Pereiti prie turinio

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba
Įkurta 1945 m. spalio 24 d.
Panaikinta {{{Panaikinta}}}
Trumpinys JTST, UNSC
Tipas Pagrindinis JT organas
Anksčiau
Jurisdikcija
Buveinė
Metinis biudžetas {{{Metinis biudžetas}}}
Vadovas
Pavaduotojas {{{Pavaduotojas}}}
Darbuotojų
Narių skaičius {{{Narių skaičius}}}
Biudžetas {{{Biudžetas}}}
Aukštesnioji agentūra {{{Aukštesnioji}}}
Svetainė UN.org/SecurityCouncil/
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JTST; angl. United Nations Security Council, UNSC) – nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių Jungtinių Tautų padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą.[1] Veikloje remiasi Jungtinių Tautų chartija. Saugumo Tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo.

Pirmasis Saugumo Tarybos susirinkimas įvyko 1946 m. sausio 17 d. Church House, Londone. Nuo to laiko Saugumo Taryba, nors kelis kartus keitė posėdžių vietas, tačiau dirba be pertraukų. Šiuo metu nuolatinė Saugumo Tarybos rezidavimo vieta yra Jungtinių Tautų būstinė Niujorke. Saugumo Tarybos nariai visuomet privalo būti Jungtinių Tautų būstinėje tam, kad Saugumo Taryba galėtų susirinkti bet kuriuo laiku, siekiant skubiai reaguoti į krizines situacijas. Saugumo Tarybai pirmininkaujanti valstybė yra viena iš Tarybos narių, keičiasi kas mėnesį, pagal lotynišką abėcėlę.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1945 m. spalio 24 d. Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai – Kinija, JAV, Prancūzija, TSRS ir Jungtinė Karalystė ratifikavo Jungtinių Tautų chartiją, kuria buvo įkurta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Visos šios šalys tapo nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis ir tik jos įgijo unikalią galimybę taikyti veto teisę priimant Saugumo Tarybos sprendimus.[2] Saugumo Tarybos veiklos pradžioje, jos veikloje taip pat dalyvavo ir šešios nenuolatinės narės, kurios buvo renkamos dvejų metų laikotarpiui, taikant geografinį rinkimų principą. Pirmosios šešios nenuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo: Australija, Brazilija, Egiptas, Meksika, Nyderlandai ir Lenkija. 1965 m. Saugumo Tarybos nenuolatinių narių skaičius buvo padidintas iki dešimties. Kinijos Respublika buvo viena Jungtinių Tautų steigiančiųjų valstybių[3] ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai spalio 25 d. vykusiu Generalinės Asamblėjos balsavimu, joje buvo pakeista Kinijos Liaudies Respublika. Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija 2758, pripažinta, kad Kinijos Liaudies Respublika yra vienintelė teisėta Kinijos atstovybė Jungtinėse Tautose. Kinijos Respublika buvo taip pat pašalinta iš Jungtinių Tautų organizacijos. 1991 m. pabaigoje subyrėjus TSRS, jos vieta Saugumo Taryboje atiteko Rusijai, kaip TSRS teisių perėmėjai.

Sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saugumo Tarybą sudaro 15 narių - 5 nuolatiniai ir 10 nenuolatinių.

  • Nuolatiniai nariai:

Penkios valstybės – Kinija, JAV, Prancūzija, Rusija ir Jungtinė Karalystė – yra nuolatinės Tarybos narės. Jos nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi galingiausias ginkluotąsias pajėgas pasaulyje, kartu skiria karinėms reikmėms apie 60 procentų visų pasaulio karinių išlaidų. Jos taip pat visos yra 1968 m. pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir yra oficialiai laikomos Branduolinio ginklo valstybėmis.

  • Nenuolatiniai nariai:

Dešimt nenuolatinių Saugumo Tarybos narių yra kasmet Generalinės Asamblėjos po penkias valstybes renkami dvejų metų kadencijai taikant geografinį-regioninį principą: penkias valstybes renka Afrikos ir Azijos šalys, po dvi – Lotynų Amerikos ir Vakarų Europos šalys, vieną – Rytų Europos valstybės. Daugiausia kartų – po 20 – į Saugumo Tarybos nenuolatinius narius buvo išrinktos Japonija ir Brazilija, Argentina – 17 kartų, Indija, Kolumbija ir Pakistanas – po 14 kartų.

2013 m. spalio 17 d. Generalinė Asamblėja į Saugumo Tarybos nenuolatines nares nuo 2014 m. sausio 1 d. išrinko Čadą, Čilę, Lietuvą, Saudo Arabiją ir Nigeriją.[4] Lietuva tapo pirmąja Baltijos valstybe, išrinkta į Saugumo Tarybą.[5] Po rinkimų Saudo Arabijai atsisakius narystės Saugumo Taryboje[6], 2013 m. gruodžio 6 d. Generalinė Asamblėja į jos vietą išrinko Jordaniją.[7] Atsisakymą dalyvauti Saugumo Tarybos veikloje Saudo Arabija motyvavo esą Saugumo Taryba neefektyviai bando spręsti Izraelio-Palestinos konfliktą ir baigti Sirijos pilietinį karą. Saudo Arabija tapo pirmąja valstybe, atsisakiusia dalyvauti Saugumo Tarybos darbe.[8]

