OMD Lithuania

Džiaugtis reikia garsiai, tiesa? Todėl džiaugiamės ir didžiuojamės, jog OMG Lithuania buvo įvertinta Eskimi Impact Awards 2026 apdovanojimuose ir apdovanota net dviejose kategorijose! 🥳 – Loyalty Champion – už nuosekliai vykdytas kampanijas visus metus. – Engagement Pro – už aukštą auditorijos įsitraukimą ir efektyvius Rich Media sprendimus. Šie kasmetiniai Eskimi Impact Awards apdovanojimai skiriami agentūroms, kurios išsiskiria kūrybiškumu, bendradarbiavimu, nuolatiniu mokymusi ir, žinoma, rezultatais. Didelis ačiū Eskimi komandai už pasitikėjimą ir partnerystę – o mūsų komandai už idėjas, drąsą ir kampanijas, kurios ne tik veikia, bet ir įtraukia. 💪🏼 O kartais sėkmei reikia suderinti ne tik strategijas, bet ir outfitus... 😄

ŽIAURĖ graži žėima ne tik už lango, bet ir TV eteryje? Ir ji netikėtai tapo rimta konkurente tam, kas dar visai neseniai atrodė nepajudinama. Vidury ketvirto kėlinio dalis žiūrovų tiesiog priėmė sprendimą – užteks, metas olimpiadai. Tai labai pažįstamas scenarijus tiems, kas bent kartą yra buvę stadione ar arenoje. Net patys ištikimiausi fanai kartais išeina anksčiau, kai jų komandai labai nesiseka. Ne todėl, kad jie staiga nustojo mylėti, o todėl, kad emocinis ryšys tame momente nutrūksta. Lygiai tas pats vyksta ir prie TV ekranų – žiūrovas niekam nėra skolingas savo dėmesio. Jis visada rinksis tai, kas „čia ir dabar“ atrodo patraukliau. Ir čia pamoka yra daug platesnė nei sportas ar televizija. Tai galioja visiems, kurie kovoja dėl žmonių dėmesio – nuo turinio kūrėjų iki prekės ženklų. Jei tavo pasakojimas nebelaiko įtampos, auditorija išeina. Jei tavo turinys nebėra stipriausias kambaryje, kažkas kitas labai greitai perima iniciatyvą.

Sakėm gi: lietuvišks filmas – lievs. Nu bet žiūrėk tu man… Kiek metų girdėjam: „ai, nežiūriu lietuviškų“, „nu ten vėl bus liūdna“, „nu ne, ne mano“. Sakėm garsiai. Ir tada – Pietinia Kronikas. Ir staiga žiūrim. Visi. Tiesiogiai. Prie teliko. Kažkaip net ne telefone. Ir ne todėl, kad stebukls. O todėl, kad savs. Kalba normali. Veidai pažįstami. Laikai tokie, kur prisimeni, kaip pats buvai. Be pagražinimų, be pozos, be „žiūrėk, koks menas“. Pasirodo, ne lietuvišks filmas buvo lievs. Pasirodo, mes tiesiog norėjom, kad būtų tikra. Tai va. Sakėm, kad nežiūrim. O kai parodė – žiūrėjom kaip reikiant. *antrame paveikslėlyje pateikti gyvo žiūrėjimo duomenys 2026.01.01

„Aš nežiūriu teliko“, ar tikrai? 🤫 Skaitmeninė era mus išlaisvino – didieji ekranai mums nebėra reikalingi: turinį žiūrime telefone, foną kuriame iš „YouTube“, o serialus – iš platformų. Gyvename multitaskinimo režimu, vartojame turinį fragmentais, esame „visada prisijungę“, bet retai kur ilgiau užsibūname. Ir vis dėlto… Vienas nostalgijos užtaisas – ir mes grįžtame ten, iš kur tarsi jau išėjome. Seni filmai, klasikiniai formatai, kultiniai serialai – jie vis dar pajėgūs mus pririšti prie didžiojo ekrano taip, kaip to nepadaro jokie trumpi skrolinami fragmentai. Nostalgija išjungia multitaskinimą. 🥺 Fenomenas paprastas: „teliko“ gal ir nežiūrime, bet ieškome to jausmo, kurį jis kadaise kūrė. Jaukumo, rutinos, sumuštinių ir arbatos per filmo pertrauką.  Kultinis filmas ,,Vienas namuose" (tiesioginė transliacija) pritraukė žiūrinčiuosius ir vėl. Ir visai nesvarbu, kad vieni namuose jau esame 35-erius metus. 😉

