.
upasuxeT kiTxvebs
CO
1. romelia meti: moZrav eskalatorze mdgomi adamianis gadaadgileba, Tu
gavlili manZili?
2. emTxveva Tu ara erTmaneTs gadamfreni frinvelebis mier gavlili manZi-
li da gadaadgileba?
3. risi tolia dRe-Ramis ganmavlobaSi cis kabadonze mzis mier Sesrulebu-
li gadaadgileba?
saSinao davaleba
moednis irgvliv
II kuTxemde
III kuTxemde
IV kuTxemde
eqsperimetis Sedegebis mixedviT gamoitaneT daskvna.
Tqveni azriT romelia meti, gavlili manZili Tu gadaadgileba.
51
ana: – luka, guSin deteqtivs vkiTxulobdi da
siuJeti ase ganviTarda. bankis mZarcvelebma
Zarcvis Semdeg moaswres gaqceva. policiis
PY
deteqtivma, sxvadasxva monacemebze dayr
dnobiT ivarauda, rom mZarcvelebs 20km-ze
meti ver eqnebodaT gavlili. amitom gai-
ca brZaneba, rom bankidan 20km-is radiusiT
CaeketaT yvela gza.
luka: – daiWires mZarcvelebi?
ana: – daiWires xangrZlivi Zebnis Semdeg.
warmoidgine rogor gaumartivdebodaT
policielebs saqme, zustad rom scodnodaT
mZarcvelebis gaqcevis mimarTuleba.
CO
3.4. veqtorebi
rogorc gavarkvieT, gadaadgileba veqtoruli sididea, radgan mas ricxviT
mniSvnelobasTan (modulTan) erTad mimarTulebac aqvs. Tumca arsebobs si-
dideebi, romlebsac mxolod ricxviTi mniSvnelobebi gaaCniaT. magaliTad masa.
ucnauri iqneba, Tu vityviT, rom sxeulis masa 20 kilogramia marjvnidan marcx-
niv. es imitom, rom masas mimarTuleba ar aqvs. amgvar sidideebs skalaruli si-
dideebi hqviaT.
imisTvis, rom ganvasxvavoT veqtoruli da skalaruli sidideebi, veqtorul si-
dides Tavze patara isars ukeTeben. magaliTad gadaadgileba ase
aRiniSneba – S . gavlili manZili ki, romelic skalaruli sididea – l -iT. Semdeg-
Si, veqtoruli sididis modulis aRsaniSnavad, mis aRmniSvnel simbolos isris
gareSe davwerT - S.
orive sidides, gavlil manZilsac da gadaadgilebasac, vzomavT sigrZis sazomi
erTeulebiT. magram maT Soris didi gansxvavebaa. Tu vityviT, rom luka saxli-
T
dan gavida da 200 m gaiara, Cven ver davadgenT zustad sad imyofeba igi. magram Tu
vityviT, rom luka saxlidan CrdiloeTiT gadadgilda 200 m-iT, cxadia, mar-
tivad SevZlebT misi adgilsamyofelis povnas. sa-
magierod, meore SemTxvevaSi Cven ar gvecodineba
lukas moZraobis traeqtoria da mis mier gavli-
N
li manZili.
ganvixiloT erTi wrfis gaswvriv mimarTuli
veqtorebi. isini SeiZleba iyvnen TanamimarTuli
an sapirispirod mimarTuli. vTqvaT, ana liftiT
avida pirvelidan meoTxe sarTulze, Semdeg ki
meoTxedan mexuTeze. Tu erTi sarTulis simaRle
DO
52
Tulze da Semdeg Camovidoda meoTxedan mesameze? am SemTxvevaSi mis mier Ses-
rulebuli gadaadgileba 6m-is tolia da mimarTulia zeviT.
sapirispirod mimarTuli veqtorebis Sekrebisas didi veqtoris moduls akl-
PY
deba patara veqtoris moduli da miRebuli veqtoris mimarTuleba emTxveva
didi veqtoris mimarTulebas.
moduliT toli da mimarTulebiT sapirispiro veqtorebis SekrebiT miiReba
nulovani veqtori.
CO
moduliT toli da mimarTulebiT sapirispiro veqtorebis SekrebiT miiReba
nulovani veqtori.
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
T
1. risi tolia beRuras gadaadgileba, Tu is
jer I eleqtrogadamcemi anZidan mifrinda
17 m-iT daSorebul II anZasTan, xolo Semdeg
II-dan 16m-iT daSorebul III anZaze gadafrin-
N
53
luka: – ana, ici yvelaze swrafi adamiani
msoflioSi vin aris?
PY
ana: – mgoni vici, iamaikeli morbenali husein
boltia. man 200 m daaxloebiT 20 wamSi gair-
bina.
CO
Tan miaxloebisas ki anelebs moZraobas da Cerdeba. matareblisagan gansxvave-
biT, eskalatorze mdgomi mgzavri ki arc anelebs da arc aCqarebs moZraobas,
igi Tanabrad moZraobs. Cven daaxloebiT SegviZlia ganvsazRvriT rodis aris
moZraoba Tanabari da rodis ara. zusti SefasebisTvis, ki gvWirdeba gazomvebi.
metros eskalatorze dakvirvebisas, SevamCnevT, rom drois tol SualedebSi
toli raodenobis safexuri gaivlis. eskala-
torze mdgomi mgzavri yovel 20 wamSi 10 m-s ga-
dis. axla aviRoT drois ufro mcire, magaliTad
4 wm-iani, Sualedebi da vnaxavT, rom isev tol
manZilebs miviRebT. aRmoCndeba, rom yovel 4
wamSi gavlili manZili 2 m-ia. SegviZlia Tana-
bari moZraoba ase ganvmartoT: Tanabaria moZ-
raoba, rodesac sxeuli drois nebismier tol
SualedSi tol manZilebs gadis. Tanabrad moZ-
raoben saaTis isrebi ciferblatze, dedamiwa
T
mzis garSemo, xelovnuri Tanamgzavri dedamiwis
garSemo da sxva.
ganvixiloT avtomagistralis swor monakveTze wrfivad da Tanabrad moZravi
ori sxeuli – avtomobili da velosipedi. cxadia, avtomobili gaaswrebs velo-
sipeds. Tu daviniSnavT dros da gavzomavT am
N
54
sadac v – sxeulis siCqarea, l – gavlili manZili da t – dro. roca moZraoba wrfivi
da Tanabaria, gavlili manZili da gadaadgilebis veqtoris moduli erTmaneTis
tolia.
PY
siCqaris erTeuli SI sistemaSi m/wm-ia.
CO
t
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
55
luka: – ras niSnavs sxeulis siCqaris codna da ra
informacias gvaZlevs is sxeulis moZraobaze?
PY
ana: – ras niSnavs lokokinas siCqare 0.5 sm/wm-ia?
luka – es niSnavs rom is 1 wm-Si 0,5 sm-s gadis.
CO
navis siCqare gamoisaxeba km/sT -ebSi. konkretuli amocanisTvis SesaZloa sxva
erTeulis gamoyeneba ufro mosaxerxebeli iyos. magaliTad: km/wT, km/wm, m/wT
da sxva.
erTeulTa SI sistemaSi siCqaris erTeuli aris metri/wamTan – m/wm.
davakavSiroT erTeulebi erTmaneTTan.
km 1000 m 5m
1 = =
sT 3600 wm 18 wm
m 1 km 1 sT 1 km . 3600 18 km
1 = : = =
wm 1000 3600 1000 1 sT 5 sT
roca vambobT, rom sxeulis siCqarea 15m/wm, es niSnavs, rom sxeuli wamSi 15
metrs gadis. vinaidan saaTSi 3600 wamia, es sxeuli 1 saaTSi 3600-jer met manZils
anu 15*3600= 54 000m-s gaivlis, rac 54 km-ia. maSasadame 15m/wm=54 km/sT. igive Se-
degs miviRebT, Tuki gamoviyenebT zemoT mocemul gadayvanis formulebs,
18
T
miviRebT -15 . = 54
5
sinaTlis siCqare daaxloebiT 300000km/wm-ia, gadaiyveneT es monacemi SI siste-
maSi.
avtomobilebSi siCqaris gasazomad spidometri gamoiyeneba. spidometri sabu-
N
56
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
siCqare aris drois erTeulSi gavlili manZili.
siCqaris ricxviTi mniSvneloba tolia drois erTeulSi gavlili manZilis
ricxviTi mniSvnelobis.
upasuxeT kiTxvebs
CO
3. ras niSnavs gamoTqma `siCqare drois erTeulSi gavlili manZilis tolia~?
saSinao davaleba
57
ana: – luka, gimgzavria TviTmfrinaviT?
luka: – diax, ramdenjerme.
ana: – warmoidgine, rom xar dedamiwidan 10 000 m
PY
simaRleze da mihqrixar 900km/sT siCqariT.
luka: – iq es siCqare saerTod ar igrZnoba,
TiTqos TviTmrinavi haerSi livlivebs.
CO
yvela CamoTvlili sxeuli masTan erTad
moZraobs. ra aris simarTle? moZraoben
Tu ara es sagnebi? pasuxi damokidebulia
imaze, Tu ris mimarT ganvixilavT am sxe
ulebis moZraobas. TviTmfrinavSi mjdomi
mgzavris mimarT es sxeulebi uZravia.
dedamiwaze myofi adamianisTvis ki isi-
ni moZraoben. orive pasuxi sworia. es imas
niSnavs, rom sxeuli uZravia, Tu moZravi
damokidebulia, romeli sxeulis mimarT
ganvixilavT mis moZraobas. maSasadame, moZraoba fardobiTia. TiTqos aSkarad
uZravi sxeuli, magaliTad saxli, an mTa, moZravi aRmoCndeba Tu warmovidgenT,
rom dedamiwas kosmosidan vakvirdebiT. igi Zalian didi, daaxloebiT 30 000 m/
wm-siCqariT mihqris mzis garSemo.
T
rodesac vsaubrobT moZraobis fardobiTobaze, vgulisxmobT, rom moZraobis
siCqare, traeqtoria, sxeulis gadaadgileba da gavlili manZili damokidebu-
lia imaze, Tu romeli sxeulis mimarT ganvixilavT am moZraobas. rogorc ukve
viciT, sxeuls, romlis mimarTac ganvixilavT sxva sxeulis mdebareobasa da
moZraobas, aTvlis sxeuli hqvia.
N
gomi xeebi, saxlebi, sagzao niSnebi da sxva sagnebi Tqveni moZraobis sapirisp-
iro mimarTulebiT. am dros Tqven aTvlis sxeulad miiCnevT sakuTar Tavs.
58
upasuxeT kiTxvebs
PY
1. SesaZlebelia Tu ara erTdroulad sxeuli iyos uZravic da moZravic?
2. ramdeni aTvlis sistema arsebobs?
3. ra azrs atarebs sityva `fardobiTi~?
saSinao davaleba
1. zRarbs sorosken miaqvs vaSli. zRarbis siCqarea 0,5 m/wm. ra siCqariT moZ-
raobs vaSli zRarbis mimarT? dedamiwis mimarT?
CO
2. ra manZils gaivlis 7km/sT siCqariT moZravi bavSvi 2 sT-is ganmavlobaSi?
3. ra droSi gaivlis 18m/wT siCqariT moZravi kateri 360m manZils?
N T
DO
59
luka: – ici rom me-16 saukunemde yvelas egona, rom
mzec, varskvlavebic da planetebic dedamiwis
garSemo brunavda.
ana: – me-16 saukuneSi polonelma mecnierma ni-
PY
koloz kopernikma mniSvnelovani aRmoCena gaake-
Ta. is mixvda, rom dedamiwac da sxva planetebic
mzis garSemo brunavdnen.
CO
oT naZvi. velosipedistis moZraobis traeqtorias warmosaxviT davukavSiroT
koordinatTa RerZi, ise, rom misi aTvlis saTave davamTxvioT naZvs. sxeulis
mdebareobas koordinatYTa RerZze yovelTvis Seesabameba erTi ricxvi – koor-
dinati. aTvlis sxeuli, masTan dakavSirebuli koordinatTa RerZi da drois aT-
vlis dasawyisi erTad qmnian aTvlis sistemas. amgvari aTvlis sistema sakmari-
sia imisTvis, rom ganvsazRvroT sxeulis mdebareoba wrfivi moZraobisas.
T
naxazidan Cans, rom moZraobis dawyebis momentSi velosipedistis koordinati 70
m-is tolia, xolo saboloo koordinati - 150 m-ia. e.i. misi gadaadgilebis moduli
80 m-ia (150-70=80). ganxilul magaliTSi gadaadgilebis mimarTuleba koordinat-
Ta RerZisas emTxveva.
N
S= X-X0
aTvlis sistema, iseve rogorc aTvlis sxeuli, SeiZleba iyos moZravic da uZ-
ravic. Cveulebriv, Cvens warmosaxvaSi dedamiwas uZravad miviCnevT da masTan
60
dakavSirebuli aTvlis sistemac, uZravia. uZravia Senobebi, mTebi, tyeebi, gze-
bi da kidev uamravi sxva sxeuli. mze ki mTeli dRis ganmavlobaSi aRmosavle-
Tidan dasavleTis mimarTulebiT moZraobs, dedamiwas Semouvlis da meore
PY
dRes, kvlav aRmosavleTidan amoanaTebs. is dedamiwis mimarT moZravia. axla
es sagnebi mzesTan dakavSirebul aTvlis sistemaSi ganvixiloT. dedamiwa mzis
garSemo moZraobs, rac imas niSnavs, rom dedamiwasTan erTad moZraoben mTebic,
Senobebic da yvela is saganic, romelic cota xnis win uZravad gveCveneboda.
dedamiwa moZraobs mzis garSemo Tu mze moZraobs dedamiwis garSemo? SeiZ
leba iTqvas, rom orive mosazreba marTalia. mTavaria, romeli aTvlis sistemis
mimarT ganvixilavT moZraobas.
yovelTvis SeiZleba movZebnoT iseTi aTvlis sistema, romlis mimarTac sxeuli
ar iqneba uZravi. absoluturad uZravi sxeuli ar arsebobs.
