Belvederio Apolonas
| Belvederio Apolonas | |
|---|---|
.JPG)
| |
| Menininkas | nežinoma (kopija nuo Leocharo IV a. pr. m. e.?) |
| Metai | II a. |
| Meno kryptis | Antika |
| Medžiagos, technika | marmuras |
| Matmenys | aukštis 224 cm |
| Miestas (vieta) | Roma |
| Muziejus | Vatikano muziejai |
Belvederio Apolonas – antikinė skulptūra, esanti Vatikano muziejuose Romoje. Viena iš geriausiai žinomų antikinių statulų.
Apie skulptūrą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Belvederio Apolonas“ buvo rastas XV a. pabaigoje Romoje ir buvo popiežiaus Julijaus II asmeninėje kolekcijoje. Bent nuo 1508 m. statula žinoma buvusi Vatikano Belvederio kieme (iš to jos pavadinimas). Skulptūroje vaizduojamas antikinis dievas Apolonas, tikriausiai tik ką paleidęs strėlę iš lanko, kurį laikė kairiojoje rankoje. Statula sukurta II a. Romoje ir, manoma, yra apie 330-320 m. pr. m. e. Sen. Graikijos skulptoriaus Leocharo sukurtos bronzinės statulos kopija.[1] Marcatonio Raimondi savo graviūra XVI a. pradžioje statulą išpopuliarino Europoje. Berninis „Belvederio Apolono“ vaizdinį panaudojo garsioje savo skulptūroje „Apolonas ir Dafnė“.
XVIII a. statulos autoritetas dar labiau išaugo, kai jos vertę iškėlė vokiečių menotyrininkas Johanas Joachimas Vinkelmanas, kuris „Belvederio Apoloną“ laikė pačia didingiausia iš antikinių statulų ir aukščiausiu meno idealu. Tačiau XIX a. skulptūros autoritetas smuko. Kritikai pradėjo ją laikyti pernelyg šalta ir akademine. Kenneth Clark (XX a.) žodžiais, nei vienoje kitoje garsioje skulptūroje jos idėja ir atlikimas nėra taip nemaloniai išsiskyrę.[2] 1798-1815 m. laikotarpyje skulptūra buvo pagrobta Napoleono ir eksponuojama Luvre. Antonijas Kanova sukūrė statulą „Persėjas su Medūzos galva“ tam, kad pakeisti pagrobtąją. Persėjo vaizdinys joje imituoja „Belvederio Apoloną“.