Kaip planuoti globalias kampanijas 2026-aisiais? Pagal „Kantar Media Reactions 2025“, kampanijų kūrimas dabar prasideda ne nuo vieno pagrindinio kūrybinio elemento, o nuo skirtingų platformų galimybių. Tai reiškia, kad kūryba turi būti iš karto kuriama kiekvienam kanalui, o ne pritaikoma po fakto. Personalizacija nebėra apie „pjaustymą“ pagrindinio vaizdo įrašo į 10 formatų. 2026-aisiais turime judėti į naują lygį. Kodėl tai svarbu? 🔴 Skirtingos platformos = skirtingas elgesys. Vartotojai „Facebook“, „TikTok“ ar „LinkedIn“ platformose reaguoja skirtingai. Vienas žinutės tonas ar formatas tiesiog neveiks visur. 🔴 Regioniniai skirtumai. Kai kurie regionai yra daug pozityvesni reklamai, kiti – gerokai skeptiškesni. Tai keičia ne tik patį medijų kanalų derinį, bet ir kūrybos toną. 🔴 Vietinės platformos dažnai laimi. Daugelyje rinkų vartotojai labiau mėgsta vietinius medija kanalus – vadinasi, tarptautinė kampanija turi būti lokali iš vidaus, o ne tik „išversta“. 🔴 AI keičia kūrybos standartus. 57 % vartotojų jau svarsto, ar matyta reklama sukurta naudojant dirbtinį intelektą, ir ar ji nėra „netikra“. Tai tampa realiu barjeru reklamos poveikiui. Nors GenAI padeda didinti efektyvumą ir optimizuoti procesus, tačiau perteklinis jo naudojimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Balansas čia – būtinybė, ne pasirinkimas. Universalios kampanijos era baigėsi. 2026 metais laimės tie, kurie sugebės būti vieningi strategijoje, bet įvairūs įgyvendinime. #omdlithuaniainsights #globalmediaplanning #kantarmediareactions

Ar „bloga reklama vis tiek reklama“? Šiuolaikinės komunikacijos realybė jau kitokia. Ilgą laiką viešajame diskurse gyvavo įsitikinimas, kad bet kokia reklama – gera. Svarbiausia būti matomam, o reputaciją galima „susitvarkyti vėliau“. Tačiau šiandien, kai komunikacija susieta tiesiogiai su žmogumi, o ne abstrakčiu prekės ženklu, šis principas ne tik nebėra universalus – tai jau ne soft power. Asmens komunikacija nebesisuka vien aplink matomumą. Šiuolaikinė auditorija matomumą supranta tik kaip vieną iš elementų, bet ne kaip vertę. Reputaciją kuria ne dėmesys, o pasitikėjimas, kuris gimsta tik tada, kai žmogaus siunčiama žinutė, tonas ir laikysena yra nuoseklūs ir atpažįstami. Mes gyvename laike, kai kiekvienas pasisakymas – nuo politinės kalbos iki socialinių tinklų įrašo – tampa ne neutraliu faktu, o reputacijos fragmentu. Jei tai tik socialinės savidestrukcijos spiralė – auditorija tai priima ne kaip „nesusiklosčiusią akimirką“, o kaip informacinį signalą apie žmogaus profesionalumą. Todėl teiginys „bloga reklama vis tiek reklama“ šiandien ne tik nebeveikia – jis prieštarauja šiuolaikinei reputacijos logikai.

