Karališkieji rūmai (Paryžius)
48°51′48″ š. pl. 2°20′13″ r. ilg. / 48.86333°š. pl. 2.33694°r. ilg.
| Karališkieji rūmai Palais-Royal | |
|---|---|
| |
| Įėjimas į Valstybės Tarybą | |
| Vieta | Paryžius, Prancūzija |
| Architektas |
|
| Statybų pradžia | 1633 m. |
| Statybų pabaiga | 1639 m. |
| Rangovas | Kardinolas Rišeljė |
| Savininkas | Valstybės Taryba, Kultūros ministerija, Konstitucinė Taryba |
Karališkieji rūmai arba Palė Ruajalis (pranc. Palais-Royal) – buvę karališkieji rūmai, esantys 1-ojoje Paryžiaus apskrityje, Prancūzijoje.
Karališkieji rūmai dabar yra Kultūros ministerijos, Valstybės Tarybos ir Konstitucinės Tarybos būstinė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1. Kultūros ministerija
2. Konstitucinė Taryba
3. Valstybės Taryba
4. Comédie-Française
5. Théâtre éphémère
6. Les Deux Plateaux (Colonnes de Buren)
7. Karališkųjų rūmų teatras
Kadaise tai buvo Prancūzijos karališkosios šeimos rūmai. Juos 1630 m. pastatė kardinolas Rišeljė savo meno kolekcijai laikyti.[1] Kai 1642 m. mirė Rišeljė, rūmai tapo jaunojo karaliaus Liudviko XIV nuosavybe.[2] Rūmai priklausė Orleano kunigaikščiams,[3] o vėliau – Marijai Antuanetei, tačiau 1870 m. buvo sunaikinti per Prancūzijos ir Prūsijos karą.
Nuo 1649 m. čia gyveno ištremta Henrieta Marija Burbonė ir jos dukra Marija Henrieta Stiuart. Jos pabėgo iš Anglijos per Anglijos pilietinį karą. Čia jas priglaudė karalius Liudvikas XIV, kuris buvo Henrietos Marijos sūnėnas.
1692 m., kai Šartro kunigaikštis (būsimasis Prancūzijos regentas) Pilypas II[3] vedė Fransuazą Mariją Burbonę, karalius atidavė Karališkuosius rūmus savo broliui Orleano kunigaikščiui Pilypui I.[3]
Čia gimė būsimas prancūzų karalius Liudvikas Pilypas I. Jis buvo Liudviko Pilypo II ir jo žmonos Luizos Marijos Adelaidos Burbonės sūnus.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Le Palais-Royal 2006, p. 2.
- ↑ Le Palais-Royal 2006, p. 7.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Le Palais-Royal 2006, p. 9.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lambert, Guy and Massounie, Dominique, Le Palais Royal (2006), Editions du Patrimoine, Centre des Monuments Historique, ISBN 978-2-7577-01041