Šiuo metu Saugumo Tarybos nenuolatiniais nariais išrinktos šios valstybės:

Metai Afrika Azija Rytų Europa Lotynų Amerika
ir Karibai 		Vakarų Europa
2022 Gabonas Gabonas Gana Gana Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai Albanija Albanija Brazilija Brazilija
2023 Mozambikas Mozambikas Japonija Japonija Ekvadoras Ekvadoras Malta Malta Šveicarija Šveicarija
2024 Alžyras Alžyras Siera Leonė Siera Leonė Pietų Korėja Pietų Korėja Slovėnija Slovėnija Gajana Gajana
2025

Įgaliojimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Be tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, Saugumo Taryba gali nagrinėti kiekvieną kilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją; rekomenduoti būdus, kaip ginčus reikia sureguliuoti, ir nurodyti sąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas; kurti ginkluotės kontrolės planus; paraginti Jungtinių Tautų nares imtis ekonominių priemonių ar kitokių sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijai sustabdyti; esant būtinybei, imtis karinių veiksmų bei vykdyti Jungtinių Tautų globos funkcijas. Faktiškai Saugumo Taryba daugiausiai priima sprendimus dėl sankcijų įvedimo valstybėms, kurios pažeidžia tarptautinius susitarimus, taip pat priima sprendimus dėl tarptautinių taikos palaikymo pajėgų įvedimo į konfliktų zonas.

Sprendimų priėmimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Saugumo Tarybos nuolatinių narių veto balsavimo pasiskirstymas laikotarpiais nuo 1946 m. iki 2007 m.

Svarbiausi Saugumo Tarybos sprendimai priimami, kai už juos balsuoja ne mažiau nei 9 iš 15 narių ir nė viena iš Saugumo Tarybos nuolatinių narių nepasinaudoja tik joms priklausančia veto teise priimant rezoliucijų projektus. Nuolatinei Saugumo Tarybos narei balsavimo metu susilaikius arba balsavime nedalyvavus, laikoma, kad ji nebalsavo prieš. Veto teisė nėra taikoma priimant Saugumo Tarybos procedūrinius sprendimus. Saugumo Tarybos priimti sprendimai įforminami rezoliucija. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos nuostatomis, Saugumo Tarybos sprendimai yra privalomi visoms Jungtinių Tautų narėms. Nuo Saugumo Tarybos veiklos pradžios iki 2008 m. Kinijos Respublika/Kinija yra pasinaudojusi veto teise 6 kartus, Prancūzija – 18, Jungtinė Karalystė – 32, JAV – 82, o TSRS/Rusija – net 124 kartus.[9] Iki 1965 m. daugiausia kartų veto teise balsavimų metu pasinaudojo TSRS, o nuo 1966 m. daugiausia kartų veto skelbė JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.[10][11] Kinijos Respublika veto teise pasinaudojo tik vieną kartą 1955 m.

Siūlymai reformuoti Saugumo Tarybą

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastaruoju metu yra diskutuojama apie narystės Saugumo Taryboje reformą siekiant, kad narystės kriterijai labiau atitiktų šiandienines pasaulio politines ir ekonomines realijas. Tarp teikiamų siūlymų – papildyti Saugumo Tarybą naujais nuolatiniais nariais. Potencialiais nuolatiniais Saugumo Tarybos nariais įvardijama Japonija, Vokietija, Indija, Brazilija, taip pat kelios kitos Azijos, Afrikos valstybės, Europos Sąjunga.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Saugumo Taryba, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 190 psl.
  2. ↑ http://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html Archyvuota kopija 2012-06-20 iš Wayback Machine projekto. The UN Security Council
  3. ↑ „Growth in United Nations membership, 1945-present“.
  4. ↑ http://www.un.org/News/Press/docs//2013/ga11442.doc.htm General Assembly Elects Chad, Chile, Lithuania, Nigeria, Saudi Arabia As Non-Permanent Members of Security Council
  5. ↑ http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorinis-pasiekimas-lietuva-isrinkta-i-jungtiniu-tautu-saugumo-taryba.d?id=63066126 Istorinis pasiekimas: Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą
  6. ↑ http://www.nytimes.com/2013/10/19/world/middleeast/saudi-arabia-rejects-security-council-seat.html?smid=pl-share&_r=0 Saudi Arabia Rejects U.N. Security Council Seat in Protest Move
  7. ↑ http://www.un.org/News/Press/docs/2013/ga11464.doc.htm General Assembly Elects Jordan as Non-Permanent Security Council Member, Appoints Morocco to Economic and Social Council
  8. ↑ http://www.nytimes.com/2013/10/19/world/middleeast/saudi-arabia-rejects-security-council-seat.html?smid=pl-share Saudi Arabia Rejects U.N. Security Council Seat in Protest Move
  9. ↑ http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html Archyvuota kopija 2013-05-08 iš Wayback Machine projekto. Changing Patterns in the Use of the Veto in the Security Council
  10. ↑ http://www.globalpolicy.org/security-council/security-council-as-an-institution/the-power-of-the-veto-0-40.html The Power of the Veto
  11. ↑ http://www.globalpolicy.org/component/content/article/102/32810.html Archyvuota kopija 2013-05-08 iš Wayback Machine projekto. Changing Patterns in the Use of the Veto in the Security Council

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jungtinių_Tautų_Saugumo_Taryba&oldid=7384757"