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
T
1. ramdeni koordinatiT xasiaTdeba sxeulis moZraoba wrfeze –
koordinatTa RerZze?
2. ras warmoadgens aTvlis sistema?
N
saSinao davaleba
61
luka: –ana, ici, rom safrTxeSi Cavardnil ada-
mians mobiluri telefonis Rilakze erTi daWe
riT SeuZlia gaagzavnos Setyobineba .
PY
ana: – ra saxis Setyobineba?
luka: – Setyobinebis saxiT igzavneba ruka da
koordinatebi, romliTac zustad SegiZlia
miagno gasaWirSi myofs.
ana: – koordinatebiT mgoni yvelas da yvelaf-
ris povna SegiZlia dedamiwaze.
CO
rogor gamovTvaloT es koordinati?
gavixsenoT, rom gadaadgilebis moduli saboloo da sawyisi koordinatebis sxvao-
bis modulis tolia:
I I
S= X-X0
roca gadaadgilebis mimarTuleba emTxveva sakoordinato RerZis mimarTule-
bas, sxeulis saboloo koordinati gamoiTvleba formuliT:
X=X0+S
roca gadaadgileba koordinatTa RerZis sapirispirodaa mimarTuli, sxeulis
saboloo koordinati gamoiTvleba formuliT:
X=X0–S
sxeulis saboloo mdebareobis sapovnelad sakmarisia vicodeT sxeulis saw
yisi koordinati da gadaadgileba.
gavixsenoT, rom gadaadgilebis moduli gamoiTvleba formuliT: S=vt.
T
X = X0 + vt, roca sxeuli moZraobs sakoordinato RerZis mimarTulebiT.
X = X0 – vt, roca sxeuli moZraobs sakoordinato RerZis sapirispiro mimar-
TulebiT.
Tu viciT sxeulis sawyisi koordinati da siCqare, SevZlebT ganvsazRvroT sad
N
imisaTvis, rom gavigoT sad aRmoCndeba burTi 3wm-is Semdeg, gamoviyenoT for-
mula: X = X0 + vt =1+4∙3=13m.
62
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
sxeulis saboloo mdebareobis sapovnelad sakmarisia vicodeT sxeulis saw
yisi koordinati da gadaadgileba. X=X0+ S an X=X0– S
Tu viciT sxeulis sawyisi koordinati da siCqare, SevZlebT gavigoT sad aR-
moCndeba sxeuli t drois Semdeg. X=X0+ vt an X=X0– vt
upasuxeT kiTxvebs
CO
2. ra monacemebis codnaa saWiro sxeulis saboloo koordinatis sapovnelad?
saSinao davaleba
63
luka: – gaxsovs zRapari kusa da kurdRelze?
dinjma kum trabaxa kurdRels ajoba.
PY
ana: – gasaocaria, rogor moaxerxa nela,
auCqareblad moZravma kum swrafad morbenal
kurdRelze male misuliyo finiSTan?
CO
Tanabaria. am dros siCqare gavlili manZilis dros-
Tan SefardebiT gamoiTvleba. kurdRlis moZraoba
ki araTanabaria. araTanabari moZraobisas rTulia
siCqaris gansazRvra, is xom mudmivad icvleba. aseTi
moZraobis dasaxasiaTeblad gamoviyenoT saSualo
siCqare. imisaTvis, rom gamovTvaloT saSualo siCqare saWiroa mTeli gavlili
manZili SevafardoT im drosTan, romelic am manZilis gavlas dasWirda.
VsaS= l
t
kusa da kurdRlis mier gavlili manZilebi tolia. gansxvavebulia dro, rome
lic maT am manZilis dasafarad dasWirdaT. kurdRelma meti dro moandoma
finiSTan misvlas. amitomac, misi saSualo siCqare naklebia, vidre kus siCqare.
saSualo siCqare gviCvenebs, Tu ra Tanabari siCqariT unda emoZrava sxeuls
imisTvis, rom imave droSi igive manZili gaevlo.
T
cxovrebaSi Tanabari moZraoba iSviaTad gvxvdeba. umetesad moZraoba araTana-
baria. amitom, xSirad gvWirdeba saSualo siCqaris gamoTvla.
ganvixiloT aseTi magaliTi – Tbilisidan mcxeTamde manZili 20 km-ia. am manZi-
lis gavlas samarSruto taqsi 40 wuTs andomebs, msubuqi avtomobili 20 wT-Si
Cadis, velosipeds ki daaxloebiT 1 sT da 20
N
64
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
saSualo siCqaris gamosaTvlelad mTeli gavlili manZili unda SevafardoT
mTel drosTan. VsaS= l
t
saSualo siCqare gviCvenebs, Tu ra Tanabari siCqariT unda emoZrava sxeuls
imisTvis, rom imave droSi igive manZili gaevlo.
upasuxeT kiTxvebs
CO
2. Tu erTi sxeulis saSualo siCqare metia meorisaze, niSnavs Tu ara es imas,
rom pirvelis sxeuli gamudmebiT ufro swrafad moZraobda vidre meore? pa-
suxi daasabuTeT.
saSinao davaleba
1. or qalaqs Soris manZili 100 km-ia. avtomobilma es gza 2 saaTSi ganvlo, risi
tolia misi saSualo siCqare?
2. avtomobilma gzis pirveli 80 km gaiara 1 sT-Si, Semdegi 70 km ki – 30 wT-Si.
gansazRvreT misi saSualo siCqare mTel gzaze.
3. velosipedistma naxevari saaTis ganmavlobaSi imoZrava Tanabrad 20 km/sT
siCqariT, Semdeg gazarda siCqare da momdevno naxevari saaTi kvlav Tanabrad
imoZrava ukve 30 km/sT siCqariT. risi tolia misi saSualo siCqare mTel
T
gzaze?
N
DO
65
3.11 gadaadgilebis droze damokidebulebis grafiki
wrfivi Tanabari moZraobis dros v siCqariT moZravi sxeulis mier Sesrulebu-
li gadaadgileba drois nebismier momentSi gamoiTvleba formuliT:
PY
S=vt (1)
vTqvaT, sxeuli moZraobs wrfivad da Tanabrad 10m/wm siCqariT. gamovTavloT
misi gadaadgileba sxvadasxva droSi: 2wm-Si, 4wm-Si, 6wm-Si da a.S. 10wm-Si. siCqare
drois erTeulSi gavlili manZilia. Sesabamisad sxeuli, romlis siCqare 10m/wm-
ia 1wm-Si gadaadgildeba 10m-iT, 2wm-Si – 20 m-iT, 4wm-Si – 40 da a.S. 10 wm-Si 100m-
iT. SevitanoT es monacemebi cxrilSi:
t wm 0 2 4 6 8 10
Sm 0 20 40 60 80 100
CO
idebuleba pirdapirproporciulia, es niSnavs, rom ramdenjerac gavzrdiT da-
kvirvebis dros, imdenjerve gaizrdeba am droSi Sesrulebuli gadaadgileba.
cxrilis mixedviT avagoT grafiki. grafikis asagebad gavavloT ori urTierT-
marTobuli RerZi. horizontalur RerZze gadavzomoT dro, vertikalurze ki
– gadaadgileba. movZebnoT cxrilSi mocemuli ricxvTa wyvilebis Sesabamisi
wertilebi.
cxrilSic da grafikzec aviReT drois konkretuli mniSvnelobebi da maTi Se-
sabamisi gadaadgilebebi. Tum-
ca, dro uwyvetad miedineba da
masTan erTad gamudmebiT icv-
leba gadaadgilebis mniSvnelo-
bac. imisTvis, rom es uwyvetoba
grafikzec aisaxos, xaziT Se-
vaerTod Cvens mier moniSnuli
T
wertilebi.
grafikis gamoyenebiT SegviZlia
ganvsazRvroT gadaadgileba
drois nebismier momentSi. mag-
aliTad, Tu gvinda gavigoT risi
tolia gadaadgileba 7 wamSi,
N
66
PY
CO
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
67
3.12. moZraobis aRwera cxrilebisa da grafikebis gamoyenebiT
ganvixiloT aseTi amocana. davakvirdeT wvrfivad da Tanabrad moZrav velosi-
PY
pedistis moZraobas, romlis siCqare 10 m/wm-ia. dakvirvebis sawyis momentSi ve-
losipedisti naZvisgan daSorebulia 70 m-iT. is moZraobs 8 wamis ganmavlobaSi
da Semdeg Cerdeba.
CO
dro (wm) koordinati (metri)
am amocanaSi SeiZleba gamovyoT ori etapi: 0 70
pirveli, roca velosipedisti moZraobs da
meore, roca is gaCerebeulia. radgan siCqa- 2 90
re 10m/wm-is tolia, velosipedisti moZrao- 4 110
bisas yovel wamSi 10m-iT Sordeba naZvs, anu 6 130
misi koordinati 10m-iT matulobs. meore 8 150
etapze velosipedistis koordinati ucvle-
10 150
lia. davxazoT koordinatis droze damo
kidebulebis cxrili da SevitanoT maSi mo- 12 150
nacemebi 2wm-iani intervaliT: 14 150
am cxrilSi damoukidebeli cvladia dro, 16 150
xolo damokidebuli – koordinati.
rogorc vxedavT, me-8 wamis Semdeg
koordinati aRar icvleba, rac imas niS-
T
navs, rom velosipedisti gaCerebulia.
am monacemebis safuZvelze avagoT
grafiki, sadac vertikalur RerZze
gadavzomavT koordinats, xolo hori-
zontalurze – dros.
N
68
upasuxeT kiTxvebs
PY
1. ratom iyo Cvens mier gakveTilSi ganxilul
grafikze meore monakveTi horizontaluri?
2. grafikze asaxulia sxeulis koordinatis
droze damokidebuleba. daakvirdiT grafiks
da upasuxeT Semdeg kiTxvebs:
a) risi tolia sawyisi koordinati?
b) ra mimarTulebiT moZraobs sxeuli?
g) risi tolia misi siCqare?
d) risi tolia misi koordinati 5 wamis Semdeg?
saSinao davaleba
CO
1. sxeulis sawyisi koordinati iyo 5m. mas Semdeg, rac man 6 wm-is ganmavloba-
Si imoZrava wrfivad da Tanabrad, misi koordinati gaxda 17m. gamoTvaleT am
sxeulis siCqare. SeadgineT cxrili da CawereT masSi sxeulis koordinatebi
2 wm-iani intervaliT. aageT koordinatis droze damokidebulebis grafiki.
grafikis mixedviT gansazRvreT sxeulis koordinati me-3 wm-ze.
N T
DO
69
amocanis amoxsnis nimuSebi
PY
CO
3.13. savarjiSoebi gameorebisaTvis
T
1. ipoveT motociklistis siCqare, Tu man or qalaqs Soris 93km manZili 1,5sT-Si
gaiara.
3. avtobusma gzis pirveli 100km gaiara 2sT-Si, momdevni 40km 30wT-Si da bolo
13km 180wm-Si. ra saSualo siCqariT moZraobda avtobusi?
5. ciyvi romelic melias gaurboda xeze aZvra da 12 wamSi mis kenwerze moeqca.
xis simaRle 24 metria. aTvlis saTaved miiCnieT xis Ziri xolo drois sawyisad
ciyvis xeze moZraobis dawyebis momenti da aageT koordinatis droze damok-
idebulebis grafiki. grafikis mixedviT upasuxeT kiTxvas. ra simaRleze iyo ci-
yvi 5 wm-is Semdeg?
70
PY
CO
grafikze naCvenebia wrfivad moZravi sxeulis koordinatis droze damokide
buleba. grafikis mixedviT upasuxeT SekiTxvebs: (7–11)
7. risi tolia sxeulis sawyisi koordinati?
8. ra mimarTulebiT moZraobs sxeuli?
9. ras udris misi moZraobis siCqare?
10. risi tolia sxeulis gadaadgileba? saiT aris is mimarTuli?
11. risi tolia sxeulis koordinati moZraobis dawyebidan 2 wm-is Semdeg?
N T
71
Tavi 4. sxeulze moqmedi Zalebi
PY
luka: – zemoqmedebiT. kerZod, burTs fexi
unda davartyaT, an unda davuxvedroT.
ana: – ra aris saWiro imisTvis, rom saxazavs
forma SevucvaloT, gavRunoT?
luka: – aqac zemoqmedebaa saWiro.