Kas laimi reklamos kanalų lenktynėse? 🏆 Šių metų „Kantar Media Reactions 2025“ tyrimas parodė aiškų atotrūkį tarp vartotojų ir rinkodaros specialistų reklamos kanalų vertinimo. Vartotojams labiausiai patinka reklamos Amazon ekosistemoje – nes jos, jų pačių žodžiais, yra „reikalingos ir naudingos“. Toliau rikiuojasi Snapchat ir TikTok – kanalai, kurie vis dar išlaiko stiprų dėmesio potencialą. Tuo tarpu rinkodaros specialistų viršūnėje visai kitas paveikslas. Jų favoritai: YouTube, Instagram ir Google. Jie žiūri į pasiekiamumą ir dažniausiai renkasi platformas, kurios atrodo strategiškai saugios ir efektyvios. Youtube, Instagram ir TikTok kanaluose planuojama didinti išlaidas. Šioje situacijoje puikiai tinka Bob Hoffman citata – „Marketers are from Mars, consumers are from New Jersey.” Galbūt skamba šmaikščiai, bet gana taikliai. Vieniems reklama – patirties dalis, kitiems – efektyvumo formulė. Galiausiai svarbu tai, kaip sugebame kurti turinį ir planuoti kampanijas, kurios ne tik pasiekia, bet ir daro poveikį.

Ar reklama šiandien patinka labiau, ar vartotojai tiesiog prie jos priprato? 🤔 Kantar „Media Reactions 2025“ tyrimas rodo aiškią tendenciją – pasaulinis vartotojų požiūris į reklamą gerėja jau penkerius metus iš eilės. Šiandien net 57 % vartotojų teigiamai vertina reklamą, o tai – aukščiausias rodiklis iki šiol. 🔝 Įdomu tai, kad vartotojams vis mažiau svarbu, kur jie pamato reklamą – online ar offline. Jiems daug svarbiau, kad ji būtų įdomi, naudinga ir aktuali. Tačiau čia prasideda iššūkiai. 💡 Tik 29 % vartotojų sako, kad reklamos yra kažkuo išskirtinės, ir vos 14 % marketingistų pripažįsta, kad jų pačių kampanijos iš tiesų išsiskiria. Matome aiškų atotrūkį tarp vartotojų lūkesčių ir rinkodaros realybės. Ką tai reiškia planuojant 2026 m. kampanijas? „Kantar“ duomenimis, net 45 % kampanijos poveikio prekės ženklui lemia kelių kanalų sąveika. Bet svarbiausia ne skaičius, o tai, ką jis sako: reklamos efektyvumas nebepriklauso nuo vieno kanalo ar formato – jis gimsta iš vientisos patirties, kurią kuria visuma. Todėl 2026-aisiais laimės tie, kurie gebės ne tik pasiekti vartotojus, bet ir kalbėti su jais prasmingai – per tinkamus kontekstus, temas ir emocijas. Ne garsiau, o išmintingiau. 

Jessica Shy šiandien – neabejotinai vienas įdomiausių reiškinių Lietuvos muzikos scenoje. Tai atvejis, kai vieno atlikėjo vardas išauga už muzikos ribų ir tampa socialiniu įvykiu. Bilietai į jos pasirodymus išperkami per dieną ir tai nebe atsitiktinumas, o tendencija. 💯   Ar tai grynas kultūrinis fenomenas, ar tiesiog sėkmingai užsikūręs FOMO (fear of missing out) mechanizmas? 🤔   Atlikėja nekalba garsiau už kitus, neprovokuoja, bet kuria erdvę, kurioje klausytojas jaučiasi saugiai. Tai, kas kituose projektuose dažnai atrodo kaip strategija, pas ją – organiška. Tokia autentiška pozicija, ypač Lietuvos kontekste, kur muzikos rinkoje dažnai dominuoja triukšmas ir ironija, savaime tampa išskirtine.   Po praėjusių metų įspūdingo šou Kalnų parke susiformavo kolektyvinis naratyvas: „Tai buvo įvykis.“ O kai kultūra įvyksta viešai, ji įgauna papildomą galią – socialinę. Šiemet bilietai į Vingio parką buvo nebe tik kvietimas į koncertą, o simbolinis bilietas į bendrą patirtį, kurią „visi“ patirs. Tai klasikinis FOMO efektas – nenoras likti nuošalyje nuo to, kas laikoma svarbiausiu metų renginiu. 😶🌫️   Jessica Shy – tai ne vien FOMO, ir ne vien fenomenas. Tai atvejis, kai muzikinis profesionalumas, emocinis nuoširdumas ir komunikacijos aiškumas susijungia taip, kad sukuria naujo tipo kultūrinę vertę. Ir būtent todėl FOMO čia ne priežastis, o pasekmė. 🙌🏼