Kova su terorizmu: ES priemonių apžvalga
Po išpuolių Europos sostinėse kova su terorizmu tapo vienu svarbiausių ES ir EP darbotvarkės klausimu.
Kova su terorizmu yra ta sritis, kurioje Europos Sąjunga turi atlikti didesnį vaidmenį. Taip mano 80 proc. „Eurobarometro“ apklausos respondentų (Lietuvoje – 78 proc.).
Tarp ES lygmeniu jau priimtų ir tebesvarstomų antiteroristinių priemonių – kruopštesnė patikra pasienyje, geresnis policijos ir teismų bendradarbiavimas, ginklų kontrolė, terorizmo finansavimo šaltinių šalinimas, teroristinio radikalėjimo prevencija ir kt.
Sužinokite daugiau apie teroristinius išpuolius, mirtis ir suėmimus ES 2020 m.
Sužinokite daugiau apie teroristinius išpuolius, mirtis ir suėmimus ES 2019 m.
ES sienų apsauga
Reaguodami į išaugusią terorizmo grėsmę Europoje, europarlamentarai 2017 m. vasarį atnaujino Šengeno kodeksą ir sugriežtino ES išorės sienų kontrolę. Visų į ES atvykstančiųjų bei išvykstančiųjų duomenys privalės būti tikrinami įvairiuose registruose, pavyzdžiui, pamestų bei pavogtų dokumentų bazėje. Netikrinti ES piliečių nebebus galima.
COVID-19 pandemija taip pat paskatino kai kurias valstybes atnaujinti vidaus sienų kontrolę 2020 m., siekiant suvaldyti viruso plitimą.
EP taip pat pritarė sprendimui įdiegti elektroninę ES nepriklausančių šalių piliečių atvykimo į Šengeno erdvę ir išvykimo iš jos registravimo sistemą, kuri leis paspartinti patikrą.
2021 m. liepos mėn. priimtoje rezoliucijoje EP nariai pritarė naujos Europos bendrosios integruoto sienų valdymo sistemos sukūrimui ir sutiko jai skirti 6,24 mlrd. eurų. Ši sistema padės sustiprinti ES šalių gebėjimus valdyti sienas, kartu užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į pagrindines teises. Sistema taip pat prisidės prie bendros, suderintos vizų politikos ir nustatys apsaugos priemones pažeidžiamiems žmonėms, atvykstantiems į Europą, ypač nelydimiems vaikams.
Ši sistema yra susijusi su naujuoju 2021 m. liepos mėn. patvirtintu 1,9 mlrd. eurų Vidaus saugumo fondu. Dėmesys yra skiriamas kovai su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetinėmis atakomis.
2024 m. EP nariai patvirtino Šengeno taisyklių atnaujinimą. Taryba šias taisykles patvirtino 2024 m. gegužę.
Užsienio teroristų kovotojai
Skaičiuojama, kad prie teroristinių grupuočių Sirijoje ir Irake galėjo prisijungti daugiau nei 7 tūkst. 800 europiečių iš 24 šalių. Dauguma jų – iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Belgijos.
Remiantis kai kuriais pranešimais, į Europą vidutiniškai grįžta 20–30 proc. išvykusiųjų, tačiau Europolas yra įspėjęs, jog „Islamo valstybės“ susilpninimo ar sutriuškinimo atveju ES galėtų susidurti su dar didesniais grįžtančių radikalizuotų asmenų skaičiais. Be to, daugėja „vienišų vilkų“, kurie nepriklauso jokioms grupuotėms ir vieni planuoja bei vykdo teroro išpuolius, todėl juos sunkiau susekti.
2017 m. vasarį europarlamentarai pritarė naujoms ES kovos su terorizmu taisyklėms, kurios įpareigoja ES šalis taikyti baudžiamąją atsakomybę už parengiamąsias ir pagalbines veiklas, susijusias su terorizmu.