CO
Zalis gavleniT sxeulebma SesaZloa siCqare (burTis SemTxvevaSi) an forma
(saxazavis SemTxvevaSi) Seicvalon.
warmovidginoT, rom rkinis burTula, romelic magidaze devs, uecrad aqeT-
iqeT amoZravda. cxadia, maSinve daviwyebT im sxeulis Zebnas, romelsac am moZ-
raobis gamowveva SeeZlo. gamocdileba gvkarnaxobs, rom roca vxedavT zemoq
medebas, unda arsebobdes sxeuli, romelmac es zemoqmedeba ganapiroba. am
SemTxvevaSi SesaZloa, es magidis qveS moTavsebuli magniti iyos. e.i. Zala aris
sidide, romelic erTi sxeulis meore sxeulze zemoqmedebas zomavs da gamoi
xateba siCqaris cvlilebiT, an sxeulis formis cvlilebiT.
Zalas aRniSnaven F asoTi (inglisurad force). misi sazomi erTeulia niutoni.
rogorc vTqviT, Zalis zemoqmedebiT sxeuli siCqares icvlis. Tu 1 kg masis sx-
eulis siCqare 1 wamis ganmavlobaSi 1 m/wm-iT Seicvala, e.i. am sxeulze imoqmeda
1-ma niutonma Zalam. arsebobs niutonisagan warmoebuli erTeulebi: kiloniu-
toni, miliniutoni da sxva.
T
sagans Tu xels gavuSvebT, is vardnas daiwyebs da Zirs daecema. es ganpirobebu-
lia dedamiwis mizidulobiT. Zalas, romliTac dedamiwa izidavs masze arsebul
yvela sxeuls, simZimis Zala hqvia. rac metia sxeulis masa, miT metia masze moq-
medi simZimis Zala. sxeulis masasa da masze moqmed simZimis Zalas Soris pirda-
pirproporciuli damokidebulebaa. formuliT es ase gamoixateba:
N
F=gm
sadac, F- simZimis Zalaa, m – sxeulis masa, xolo g proporciulobis koeficien-
ti, romelsac Tavisufali vardnis aCqareba hqvia. formulidan gamomdinareobs,
rom
F . cdebiT dadgenilia, rom g 10n/kg.
g=
͌
DO
F simZ.
72
Tu gavixsenebT, rom dedamiwa sferuli formisaa, mivxvdebiT, rom `qveviT~ –
niSnavs dedamiwis centrisken. maSasadame, simZimis Zala dedamiwis centriskenaa
mimarTuli.
PY
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
saSinao davaleba
73
luka: – ana, aba ipove Secdoma am gamoTqmaSi –
Cemi wona 45kg-ia.
ana: -Sen wonas asaxeleb da am dros mas kilo-
PY
gramebSi zomav, rac arasworia.
luka: – sasworze Sedgomisas igi kilogramebs
gviwers.
ana:- e.i. saswori zomavs Cvens masas da ara wonas.
4.2 wona
wigni, romelic magidaze devs, awveba mas. ra moxdeba, Tuki wigns sayrdens gamo-
vacliT? cxadia, simZimis Zalis gavleniT Zirs davardeba. swored simZimis Zala
ganapirobebs imas, rom wigni awveba sayrdens, xolo am sayrdenis ararsebobisas,
CO
vardeba. rac metia sxeulis masa, miT metad zemoqmedebs wigni sayrdenze. Zalas,
romliTac sxeuli sayrdenze an sakidze moqmedebs, wona hqvia. maSasadame, rac
metia sxeulis masa, miT metia sxeulis wona.
wona da simZimis Zala ar unda agverios erTmaneTSi. orive dedamiwis mizidulo-
biTaa gamowveuli. simZimis Zala sxeulze moqmedi Zalaa da is maSinac ki vlin-
deba, rodesac sxeuls sayrdeni ar aqvs. wona ki sayrdenze an sakidze moqmedi
Zalaa. simZimis Zalaca da wonac qveviTaa mimarTuli. xSirad wonas aRvniSnavT
P asoTi.
F simZ.
T
P
F simZ.
merkurze 2n
veneraze 9n
marsze 3n
iupiterze 23n
saturnze 9n
uranze 7n
neptunze 11n
plutonze 0,2n
74
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
wona – Zala, romliTac sxeuli sayrdenze an sakidze moqmedebs.
wona izomeba niutonebSi.
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
CO
1. gamoTvaleT uZravad dakidebuli 40kg masis sxeulis wona.
2. ra masis tvirTi devs sayrdenze, Tu tvirTis wona 60 n-ia?
3. Tokze, romelsac SeuZlia 200 n Zalas gauZlos, erTmaneTis miyolebiT
kideben 3 kg-ian tvirTebs. meramdene tvirTis Camokidebisas Camowydeba Toki?
4. risi tolia uZravi aguris wona, Tu misi sigrZe 25sm-is, sigane – 12sm, xolo
simaRle – 10sm. (aguris simkvrive 1400kg/m3-is tolia).
5. gansazRvreT, romel planetaze iqneboda 10kg masis mqone sxeuli yvelaze
mZime da risi toli iqneboda misi wona am planetaze.
6. WurWelSi asxamen siTxes. grafikze asaxulia masis moculobaze damok-
idebuleba. mocemuli grafikis mixedviT upasuxeT kiTxvebs:
N T
DO
75
PY
luka: – ana, gaixsene batutze xtunvisas, ra sasia-
movnoa, raRac Zalis gavleniT maRla rom xtebi?
ana: – marTalia. sainteresoa, ra Zala moqmedebs am
dros Cvenze?
CO
myar sxeulebSi molekulebi erTmaneTTan Zlierad arian dakav-
Sirebuli. amitom myari sxeulis formis Secvla garkveul Zalis
xmevas moiTxovs. Tu saxazavs orive boloSi movkidebT xels da
movRunavT, gaRunuli saxazavi SeewinaaRmdegeba formis cvli-
lebas da xels Tu gavuSvebT, sawyis formas aRidgens.
saxazavis formis Sesacvlelad, anu misi deformaciisTvis masze
zemoqmedeba dagvWirda. rogorc ukve viciT, zemoqmedebis gasazomad fizikur
sidides – Zalas viyenebT. e.i. SegviZlia vTqvaT, rom Zala aris deformaciis
gamomwvevi mizezi. deformaciisas saxazavi cdilobs aRidginos sawyisi forma
da TviTonac garkveuli ZaliT zemoqmedebs Cvenze. Zalas, romelic aRiZvreba
deformirebul sxeulSi da mimarTulia sawyisi formis aRdgenisken, drekado-
bis Zala hqvia. drekadobis Zala yvela nivTierebaSi erTnairad ar aRiZvreba.
magaliTad, plastelini deformaciisas aRar aRidgens
sawyis formas da masSi drekadobis Zala ar aRiZvreba.
T
Tu myari sxeulis deformaciisas drekadobis Zala gaCn-
da, vityviT, rom es sxeuli xistia.
ganvixiloT magidaze dadebuli raime sagani. sagani awve-
ba magidas, ris Sedegadac magida deformirdeba, Tum-
ca es deformacia TvaliT SeumCnevelia. Tu am sagans
N
F simZ.
F simZ.
F wona F wona
76
rogorc ki moixsneba deformacia, romelic iwvevs drekadobis Zalis aRZvras,
maSinaTve gaqreba drekadobis Zalac.
PY
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
CO
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
T
1. aiReT plastelini da daaWireT TiTi. Semdeg aiReT puris naWeri da daaWi
reT TiTi. aRwereT Sedegebi orive SemTxvevaSi.
2. magidaze devs yuTi.
N
DO
77
PY
ana: – luka, gicdia zambariani saxtunaoTi xtoma?
luka: – ara, arasodes. magram vici, rom xtunaobi-
sas, Tavze damcavi qudi unda gexuros. sanam kargad
iswavli xtunvas, waqcevis riski didia.
CO
madeformirebeli Zala modebulia zambaraze da mimarTulia qvemoT. naxazze is
wiTeli isriTaa naCvenebi. garkveuli drois Semdeg, tvirTi Sewyvets moZrao-
bas. moZraobis Sewyvetis mizezi zemoT mimarTuli drekadobis Zalaa, romelic
madeformirebeli Zalis gaCenisTanave aRiZvreba. rac ufro iWimeba zambara, miT
ufro izrdeba drekadobis Zala (yviTeli isari). sabolood, is simZimis Zalas
(lurji isari) utoldeba da iwvevs tvirTis gaCerebas. is rom tvirTi uZravad
kidia, niSnavs, rom masze moqmedi Zalebi erTmaneTs abaTileben – akompensireben.
erTmaneTis dakompensireba SeuZliaT im Zalebs, romlebic erTsa da imave sxeul-
ze arian modebuli. Cvens SemTxvevaSi es simZimisa da drekadobis Zalebia.
F drek.
T
F defor.
F simZ.
F simZ.
F defor.
78
upasuxeT kiTxvebs
PY
1. zambaraze dakides tvirTi. gamosaxeT, ra Zalebi moqmedeben am tvirTze da
saiT arian isini mimarTuli?
2. vertikalur mdgomareobaSi myof zambaraze zemodan dades tvirTi. gamo-
saxeT, ra Zalebi moqmedeben am tvirTze da saiT arian isini mimarTuli?
saSinao davaleba
CO
drekadobis Zalis sidide da mimarTuleba.
2. or A Tokze uZravad kidia toli masis burTulebi ise, rogorc naCvenebia
naxazze. romeli Tokis drekadobis Zalaa meti da ramdenjer?
B
N T
DO
79
ana: – luka, gisvria mSvildi odesme?
luka: – mSvildi ara, magram Surduli ki.
PY
ana: – rac ufro mozidav mSvilds, miT ufro didi
ZaliT gaisvri mas.
CO
zeda boloTi uZravad damagrebul zambaraze erTmaneTis miyolebiT Camovki-
doT toli masis tvirTebi. TiToeuli tvirTis Camokidebisas gavzomoT zam-
baris wagrZeleba. SevamCnevT, rom zambara erTi da imave sididiT wagrZeldeba.
T
es ki imas niSnavs, rom madeformirebeli Zalis gaormageba iwvevs deformaciis
gaormagebas, gasammageba – gasammagebas da a. S. maSasadame, sxeulis deformacia-
sa da masze moqmed madeformirebel Zalas Soris pirdapirproporciuli kav-
Siria. formulis saxiT es ase Caiwereba:
F = kx.
N
80
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
hukis kanoni – marTebulia mcire deformaciisas da gviCvenebs, rom sxeulis
deformaciasa da masze moqmed madeformirebel Zalas Soris pirdapirpro-
porciuli kavSiria. formuliT es ase gamoixateba: F=kx. sadac, x deforma-
ciaa, F madeformirebeli Zalaa, xolo k sixistis koeficientia.
upasuxeT kiTxvebs
CO
3. ra erTeulebSi izomeba sixistis koeficienti?
4. Tu sxeulze vambobT xistiao, igulisxmeba Tu ara, rom misi deformaci-
isTvis didi Zalaa saWiro?
saSinao davaleba
pasuxi daasabuTeT.
81
PY
luka: – ana, mogisinjavs Zala saTamaSo mowyobilobaze?
ana: – ara, arasdros.
luka: – did uros iReb da artyam amoweul Rilaks, rac
Zali da Rone gaqvs. skalaze ki isari giCvenebs dartymis
Zalas.
4.6. dinamometri
Zalis sazom xelsawyos dinamometri (berZ. dynamic – Zala; met-
CO
reo – vzomav) hqvia. hukis kanonis gamoyenebiT SegviZlia davamza
doT martivi dinamometri. amisTvis dagvWirdeba zambara da raime
firfita, romelzec skalas davitanT. SegviZlia gamoviyenoT xis
saxazavi, romelzec sufTa furcels gadavakravT. dagvWirdeba
aseve kauWi, misi damzadeba mavTulisgan SeiZleba. mavTulisganve 0
SegviZlia davamzadoT isari. zambara unda davamagroT saxazavze.
amis mere davitanoT nulovani niSnuli. igi dauWimav zambaras See-
sabameba.
CamovkidoT zambaraze tvirTi, romlis masa CvenTvis cnobilia
da davitanoT skalaze Sesabamisi niSnuli. magaliTad, Tu tvir-
Tis masa 2 kg-ia, viciT, rom misi wona daaxloebiT 20n-is tolia
da skalazec swored 20 n-s aRvniSnavT. amis Semdeg 0-dan 20-mde
Sualedi davyoT Tanabar nawilebad da movniSnoT skalaze Sesaba
misi danayofebi.
Cveni dinamometri mzadaa. axla SegviZlia sxvadasxva tvirTis
T
gamoyenebiT SevamowmoT misi sizuste. roca davrwmundebiT, rom
dinamometri gamarTulia, SegviZlia misi gamoyeneba sxvadasxva Za-
lis gasazomad.
dinamometris msgavsi principiTaa mowyobili zambariani saswori.
gansxvaveba isaa, rom mis skalaze erTeulad niutonis nacvlad
N
datanilia kilogrami.
dinamometrebi sxvadasxva tipis da formisaa. mesame suraTze na-
Cvenebia adamianis Zalis sazomi dinamometri. 0
5
10
DO
15
20
misabmelian manqanebze wevis Zalis gasazomad iyeneben dinamomet
rebs, romlebic did Zalebs zomavs.
