Pereiti prie turinio

Kognityvinė elgesio terapija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kognityvinė elgesio terapija, KET (lot. cognitio – 'pažinimas') – viena iš psichoterapijos rūšių, aiškinanti, kaip yra susiję žmogaus mintys, emocijos ir elgesys, kokią įtaką žmogaus sprendimams daro jo kertiniai įsitikinimai ir patirtis juos realizuojant. Ši terapija sparčiai populiarėja, nes greitas gyvenimo tempas ir augantys poreikiai skatina žmones ieškoti greito ir į tikslą orientuoto problemų sprendimo būdo.

KET jungia dvi psichoterapijos rūšis, kurias derinant galima sumažinti ir pašalinti psichologinio diskomforto problemas, palengvinti gyvenimą:

  • Elgesio terapija. Jos pagalba susilpninami ryšiai tarp stresą keliančios situacijos ir įprastų žmogaus reakcijų: baimės, depresijos, įniršio, save žlugdančio elgesio. Elgesio terapija taip pat moko, kaip nuraminti jausmus ir kūną bei pasijusti geriau, pradėti galvoti aiškiau, lengviau apsispręsti.
  • Kognityvinė terapija. Ji tiria žmogaus suvokimo ir pažinimo procesus. Kognityvinės terapijos revoliucijos pradžia laikoma 19601970 m. ir JAV psichoterapeutų Alberto Eliso ir Arono Beko darbai. Pagal šios terapijos mokymą, tam tikri mąstymo stereotipai iškreipia žmogaus realaus gyvenimo vaizdą, be svarios priežasties priverčia jausti nerimą, depresiją, pyktį. Dėl šių stereotipų provokuojami netinkami veiksmai.

KET siekiama išmokyti keičiant savo mintis keisti ir emocijas, patikrinti praktikoje kitus galimus elgesio modelius, išsirinkti geriausiai veikiantį ir jį naudoti. KET pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi yra ne visada teisingų įsitikinimų išdava. Jos dėmesio centre yra ryšys tarp įsitikinimų (kas galvojama), emocijų (kas jaučiama), elgesio (kas daroma).

KET terapiniai tikslai: formuoti elgesio įgūdžius leisti geriau pažinti save, pagerinti savikontrolę, atpažinti kenksmingas mintis ir įsitikinimus. Terapijos metu per tam tikrą seansų kiekį išmokoma klientą gyventi „čia ir dabar“. Klientas gauna žinių, kurių dėka jis savarankiškai išmoksta spręsti savo problemas, tuo ji skiriasi nuo kitų terapinių mokyklų. Tiek terapeutas, tiek klientas atsakomybe dalijasi vienodai, sesijos vyksta bendradarbiavimo atmosferoje.

Psichologinių konsultacijų metu kognityvinės elgesio terapijos pagalba ieškoma būdų, siekiama palengvinti ir pašalinti asmeninius sunkumus, susijusius su stresine savijauta:

  • išgyvenant baimę, paniką, nerimą, įtampą, depresiją;
  • pašlijus tarpasmeniniams santykiams šeimoje, užmezgant bei palaikant santykius su partneriais, ieškant išeičių iš konfliktinių situacijų;
  • kylant sunkumams darbe, siekiant karjeros, profesinio tobulėjimo (nepasitenkinimas darbu, stresas darbe, nerimas dėl profesijos pasirinkimo);
  • išgyvenant netektis ar krizę.

Terapijos elementai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai terapijos elementai:[1]

  • Psichologinė edukacija – padeda suprasti ryšius tarp minčių, jausmų ir elgesio.
  • Kognicijų stebėjimas – minčių ir mąstymo būdų atpažinimas, skirtas pažinti kertiniams įsitikinimams, neigiamoms automatinėms mintims, disfunkcinėms prielaidoms.
  • Kognityvinių iškraipymų ir deficitų atpažinimas.
  • Minčių vertinimas ir alternatyvaus mąstymo vystymas – skatinama kognityvinė pertvarka ir subalansuoto mąstymo vystymas.
  • Naujų kognityvinių įgūdžių ugdymas – dėmesio atitraukimas, pasekmių numatymas, problemų sprendimo įgūdžiai.
  • Supažindinimas su emocijomis – įvairių emocijų pažinimas.
  • Emocijų stebėjimas – emocijų, susijusių su maloniais ir nemaloniais jausmais, fiksavimas.
  • Emocijų valdymas – atsipalaidavimo, dėmesio, valdomo kvėpavimo pratimų, meditacijos ir kitų panašių technikų taikymas.
  • Elgesio eksperimentai – eksperimentuojama palyginant realius įvykius ir lūkesčius.
  • Ekspozicija – probleminės situacijos skaidymas į mažesnes, kai išsprendus mažesnę pereinama prie sudėtingesnės.
  • Vaidmenų žaidimai, modeliavimas, repeticija.
  • Skatinimas – tinkamas elgesys pastiprinamas, pvz., paskatinant dovana sau už sėkmingai atliktą veiklą, pvz., išlaikius egzaminą.

KET pagalba gali būti gydomi įvairūs sutrikimai: depresija, nerimas, baimė, įvairios socialinės fobijos, potrauminio streso sutrikimas, įkyrių minčių sindromas, socialinis nerimas ir kt. Ši terapija veiksminga ne tik gydant sutrikimus, bet ir stengiantis pašalinti įvairias psichologines problemas: nepasitikėjimą savimi, drovumą, bendravimo sunkumus. Jos efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais daugumos psichikos ir elgesio sutrikimų gydymui. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, gydant depresiją antidepresantais ir kartu taikant kognityvinę elgesio terapiją, gydymo rezultatai yra veiksmingesni, o atkryčio rizika būna daug mažesnė nei gydant vien vaistais.[2] Ši terapija, derinama su medikamentais, veiksminga ir šizofrenijos, bipolinio sutrikimo atvejais, sprendžiant vaikų problemas, dirbant su probleminiu paauglių elgesiu. Kognityvinė ir elgesio terapija yra viena iš labai nedaugelio metodikų, kurios sąnaudas išsivysčiusiose valstybėse dengia ligonių kasos.[3]

Lietuvoje veikia Lietuvos kognityviosios ir elgesio terapijos draugija (LKETD), jungianti įvairių specialybių gydytojus ir psichologus, skatinanti ir populiarinanti kognityviosios ir elgesio psichologijos ir terapijos mokslą ir jo pasiekimus, organizuojanti terapijos pagrindų ir naudojimo klinikinėje praktikoje kursus.

  • Laurinaitis, E. ir Milašiūnas, R. (2008) Psichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiems.
  • Stallard, P. (2010) Teisingai mąstyk ir gerai jauskis.
  • Aaron T. Beck (2005) Kognityvinė terapija ir emociniai sutrikimai
  • David D. Burns, MD (2013) Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija