Tulpės kooperatyvo namas
| „Tulpės“ kooperatyvo namas | |
|---|---|
| |
| Pastato pagrindinis fasadas | |
  „Tulpės“ kooperatyvo namas | |
| Vieta | Kaunas, A. Mickevičiaus g. 15 |
| Statusas | gyvenamasis namas |
| Architektas | Antanas Maciejauskas |
| Statybų pradžia | 1925 m. |
| Atidarymas | 1926 m. |
| Paskirtis | gyvenamasis namas |
| Stilius | „tautinis stilius“ |
| Aukštų sk. | trys, su pastoge |
| Statusas | valstybės saugomas |
| Reikšmingumo lygmuo | vietinis |
| Įregistravimo metai | 2019 m. |
| Kodas | 44172 |
„Tulpės“ kooperatyvo namas – daugiabutis gyvenamasis namas, stovintis Kaune. Tai ankstyvojo tarpukario architektūros objektas, reprezentavęs „tautinį stilių“ laikinojoje sostinėje.[1] Kooperatyvo „Tulpė“ namas yra vietinės reikšmės tautinio modernizmo architektūros paminklas, nuo 2019 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[2] Kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2023 m. kartu su kitais pastatais „Tulpė“ įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.[3]
„Tulpės“ architektūrinio įprasminimo ieškota liaudies mene. Pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu Lietuvos atstatymo komisariatas (LAK) buvo išsikėlęs uždavinį „atgaivinti Lietuvos stylį“. Aktyvus LAK dalyvis inžinierius Antanas Maciejauskas pabandė šį principą pritaikyti praktikoje, 1925 m. suprojektuodamas savo ko gero žinomiausią projektą – „Tulpės“ kooperatyvo gyvenamąjį namą. Pastato architektūrinėje estetikoje akivaizdus istoriškai susiklostęs ornamentiškumo diskursas. Pastate tradicinės istorizmo detalės pakeistos stilizuotais lietuviškais motyvais. Sandrikai, karnizai, langų ir durų apvadai kuriami pagal savitą architekto „tautiškumo“ supratimo formulę.[1] Kai kurie tarpukario architektų atsiliepimai (Algirdas Šalkauskis): „[...] 1925–1926 metais Kaune vienas, tiesa ne architektas, bandė išreikšti mūre ir tinke medinius ornamentus, bet sukūrė karikatūrą.“[4]
„Tulpė“ buvo vienas pirmųjų kooperatinių namų nepriklausomoje Lietuvoje, savo architektūra iliustruojantis ankstyvuosius lietuviškojo stiliaus ieškojimus, pagrįstus liaudies architektūros savybių atsikartojimu. Kooperatyvą įsteigė Antanas Maciejauskas ir inžinierius matininkas, politikas Vytautas Račkauskas.[2] Jie gyveno namo I aukšte. Čia būstus turėjo ir daugiau žymių žmonių:[2]
- II aukšte gyveno Agnietė Ambraziejūtė-Steponaitienė, prozininkė, poetė, spaudos darbuotoja.
- 1927-1952 m. namo II a. gyveno Jonas Staugaitis, gydytojas, varpininkas, politinis bei visuomenės veikėjas (ant sienos pritvirtinta atminimo lenta).
- Namo III a. gyveno Stasys Dirmantas, geodezininkas, profesorius, Lietuvos kariuomenės brigados generolas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Name gyveno Zigmas Toliušis, teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas.
- Viename iš butų 1932-1940 m. gyveno Marija Gimbutienė, archeologė ir antropologė (ant sienos pritvirtinta atminimo lenta).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Tarpukaris. „Tulpės“ kooperatyvo pastatas autc.lt
- ↑ 2,0 2,1 2,2 „Kooperatyvo „Tulpė“ namas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939, UNESCO. Nuoroda tikrinta 2023-09-23.
- ↑ Algirdas Šalkauskis, A. Lietuvių architektūros raida. Naujoji Romuva, 1935, Nr. 10–11, p. 265.[1]