Tanamedrove dinamometrebi metwilad cifrulia. 2kg
82
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
dinamometri – Zalis sazomi xelsawyoa.
arsebobs sxvadsxva tipis da formis dinamometrebi.
upasuxeT kiTxvebs
CO
axseniT.
saSinao davaleba
2kg 3kg
2kg
DO
2kg
2kg
83
ana: – luka, ici Tu ara, ra aris qerlingi?
luka: – ara, ar vici.
ana: – qerlingi sportis olimpiuri saxeobaa. Sejib
PY
ri gunduria, TamaSis proncipi ki aseTi: gundis
erT-erTi moTamaSe yinulze asrialebs mZime dis-
kos, romelmac unda miaRwios 28 metris moSore-
biT Semoxazul wres. gamarjvebulia is gundi,
romlis diskoc yvelaze axlos gaCerdeba wris cen-
trTan. gasrialebis Semdeg monawileebs diskoze
Sexeba aRar SeuZliaT. isini sagangebo jagrisebiT
usufTaveben gzas diskos, raTa man mizans miaRwios.
luka: – Zalian sainteresoa. aucileblad davZebni
internetSi da vnaxav.
CO
4.7. xaxunis Zala
SeviswavloT kidev erTi saxis Zala. ganvixiloT aseTi cda: Tu raime sagans
gavasrialebT iatakze, is cota xanSi gaCerdeba. e.i. misi siCqare Seicvleba –
ganuldeba. Cven ki viciT, rom siCqaris cvlilebas Zala unda iwvevdes. romel-
ma Zalam gamoiwvia sxeulis gaCereba? Zala, romelic am SemTxvevaSi moZraobas
ewinaaRmdegeba da sxeulis gaCerebas iwvevs, xaxunis Zalaa. nebismieri zedapi-
ri, rac unda prialad gamoiyurebodes is, mainc uswormasworoa. ori zedapiris
erTmaneTze gasrialebisas es uswormasworobebi erTmaneTs edeba da moZraobas
aferxebs.
T
rogor SevamciroT xaxunis Zala? erT-erTi gza zedapirebis gaprialebaa.
cdebiT SegviZlia davrwmundeT, rom zedapirebis gaprialebis Sedegad xaxuni
marTlac mcirdeba. SeiZleba Tu ara ise gavaprialoT zedapirebi, rom xaxunis
N
84
Tvis anjamebs zeTaven. zeTi Semxeb zedapirebs gadaekvreba da
uswormasworobebs Seavsebs. am dros liTonis zedapirebi uSua-
PY
lod aRar exebian erTmaneTs da zeTze iwyeben srials.
upasuxeT kiTxvebs
CO
1. ra dros warmoiqmneba xaxunis Zala?
2. saiTaa mimarTuli xaxunis Zala?
3. ra xerxebiT SegviZlia SevamciroT xaxunis Zala?
4. razea damokidebuli xaxunis Zala?
saSinao davaleba
85
ana: – luka, dakvirvebixar fanqars an avtokalams kuTxo-
PY
vani zedapiri rom aqvs?
luka: – diax. eg imitom, rom merxze rom davdebT, ar dagvi
gordes.
CO
CavataroT aseTi cda: kubiki gavasrialoT iatakze, xolo burTi gavagoroT.
SevecadoT, rom orive sxeulze toli ZaliT vimoqmedoT. davinaxavT, rom kubi-
ki maleve gaCerdeba, burTi ki ganagrZobs gorvas. maSasadame gorvisas xaxunis
Zala naklebia, vidre srialisas.
86
amrigad, dinamometri gviCvenebs xaxunis Zalis mniSvnelobas.
sxeuls davadoT damatebiTi tvirTi da avamoZraoT Tanabrad. vnaxavT, rom di-
namometris Cveneba gaizrdeba, rac imis maCvenebelia, rom xaxunis Zalac gai
PY
zarda.
igivenairad SegviZlia gavzomoT gorvis xaxunis Zalac. vnaxavT, rom erTi da
imave wonis sxeulis Tanambrad moZraobisas dinamometri srialisas gacilebiT
met Zalas gviCvenebs, vidre gorvisas.
F wevis.
F xax.
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
1. rodis warmoiqmneba ufro didi xaxunis Zala – erTi da imave wonis sxeu-
lis gagorebisas Tu gasrialebisas.
2. rogori damokidebulebaa xaxunis Zalasa da sxeulis wonas Soris hori-
T
zontalur zedapirze srialisas?
3. ra mimarTuleba aqvT wevisa da xaxunis Zalebs sxeulis horizontalur
zedapirze gasrialebisas, an gagorebisas?
4. axseniT sakisris moqmedebis principi.
N
saSinao davaleba
Zala?
2. xis borblebian Zelakze gamobmul Tokze da-
kidebuli tvirTis masaa 0,5 kg. Zelaki Tanabrad
moZraobs. risi tolia borblebian Zelakze moq-
medi xaxunis Zala?
87
luka: – ana, warmoidgine, rom horizontalur
zedapirze davdeT burTi da wigni. Tavdapirve-
PY
lad orive uZravia. Tu am zedapirs odnav davxriT,
burTi maSinve gagordeba, wigni ki ara. ratom?
ana: – vityodi, rom gorvis xaxunis Zala naklebia
srialis xaxunis Zalaze da amitom, magram wigni
rom ar srialebs da uZravia?
CO
sxeuli ar amoZravda. es ki imas niSnavs, rom arsebobs Zala, romelic ewinaaR
mdegeba moZraobis dawyebas. es karadasa da iataks Soris arsebuli xaxunis
Zalaa. mas uZraobis xaxunis Zala hqvia.
horizontalur zedapirze uZravad moTavsebul sxeuls movdoT dinamometri
da gavwioT. Tavdapirvelad sxeuli uZravad darCeba. TandaTanobiT vzardoT
wevis Zala. garkveul dromde sxeuli isev uZravi iqneba. rodesac Zala sakmari-
sad gaizrdeba, sxeuli amoZravdeba. am procesSi wevis Zalis mniSvnelobas dina-
mometri gviCvenebs. vidre sxeuli uZravia, sxeulze moqmedebs uZraobis xaxunis
Zala, romlis mniSvneloba wevis Zalis mniSvnelobis tolia da sapirispirodaa
mimarTuli. wevis Zalis gazrdasTan erTad isic izrdeba da akompensirebs mas.
raRac momentSi sxeuli daiwyebs srials. SegviZlia davaskvnaT, rom uZraobis
xaxunis Zalis udidesi mniSvneloba tolia moZraobis dasawyebad saWiro wevis
Zalis.
F wevis.
T
F xax.
N
F wevis
F xaxunis
88
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
xaxunis Zala – Zala, romelic ewinaaRmdegeba moZraobis dawyebas. igi ga-
moiTvleba formuliT F=µP, sadac P Zalaa, romliTac sxeuli awveba zeda-
pirs. xolo µ xaxunis koeficientia.
upasuxeT kiTxvebs
CO
ficients ganzomileba ar gaaCnia. axseniT ratom?
2. rogor Seicvleba xaxunis koeficienti zedapirebis dazeTvisas?
pasuxi daasabuTeT.
saSinao davaleba
89
luka: – erTxel bagiris gadawevaSi Seve-
jibreT ori gundi erTmaneTs. Cven xuTni
viyaviT, mowinaaRmdege gundSi ki – Svidni,
PY
magram mainc Cven gavimarjveT.
ana: – rogor moaxerxeT es?
CO
sididea.
ganvixiloT ra Zalebi moqmedebs zambaraze uZravad dakidebul sxeulze. esaa
simZimisa da drekadobis Zalebi. simZimis Zala yovelTvis qvemoTaa mimarTuli.
drekadobis Zala ki deformaciis sawinaaRmdegod. radgan zambara gaWimulia,
drekadobis Zala SekumSvisken unda iyos mimarTuli. Cvens SemTxvevaSi sxeulze
moqmedi drekadobis Zala zeviTaa mimarTuli. rogorc viciT, Zalis moqmede
biT sxeuli unda icvlides siCqares, is ki uZravad kidia. riTaa es gamowveuli?
amis mizezi isaa, rom masze moqmedi ori Zala erTmaneTs abaTilebs. Tu gazom-
vebs CavatarebT, davrwmundebiT, rom am Zalebis modulebi tolia. SegviZlia
davaskvnaT, rom Tu sxeulze ori toli modulis da sapirispirod mimarTuli
Zala moqmedebs, es Zalebi erTmaneTs abaTilebs, anu akompensirebs.
T
zogadad ori toli modulis da urTierTsapirispiro mimarTulebis veqtoris
jami 0-is tolia.
ganvixiloT SemTxveva, rodesac sxeulze moqmedebs erTnairi mimarTulebis
ori Zala, 2 n da 7 n. am Zalebis moqmedebis Sedegi iseTivea, TiTqos sxeulze – 9
niutonis tolma Zalam imoqmeda. zogadad, ori TanamimarTuli veqtoris Sekre-
N
90
tolqmedi Zalis gamoTvlisas unda SevkriboT mxolod is Zalebi, romlebic
erTsa da imave sxeulze moqmedeben. simZimis Zalasa da wonas ver SevkrebT,
radgan isini sxvadasxva sxeulzea modebuli. magram SegviZlia gamovTvaloT
PY
simZimis Zalisa da reaqciis Zalis tolqmedi.
CO
am Zalebis modulTa sxvaobis da misi mimarTuleba emTxveva udidesi Zalis
mimarTulebas.
ori toli moduliT, magram sapirispirod mimarTuli Zalis tolqmedi nu-
lis tolia.
upasuxeT kiTxvebs
91
4.11. savarjiSoebi gameorebisTvis
1. ra ZaliT izidavs dedamiwa 5 kg masis sxeuls?
PY
2. qvemoT motanili naxatebidan romelzea gamosaxuli simZimis Zala da romel-
ze – wona? pasuxi daasabuTeT.
CO
3. rogor vlindeba Zalis zemoqmedeba sxeulze?
4. magidaze dadebuli sxeuli ar moZraobs. romeli Zala akompensirebs sxeulze
moqmed simZimis Zalas?
5. 3 kg masis sxeuls Tanabrad vasrialebT horizontalur zedapirze. ras udris
xaxunis Zala, Tu xaxunis koeficienti 0,3-is tolia?
6. 7 kg masis sxeuls gamoabes zambara da gaasriales marjvniv. am dros zambara 5
sm-iT gaiWima. gamoTvaleT drekadobisa da xaxunis Zalebis tolqmedi, Tu cno-
bilia, rom zambaris sixistea 300 n/m. xolo xaxunis koeficienti 0,1-is tolia.
saiTaa tolqmedi mimarTuli?
7. ramdenjer Semcirdeba xaxunis Zala, Tu zedapirebis gaprialebis Sedegad
xaxunis koeficienti 4-jer Semcirda?
T
8. ramdeni santimetriT gaiWimeba zambara, romlis sixiste 100 n/m, Tu masze 6 kg
tvirTs davkidebT uZravad?
9. ramdeni niutoni iqneba tolqmedi im ori sapirispirod mimarTuli Zalisa,
romelTagan erTi 57 niutonia, xolo meore – 13 niutoni.
N
10. Tokze, romelic 500n Zalas uZlebs, erTmaneTis miyolebiT kideben 7kg masis
tvirTebs. meramdene tvirTis dakidebisas Camowydeba Toki?
11. zambaris sigrZe Tavisufal mdgomareobaSi 50sm-ia. igi SekumSes 35sm-mde.
ris tolia am dros aRZruli drekadobis Zala, Tu zambaris sixistea 300n/m?
12. sxeuls miasrialeben horizontalur zedapirze. masze tvirTis dadebiT
DO
92
16. auzSi romlis moculobaa 36 m3 yovel wamSi Caedineba 2l wyali. ramden saaT-
Si aivseba auzi?
17. sosos dRes 5 gakveTili hqonda. gakveTilebs Soris mas 5 wuTiani Sesvenebebi
PY
aqvs. gamonaklisia didi Sesveneba romelic 20 wuTs grZeldeba. TiTo gakveTi-
lis xangrZlivoba 45 wT-ia. gansazRvreT ramdeni wuTi gaatara sosom skolis
SenobaSi, Tu viciT rom is skolaSi gakveTilebis dawyebamde 10wT-iT adre mivi-
da da bolo gakveTilis damTavrebidan 5 wuTis Semdeg wamovida.
18. ra aris nivTierebis umciresi nawilaki?
19. ramdeni atomisgan Sedgeba wylis molekula?
20. ratom mimdinareobs difuzia ufro swrafad cxel amindSi?
CO
N T
DO
93
luka: – gicdia puris danis yuiT daWra?
ana: – micdia da Zalian gamiWirda. ratom
unda daWra yuiT, roca SegiZlia basri
PY
piriT igive martivad gaakeTo?
luka: – basri piri mTel Zalas puris
zedapiris mcire farTobze mimarTavs.
yua ki am Zalas ufro met farTobze anawi
lebs. Sedegic gansxvavebulia.
4.12. wneva
gavixsenoT, rom sxeuli, romelic sayrdenze devs, moqmedebs mis zedapirze
woniT. rac ufro didi masisaa sxeuli, miT ufro didi woniT moqmedebs is sayr-
denze. CavataroT aseTi cda: qviSis mosworebul zedapirze davdgeT cali fexiT.
CO
vnaxavT, rom Cveni fexsacmeli qviSaze garkveuli siRrmis nakvalevs datovebs.
axla Cveni nakvalevis gverdiT davdoT ficris naWeri da SevdgeT masze. ficari
qviSaSi TiTqmis ar Caefloba. orive SemTxvevaSi erTi da imave woniT vmoqmedeb-
diT, magram Sedegi gansxvavebuli miviReT. aqedan SeiZleba davaskvnaT, rom Za-
lis zemoqmedebis Sedegi ara mxolod TviT am Zalazea damokidebuli, aramed im
zedapiris farTobzec, romelzec es Zala moqmedebs.
fizikur sidides, romelic zedapirze Zalis zemoqmedebis Sedegs gansazRvravs,
wneva hqvia.
wneva tolia zedapiris marTobulad moqmedi Zalis Sefardebisa am zedapiris
farTobTan.