Lėktuvų keleivių duomenys
Siekiant pažaboti terorizmą ir kitus sunkius nusikaltimus, oro vežėjai turės iš anksto perduoti ES šalių institucijoms savo keleivių duomenis, kurie bus saugomi penkerius metus. Tai numatyta lėktuvų keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) taisyklėse, kurias 2016 m. balandį patvirtino Europos Parlamentas. Jų įgyvendinimo terminas – 2018 m. gegužės 25 d.
PNR: keleivio duomenų įrašas.
Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas
Europarlamentarai svarsto siūlymus, kurie padės užtikrinti ES saugumo ir sienų valdymo informacinių sistemų sąveikumą, kad valstybės narės galėtų veiksmingiau keistis informacija.
2016 m. EP nariai išplėtė Europolo antiteroristinius įgaliojimus. Europolo vaidmuo – stiprinti ir gerinti nacionalinių policijos ir kitų panašių tarnybų bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir sunkiais tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimais.
2020 m. gruodžio 9 d. Komisija pasiūlė toliau stiprinti Europolo įgaliojimus. Atnaujintų Europolo įgaliojimų taisyklės galioja nuo 2022 m. birželio.
Skaitykite daugiau apie tai, kaip Europolas yra aprūpintas kovai su nusikalstamumu ir terorizmu.
Terorizmo finansavimo prevencija
Glaudesnis įtartinų organizacijų, labdaros centrų, taip pat pinigų perlaidų, virtualios valiutos, debeto kortelių stebėjimas bei aktyvesnis keitimasis žvalgybine informacija galėtų prisidėti prie teroristinių organizacijų pasipelnymo šaltinių blokavimo, teigiama EP rekomendacijose, kurioms europarlamentarai pritarė 2018 m. kovą.
ES institucijos taip pat pasiekė susitarimą dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių atnaujinimo, įpareigodami atidžiau kontroliuoti virtualias valiutas.
2020 m. liepos 10 d. EP palankiai įvertino naują Komisijos veiksmų planą, kaip veiksmingai kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Kartu jie ragino pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš tas ES valstybes, kurios netinkamai ar nepakankamai įgyvendino kovos su pinigų plovimu taisykles.
2024 m. balandį EP patvirtino ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo taisyklių rinkinį ir pritarė atitinkamos ES priežiūros agentūros steigimui.
Ginklų kontrolė
2017 m. kovą Europos Parlamentas atnaujino ES ginklų įsigijimo ir laikymo taisykles. Europarlamentarai sugriežtino imitacinių ir netinkamai neutralizuotų ginklų priežiūrą. Panašūs ginklai buvo naudojami teroristinių išpuolių Paryžiuje metu.
Radikalėjimo prevencija
Teroro išpuoliai Paryžiuje išryškino būtinybę geriau koordinuoti ES ir valstybių pastangas stabdyti radikalėjimą ir terorizmą. 2015 m. lapkritį priimtoje EP rezoliucijoje siūloma parengti įtariamų „džihadistų“ juodąjį sąrašą, stiprinti ES šalių bendradarbiavimą, šalinti ekstremistinį turinį internete, taip pat kurti bendruomenės narių perspėjimo apie asmenų radikalėjimą sistemą. 2021 m. balandžio 28 d. Parlamentas patvirtino naujas taisykles, įpareigojančias interneto platformas pašalinti teroristinį turinį per vieną valandą nuo gauto nurodymo. Naujosios taisyklės negalioja žurnalistiniam ar mokomojo pobūdžio turiniui.
2020 m. gruodį Europos Parlamentas pritarė 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategijai ir naujai ES kovos su terorizmu darbotvarkei, kuria siekiama užkirsti kelią radikalizacijai, pavyzdžiui, sudarant integracijos galimybes pažeidžiamiems jauniems žmonėms ir remiant radikalizuotų kalinių reabilitaciją.
Susijęs straipsnis: „Radikalėjimas ES: kas tai ir kaip jo išvengti?“
2017 m. liepą EP nariai taip pat įsteigė specialųjį kovos su terorizmu komitetą, kuris tirs esamą padėtį ir siūlys praktines bei teisines priemones, skirtas mažinti terorizmo grėsmę Europoje.
