Biologinės įvairovės konvencija

Biologinės įvairovės konvencija – tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti darnų jos naudojimą. Konvencija buvo pateikta pasirašymui 1992 m. birželio 5 d. Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijoje, o įsigaliojo kitų metų gruodžio 29 d. Šiuo metu ją yra pasirašiusios ir ratifikavusios 193 šalys.

Istorija

1988 m. lapkritį ir 1989 m. gegužę Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos iniciatyva buvo sudarytos dvi darbinės ekspertų grupės, tyrusios biologinę įvairovę pasaulyje ir ją apsaugančios tarptautinės sutarties poreikį. Per ateinančius metus buvo paruoštas konvencijos tekstas, dėl kurio galutinio varianto susitarta 1992 m. gegužės 22 d. Nairobyje vykusios konferencijos metu. Pasirašymui sutartis buvo pateikta tų pačių metų birželio 5 d. Rio de Žaneiro konferencijoje, o įsigaliojo 1993 m. gruodžio 29 d. – praėjus 90 dienų po trisdešimtos šalies ratifikacijos.^[1]

Ratifikavusios šalys

Konvenciją yra ratifikavusios visos Jungtinių Tautų narės, išskyrus Andorą, Vatikaną ir JAV.^[2]

Konvencijos įkurtos institucijos

Šalių narių konferencija (COP) yra konvencijos valdomasis organas, veikiantis periodinių susitikimų, kuriuose priimami pagrindiniai nutarimai, principu. Ligi šiol yra surengta 10 konferencijų, jos vyksta kas dveji metai.^[3]

Konvencijos 25 straipsnio pagrindu buvo įkurtas Pagalbinis mokslinis, techninis ir technologinis patariamasis organas, teikiantis informaciją sutarties įgyvendinimo klausimais. Jis susideda iš šalių narių atstovų ir turi savus reguliarius susitikimus, kurių paskutinis vyko 2010 m. gegužę Nairobyje.^[4]

Be dviejų pagrindinių institucijų veikia ir keturios specializuotos darbinės grupės: 2010 m. tikslų įgyvendinimo peržiūros; Prieigos ir naudos dalinimosi; 8-tojo straipsnio; Saugomų teritorijų.^[5]

Šalių narių konferencijos (COP)

Lig šiol vykusių konferencijų datos ir vietos:

COP1: Bahamai, Nasau – 1994 m. lapkričio 28 d. – gruodžio 9 d.
COP2: Indonezija, Džakarta – 1995 m. lapkričio 6–17 d.
COP3: Argentina, Buenos Airės – 1996 m. lapkričio 4–15 d.
COP4: Slovakija, Bratislava – 1998 m. gegužės 4–15 d.
COP5: Kenija, Nairobis – 2000 m. gegužės 15–26 d.
COP6: Nyderlandai, Haga – 2002 m. balandžio 7–19 d.
COP7: Malaizija, Kuala Lumpūras – 2004 m. vasario 9–20 d.
COP8: Brazilija, Kuritiba – 2006 m. kovo 20–31 d.
COP9: Vokietija, Bona – 2008 m. gegužės 19–30 d.
COP10: Japonija, Nagoja – 2010 m. spalio 18–29 d.
COP11: Indija, Haidarabadas – 2012 m. spalio 8–19 d.
COP12: Pietų Korėja, Pjongčangas – 2014 m. spalio 6–17 d.
COP13: Meksika, Kankunas – 2016 m. gruodžio 2–17 d.
COP14: Egiptas, Šarm el Šeichas – 2018 m. lapkričio 17–29 d.

(2020 m. konferencija neįvyko dėl COVID-19 pandemijos)

COP15: Kanada, Montrealis – 2022 m. gruodžio 5–17 d.
COP16: Turkija, 2024 m.

Nuorodos

Oficialus konvencijos puslapis
Biologinės įvairovės konvencijos tekstas: lietuvių k. Archyvuota kopija 2012-02-01 iš Wayback Machine projekto., anglų k.

Susiję straipsniai

Išnašos

[1] History of the Convention

[2] List of Parties

[3] Conference of the Parties (COP)

[4] Subsidiary Body on Scientific, Technical, and Technological Advice (SBSTTA)

[5] Convention Bodies

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]