Zala
wneva =
farTobi
F
P=
T
S
xSirad praqtikul saqmianobaSi saWiroa wnevis gazrda, an Semcireba.
rac ufro meti ZaliT vimoqmedebT erTsa da imave zedapirze, miT meti iqneba
wneva. wnevis gazrda zedapiris farTobis SemcirebiTac SeiZleba. magaliTad:
N
sagulisxmoa, rom wnevas warmoqmnis ara mxolod wona, aramed zedapiris marTo-
buli nebismieri Zala. magaliTad, Wikartis kedelSi SerWobisas, wnevas warmoq
mnis horizontaluri Zala, romelic kedlis perpendikularulia.
94
SI sistemaSi wnevis sazomi erTeulia paskali.
1 paskali iseTi wnevaa, romelic warmoiqmneba 1 kvadratul metr zedapirze am
zedapiris marTobuli 1 niutoni Zalis moqmedebisas.
PY
pa=n/m2.
wnevis erTeuls saxeli me-17 saukuneSi moRvawe frangi mecnieris blez paska-
lis pativsacemad ewoda. paskalis warmoebuli erTeulebia: kilopaskali (kpa),
megapaskali (mgpa) da sxva.
1kpa=1 000pa
1mgpa=1 000 000pa
CO
wneva – fizikuri sididea da tolia farTobis erTeulze moqmedi Zalis P =
wnevis sazomi erTeulia paskali. pa=n/m2 S
upasuxeT kiTxvebs
1. ra aris wneva?
2. ra erTeulebSi vzomavT wnevas?
3. rogor SevamciroT, an gavzardoT wneva?
saSinao davaleba
T
1. gansazRvreT wneva, romelsac qmnis 40 n wonis sxeuli 2 m2-ze?
2. gansazRvreT wneva, romelsac qmnis 80kg sxeuli 0.5 m2-ze?
3. wneva, romelsac adamiani qmnis Wikartis kedelSi CarWobisas tolia 200
mpa-is, xolo farTobi, romelzedac es wneva warmoebs 0,02 mm2-is tolia. gan-
N
95
ana: – dafiqrebulxar, sahaero buSts ro-
gor vberavT?
PY
luka: – ki, masSi damatebiT vuSvebT haers.
ana: – anu buStSi molekulebis raodeno-
bas vzrdiT.
CO
mebiT ejaxebian erTmaneTs da im WurWlis kedlebs, romelSic airia moTavse-
buli. nebismier WurWelSi uamravi airis molekulaa. yovel wams imdenad bevri
molekula ejaxeba WurWlis kedlebs, rom es ara calkeuli molekulebis Se-
jaxebad, aramed erTian, Tanabar zewolad aRiqmeba. Cven viciT, rom zedapirze
moqmedi Zala, wnevas warmoqmnis. maSasadame, airis molekulebiT WurWlis ked
lebis gamudmebuli `dabombvac~ warmoqmnis wnevas.
rogor SeiZleba gavzardoT WurWlis zedapirze airis mxridan moqmedi wneva?
erTi gza amis misaRwevad aris WurWlis moculobis Semcireba. amis Sedegad
imave raodenobis molekula ufro mcire moculobaSi aRmoCndeba, rac zrdis
molekulebis kedlebze dajaxebaTa ricxvs. CavataroT aseTi cda: plastikis
boTls movargoT sacobi. sacobi SegviZlia davamzadoT kartofilisagan. Tu
boTls xels movuWerT, amiT masSi arsebuli haeris moculobas SevamcirebT,
wneva moimatebs da sacobi amovardeba.
wnevis gazrdis meore gza aris molekulebis daja
xebaTa siZlieris momateba. rac ufro didi siC
T
qariT moZraoben molekulebi, miT ufro didi
ZaliT ejaxebian isini WurWlis kedlebs. moleku-
laTa siCqare ki damokidebulia temperaturaze.
rac metia temperatura, miT ufro swrafad moZ-
raoben molekulebi. maSasadame, wnevis gazrda
N
96
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
airis wneva gamowveulia im molekulebiT, romlebic gamudmebiT ejaxebian
WurWlis kedlebsa da fskers.
airis wnevis gazrda SesaZlebelia mudmivi temperaturis dros misi mocu-
lobis SemcirebiT, an mudmivi moculobis dros misi temperaturis gazrdiT.
airis wnevis Semcireba SesaZlebelia mudmivi temperaturis dros misi mocu-
lobis gazrdiT, an mudmivi moculobis dros misi temperaturis SemcirebiT.
upasuxeT kiTxvebs
CO
1. rogor warmoiqmneba wneva airebSi?
2. rogor SegviZlia gavzardoT an SevamciroT airis wneva?
3. rogor Seicvleba airis wneva Tu mas gavaTbobT?
saSinao davaleba
97
luka: - wyalqveSa navebi Zalian mtkice masal-
isgan mzaddeba, rom gauZlos wylis wnevas.
PY
ana: - myvinTavebis skafandrebic.
luka: - sainteresoa, rogor uZleben Tevzebi
wylis mxridan amxela zewolas.
CO
Sic asxia.
ganvixiloT marTkuTxa paralelepipedis formis WurWelSi Casxmuli siTxe da
gamovTvaloT am siTxis mier WurWlis fskerze warmoqmnili wneva. es wneva war-
moqmnilia siTxis wonis xarjze, amitom mis gamosaTvlelad gamogvadgeba for-
mula:
P= F (1)
S
sadac F siTxis wonaa da F=mg (2), xolo S fskeris farTobia. siTxis masa ga-
moiTvleba formuliT m= V, sadac siTxis simkvrivea, xolo V moculoba.
SevitanoT masis gamosaTvleli formula meore gamosaxulebaSi, miviRebT:
F=mg= Vg. moculobis gamosaTvlelad fskeris farTobi unda gavamravloT
siTxis simaRleze, anu miviRebT: F= Vg= Shg. sabolood, pirvel formulaSi
Zalis mniSvnelobis SetaniT, miviRebT:
T
Shg
P= F = = gh
S S
cdebiT mtkicdeba, rom es formula samarTliania nebismieri
formis WurWlisTvis. maSasadame, WurWelSi siTxis wneva ar aris
N
98
lisgan mzaddeba, raTa gauZlos wylis
wnevas. amave mizeziT, mtkice masalis-
gan akeTeben wyalqveSa navebsac.
PY
Tevzebi ki imitom uZleben wylis
mxridan did wnevas, rom wyali maT ara
mxolod garedan, aramed Signidanac
awveba. ris Sedegadac gare da Sida Za-
lebi erTmaneTs akompensirebs.
CO
hidrostatikuri wneva gamowveulia WurWelSi siTxis woniT.
igi damokidebulia siTxis simkvrivesa da siTxis svetis simaRleze.
hidrostatikuri wneva gamoiTvleba formuliT: P= gh
upasuxeT kiTxvebs
14,2kpa wnevas?
DO
99
luka: – gagigia rame hidrostatikur paradoqsze?
ana: – 1648 wels blez paskalma Caatara cda hidrostatikuri
paradoqsis sademonstraciod. man wyliT savse kasrze zemodan
PY
daamagra grZeli wvrili minis mili, romelic meore sarTulamde
aRwevda. TviTon meore sarTulze avida da milSi cota wyali Caas-
xa. gaocebuli mayureblis Tvalwin kasri gaskda.
luka: – raSi mdgomareobs paradoqsi?
ana: – milSi Casxmuli wylis masa Zalian mcire iyo. Sesabamisad,
mcire iyo simZimis Zalac. es Zala kasrs ver gaxeTqavda. mcire ra-
odenobis wyalma mTlianad Seavso grZeli, viwro mili. wylis do-
nem mkveTrad aiwia, Sesabamisad, gaizarda siTxis wneva, ramac ga-
moiwvia kasris gaxeTqva.
luka: – simZimis Zala xom qveviTaa mimarTuli? Tu wyali mxolod
fskers daawveboda, kasri ar gaskdeboda. maSin ratom gamovida
CO
wyali kasris gverdebidan?
ana: – savaraudod, wylis hidrostatikuri wneva kasrSi yvela
mimarTulebiT gavrcelda.
100
PY
CO
suraTze naCvenebia cda, romelic adasturebs, rom siTxeSi wneva ar aris
damokidebuli mimarTulebaze. milakis erTi mxare bolovdeba ZabriT, romel-
zec gadakrulia rezinis apki. meore mxare ki bolovdeba muxliT, romelSic as
xia siTxe. Tu apkian bolos CavuSvebT wylian WurWelSi, masze hidrostatikuri
wnevis moqmedebis gamo apki Seizniqeba da muxlSi arsebuli siTxe wainacvlebs.
rogorc ar unda SevcvaloT Zabris mimarTuleba, siRrmis Seucvlelad, Sevam
CnevT, rom muxlSi doneTa sxvaoba igive darCeba. es ki imaze metyvelebs, rom
wneva siTxeSi yvela mimarTulebiT erTnairia.
upasuxeT kiTxvebs
N
saSinao davaleba
101
4.16 savarjiSoebi gameorebisTvis
1. mocemulia marTkuTxa paralelepipedis formis sxeuli, romlis ganzomile-
bebia 50 sm, 40 sm da 90 sm. es sxeuli moaTavses horizontalur zedapirze sami
PY
gansxvavebuli farTobis mqone waxnagiT. gamoTvaleT im waxnagis farTobi, ro-
melze dadebiTac es sxeuli awarmoebs:
a) maqsimalur wnevas;
b) minimalur wnevas.
CO
2. ra ZaliT unda vimoqmedoT 0,25m2 farTobis zedapirze, rom 5 pa wneva miviRoT?
3. ra farTobis zedapirze unda vimoqmedoT 15 n marTobuli ZaliT, rom 5 pa wne-
va warmoiqmnas?
4. ras udris wneva, romelsac awarmoebs 80 kg masis adamiani iatakze, Tu misi
erTi fexsacmlis farTobi 40 sm2-ia?
11. risi tolia siTxis mier warmoqmnili wneva 5m siRrmeze, Tu siTxis simkvrivea
800 kg/m3?
12. gansazRvreT WurWelSi wylis svetis simaRle, Tu fskerze wneva 200 kpa-is
tolia.
13. siTxiT sanaxevrod savse WurWelSi Caagdes sagani, romelic siTxeSi nawilob
riv CaiZira. rogor Seicvleba wneva WurWlis fskerze?
14. rogor Seicvleba wylis mier warmoqmnili wneva 2 m siRrmidan 6 m siRrmeze
Casvlisas?
102
15. ramdeniT moimatebs wneva 800 kg/m3 simkvrivis siTxeSi yoveli 10 sm-iT CaZir-
visas?
PY
16. grafikze vertikalur RerZze gadazomilia Zala, xolo horizontalur
RerZze is farTobi, romlis marTobuladac moqmedebs es Zala. romel SemTxve
vaSia wneva maqsimaluri – pirvelSi Tu meoreSi?
CO
17. diagrama akavSirebs ori sxvadasxva zedapiris farTobebsa da maTze moqmed
Zalebs. romel zedapirze warmoqmnili wnevaa umciresi?
103
ana: – ana, ici gemi rogor gadadis erTi mdinaridan meoreSi, roca mdi
nareebis wylis doneebi gansxvavebulia?
luka: – rabebis (Sluzebis) saSualebiT. Tavidan gemi Sedis pirveli-
PY
dan meore rabSi. maTi gamyofi kari ixureba. Semdeg meore rabSi uSveben
wyals, masSi done iwevs da utoldeba mesame rabSi wylis dones da gemi
Tavisuflad gadadis meore mdinareSi.
4.17. ziarWurWeli
wylian Wiqas Tu gverdze gadaxriT, SeamCnevT, rom
CO
wylis zedapiri kvlav horizontaluri darCeba. es
ganpirobebulia dedamiwis mizidulobis ZaliT da
meore mxriv, siTxis denadobiT.
CaidanSi CavasxaT wyali. vnaxavT, rom wyali erTsa da
imave doneze dadgeba Caidansa da mis cxvirSi. Tu ga-
davxriT Caidans da davakvirdebiT, davinaxavT, rom wyali kvlav erTsa da imave
doneze iqneba mis orive nawilSi. es imitom xdeba, rom siTxe Seuferxeblad ga-
daedineba WurWlis erTi nawilidan meoreSi.
erTmaneTTan dakavSirebul ramdenime TavRia WurWels ziarWurWeli hqvia. mas-
Si erTgvarovani siTxe erT doneze dgeba.
T
ziarWurWeli SeiZleba Sedgebodes erTmaneTisagan sruliad gansxvavebuli
nawilebisagan. Tumca masSi Casxmuli siTxe yvela nawilSi erTsa da imave doneze
dadgeba. es imiTaa ganpirobebuli, rom siTxis wneva damokidebulia ara WurW-
N
h1 h2
F2 F1
F1=F2
PY
imoZraos marcxnidan marjvniv. es nakadi manamde SenarCundeba, sanam siTxis
done orive muxlSi ar gaTanabrdeba.
