1786 m.
Metai
(Nukreipta iš puslapio 1786)
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis
| |
1786 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Sausio 31 d. – Neries potvynis užtvindė Vilnių ir nunešė kelis Lukiškių uoste žiemai paliktus laivus, o kitus aplaužė.[1]
Gimtadieniai
redaguoti- Kovo 11 d. – Ernstas Vilhelmas Berbomas, etnografas, liaudies dainų, kalbinės medžiagos rinkėjas (m. 1865 m.).
- Balandžio 29 d. – Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas, padėjęs Liudvikui Rėzai rengti biblijos leidimą[2] (m. 1830 m.).
- Rugpjūčio 4 d. – Dominykas Jeronimas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. Paskutinis Nesvyžiaus šakos Radvila (m. 1813 m.).
Nedatuota
- Ferdinandas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (m. 1845 m.).
- Konstantinas Tyzenhauzas, grafas, Livonijos vokiečių kilmės Lietuvos zoologas, daugiausiai nuveikęs ornitologijos srityje. Parengė ir išleido keliolika ornitologijos veikalų, sukaupė didelę paukščių iškamšų ir kitų eksponatų kolekciją (m. 1853 m.).
- Leonas Montvydas (Mantvydas) – kunigas, Sedos klebonas, teologijos magistras.
Mirtys
redaguoti- Rugsėjo 18 d. – Jeronimas Vincentas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1759 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Rugpjūčio 8 d. – Žakas Balma ir Mišelis Pakardas pirmieji įkopia į Monblano viršūnę.
Gimtadieniai
redaguoti- Vasario 24 d. – Vilhelmas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas (m. 1859 m.).
- Kovo 22 d. – Joachim Lelewel, lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius, graviūrų meistras, revoliucionierius (m. 1861 m.).
- Rugpjūčio 25 d. – Sergejus Semionovičius Uvarovas, grafas, Rusijos valstybės veikėjas ir mokslininkas bei ilgametis Rusijos Mokslų Akademijos prezidentas (m. 1855 m.).
- Spalio 26 d. – Henris Derindžeris, amerikietis ginklininkas, išradęs kišeninius pistoletus derindžerius, gaminęs dvikovų pistoletus ir Kentukio tipo šautuvus (m. 1868 m.).
- Lapkričio 18 d. – Kristijonas VIII, 1839-1848 m. Danijos ir 1814 m. gegužės 17 d. – spalio 10 d. Norvegijos karalius Kristijonas Frederikas (m. 1848 m.).
Nedatuota
- Karlas Marija fon Vėberis, Vokiečių kompozitorius, dirigentas, vokiečių romantinės operos pradininkas (m. 1826 m.).
- Mošoešoe I, Lesoto karalius. Jis pasižymėjo tuo, jog XIX a. konsolidavo basoto tautos gyvenamas teritorijas, tokiu būdu įkurdamas valstybę, kuri buvo dabartinio Lesoto pirmtakė. Tai buvo vadinama kaip mfekanė ir skatino tautas vienytis (m. 1870 m.).
- Pedro Juan Caballero, Paragvajaus politikas, vienas pagrindinių šalies nepriklausomybės pasiekimo lyderių (m. 1821 m.).
Mirtys
redaguoti- Gegužės 4 d. – Johann Kaspar Füssli, šveicarų dailininkas ir entomologas (g. 1743 m.).
- Rugpjūčio 17 d. – Frydrichas II, nuo 1740 m. gegužės 31 d. iki mirties buvo Prūsijos karalius (g. 1712 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ "Senojo Vilniaus uostas: sudėtinga laivyba ir neįmantrus upeivių gyvenimas“. vilniausgalerija.lt. Vilniaus galerija. 2022 m. gegužės 1 d
- ↑ Fridrichas Gotlibas Hasenšteinas[neveikianti nuoroda].