Pereiti prie turinio

Šrinagaras

Koordinatės: 34°05′0″ š. pl. 74°47′0″ r. ilg. / 34.08333°š. pl. 74.78333°r. ilg. / 34.08333; 74.78333 (Šrinagaras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Šrinagaras
سِری نَگَر
Miesto panorama
Šrinagaras
Šrinagaras
34°05′0″ š. pl. 74°47′0″ r. ilg. / 34.08333°š. pl. 74.78333°r. ilg. / 34.08333; 74.78333 (Šrinagaras)
Laiko juosta: (UTC+5:30)
Valstybė Indijos vėliava Indija
Valstija Džamu ir Kašmyras Džamu ir Kašmyras
Rajonas Šrinagaro rajonas
Gyventojų (2011) 1 213 493
Plotas 294 km²
Tankumas (2011) 4 128 žm./km²
Altitudė 1 585 m
Vikiteka Šrinagaras

Šrinagaras (hind. श्रीनगर, IAST: Śrīnagar, kašm. سِری نَگَر) – miestas šiaurės vakarų Indijoje, Kašmyro slėnyje, prie Dželamo upės. Džamu ir Kašmyro valstijos vasaros sostinė. Greta miesto telkšo kalnų apsuptas Dalio ežeras. Yra oro uostas, stotis prie Kašmyro geležinkelio ir atšakos į Lehą. Miestas yra svarbus kultūrinis, ekonominis, religinis Kašmyro centras. Verčiamasi turizmu, tradiciniais amatais, žemės ūkiu.

Šrinagaras dėl savo kanalų ir ežerų dažnai vadinamas „Rytų Venecija“. Yra Šalimaro sodai (1619 m. įkurti Džahangiro), Nišato sodai, Šer Garhi rūmai (1772 m.), Hazrabalio šventykla (teigiama, kad joje yra pranašo Mahometo plaukas), Džamija mečetė (XVI a.), sufijų mistiko Hamza Makhdumo šventykla (XVI a.), hindų Khyr Bhavani šventykla, Duranio imperijos fortas ant Hari Parbato kalno (XIX a.), Šivai skirta Šankaračarjos šventykla, Roza Balio šventykla (dalis tikinčiųjų laiko, kad ten palaidotas Jėzus), įvairios kitos hindų ir musulmonų šventvietės. Šrinagare vyksta kašmyriečių muzikos, šokių pasirodymai.

Miestas buvo gyvenamas nuo senovės laikų. Jo pavadinimas sanskritu reiškia „malonusis/šventasis miestas“. Maurijų laikotarpiu čia išplito budizmas. VI a. kraštą užkariavo hefalitai. Nuo 960 m. Šrinagaras tapo Kašmyro sostine. Nuo XIV a. krašte paplito islamas, miestas tapo Mogolų imperijos dalimi. Jai žlugus, miestą valdė sikhai. Po Indijos ir Pakistano nepriklausomybės miestas tapo kovų židiniu. Vietinis Kašmyro maharadža siekė išlaikyti krašto nepriklausomybę, tuo tarpu Pakistanas ir Indija kovojo dėl galimybės teritoriją okupuoti.

Šrinagare ir toliau vyksta etninio pagrindo konfliktai – musulmoniško miesto gyventojai priešinasi Indijos valdžiai, kyla neramumai, susirėmimai ir žudynės. Po 1990 m. dauguma nemusulmonų miestą paliko.