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
N
moamzadeT proeqti
panamis arxis magaliTze moamzadeT proeqti, romlis farglebSic SeiswavliT
rogor gadadian gemebi atlantis okeanidan wynar okeaneSi da piriqiT, pana
mis arxis gavliT. axseniT rogor gamoiyeneba ziarWurWlis proncipi am pro-
cesSi. moamzadeT prezentacia.
105
luka: – ana, warmoidgine, rom or erTnair
WurWelSi CavasxiT wyali da spirti erT
simaRleze. rogor fiqrob, orive Wur
wyali spirti
PY
Wlis fskerze wneva erTi da igive iqneba?
ana: – ara, ra Tqma unda. wneva damokidebu-
lia siTxis simkvriveze. spirtis simkvrive P 1 h P 2 h
naklebia wylisaze. siTxis svetis simaR-
leebi Tu tolia, e.i. mxolod simkvrive
ganapirobebs, rom spirtiani WurWlis
fskerze naklebi wneva iqneba.
CO
milSi Caamates wyali. wyali da vercxliswyali erTmeTs ar Seereva. milebSi
siTxe sxvadasxva doneze dadga. ziarWurWlis fskerze warmosaxviT gamovyoT
siTxis Txeli vertikaluri fena. naxatze igi Savi xaziTaa moniSnuli. radgan
siTxe wonasworobaSia (uZravia), amitom am fenaze moqmedi Zalebi marjvnidan da
marcxnidan dakompensirebulia. e.i. erTnairia wnevebic. vnaxoT ras udris wneva
orive muxlSi cal-calke. marcxena muxlSi arsebuli siTxe fskerze warmoqmnis
wnevas, romelic tolia:
1
gh0+ 2gh2
sadac ρ 1 vercxliswylis simkvrivea, xolo 2
– wylis. h0 vercxliswylis si-
maRlea marcxena milSi, xolo h2– wylis.
marjvena muxlSi wneva toli iqneba:
1
gh0+ 1 gh1
radgan es wnevebi tolia, SegviZlia CavweroT:
ρ 1 gh + gh = ρ 1 gh +ρ 1 gh
T
0 2 2 0 1
h2
aqedan gh2 = gh1 da sabolood h = h , rac igivea = 1
2 1 2 2 1 1
h1 2
h2
h1
h0 h0
F2 F1
106
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
PY
TavRia ziarWurWelSi Seureveli siTxeebidan, pirveli siTxis svetis simaR-
le ise Seefardeba meorisas, rogorc meore siTxis simkvrive pirvelisas.
h2
= 1 siTxis svetis simaRleebi aRebulia gamyofi zedapiridan maRla.
h1 2
upasuxeT kiTxvebs
CO
2. ziarWurWlis fskerze aRebul Txel fenaze marjvnidan da marcxnidan mo-
qmedi Zalebi aris Tu ara toli da ra SemTxvevaSi?
saSinao davaleba
107
ana: – luka, rogor moiqcevi Zalian mZime
tvirTis aweva rom dagWirdes?
PY
luka: – albaT raime meqanizms gamoviyeneb.
ana: – marTalia, teqnikaSi xSirad gamoiyeneba
mowyobilobebi, romlebic saSualebas gvaZ
leven mcire ZaliT didi zemoqmedeba movax-
dinoT, anu ZalaSi movigoT.
CO
umartivesi hidravlikuri manqana warmoadgens ziarWurWels, romlis muxle-
bi sxvadasxva diametris cilindrebia. pirveli cilindris farTobia S1, xolo
meoris – S2. WurWelSi siTxe asxia. cilindrebSi Casmulia moZravi dguSebi.
F2
patara didi
S1 dguSi dguSi
S2
F1
108
hidravlikuri domkrati Sedgeba ori A da B
dguSebisagan. mcire zomis B dguSze damagrebu-
lia saxeluri, xolo didi zomis A dguSi gamodis
PY
gareT. avtomobilis asawevad domkrati unda
SevudgaT avtomobils qvemodan ise, rom A dgu-
Sis zeda nawili miebjinos avtomobilis Zaras.
dguSebi erTmaneTTan dakavSirebul milebSi
moZraobs. es milebi warmoqmnis ziarWurWels,
romelic Sevsebulia zeTiT. Tavdapirvelad
saxeluri aweulia da masTan erTad aweulia
mcire zomis B dguSic. rodesac saxelurs davawvebiT, mcire dguSi masTan er-
Tad daiwevs, warmoqmnis wnevas da A dguSi zeviT iwevs. amis Semdeg saxelurs
kvlav zeviT vwevT. am dros ixseneba meore sarqveli da zeTi konteineridan
pirveli dguSis cilindrs avsebs. am moqmedebis ramdenjerme gameorebiT tvir-
CO
Ti sasurvel simaRleze aiwevs.
hidravlikuri manqana gamoiyeneba satvirTo TviTmclelebis Zaris asawevad.
specialuri mowyobiloba – kompresori Slangebis saSualebiT dakavSirebulia
amwev dguSebTan da maTSi tumbavs zeTs. warmoqmnili wneva gaSlis dguSebs da
Zara zeviT aiwevs.
upasuxeT kiTxvebs
N
saSinao davaleba
1. didi cilindris farTobia 20 sm2. pataris – 2 sm2. risi toli iqneba did
dguSze warmoqmnili Zala, rodesac patara dguSs 7 n ZaliT davawvebiT?
2. gansazRvreT, ramdenjer gaizrdeba Zala hidravlikuri manqanis gamo
yenebiT, Tu viciT, rom didi dguSis radiusi 2-jer metia, vidre pataris?
3. ramdenjer naklebia patara cilindris diametri didTan SedarebiT, Tu
viciT, rom hidravlikuri manqana Zalas 16-jer zrdis?
109
4.20. savarjiSoebi gameorebisTvis
1. hidravlikuri manqanis erTi dguSis farTobi 3 sm2-ia, meorisa ki – 60 sm2. ras
udris meore dguSze siTxis mxridan moqmedi Zala, Tu pirvel dguSze moqmedebs
PY
20 n?
2. hidravlikuri manqanis dguSebis farTobebis Sefardebaa 5:8. ipoveT siTxis
mxridan moqmedi Zala mcire dguSze, Tu did dguSze moqmedebs 48 n Zala?
3. ra masis tvirTs avwevT hidravlikuri manqaniT, Tu mis patara dguSs movdebT
50 n Zalas? cnobilia, rom didi dguSis farTobia 40dm2, xolo patarasi – 2sm2.
4. ziarWurWlis or muxlSi Caasxes sxvadasxva siTxe. pirvelSi wyali, meoreSi
ki – vercxliswyali. gansazRvreT, ra simaRleze dadgeba gamyofi sazRvridan
vercxliswyali, Tu wyali amave xazidan dgas 272 mm-ze?
5. ziarWurWlis or muxlSi Caasxes sxvadasxva siTxe. pirvelSi wyali, meoreSi ki
CO
vercxliswyali. gansazRvreT, ra simaRleze dadgeba gamyofi sazRvridan wya-
li, Tu vercxliswyali amave xazidan dgas 50sm-ze?
6. ziarWurWlis viwro muxlis ganivkveTis farTobi samjer naklebia farTo
muxlisaze. masSi Casxmulia siTxe. dguSis saSualebiT farTo muxlSi siTxis si-
maRlem daiwia 12 sm-iT. ramdeni sm-iT aiwevda siTxis simaRle viwro muxlSi?
7. wylis rezervuari uerTdeba onkans. rezervuarSi wylis done onkanze 7m-iT
maRla dgas. risi tolia wylis wneva onkanSi?
8. diagrama akvaSirebs or sxvadasxva zedapirze moqmed Zalebsa da maT warmoq
mnil wnevebs. romeli zedapiris farTobia udidesi?
T
9. gamoTvaleT wneva, romelic warmoiqmneba 30 n marTobuli Zalis zemoqmede
biT 60 sm2 farTobis zedapirze.
10. gamoTvaleT nivTierebis simkvrive, Tu cnobilia, rom am nivTierebisagan
N
PY
0,25 m2-ia, xolo simaRle 1m-ia. gamoTvaleT zeda da qveda waxnage-
bze siTxis wneviT gamowveuli Zalebis tolqmedi, Tu zeda waxnagi
50 sm siRrmezea wylis zedapiridan.
CO
grafikze asaxuli satvirTo avtomobilis mier gavlili manZilis droze
damokidebuleba. avtomobili avtofarexidan gaemarTa sawyobisken, sawyobSi
daitvirTa. amis Semdeg ganagrZo gza da Cavida daniSnulebis adgilze. grafikis
mixedviT upasuxeT kiTxvebs(14-19):
14. ra manZilia avtofarexidan sawyobamde?
15. ra siCqariT moZraobda avtomobili avtofarexidan sawyobamde?
16. ramden xans Seyovnda avtomobili sawyobSi?
T
17. ra siCqariT ganagrZo moZraoba avtomobilma datvirTvis Semdeg?
18. sul ra manZili ganvlo avtomobilma?
19. risi tolia misi saSualo siCqare mTel gzaze?
N
20. kubis formis sxeuls, romlis erTi wibo 30sm-ia, ucvleli siCqariT miasri-
aleben horizontalur zedapirze. dinamometri, romlis saSualebiTac miasri-
aleben sxeuls, gviCvenebs 90 n-s. gamoTvaleT wneva, romliTac es sxeuli awveba
zedapirs, Tu cnobilia, rom xaxunis koeficientia 0,2.
DO
111
PY
luka: – ana, dagilevia wveni sawrupiT?
ana: – ki, ra Tqma unda.
luka: – ra aiZulebs siTxes imoZraos dedami-
wis mizidulobis sapirispirod – qvevidan
zeviT?
CO
cels, igi ar iRvreba. ratom? unda vivaraudoT, rom furcels
qvemodan raRac Zala awveba.
CavataroT kidev erTi cda. dguSiT amoviwovoT siTxe WurWli-
dan. siTxe Tavisuflad amova milSi. ra aiZulebs siTxes amohyves
dguSs?
Zveli berZeni mecnieri aristotele am movlenas imiT xsnida, rom bunebas `eSi
T
nia sicarielis~, amitom awevisas, mili ver darCeba carieli da Seiwovs siTx-
es. saukuneebis ganmavlobaSi am debulebas saeWvod aravin miiCnevda. magram
me-17 saukuneSi florenciaSi erT-erTi Sadrevnis mSeneblobisas SeamCnies, rom
tumboebs wyali 10 metrze maRla veRar ahqondaT da maTSi sicariele Cndebo-
da. sagonebelSi Cavardnilma mSeneblebma cnobil italiel mecniers – gali
N
leo galileis mimarTes. man ki ixumra – `rogorc Cans, 10 metris zeviT bunebas
sicarielis aRar eSiniao~. galileom Tavis moswavles evanjelista toriCe-
lis daavala am sakiTxis gamokvleva. toriCelim daiwyo dakvirvebebisa da eqs-
perimentebis Catareba. igi mixvda, rom cdebis Casatareblad vercxliswylis
gamoyeneba ufro mosaxerxebeli iyo, radgan misi simkvrive 13-jer aRemateba
wylisas. vercxliswylis gamoyenebisas mas cdebisTvis aRar mouwevda 10-metri-
DO
112
toriCelim daamtkica. rogorc vTqviT, toriCeli cdebs ver-
cxliswylis gamoyenebiT atarebda. daaxlebiT erTi metri sig-
rZis minis mils, romelsac cali bolo daxSuli hqonda, avseb-
PY
da vercxliswyliT ise, rom masSi haeri ar darCeniliyo. milis
Ria bolos TiTs afarebda, atrialebda da Caapirqvavebda ver
cxliswylian farTo WurWelSi. Semdeg TiTs aSorebda. mili-
dan WurWelSi vercxliswylis nawili CaiRvreboda da darCeni-
li nawilis svetis simaRle daaxloebiT 760 mm iyo.
rogor aixsneba es movlena? atmosfero awveba farTe Wur-
WelSi arsebuli vercxliswylis zedapirs. paskalis kano-
nis Tanaxmad, es wneva gadaecema yvela mimarTulebiT, maT Soris zeviT mil-
Sic. meore mxriv, vercxliswylis sveti warmoqmnis hidrostatikur wnevas.
radgan siTxis dineba ar gvaqvs, vaskvniT, rom hidrostatikur wnevas awonas-
worebs atmosferuli wneva. maSasadame, vercxliswylis hidrostatiku-
CO
ri wneva tolia atmosferuli wnevis. misi gamoTvla SegviZlia formuliT
P= gh(1), sadac vercxliswylis simkvrivea, romelic 13 600kg/m3-is tolia.
h=760mm=0,76m. Tu CavsvamT am monacemebs pirvel formulaSi, miviRebT: P=
gh=13600.10.0,76 ͌ 100000 pa = 100 kpa.
toriCelis cdam daamtkica atmosferuli wnevis arseboba da mogvca saSualeba,
sakmaod didi sizustiT gamogveTvala is. man pasuxi gasca mSeneblebis kiTxva-
sac – mas mere, rac wylis svetis simaRle 10 metrs aRwevs, misi hidrostatikuri
wneva atmosferul wnevas utoldeba.
toriCelim aRmoaCina, rom rac ufro maRla avdivarT, atmosferuli wneva
iklebs. es bunebrivicaa. simaRleze atmosferos ufro naklebi fena gvawveba.
atmosferuli wneva gvexmareba sunTqvaSi. CasunTqvisas Cveni filtvebi farTo-
vdeba. gafarToebisas maTSi wneva iklebs, amitom atmosferuli wnevis zemoq-
medebiT haeri Seedineba filtvebSi.
