Antiochija
Šis straipsnis apie apie istorinį miestą Senovės Graikijoje. Apie dabartinį miestą dabartinėje Turkijos teritorije skaitykite straipsnyje Antakija.
| Antiochija prie Oronto sen. gr. Ἀντιόχεια ἡ ἐπὶ Ὀρόντου | |
|---|---|
 Antiochija Senovės Romos ir Ankstyvuoju Bizantijos laikotarpiais | |
| Istorija | |
| Pastatytas | 300 m. pr. m. e. |
| Informacija | |
| Kasinėjimų datos | 1932–1939 |
Antiochija (pilnas pavadinimas Antiochija prie Oronto sen. gr. Ἀντιόχεια ἡ ἐπὶ Ὀρόντου = Antiókheia hē epì Oróntou) arba Pisidijos Antiochija (Antiocheia Pisidias)[1] – Helenistinės Graikijos miestas,[2][3] 300 m. pr. m. e. įkurtas Seleuko I Nikatoro.[4] Buvo vienas didžiausių ir svarbiausių Graikijos miestų helenizmo laikotarpiu.[3] Miestas buvo Seleukidų imperijos, vėliau – Romos ir Bizantijos imperijos regiono sostinė. Kryžiaus žygių metu Antiochija buvo Antiochijos Kunigaikštystės sostinė – viena iš keturių kryžiuočių valstybių, įkurtų Levante. Jos gyventojai buvo vadinami antiochiečiais. Šiuolaikinis Antakijos miestas, esantis Turkijos Hatajaus provincijoje, buvo pavadintas senovinio miesto prie Orontes upės ir tapusio griuvėsiais, vardu. Dabartinės Antakijos gyvenvietė nesutampa su vietove, kurioje buvo įsikūręs senovinis Antiochijos miestas.
Antiochiją Seleukas I Nikatoras, vienas iš Aleksandro Makedoniečio generolų, įkūrė kaip vieną iš Seleukidų tetrapolių. Seleukas kvietė graikus iš viso Viduržemio jūros apsigyventi mieste.[3] Miesto vieta teikė geografinę, karinę ir ekonominę naudą jo gyventojams; Antiochija buvo labai susijusi su prekyba prieskoniais ir buvo įsikūrusi netoli Šilko kelio ir Karališkojo kelio. Miestas buvo Seleukidų imperijos sostinė nuo 240 m. pr. m. e. iki 63 m. m. e. m., kai romėnai perėmė kontrolę ir miestą padarė Sirijos provincijos, o vėliau ir Coele Syria sostine. Vėlyvojo helenizmo ir Romos principato laikotarpiais Antiochijos gyventojų skaičius galėjo siekti daugiau nei 500 000 gyventojų (dažniausiai priskaičiuojama nuo 200 000 iki 250 000), [5] tad miestas buvo trečias pagal dydį Romos imperijoje po Romos ir Aleksandrijos bei vienas iš svarbiausiųjų rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Nuo IV a. pr. Antiochijoje gyveno Rytų grafas, Rytų diecezijos vadovas. Romėnai suteikė miestui sienas, kurios apėmė beveik 450 ha, kurių ketvirtadalį užėmė kalnai, o 300 ha, maždaug penktadalis Romos teritorijos, galėjo būti naudojama miesto poreikiams.
Antrosios šventyklos laikotarpio pabaigoje miestas taip pat buvo pagrindinis helenistinio judaizmo centras. Kaip vienas iš pentarchijos miestų, Antiochija buvo vadinama „ krikščionybės lopšiu“ dėl savo senos istorijos ir esminio vaidmens, kurį ji atliko formuojantis ankstyvajai krikščionybei.[6] Naujasis Testamentas teigia, kad vardas „krikščionis“ pirmą kartą atsirado Antiochijoje. [7] Viduramžiais miestas susitraukė iki santykinai nereikšmingo dėl karų, pasikartojančių žemės drebėjimų ir prekybinių kelių pasikeitimo. Graikijos stačiatikių Antiochijos patriarchatas vis dar vartoja miesto pavadinimą.
Miestas laikomas šventu musulmonų piligrimams, lankantiems Habib-i Nadžaro mečetę, kurioje yra dailidės Habibo kapas, minimas Korano suroje Jā-Sīn .
Žymūs antiochiečiai
- Aba Judanas, filantropas
- Arkadijus Antiochietis, graikų gramatikas
- Asklepiadas Antiochietis, Antiochijos patriarchas
- Šventasis Barnabas, vienas žymiausių krikščionių mokinių Jeruzalėje
- Šventasis Domnijus, Salonos vyskupas ir Splito globėjas
- Jurgis Antiochietis, pirmasis, einantis ammiratus ammiratorum pareigas
- Ignotas Antiochietis]], Antiochijos patriarchas
- Jonas Malala, graikų metraštininkas
- Jonas Auksaburnis, (349–407) Konstantinopolio patriarchas
- Libanijas, IV m. e. a., sofistas ir imperatoriaus Juliano patikėtinis
- Šventasis Lukas, I m. e. m., krikščionių evangelistas ir Šv. Luko evangelijos bei Apaštalų darbų autorius
- Severas Antiochietis, Antiochijos patriarchas ir Sirijos stačiatikių bažnyčios galva
- Aulas Licinijus Archijas, graikų poetas
- Tiberijus Klaudijus Pompėjus, romėnų politikas ir generolas
- Šventasis Maronas, Maronitų bažnyčios patriarchas
Šaltiniai
- ↑ Antiochija (VLE)
- ↑ Sacks, David (2005). Encyclopedia of the Ancient Greek World. Facts on File Inc. ISBN 978-0816057221.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Rice, E.E. (2006). Encyclopedia of Ancient Greece. Routledge. pp. 592. ISBN 978-0-415-97334-2.
- ↑ „Antioch modern and ancient city, south-central Turkey“. Encyclopædia Britannica Online. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.
- ↑ Kloeg, Paul. "Antioch the Great: Population and Economy of Second-Century Antioch. " Masters, Leideno universitetas, 2013 m. https://openaccess.leidenuniv.nl/handle/1887/21549.
- ↑ "The mixture of Roman, Greek, and Jewish elements admirably adapted Antioch for the great part it played in the early history of Christianity. The city was the cradle of the church. " – "Antioch, " Encyclopaedia Biblica, Vol. I, p. 186 (p. 125 of 612 in online .pdf file.
- ↑ „Acts 11:26 and when he found him, he brought him back to Antioch. So for a full year they met together with the church and taught large numbers of people. The disciples were first called Christians at Antioch“. biblehub.com.