T
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
113
PY
ana: – luka, albaT, SegimCnevia, rom wyalSi
sxeuli msubuqdeba.
luka: – ra Tqma unda, SemimCnevia. wyalSi
Cems megobars Tavisuflad vwev.
ana: – wyalSi dedamiwis mizidulobis Zala
Sesustda?
CO
vleba formuliT: F=mg;
simZimis Zala ar aris damokidebuli imaze sxeuli siTxeSia Tu ara. is damo
kidebulia mxolod am sxeulis masaze. maSin ratom gveCveneba wyalSi sxeulebi
ufro msubuqi? nuTu Cveni SegrZnebebi gvatyuebs? amis Sesamowmeblad Cavata
roT eqsperimenti: berketiani sasworis orive mxares CamovkidoT erTnairi
masis tvirTi. am dros saswori wonasworobaSia. Semdeg, erT-erTi tvirTi Ca-
vuSvaT wylian WurWelSi. davinaxavT, rom wonasworoba dairRveva. siTxeSi Ca-
Ziruli tvirTi TiTqos Semsubuqdeba.
T
Cven viciT, rom sxeulze moqmedebs qveviT mimarTuli simZimis Zala. siTxeSi
CaZirvisas sxeulze imoqmeda simZimis Zalis sapirispirod mimarTulma raRac
N
Zalam. es Zala `cdilobs~ amoagdos sxeuli siTxidan, amitom mas amomgdebi Zala
hqvia.
siTxeSi CaZirul nebismier sxeulze siTxis mxridan moqmedebs zeviT mimarTu-
li – amomgdebi Zala.
wyliT savse WiqaSi CavuSvaT mozrdili kenWi. davinaxavT, rom wyali gadmoiR-
vreba. kenWma daikava Wiqis moculobis is nawili, romelic manamde wyals ekava.
DO
114
da amis gamo maTze moqmedi Zalebi tolia. es Zalebi
urTierTsapirispirodaa mimarTuli da erTmaneTs
akompesirebs. qveda da zeda waxnagebi sxvadasxva
PY
siRrmezea. qveda waxnagi ufro Rrmadaa siTxeSi, ami
tom masze moqmedi wneva metia. es niSnavs, rom qveda
waxnagze moqmedi zeviT mimarTuli Zala metia, vidre
zeda waxnagze moqmedi qveviT mimarTuli Zala. cxa-
dia, am Zalebis tolqmedi zeviT iqneba mimarTuli.
swored es aris amomgdebi Zala.
arqimedes Zala ara mxolod siTxeSi, aramed haerSic moqmedebs. albaT, ginaxavT,
rogor mifrinavs zeviT heliumiT gaberili buSti.
CO
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
N
115
luka: – axlo aRmosavleTSi, israelTan
PY
axlos, aris mkvdari zRva, romelSic Zali-
anac rom gindodes, ver CaiZirebi.
ana: – rogorc vici, mkvdari zRva erT-er-
Ti yvelaze mlaSe zRvaa msoflioSi.
CO
wyalSi da Semdeg xels gavuSvebT, haeris burTi swrafad amova zedapirze da
tivtivs daiwyebs, xolo qva CaiZireba. vinaidan orive sagani erTi zomisaa, maT
mier gamoZevebuli wylis wonac tolia, maSasadame, tolia maTze moqmedi arqi-
medes Zalebi. maSin ram ganapiroba gansxvavebuli Sedegi? ganvixiloT saTiTa-
od am sxeulebze moqmedi Zalebi.
qva CaiZira, maSasadame, qvis simZimis Zala metia amomgdeb Zalaze. gamoTvlebi-
Tac davadasturoT es mosazreba: simZimis Zala FF=mg , an F= 1Vg , sadac 1 qvis
simkvrivea. amomgdebi Zala ki tolia Fa= 2Vg , sadac 2 wylis simkvrivea. radgan
qvis simkvrive metia wylisaze, simZimis Zalac metia amomgdeb Zalaze.
Tu sxeulis simkvrive metia im siTxis simkvriveze, romelSic es sxeulia CaSve-
buli, maSin sxeuli siTxeSi iZireba.
Tu sxeulis simkvrive naklebia siTxis simkvriveze, maSin sxeuli ar iZireba da
tivtivs iwyebs siTxeSi.
yinulis simkvrive naklebia wylisaze da amitom wyalSi Cayrili yinulis kubebi
T
mis zedapirze tivtivebs. amave mizeziT tivtvebs aisbergi okeaneSi. sainte
resoa, ratom ar iZireba gemebi da Tanamedrove xomaldebi. maTi korpusi xom
rkinisaa? amis gasagebad unda SeviswavloT gemis age-
buleba.
gems liTonis korpusis SigniT didi moculobis siR-
N
116
aT Tevzebs, TiTqmis umoZraod SeinarCunon mdebareo-
ba wyalSi.
PY
ZiriTadi cnebebi da ganmartebebi
CO
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
T
1. burTis moculobaa 4 litri. misi masa 700 gramia. ra ZaliT unda davawveT
zemodan burTs, rom is wyalSi CaiZiros?
2. parafinis simkvrivea 900kg/m3 . parafinisgan damzadebuli kubi tivtivebs
wyalze. misi moculobis ra nawili iqneba wylis zemoT?
3. naxazze naCvenebia berketian sasworze Camokidebuli toli moculobis
N
117
PY
ana: – luka, ar ginda piter peniviT SegeZlos frena?
luka: – bevrjer miocnebia, magram eg SeuZlebelia.
ana: – sahaero buStiT gafrena xom SesaZlebelia?
CO
liumiT gaberili buSti. gavarkvioT, rogor
dafrinavs heliumiani buSti. haerSi, iseve ro-
gorc, siTxeSi, moqmedebs arqimedes amomgde-
bi Zala. heliumis simkvrive bevrad naklebia
haerisaze. amitom rezinis buStis heliumiT
gavsebisas masze moqmedi simZimis Zala nak-
lebia haeris mxridan moqmed amomgdeb Zalaze.
buSti afrindeba.
adamianebi yovelTvis ocnebobdnen safreni
aparatis Seqmnaze. 1773 wlis noemberSi parizTan axlos kacobriobis istoriaSi
pirvelad adamiani afrinda caSi. Zmebi mongolfieebis mier Seqnili aerostati
daaxloebiT 1 km simaRleze afrinda, gadaufrina mdinare senas da mSvidobianad
daeSva 9 km-is moSorebiT. man haerSi 25 wuTi dahyo. mongolfieebis mier Seq
mnili aerostati warmoadgenda daaxloebiT 15 metris diametris mqone sahaero
burTs, romelsac qvemodan didi zomis kalaTa hqonda mimagrebuli mgzavrebi-
T
saTvis. sahaero burTSi cxel airs uSvebdnen. gacxelebisas airi farTovdeba –
misi moculoba izrdeba da simkvrive mkveTrad iklebs.
( = m ).
V
N
118
upasuxeT kiTxvebs
PY
1. ratom mifrinavs heliumiT gaberili buSti maRla?
2. ratom uSveben sahaero buStSi cxel haers?
3. rekordis damyarebisas ratom ecva skafandri rekordsmens?
saSinao davaleba
CO
0,18 kg/m3. haeris simkvrivea - 1,2 kg/m3.
2. CavataroT cda imaSi dasarwmuneblad, rom Tbili haeri zeviT adis.
daamzadeT qaRaldis propeleri naxazis mixedviT. amisaTvis dagWirdebaT:
kvadratuli formis furceli, makrateli da Wikarti (parata lursmani).
propelers miumagreT daxveuli qaRaldisagan damzadebuli Rero ise, rom
propeleri Tavisuflad brunavdes. daiWireT igi Tbili haeris nakadis
(gazquris an radiatoris) zemoT. cdis Sedegebi aRwereT da axseniT.
N T
DO
119
PY
luka: – wnevis aparati, romliTac adami-
anebs uzomaven wnevas, gamodgeba Tu ara
atmosferuli wnevis gasazomad?
ana: – mgoni ar gamodgeba. me vici, rom at-
mosferul wnevas barometriT zomaven.
CO
milSi Cabervisas haeri miawveba daxveuli qaRaldis milaks da
gaSlis mas.
msgavsi principiT muSaobs xelsawyo manometri, romelic siT
xeebsa da airebSi wnevis gasazomad gamoiyeneba.
T
manometri garedan warmoadgens isrian ciferblats, romelzedac datanilia
wnevis mniSvnelobebi. meore suraTze naCvenebia manometris Sida agebuleba.
rogorc vxedavT, isari kbilanebis saSualebiT ukavSirdeba liTonis morka-
lur milaks. milakis erTi bolo daxSulia, xolo meore – Ria bolo gamosulia
N
120
amotumbulia haeri. kolofis erT-erTi kedeli
kbilanebiT dakavSirebulia isarTan, romelic
skalaze gviCvenebs wnevas. roca atmosferuli
PY
wneva imatebs, igi ufro Zlierad awveba liTonis isari
kolofs, kolofis kedeli Caizniqeba da isari ga- kbilanebi
daixreba. roca atmosferuli wneva iklebs, li- wneva
Tonis kolofis kedeli kvlav sawyis mdgomareo- liTonis
bas ubrundeba da isaric qvemoT modis. kolofi
CO
manometri – wnevis sazomi xelsawyo.
barometri – manometris nairsaxeoba, romelic zomavs atmosferul wnevas.
upasuxeT kiTxvebs
saSinao davaleba
T
1. wnevis gasazomad xSirad iyeneben arastandartul erTeuls – `atmosfe-
ro~, romelic atmosferuli wnevis tolia. magaliTad, Tu vambobT, rom
saburavSi wneva 2 atm-a (atmosferoa), es niSnavs, rom wneva orjer metia at-
mosferul wnevaze.
ramdeni atmosferos gviCvenebs manometri wylis siRrmeSi 30 m-ze?
N
121
4.26. savarjiSoebi gameorebisTvis
grafikze gamosaxulia gavlili manZilis droze damokidebuleba (1-4)
PY
CO
1. grafikis mixedviT gamoTvaleT siCqare pirveli oci wamis ganmavlobaSi.
2. ra manZilia gaiara sxeulma 20-dan 45 wm-mde SualedSi?
3. ra siCqariT moZraobda sxeuli bolo xuTi wamis ganmavlobaSi?
4. risi tolia sxeulis saSualo siCqare?
grafiki gviCvenebs siCqaris droze damokidebulebas (5-6)
N T
122
7. risi tolia pirvel or wamSi gavlili manZili?
8. ramdeni wami iyo sxeuli gaCerebuli?
PY
9. risi tolia sxeulis siCqare me-6-dan me-11 wamamde?
10. risi tolia gadaadgileba moZraobis dawyebidan mis dasrulebamde?
11. risi tolia sruli gavlili manZili?
12. 7 kg masis sxeulze modebulia 1500 n/m sixistis zambara, romelic mas zeviT
eweva. gamoTvaleT sxeulze moqmedi simZimisa da drekadobis Zalebis tolqme-
di, Tu cnobilia, rom zambara 6 sm-iTaa gaWimuli.
saiTaa tolqmedi mimarTuli?
13. ra wnevas warmoqmnis 300 n/m sixistis zambara 100 sm2 zedapirze dawolisas,
CO
Tu igi am dros 7 sm-iT SeikumSa?
14. ziarWurWlis erT milSi asxia zeTi, xolo meoreSi wyali. ras udris wylis
svetis simaRle, Tu zeTi 50 sm simaRleze dgas? (zeTis simkvrivea 900 kg/m3,
xolo wylis – 1000 kg/m3)
15. marTkuTxa paralelepipedis formis minis WurWelSi, romlis fuZis farTo-
bi 10 sm2-ia, wyali asxia. ramdeniT aiwevs wylis done, Tu masSi CavuSvebT 50 sm3
moculobis qvas?
16. ra ZaliT imoqmedebs hidravlikuri manqanis didi dguSi tvirTze, Tu patara
dguSze vimoqmedebT 50 n ZaliT? didi dguSis farTobi 1 dm2-ia, xolo pataris
– 1 sm2.
17. domkratis gamoyenebiT ra masis tvirTis awevas SevZlebT 100 niutoni Zalis
zemoqmedebiT, Tu domkratis didi dguSis farTobi 100 sm2-is tolia, xolo pa-
tara dguSis – 2 sm2.
T
18. risi tolia urTierTsapirispirod mimarTuli ori Zalis tolqmedi, Tu
erTi Zalna 40 n-ia, xolo meore – 17 n?
19. zRvis wylis simkvrivea 1030 kg/m3. sxvadasxva siRrmeze zomavdnen wnevas da
monacemebi SehqondaT cxrilSi. ori ujris Canaweri waiSala. SeavseT dakargu-
li monacemebi.
N
7 72,1
12,5 128,75
309
123
praqtikuli samuSaoebi
praqtikuli samuSao # 1
sazomi xelsawyos danayofis fasis gansazRvra
PY
mizani: viswavloT rogor ganvsazRvroT sazomi xelsawyos danayofis fasi.
saWiro xelsawyoebi: saxazavi, sazomi lenti, Termometri, menzura, wnevis sa-
zomi (manometri).
CO
xelsawyo skalis danayofis fasi
saxazavi
sazomi lenti
Termometri
menzura
wnevis sazomi
praqtikuli samuSao ## 2
myari sxeulis moculobis gansazRvra
mizani: rogor gavzomoT iseTi myari sxeulis moculoba, romelsac aqvs stand-
artuli an arastandartuli forma, magaliTad, kubisa da qvis moculoba.
saWiro xelsawyoebi: menzura (farTepiriani), kubiki 1 da kubiki 2, qva (iseTi
zomis, rom Caetios menzuraSi), saxazavi. mniSvnelovania, rom kubebi iseTi ma-
T
salisgan iyos damzadebuli, rom forebi ar hqondes (wyali rom ar Seiwovos).
124
SevadaroT erTmaneTs formuliTa da menzuriT gazomili moculobebis Sede-
gebi.
mezuris saSualebiT gavzomoT arastandartuli formis - qvis moculobac.
PY
menzuraSi Tavdapirvelad menzuraSi wylis done qvis doneTa
wylis done (ml-Si) CaSvebis Semdeg (ml-Si) sxvaoba
qva
praqtikuli samuSao ## 3
myari da Txevadi sxeulis simkvrivis gansazRvra
CO
li, zeTi, myari sxeuli.
zeTi
125
praqtikuli samuSao ## 4
saSualo siCqaris gansazRvra
PY
mizani: viswavloT sxeulis araTanabari moZraobisas saSualo siCqaris gamoTvla.
daiWireT burTi 80sm simaRleze. gauSviT xeli. burTi davardeba iatakze. ga-
zomeT vardnis dro. amisTvis, xelis gaSvebis momentSi CarTeT wammzomi da
dacemisas - SeaCeroT. cda gaimeoreT 160 sm simaRlidan. Sedegebi SeitaneT
CO
cxrilSi. gamoTvaleT saSualo siCqare da CawereT me-3 grafaSi. gamoyaviT da-
moukidebeli da damokidebuli cvladebi.
126
praqtikuli samuSao ## 6
arqimedes Zala
PY
mizani: arqimedes Zalis formulis Semowmeba
CO
- gavzomoT wona. CavuSvaT tvirTi wyalSi. Seicvleba rogorc dinamometris
Cveneba, aseve wylis done menzuraSi. aviRoT axali anaTvlebi. monacemebi Sevi-
tanoT cxrilSi. gamovTvaloT amomgdebi Zala formulis saSualebiT da Seva-
daroT is dinamometris CvenebiT miRebul Sedegs. sxvadasxva Sedegis miRebis
SemTxvevaSi avxsnaT es gansxvaveba.
dinamometris dinamometris
F – F1
Tavdapirveli Cveneba F1 saboloo Cveneba F2 2
127
pasuxebi
1.3.
1. 1 000m 2. 1 000 000-jer 3. 200m 4. 1440wT; 86 400wm.
PY
1.5.
1. ara 2. diax 3. diax 5. ara
8. a) 22m3 - moculoba b) 5sm - sigrZe g) 2100mm3 - moculoba d) 70km manZili
9. a) 0,0009m2 b) 50wm g) 1kg d) 26 400wm
10. 120sT
11. 4 680wm
12. 60m3
13.
5sT= 300wT 2wT = 120wm 3 wT = 0,5sT 10wm=1/6wT
CO
8sT= 1/3dRe-Rame 4 dRe-Rame= 96sT 100 wm =1/36 sT 3sT =10800wm
3kg= 3000gr 5kg = 1/200 t 60t= 60000kg 1t=1000000gr
600gr= 6/10kg 4000gr=1/250t 2kg= 2000000mgr 7gr = 7000mgr
8000mgr= 8gr 90000mgr=9/100kg 1t= 1000000000mg 1000000mgr= 1kg
14. 72km
15. 45,72sm; 25"
16. 30diumi; 60,96sm; 3 futi
17. 1,784kg
18. 15,68 futi
19.
burTis xvadasxvanairad xtunva mis dabervasTan iyo kavSirSi. 5
burTs vagdeb 1m-is simaRlidan. sanaxevrod daberili burTi Camogdebis 4
Semdeg ar axta. pirvelad haeris damatebis Semdeg burTi orjer axta.
T
haeris meorejer damatebis Semdeg burTi 3-jer axta. haeris mesamed
damatebis Semdeg burTi 5-jer axta.
rac ufro daberilia burTi, miT ufro kargad (bevrjer) xtis. 2
ana erTi da imave simaRlidan agdebda sxvadasxvanairad daberil burTs. 3
anam SeamCnia, rom burTi iatakze dagdebisas zogjer ufro didxans 1
N
xtunaobda.
2.7.
DO
1. 0,12mm-iT 2. 18mm
2.8.
1. spilenZi da oqro 2. 10830C 3. spilenZis
2.12.
2. 1,87kg 3. 8kg
2.13.
1. 0,00288m3 2. 600c 3. 0,2m
2.14.
1. 1,35gr 2. 4,5kg 3. 3,27lari.
128
2.15.
1. 6kg 2. 5kg 3. 200gr 4. 4kg 5. 9kg 6. b; a
7. b;a;g 8. a 9. b 10. g 12. rkinis
PY
13. 13,5gr 14. daaxloebiT 110sm3-iT 15. 3 000wm 16. 0,96l
17. 0,1mm 18. daaxloebiT 85 TeTri 19. 40 diumi 20. ara
3.2.
1. 1350m 2. 12.8km 3. 1,5km
3.4.
1. 33m 2. 0 3. 17m
3.5.
1. 9m/wm 2. 150m 3. 6wm 4. TviTmfrinavis - 10-jer
CO
3.6.
1. 30m/wm; 1,5 m/wm; 0,2 m/wm; 0,15m/wm; 5m/wm
2. 252km/sT; 129 600 km/sT; 0,24km/sT
3. 108 000km/sT
3.7.
1. 0; 0,5m/wm 2. 14km 3. 20wT
3.8.
1.30 km/sT 2. 3m/wm 3. 6m
3.9.
1. 45m 2. 85m; 125m
T
3.10.
1. 50km/sT 2. 100km/sT 3. 25km/sT
3.11.
2. 12m; 60m
N
3.12.
1. 2m/wm; 11m
3.13.
1. 62km/sT 2. 6sT 3. 60km/sT 4. 25wm 5. 10m 6. 1,5-jer
DO
4.1.
1. 50n 2. 10kg 3. 315kn 4. 0,001n 5. 1 000 000mln
4.2.
1. 400n 2. 6kg 3. me-7 4. 42n 5. iupiterze; 230n
6. a) 14 000kg/m3; b) 700n
4.3.
3. 40n, zeviT
129
4.4.
1. 60, zeviT 2. pirvelis, 2-jer
4.5.
PY
2. pirvelis 3. meoris 4. pirvelis
4.6.
1. 12kg 2. 2 000n/m 3. 0,2n; 500n/m 4. 50n
4.8.
1. 50n 2. 5n
4.9.
1. 40n 2. 50kg 3. 0,05 4. 0,04
CO
4.11.
1. 50n 2. pirvel naxazze - simZimis Zala, meoreze - wona
4. uZraobis xaxunis Zala 5. 9n 6. 15n, 7n, 8n, marjvniv
7. 4-jer 8. 0,6m 9. 44n 10. me-8 11. 45n
12. 3-jer 13. me-6 14. 2 15. 14 16. 5sT
17. 275wT 18. molekula 19. sami
20. molekulebi ufro swrafad moZraoben
4.12.
1. 20pa 2. 1600pa 3. 4n 4. 5m2 5. 2-jer gaizrdeba
4.13.
2. 1kg 2. gavzardoT 3-jer
4.14.
T
1. 10kpa 2. 2m
4.15.
1. 3080pa 2. 103kpa 3. 1,25sm
N
4.16.
1. a) 0,2m2; b) 0,45m2 2. 1,25n 3. 3m2 4. 100kpa
5. 3-jer gaizrdeba 6. gaizrdeba 4-jer 7. gaizrdeba 4-jer
8. 1/18 9. 7500pa 10. 125kpa
11. 40kpa 12. 20m 13. gaizrdeba
14. gaizrdeba 3-jer 15. 800pa-iT moimatebs 16. pirvelSi
DO
4.18.
1. 5/68 2. 2,94sm
4.19.
1. 70n 2. 4-jer 3. 4-jer
4.20.
1. 400n 2. 30n 3. 10 000kg 4. 20mm 5. 680sm
6. 36sm 7. 70kpa 8. pirvelis 9. 5kpa 10. 600kg/m3
11. 50sm 12. 750kg/m3 13. 2250n 14. 100km 15. 50km/sT
130
16. 3sT 17. 30km/sT 18. 250km 19. 25km/sT 20. 5kpa
4.21.
PY
1. 150kpa 2. 100kpa
4.22.
1. 900kg/m3 2. 1,25n 3. 340kg
4.23.
1. 33n 2. 1/9 3. marcxenasi
4.24.
1. 9180kg
CO
4.25.
1. 4atm 2. 300kpa-mde 3. 1000kg/m3
4.26.
1. 1,25m/wm 2. 5m 3. 3m/wm 4. 0,9m/wm
5. 10m/wm 6. 250m 7. 10m 8. 3wm
9. 5m/wm 10. 5m 11. 45m 12. 20n, zemoT
13. 2100pa 14. 45sm 15. 5sm 16. 5kn
17. 500kg 18. 23n 19. siRrme (m) siTxis wneva (kpa)
0 0
1 10,3
3 30,9
7 72,1
T
12,5 128,75
30 309
N
DO
131
cxrilebi
aTjeradi TavsarTebi
PY
tera t 10 12
1 000 000 000 000
giga g 109 1 000 000 000
mega mg 106 1 000 000
kilo k 103 1000
heqto h 102 100
deka da 101 10
deci d 10-1 0,1
santi s 10-2 0,01
mili m 10-3 0,001
mikro
nano
piko
CO
nivTiereba
oqro
vercxli
mk
n
p
10-6
10-9
10-12
duRilis temperatura 0C
2 600
1 950
0,000 001
0,000 000 001
0,000 000 000 001
vercxliswyali 357
wyali 100
spirti 78
T
zogierTi nivTierebis dnobis temperatura
132
zogierTi myari nivTierebis simkvrive
PY
myari sxeuli ρ , kg/m3 ρ , g/sm3 myari sxeuli ρ , kg/m3 ρ , g/sm3
iridiumi 22 400 22,4 marmarilo 2 700 2,7
platina 21 500 21,5 graniti 2 600 2,6
oqro 19 300 19,3 mina 2 500 2,5
tyvia 11 300 11,3 betoni 2 200 2,2
vercxli 10 500 10,5 carci 2 200 2,2
spilenZi 8 900 8,9 marili sufris 2 160 2,16
rkina foladi 7 800 7,8 Saqari 1 600 1,6
CO
kala 7 300 7,3 aguri 1 500 1,5
TuTia 7 100 7,1 organuli mina 1 200 1,2
Tuji 7 000 7,0 yinuli 900 0,9
alumini 2 700 2,7 korpi 240 0,24
133
sagnobrivi saZiebeli
PY
aorTqleba - 32gv. 33gv.
araTanabari moZraoba - 58gv.
arqimedes Zala - 118gv. 119gv
atmosferuli wneva - 116gv. 117gv.
atomi - 18gv. 19gv.
aTvlis sistema - 64gv. 65gv.
barometri - 124gv. 125gv.
gadaadgileba - 54gv. 55gv.
gadaadgilebis droze damokidebulebis grafiki - 70gv.
gavlili gza - 50gv.
gazomva - 10gv. 11gv.
gorvis xaxuni - 90gv.
CO
dakvirveba - 6gv. 7gv. 8gv. 9gv.
deformacia - 80gv. 81gv.
difuzia - 36gv. 37gv.
dinamometri - 86gv. 87gv.
dnoba - 30gv. 31gv.
drekadobis Zala - 80gv. 81gv.
eqsperimenti - 6gv. 7gv. 8gv. 9gv.
erTeulTa sistemebi - 10gv.
veqtori - 54gv. 56gv. 57gv. 94gv. 95gv.
T
zambara - 82gv. 86gv.
ziarWurWeli - 108gv. 109gv.
Tanabari moZraoba - 58 gv.
kondensacia - 34gv. 35gv.
N
134
paskalis kanoni - 104gv. 105gv.
saSualo siCqare - 68gv. 69gv.
sazomi xelsawyoebi - 12gv. 13gv. 60gv. 87gv. 124gv. 125gv.
PY
siCqare - 58gv. 59gv.
simkvrive - 44gv. 45gv.
simZimis Zala - 76gv. 77gv.
siTburi gafarToeba - 28gv. 29gv.
siTxe - 24gv. 26gv. 27gv.
spidometri - 60gv.
srialis xaxuni - 90gv. 91gv. 92gv.
sxeulTa curvis pirobebi - 120gv.
toriCelis cda - 116gv.
CO
traeqtoria - 50gv. 51gv.
uwonoba - 40gv.
uZraobis fardobiToba - 62gv. 63gv.
uZraobis xaxuni - 92gv.
fizikuri sidide - 11gv. 12gv. 13gv.
fizikuri sxeuli - 16gv. 17gv.
Senadnobi - 22gv. 23gv.
cda - 8gv. 9gv.
Zalebis tolqmedi - 94gv. 95gv.
wneva - 98gv. 99gv.
wona - 78gv. 79gv.
xaxunis Zala - 88gv. 89gv.
T
xsnari - 22gv. 23gv.
hidravlikuri manqana - 112gv. 113gv.
hukis kanoni - 84gv. 85gv.
N
DO
135